Civilinės bylos Nr. e2A-250-330/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01609-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1 

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dolreta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“, R. M., A. D.ir N. D. ieškinius atsakovams A. N., uždarajai akcinei bendrovei „Dolreta“ ir akcinei bendrovei „Vilniaus paukštynas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, be pagrindo įgytų lėšų ir skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, BUAB arba bendrovė) „Torado“ ieškiniu atsakovams A. N., uždarajai akcinei bendrovei „Dolreta“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus paukštynas“ prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovės UAB „Dolreta“ ir ieškovės UAB „Torado“ 2019 m. liepos 18 d. sudarytą skolos padengimo sutartį ir taikyti restituciją – pripažinti, kad ieškovė BUAB „Torado“ yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), savininkė; 2) pripažinti 21 528 Eur mokėjimo pavedimą, 2021 m. gegužės 19 d. atliktą iš A. N. banko sąskaitos atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“, negaliojančiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ 21 528 Eur; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo A. N. 21 528 Eur skolą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Dolreta“ 32 793,18 Eur; 5) priteisti ieškovei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. birželio 21 d. nutartimi  prie bylos pagal BUAB „Torado“ ieškinį prijungta dalis civilinės bylos Nr. e2-1818-614/2023 pagal ieškovų R. M., A. D. ir N. D. ieškinį atsakovams BUAB „Torado“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ dėl UAB „Torado“ vardu  2021 m. gegužės 19 d. atlikto 21 528 Eur mokėjimo ir 2021 m. gegužės 26 d. atlikto 513,36 Eur mokėjimo atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, priteisiant BUAB „Torado“ iš atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ 22 041,36 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovei BUAB „Torado“ iškelta bankroto byla. Atsakovas A. N. buvo ieškovės UAB „Torado“ ir atsakovės UAB „Dolreda“ vadovas. Ieškovės nemokumo administratorė, atlikusi bendrovės finansinių dokumentų patikrinimą, nustatė, kad bendrovė vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė su atsakovais sudarė sandorius, kurie pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus.

4.       Ieškovė nurodė, kad faktinį bendrovės nemokumą patvirtina jos finansiniai dokumentai, lėšų skolinimasis 2019 m. iš kreditorių A. D.ir R. M.. Bendrovė nebuvo pajėgi vystyti veiklos iš savo turto. Ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Bendrovės vardu 2021 m. gegužės 19 d. atliktas mokėjimo pavedimas atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja, nes 2021 m. balandžio 8 d. įsiteisėjo teismo nutartis bendrovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo tos dienos bendrovė negalėjo vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais. Ginčijamas mokėjimas buvo atliktas per atsakovo A. N. banko sąskaitą. Tokiu būdu faktiškai buvo įvykdytas bendrovės atsiskaitymas su kreditore AB „Vilniaus paukštynas“.

5.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė, būdama nemoki, 2019 m. liepos 18 d. sudarė skolos padengimo sutartį, pagal kurią jos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas buvo perleistas atsakovei UAB „Dolreta“. Neturi reikšmės aplinkybė, kad skolos padengimo sutartimi buvo padengta ieškovės 52 000 Eur skola atsakovei UAB „Dolreta“, nes sandoriu buvo suteikta pirmenybė kreditorei UAB „Dolreta“ padengti ieškovės skolą ir sumažinti ieškovės turto masę, tuo pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių interesus.

6.       Ieškovės kreditoriai R. M., A. D.ir N. D. prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-2743-565/2022 ginčijo ieškovės sudarytus sandorius, įskaitant jos vardu atsakovo A. N. atliktą 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo pavedimą. Ieškovų R. M., A. D.ir N. D. ieškinys buvo pareikštas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas). Ieškovai akcentavo, kad jų ginčijami mokėjimai buvo atlikti po to, kai 2021 m. balandžio 8 d. įsiteisėjo teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovės atžvilgiu.   

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas: 

7.1.                      Pripažino atsakovės UAB „Dolreta“ ir ieškovės BUAB „Torado“ 2019 m. liepos 18 d. sudarytą skolos padengimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją – ieškovei grąžino žemės sklypą, o atsakovę UAB „Dolreta“ pripažino kreditore su 52 000 Eur finansiniu reikalavimu BUAB „Torado“ bankroto byloje. 

7.2.                      Pripažino 2021 m. gegužės 19 d. 21 528 Eur ir 2021 m. gegužės 26 d. 513,36 Eur mokėjimo pavedimus, pagal kuriuos atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ buvo mokama iš atsakovo A. N. banko sąskaitos, negaliojančiais ir priteisė ieškovei iš atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ 22 041,36 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.3.                      Priteisė ieškovei BUAB „Torado“ iš atsakovės UAB „Dolreta“ 32 793,18 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo A. N. – 21 528 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.4.                      Priteisė ieškovams BUAB „Torado“, R. M., A. D., N. D. iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ atitinkamomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

