Administracinė byla Nr. I-10129-580/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05571-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui H. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas H. N. prašo priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.
Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 890,89 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas) buvo perskaičiuota. Skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad H. N. pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, Vidaus reikalų ministerijos sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Pareiškėjas ir Lietuvos valstybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui ir atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 1999-09-15 sprendimu H. N. nuo 1999-09-01 paskirta 813,42 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 20 metų 6 mėnesių ir 21 dienos tarnybą (b. l. 44). Pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 nuo 2004-05-01 nutarta mokėti 890,89 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 45). H. N. su 2014-10-23 prašymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą ir prašė informuoti, kokiu teisiniu pagrindu jam nuo 2010-01-01 iki 2014-02-01 buvo mokama sumažinta paskirta pensija, pateikti pažymą apie visą neišmokėtos pensijos dydį ir šią sumą kompensuoti (b. l. 48). Vidaus reikalų ministerija 2014-12-10 sprendime Nr. 1D-8926(11) „Dėl sumažintos pensijos kompensavimo“ paaiškino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką, pažymėjo, kad privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir nurodė, kad neturi pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 46–47). Kartu su šiuo sprendimu pareiškėjui buvo pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-08 pažyma apie 2010–2014 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-6146 (b. l. 49–50).
Iš administracinėje byloje esančių Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 sprendimo Nr. 1D-8926(11) „Dėl sumažintos pensijos kompensavimo“ ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-2-08 pažymos apie 2010–2014 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-6146 matyti, kad H. N. pensija 2010-01-01–2013-12-31 buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (b. l. 46–47, 49–50). Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik pensijos sumažinimas nuo 2012-01-01 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-29 nutartimi, kuri toje dalyje palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-10 nutartimi.
1994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi, sumažintos valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja, tame tarpe šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsniu Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęsė sumažintų tarp jų ir valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo terminą. Taigi, pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 redakcija).
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Nagrinėjamu atveju, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K = 0,8275), perskaičiavo pensijos dydį ir valstybinę pensiją su 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu sumažino nuo 1 250,89 Lt iki 1 035,11 Lt (1 250,89 Lt × 0,8275). Reikalavimo priteisti nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Nustatyta, kad 2014-12-10 sprendime Nr. 1D-8926(11) Vidaus reikalų ministerija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Vidaus reikalų ministerija veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 2012–2013 m. galėjo būti perskaičiuojama, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 bei 15 straipsnių nuostatų taikymo. Pareiškėjo skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Mefodija Povilaitienė
Jūra Marija Strumskienė