7.5.                       Priteisė valstybei iš atsakovų atitinkamomis dalimis 2 567 Eur žyminį mokestį.

8.       Sprendime nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3976-627/2021 kreditorės N. D. reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas skolininkės UAB „Torado“ 36 987 Eur vertės turtas. Atsakovas A. N. į savo banko sąskaitą gavo 21 528 Eur lėšas, kuriomis buvo atsiskaitoma su ieškove UAB „Torado“. A. N. atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ iš savo sąskaitos 2021 m. gegužės 19 d. atliko 21 528 Eur mokėjimą, o 2021 m. gegužės 26 d. atliko 513,36 Eur mokėjimą. Mokėjimus atsakovas atliko faktiškai bendrovei priklausančiomis lėšomis. Tokie mokėjimai nebuvo galimi dėl bendrovės turtui, įskaitant lėšas, taikyto arešto    

9.       Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo A. N. argumentus, kad 2021 m. gegužės 19 d. 21 528 Eur pavedimą jis įvykdė kaip ieškovės kreditorius. Atsakovas buvo UAB „Torado“ vadovu, todėl pagal UAB „Torado“ išrašytas sąskaitas iš SP „Santa Bremor“ OOO gautos 21 528 Eur lėšos buvo pervestos atsakovui, kaip bendrovės atskaitingam asmeniui. Gautas lėšas A. N. sumokėjo atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ kaip bendrovės atskaitingas asmuo, nurodęs, kad mokėjimas atliekamas už UAB „Torado“ vykdant 2011 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2011-0961. Atliktais mokėjimais buvo sumažinta bendrovės turto masė, todėl pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai.

10.       Ginčijamas 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimas atliktas ieškovei esant nemokiai. Ieškovės BUAB „Torado“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad ieškovės turto vertė buvo iš viso 564 127 Eur, o įsipareigojimai sudarė 453 109 Eur. Nors balanse nurodyta, kad pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 150 433 Eur, teismas nusprendė, kad balanso duomenys dėl bendrovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų dydžio buvo neteisingi.  

11.       2017–2020 m. bendrovės skolininkų sąrašuose buvo nurodyta bendrovė Kluft Ltd. su 229 232,68 Eur įsiskolinimu ir bendrovė SOOO „Starfood“ su  27 849,82 Eur įsiskolinimu. Šių bendrovių skolos buvo apskaitytos kaip bendrovės turtas – gautinos lėšos, nors skolininkė Kluft Ltd. buvo likviduota dar 2014 m. rugsėjo 15 d. Teismo vertinimu, 2019 m. pasirašytas skolų suderinimo aktas negali patvirtinti realių skolininkės SOOO „Starfood“ galimybių padengti skolą (skolininkė likviduota 2021 m. birželio 3 d., o iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo net nepradėjo dengti skolos). Teismas nurodytų skolininkių 257 082,50 Eur įsiskolinimą nelaikė realiu bendrovės turtu ir ją atėmė iš balanse nurodyto turto vertės (564 127 Eur – 257 082,50 Eur).   

12.       Bendrovės 2017 m. balanse V. V. ir A. G. nurodyti kaip bendrovės skolininkai – atitinkamai 7 094 Eur ir 46 483,97 Eur sumomis. Paaiškėjo, kad šie asmenys yra ne skolininkai, o bendrovės kreditoriai. Teismas konstatavo, kad 7 094 Eur ir 46 483,97 Eur sumos turėjo būti fiksuojamos kaip ieškovės įsipareigojimai. Į bendrovės 2018 m. balansą buvo įtrauktos atsargos – ekologinės avižos, 2013 m. įsigytos už 10 513,21 Eur. Teismas nusprendė, kad šios atsargos 2018 m. neturėjo jokios vertės, todėl negalėjo būti apskaitytos. Šias sumas teismas atėmė iš ieškovės turto masės. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto reali vertė sudarė 245 125,53 Eur, ji turėjo 178 329 Eur pradelstų įsipareigojimų, kurie patvirtinti bendrovės bankroto byloje.

13.       Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo A. N. argumentus, kad ieškovės 48 000 Eur įsipareigojimas kreditorei D. A. (skolos grąžinimo terminas – 2017 m. liepos 26 d.) nelaikytinas pradelstu, nes kreditorė nereikalavo grąžinti paskolos. Teismas nurodė, kad kreditorė teismui pateiktame 2023 m. sausio 16 d. rašte patvirtino, jog 48 000 Eur paskola buvo pradelsta, bet ji iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo nereikalavo grąžinti skolos.    

14.       Teismas pripažino, kad jei ir būtų nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo 1/2 balansinės turto vertės, egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti bendrovę faktiškai nemokia vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. dėl ilgalaikio įsipareigojimų nevykdymo. Bendrovės įsipareigojimai smarkiai viršijo realią turimo turto vertę, ji sistemingai nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2017 m. veikė nuostolingai, nėra duomenų, kad jos vadovas atsakovas A. N. ėmėsi veiksmų atkurti bendrovės mokumą.

15.       Teismas pažymėjo, kad ginčijamos 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutarties, kuria skolininkė  UAB „Torado“ kreditorei UAB „Dolreta“ (abiejų bendrovių vardu sutartį pasirašė jų vadovas atsakovas A. N.) perleido žemės sklypą, tokiu būdu padengdama 52 000 Eur skolą, sudarymo metu UAB „Torado“ turėjo kitų kreditorių ir buvo nemoki. Atsakovas A. N. 2019 m. liepos 18 d. perleisdamas bendrovės turtą su juo susijusiai kitai bendrovei, 2021 m. atlikdamas mokėjimus už bendrovę ir jos vardu, pažeidė kitų kreditorių interesus.  

16.       Teismas akcentavo, kad visų ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, sandorių šalys buvo nesąžiningos. Atsakovas A. N. buvo ieškovės vadovas ir žinojo jos finansinę padėtį. Jis tuo pačiu metu buvo atsakovės UAB „Dolreta“ vadovas. Atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ji neveikė kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas asmuo). Nėra duomenų dėl taikytos praktikos už bendrovės gautas prekes atsiskaityti iš asmeninės A. N. sąskaitos. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši,  todėl atsakovė AB „Vilniaus paukštynas“ galėjo žinoti apie bendrovės lėšų areštą. 

17.               Teismo vertinimu, nėra praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas A. N. paskutinius bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui perdavė 2022 m. gegužės 17 d. Iki tol nebuvo žinoma, kad ginčijamą mokėjimo pavedimą atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ A. N. įvykdė iš SP „Santa Bremor“ OOO gautomis, o ne asmeninėmis lėšomis. 

18.       Teismas nustatė visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl atsakovės UAB „Dolreta“ ir ieškovės UAB „Torado“ 2019 m. liepos 18 d. sudarytą skolos padengimo sutartį ir 2021 m. gegužės 19 d. bei 2021 m. gegužės 26 d. atliktus mokėjimus pripažino negaliojančiais sandoriais CK 6.66 straipsnio pagrindu.  

19.               Ieškovė BUAB „Torado“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dolreta“ 32 793,81 Eur, kuriuos, galiojant 2021 m. balandžio 1 d. teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dviem mokėjimo pavedimais (2021 m. gegužės 4 d. – 21 957,04 Eur ir 2021 m. gegužės 19 d. – 10 836,77 Eur) atliko pirkėjas OAO „Brestskij miaso kombinat“ už iš ieškovės įsigytas prekes. Atsakovo A. N. nurodymu mokėjimai buvo atlikti ne į prekių pardavėjos – ieškovės, bet į atsakovės UAB „Dolreta“ sąskaitą. Teismas nusprendė, kad nurodytos lėšos buvo sumokėtos pažeidžiant teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį, jog atsakovė UAB „Dolreta“ tomis lėšomis disponavo be teisėto pagrindo, todėl patenkino reikalavimą priteisti ieškovei 32 793,18 Eur iš atsakovės UAB „Dolreta“.

20.       Byloje nustatyta, kad A. N. buvo skolingas ieškovei 153 219,95 Eur. Skolos grąžinimą bendrovei A. N., be kita ko, grindė faktu, kad jis už ieškovę sumokėjo atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ 21 528,00 Eur. Teismas, nustatęs, kad buvo sumokėtos ne atsakovo asmeninės, o ieškovei priklausančios lėšos, pripažino, jog A. N. yra skolingas bendrovei 21 528 Eur, todėl šią sumą ieškovei priteisė iš atsakovo. Teismas nepagrįstais pripažino  atsakovų teiginius, kad 21 528 Eur suma ieškovei priteisiama du kartus, nes iš atsakovo A. N. skola priteisiama ne tuo pagrindu, jog mokėjimai pripažinti negaliojančiais.  

21.       Pripažinęs niekine ir negaliojančia ginčijamą skolos padengimo sutartį, teismas taikė restituciją ir ieškovei grąžino žemės sklypą. Atsižvelgdamas į tai, kad šia sutartimi buvo dengiama ieškovės 52 000 Eur skola atsakovei UAB „Dolreta“, teismas atsakovę UAB „Dolreta“ pripažino kreditore BUAB „Torado“ bankroto byloje. Pripažinęs negaliojančiais mokėjimus, teismas restitucijos taikymo pagrindu iš atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ priteisė ieškovei 22 041,36 Eur.  

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

22.       Apeliaciniame skunde atsakovai A. N. ir UAB „Dolreta“ (toliau – ir apeliantai) prašo priimti su skundu teikiamus papildomus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Torado“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.   Teismas neįvardijo reikalavimų, sudarančių bendrovės 178 329 Eur pradelstus įsipareigojimus, tik nurodė, kad ieškovė pradelsė įsipareigojimus kreditorei D. A.. D. A. suteiktos 48 000 Eur paskolos grąžinimo terminas faktiškai buvo pratęstas, šis įsipareigojimas apskritai neturėjo įtakos bendrovės mokumui.   

22.2.                      Kreditoriaus A. A. suteiktos bendrovei 130 329 Eur paskolos grąžinimo terminas nebuvo pasibaigęs 2018 m. gruodžio 31 d. (kaip nurodė teismas), nes šis terminas kasmet buvo pratęsiamas. Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. posėdyje liudytojas A. A. davė neteisingus parodymus, kad jo 2023 m. rugsėjo 11 d. rašte teiginiai apie termino pratęsimus esą neatitinka tikrovės. A. A. siekė pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir iš to išplaukiančių pasekmių.

22.3.                      2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, todėl negalėjo būti laikoma nemokia. Ji visiškai atsiskaitė su visais prekių ir paslaugų tiekėjais. Ieškovės generuojamas finansų srautas buvo pakankamas ir nepriklausė nuo paskolų sutarčių sudarymo. Po 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė sudarė naujas sutartis bei vykdė prekybą pagal sudarytas sutartis.

22.4.                      2018 m. SOOO „Starfood“ skola buvo visiškai apmokėta ir nesitęsė iki 2021 m., todėl teismas nepagrįstai 27 849,82 Eur skolą atėmė iš ieškovės turto balanso. 2019 m. kovo 15 d. įvykdytas šaldytos mėsos pardavimas, pagal kurį SOOO „Starfood“ neatsiskaitė, todėl 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo sudarytas skolų suderinimo aktas. 2019–2020 m. ieškovė negalėjo nurašyti SOOO „Starfood“ skolos kaip beviltiškos, nes neturėjo duomenų, kurių reikalauja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 25 straipsnio normos.

22.5.                      V. V. ir A. G. reikalavimai ieškovės finansiniuose dokumentuose visada buvo nurodyti prie ieškovės įsipareigojimų. Su abiem kreditoriais buvo atsiskaityta dar 2015–2016 m., įsiskolinimas jiems nepagrįstai įtrauktas į bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. skolų apimtį.   

22.6.                      Teismas neteisingai nustatė, kad iš ieškovės turto vertės turėjo būti nurašyta Kluft Ltd. skola. Negalėdama pagrįsti skolos pripažinimo beviltiška, ieškovė negalėjo atlikti nurašymo. Kluft Ltd. skolą dengė kelios įmonės. 

22.7.                      2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutarties sudarymo metu ieškovė buvo moki, todėl negalėjo būti pažeisti kreditorių interesai. Sutartis buvo naudinga ieškovei, nes ji perleido kreditorei UAB „Dolreta“ gerokai mažesnės vertės (3 740 Eur) turtą, nei juo padengta 52 000 Eur skola.

22.8.                      A. N. atlikti 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimai AB „Vilniaus paukštynas“ negali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu, nes apeliantas mokėjimų atlikimo metu nebuvo ieškovų skolininkas. Nėra pagrindo manyti, kad tai buvo ieškovės sudaryti mokėjimo sandoriai. Byloje neįrodyta, kad AB „Vilniaus paukštynas“, priimdama prievolės įvykdymą iš A. N., žinojo ar galėjo žinoti, kad atsiskaitoma tariamai areštuotomis bendrovės lėšomis.

22.9.                      Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). 2022 m. gegužės 17 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 6 ieškovės nemokumo administratoriui nebuvo perduoti dokumentai apie 2021 m. atliktus mokėjimus ir apie 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartį. Ieškovės dokumentai ir duomenys apie sudarytus ginčo sandorius buvo perduoti 2021 m. spalio 27 d. Ginčijamos skolos padengimo sutarties sudarymo ir žemės sklypo savininko pasikeitimo faktai buvo išviešinti, todėl apie juos bei apie ginčijamus 2021 m. gegužės 19 d. ir 26 d. mokėjimus ieškovės nemokumo administratorius turėjo žinoti 2021 m. spalio 27 d. Ieškinys pareikštas 2022 m. gruodžio 19 d., todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.   

22.10.                      2022 m. gegužės 17 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 6 ieškovės nemokumo administratoriui dokumentai apie 2021 m. gegužės 18 d. SP „Santa Bremor“ OOO atliktą mokėjimą A. N. nebuvo perduoti. Apie šį mokėjimą nemokumo administratorius sužinojo ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 18 d., o apie tariamą pažeidimą jis turėjo žinoti nuo 2021 m. lapkričio 15 d. Ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą. 

22.11.                      Teismas nenustatė, koks bendrovės turtas buvo areštuotas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Nenustatęs, kam konkrečiai buvo taikomas areštas, teismas negalėjo nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo ir negalėjo taikyti CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorių negaliojimo pagrindo.

22.12.                      Teismas nukrypo nuo restitucijos taikymo taisyklių. Negalima taikyti restitucijos už ginčijamų sandorių ribų. Ginčijamus mokėjimus atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ atliko A. N., todėl, taikydamas restituciją, teismas turėjo įpareigoti atsakovę AB „Vilniaus paukštynas“ grąžinti 22 041,36 Eur A. N..

22.13.                      Jeigu teismas nustatė, kad 21 528 Eur mokėjimas atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ buvo atliktas ieškovei priklausančiomis lėšomis, tuo pačiu negalima buvo pripažinti, kad A. N. yra skolingas ieškovei. Tenkindamas reikalavimą dėl skolos iš A. N. priteisimo, teismas ieškovei dvigubai priteisė tą pačią sumą.  

22.14.                      2021 m. lapkričio 6 d. raštu atsakovas A. N. pateikė įrodymus, kad jis ieškovei nėra skolingas 153 219,95 Eur. Pagal ieškovės prievoles atsakovas grynaisiais pinigais sumokėjo didesnę sumą – 158 750 Eur, todėl ieškovės bankroto byloje patvirtintas atsakovo finansinis reikalavimas.  

22.15.                      Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 32 793,81 Eur priteisimo iš atsakovės UAB „Dolreta“. Nėra įrodymų, kad buvo areštuota turtinė teisė į lėšas, gautinas iš OAO „Brestskij miaso kombinat“, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog lėšų mokėjimais pažeistos teismo nutartimi bendrovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės. OAO „Brestskij miaso kombinat“ atlikti mokėjimai atsakovei UAB „Dolreta“ nėra ginčijami. Teismas pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens OAO „Brestskij miaso kombinat“ materialiųjų teisių ir pareigų, todėl turėtų būti konstatuotas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. UAB „Dolreta“ atliko mokėjimus už ieškovę ir padengė jos įsipareigojimus kreditoriui. UAB „Dolreta“ neturi ieškovei priklausančio turto, nes padengė jos įsipareigojimus.

2.                      Atsakovė AB „Vilniaus paukštynas“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas argumentais, kurie analogiški pateiktiems apeliaciniame skunde.  

3.                      Ieškovė BUAB „Torado“ atsiliepime į atsakovų A. N. ir UAB „Dolreta“ apeliacinį skundą prašo: 1) priimti prie atsiliepimo pridedamus papildomus rašytinius įrodymus; 2) atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Apeliantai nepateikė rašytinių įrodymų, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. neturėjo pareigos įvykdyti prievolę grąžinti pasiskolintas lėšas kreditorei D. A.. Pradelstos prievolės faktas rodo, kad ieškovė turėjo finansinių sunkumų ir nebuvo pajėgi šią prievolę įvykdyti. 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo pradelsusi ir 130 329 Eur prievolę kreditoriui A. A. Tai patvirtina ieškovės ir šio kreditoriaus sudaryta paskolos sutartis, kreditoriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktas atsakymas ir jo, kaip liudytojo, paaiškinimai byloje.

24.2.                      Sprendime teismas aiškiai įvardijo, kad bendrovės 178 329 Eur pradelstus įsipareigojimus sudaro A. A. išduotos paskolos dalis  – 130 329 Eur, o likusią dalį sudaro D. A. suteiktos paskolos dalis  – 48 000 Eur.  

24.3.                      Teismas turi teisę vertinti atsakovo A. N. 2021 m. spalio 18 d. atskirąjį skundą dėl A. A. finansinio reikalavimo patvirtinimo ieškovės bankroto byloje ir 2021 m. rugsėjo 6 d. A. A. prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą ieškovės bankroto byloje. Iš jų matyti, kad A. A. suteiktos paskolos grąžinimo termino pratęsimai buvo sudaryti po ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės bankroto byloje nustatytas prejudicinis faktas, kad A. A. finansinis reikalavimas kilo iš 2014 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties, kurios įvykdymo terminą (2015 m. lapkričio 19 d.) ieškovė praleido.   

24.4.                      Ieškovė buvo nemoki de jure (nemokumas pagal įstatymo nuostatas) ir de facto (faktinis nemokumas), nevertinant jos turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio. Actio Pauliana ieškinio tenkinimui pakanka pripažinti faktinį ieškovės nemokumą, buvusį 2018 m. gruodžio 31 d.  Byloje yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas laikyti, kad ieškovė buvo nemoki ir nuo 2020 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ).  

24.5.                      Teismo išvada, kad ieškovė buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d., paneigia apeliantų argumentus, jog 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartis sudaryta ieškovei esant mokiai. Skolos padengimo sutartimi buvo sudaryta pirmenybė kreditorei UAB „Dolreta“ pasidengti ieškovės skolą, taip sumažinant ieškovės turto masę ir pažeidžiant kitų jos kreditorių interesus. UAB „Dolreta“ pasitraukė iš kreditorės pozicijos jai palankiomis sąlygomis, gaudama žemės sklypą, kai kiti kreditoriai tokią galimybę prarado.

24.6.                      Ieškovės dokumentai jos nemokumo administratoriui buvo perduoti per kelis kartus, sudarant šešis dokumentų priėmimo–perdavimo aktus. Paskutinį kartą dokumentai perduoti tik 2022 m. gegužės 17 d., todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo paskutinio dokumentų perdavimo. Vienerių metų ieškinio senaties terminas sueitų 2023 m. gegužės 17 d., todėl nėra pagrindo ieškinio reikalavimams taikyti senatį.

24.7.                      Mokėjimai pagal pavedimą gali būti ginčijami CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi jie yra vienašaliai ieškovės sandoriai, jos vardu įvykdyti per atskaitingą asmenį. Mokėjimo pavedimais nebuvo mokamos A. N. lėšos. Mokėjimai atlikti 2021 m. gegužės 19 d. ir 26 d., t. y. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (bendrovės turto areštą), prieš pat A. N. kreipimąsi dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2021 m. birželio 21 d.). Ginčo mokėjimų metu egzistavo neabejotinos ir galiojančios ieškovės kreditorių reikalavimo teisės, mokėjimais buvo sumažinta ieškovės turto masė, o A. N. neteisėtai save „išbraukė“ iš ieškovės skolininkų sąrašo.

24.8.                      Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ nesąžiningumą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės ir AB „Vilniaus paukštynas“ dalykinėje veikloje būtų laikomasi praktikos mokėjimus pagal ieškovės prievoles atlikti iš asmeninės A. N. sąskaitos, jog AB „Vilniaus paukštynas“ pasidomėjo neįprastu mokėjimų atlikimu. Tik gavęs duomenis apie SP „Santa Bremor“ OOO atliktą mokėjimą pavedimu tiesiogiai A. N., ieškovės nemokumo administratorius galėjo suprasti, kad tokiu mokėjimu buvo pažeistos ieškovės ir jos kreditorių teisės.

24.9.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – taikytos neapibrėžtam ieškovės turtui. Ieškovei priklausantį turtą – 21 528 Eur lėšas SP „Santa Bremor“ OOO sumokėjo į asmeninę ieškovės vadovo banko sąskaitą. Tokiu mokėjimu buvo pažeistas imperatyvus draudimas disponuoti ieškovės piniginėmis lėšomis. Mokėjimas yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. A. N. pripažino, kad 513,36 Eur mokėjimas atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ buvo atliktas ieškovės lėšomis. Pripažinus mokėjimus negaliojančiais, atsakovui A. N. kyla pareiga sumokėti neteisėtai nurašytą savo skolos ieškovei dalį. Pritaikius restituciją, taip pat priteisus iš A. N. skolą, ieškovės naudai nebuvo dvigubai priteista ta pati suma. Ginčo mokėjimo atlikimo metu A. N. buvo skolingas ieškovei, jis pripažino, kad savo skolos dalį pasinaikino pačios ieškovės lėšomis. 

24.10.                      Teismas nenusprendė dėl OAO „Brestskij miaso kombinat“ teisių ir pareigų. Teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidė ne OAO „Brestskij miaso kombinat“, bet nesąžiningas ieškovės vadovas ir UAB „Dolreta“ vadovas A. N., priėmęs lėšas, kurioms turėjo būti taikomas areštas. OAO „Brestskij miaso kombinat“ vykdė savo prievolę ieškovei, todėl šiuo aspektu jos atliktas mokėjimas vertintinas kaip teisėtas veiksmas. Teismo sprendimas nesukuria šiam asmeniui neigiamų padarinių. Sprendimu iš UAB „Dolreta“ ieškovei priteista 32 793,81 Eur, nes būtent jai buvo atliktas mokėjimo pavedimas iš OAO „Brestskij miaso kombinat“.

24.11.                      Nėra pagrindo priimti apeliantų teikiamus naujus rašytinius įrodymus, kurie galėjo būti surinkti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nei vienas jų neturi esminės reikšmės vertinant sprendimo pagrįstumą.

4.                      Ieškovai R. M., A. D.ir N. D. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas pagrįstai ginčijamus mokėjimus atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ pripažino negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Mokėjimų metu ieškovės lėšos buvo areštuotos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3976-627/2021. Kreditorė N. D. dėl areštuoto ieškovės turto suradimo ir aprašymo kreipėsi į antstolę. Antstolė 2021 m. balandžio 12 d. sudarė ieškovės turto aprašą, kurį kartu su patvarkymu pateikti informaciją apie ieškovės turimą turtą išsiuntė ieškovei ir jos vadovui A. N.. Neradus pakankamai konkretaus turto, toliau buvo taikomas areštas visam ieškovės turtui. Antstolės 2021 m. balandžio 12 d. sudarytas turto aprašas teikiamas į bylą su šiuo atsiliepimu. Jis yra žinomas apeliantui A. N..

25.2.                      Nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo 2021 m. balandžio 2 d. iki antstolės 2021 m. balandžio 12 d. sudaryto ieškovės turto aprašo, galiojo laikinasis areštas visam ieškovės turtui. Nuo 2021 m. balandžio 12 d., antstolei sudarius ieškovės turto aprašą, toliau iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo liko galioti areštas visam ieškovės turtui. Apeliantai deklaratyviai teigia, kad ieškovė tariamai turėjo daugiau turto už laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

25.3.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti iš ieškovei priklausiusių lėšų, tuo metu buvusių jos vadovo A. N. asmeninėje banko sąskaitoje. A. N. neteikė įrodymų, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti iš jo asmeninių lėšų. Kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad į A. N. asmeninę banko sąskaitą ieškovei priklausančias lėšas pervesdavo ieškovės kreditoriai ir pats A. N.. Draudimas disponuoti ieškovės areštuotomis lėšomis galiojo ne tik ieškovei, bet ir A. N.. A. N. veiksmai ginčo sandorių sudarymo metu buvo draudžiami, todėl tie sandoriai (mokėjimai) yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).

25.4.                      Bendrovės vadovo asmeninė sąskaita buvo panaudota kaip įrankis ginčijamiems mokėjimams atlikti, tikruoju mokėjimus atlikusiu subjektu laikytina ieškovė. Bendrovės kreditoriai turi teisę mokėjimus atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu. 

25.5.                      AB „Vilniaus paukštynas“ (ne)sąžiningumas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes ginčijami vienašaliai, o ne dvišaliai sandoriai (mokėjimai). Šiuo atveju nėra būtina nustatyti mokėjimų gavėjos AB „Vilniaus paukštynas“ nesąžiningumo. Atsakovė AB „Vilniaus paukštynas“ su ieškovų reikalavimais nesutiko, grąžinti neteisėtai gautas lėšas nesiūlė, o tai patvirtina jos nesąžiningumą.

25.6.                      Teismas teisingai taikė restituciją. Pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais, teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo AB „Vilniaus paukštynas“ neteisėtai gautas lėšas grąžinti ne A. N., o neteisėtai gautų lėšų tikrajai savininkei – ieškovei.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

5.                      Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinį skundą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nenustatė (dėl apeliantų keliamo klausimo, siejamo su sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, buvimu, išsamiau pasisakoma šios nutarties 74 punkte). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl vertina skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytais faktiniais bei teisiniais argumentais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7.                      CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Spręsdamas dėl CPK 314 straipsnyje nustatytų išimčių taikymo ir naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, patikrina: ar buvo objektyvi galimybė naujus įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

8.                      Atsakovai A. N. ir UAB „Dolreta“ su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius duomenis – bendrovės kreditorės D. A. rašytinio patvirtinimo kopiją ir UAB „Dokobit“ 2024 m. sausio 3 d. atsakymo kopiją, prašo juos priimti. Apeliantų teigimu, kreditorės D. A. rašytinio patvirtinimo apie bendrovei suteiktos paskolos grąžinimo momentą pateikimo poreikis iškilo po to, kai skundžiamame sprendime buvo neteisingai įvertintas ankstesnis kreditorės patvirtinimas dėl skolininkės prievolės vykdymo aplinkybių. Pasak apeliantų,  UAB „Dokobit“ 2024 m. sausio 3 d. atsakymas turėtų būti priimtas į bylą, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė suteikti atsakovams galimybę tokį įrodymą pateikti.  

9.                      Ieškovė BUAB „Torado“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti papildomus duomenis – ieškovės atstovo advokato Kazimiero Karpickio ir A. A. susirašinėjimą elektroniniais laiškais; A. A. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo; A. N. atskirąjį skundą dėl A. A. finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ieškovė taip pat prašo apeliacine tvarka nagrinėjant bylą remtis BUAB „Torado“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-171-614/2024) esančiais procesiniais dokumentais ir jų priedais (prašyme nurodyti konkrečių bankroto bylos dokumentų registracijos duomenys). Ieškovės teigimu,  prašomų priimti rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius duomenis, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Ieškovės bankroto byloje esančiais rašytiniais duomenimis ieškovė prašo remtis vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi.

10.                      Ieškovai R. M., A. D.ir N. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pridėti prie bylos antstolės 2021 m. balandžio 12 d. sudarytą ieškovės turto aprašą, parengtą vykdant teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo rašytiniu įrodymu grindžia aplinkybę, kad areštas visą laiką buvo taikomas iš esmės visam ieškovės BUAB „Torado“ turtui, o tai paneigia apeliantų abejones dėl taikyto turto arešto masto.

11.                      Susipažinusi su teikiamais papildomais rašytiniais duomenimis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jie gali būti reikšmingi tiriant bei vertinant aplinkybes, susijusias su ieškovės BUAB „Torado“ prievolių kreditorei D. A. įvykdymo termino suėjimu ir šios prievolės buvimo įtaka nustatant ieškovės (ne)mokumą, aplinkybes, susijusias su A. A. rašytiniu atsakymu dėl ieškovės piniginės prievolės jam įvykdymo termino pasibaigimo, taip pat nustatant ieškovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teisėjų kolegija turi pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir nutaria priimti šalių teikiamus papildomus rašytinius duomenis, kaip naujus įrodymus.    

12.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą, teismas savo nuožiūra, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Su atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė nepateikė šiai bylai reikšmingų (ieškovės teigimu) jos bankroto byloje esančių procesinių dokumentų – A. A. prašymo patvirtinti  finansinį reikalavimą, A. N. atskirojo skundo dėl A. A. finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuos prašo tirti ir vertinti. Teisėjų kolegija šiais ir kitais nagrinėjamai bylai galinčiais turėti reikšmės duomenimis, esančiais BUAB „Torado“ bankroto bylos medžiagoje, naudosis pagal CPK 179 straipsnio 3 dalyje teismui suteiktą procesinę galimybę. 

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir jų vertinimo

13.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3976-627/2021 (1 t., b. l. 107–108) kreditorės N. D. reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkės UAB „Torado“ 36 987 Eur vertės nekilnojamasis turtas, esantis pas skolininkę ir (arba) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant ar jo nepakankant reikalavimams užtikrinti, – areštuotas kilnojamasis turtas, turtinės teisės arba piniginės lėšos, esančios skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įregistruota Turto arešto aktų registre 2021 m. balandžio 2 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d. Antstolė Virginija Meškauskienė, vykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį, 2021 m. balandžio 12 d. sudarytame turto apraše aprašė skolininkei UAB „Torado“ priklausančias lėšas, esančias jos vardu atidarytose banko sąskaitose, kitą turtą, neregistruotą (neregistruotiną) viešuosiuose registruose, visas turtines teises į iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas (16 t., b. l. 137–139). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu kreditorės N. D. ieškinio reikalavimai buvo patenkinti (1 t., b. l. 122–126).  

14.                      Įsiteisėjus nurodytai teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas A. N. įvykdė sandorius, kuriuos ieškovai ginčija šioje byloje. 2021 m. gegužės 18 d. į atsakovo A. N. banko sąskaitą SP „Santa Bremor“ OOO pervedė 21 528 Eur (1 t., b. l. 112–118). Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama už šaldytą vištieną. 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo pavedimu atsakovas A. N. iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ pervedė 21 528 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka už UAB „Torado“ pagal sąskaitas faktūras Nr. AVP6017410 ir Nr. AVP6014469 (1 t., b. l. 119). 2021 m. gegužės 26 d. atsakovas A. N. iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ pervedė 513,36 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad mokama už UAB „Torado“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. AVP6017410 (1 t., b. l. 120). OAO „Brestskij miaso kombinat“ 2021 m. gegužės 4 d. ir 19 d. mokėjimais 32 793,81 Eur, kuriuos turėjo gauti mokėtojui prekes pardavusi ieškovė UAB „Torado“, pervedė atsakovei UAB „Dolreta“ (2 t., b. l. 34–42).

15.                      2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartimi UAB „Torado“, kaip skolininkė, perleido kreditorei UAB „Dolreta“ žemės sklypą (1 t., b. l. 97–105). Sutartimi šalys susitarė, kad tokiu būdu padengiama 52 000 Eur skolininkės įsiskolinimo kreditorei dalis ir skolininkės prievolė  šioje dalyje pripažinta visiškai įvykdyta. UAB „Dolreta“ vadovu nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. yra atsakovas A. N. (1 t., b. l. 165–167).  

16.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovei UAB „Torado“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 14–17). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai (1 t., b. l. 127–129).

17.                      Pasisakydamas dėl ieškovės UAB „Torado“ nemokumo atsiradimo momento, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, patikrino bendrovės turto sudėtį, debitorinių bei kreditorinio reikalavimų mastą ir nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės realaus turto vertė sudarė 245 125,53 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 178 329 Eur (kreditorių finansiniai reikalavimai pagal bendrovės įsipareigojimus patvirtinti UAB „Torado“ bankroto byloje) (skundžiamo teismo sprendimo 22–31 punktai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime pateikta pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas išanalizavo ir iš esmės teisingai įvertino ieškovės debitorinių reikalavimų ir  kreditorinių įsiskolinimų struktūrą, padarė pagrįstas išvadas dėl bendrovės turto tikrosios (realios) vertės ir jos įsipareigojimų sudėties bei masto, buvusių 2018 m. gruodžio 31 d.     

18.                      Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės nemokumo momento atsiradimo aplinkybių vertinimu. Apeliaciniame skunde jie teigia, kad įsipareigojimus kreditoriams V. V. (7 094 Eur) ir A. G. (46 483,97 Eur) bendrovė buvo įvykdžiusi dar 2015–2016 m., todėl teismas nepagrįstai juos įtraukė į ieškovės kreditorinių įsipareigojimų 2018 m. gruodžio 31 d. sudėtį. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Įsipareigojimų šiems kreditoriams įvykdymo 2015–2016 m. aplinkybę apeliantai grindžia kreditorių, kaip liudytojų, apklausos protokolais ikiteisminio tyrimo byloje (15 t., b. l. 33–38). Teisėjų kolegija sutinka, kad kreditoriai apklausos liudytojais metu patvirtino  bendrovei suteiktų paskolų grąžinimo jiems faktą, tačiau tikslaus skolų grąžinimo momento neįvardijo. Kitokiais bylos duomenimis apeliantai šios aplinkybės neįrodinėjo. Pripažintina, kad apeliantai neįrodė skolų nurodytiems kreditoriams grąžinimo fakto dar 2015–2016 m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės įsipareigojimus šiems kreditoriams įtraukė į jos skolinių įsipareigojimų 2018 m. gruodžio 31 d. sudėtį (CPK 178, 185 straipsniai).

19.                      Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bendrovės turėto turto masę SOOO „Starfood“ 27 849,82 Eur skolos bendrovei, pripažįsta nepagrįstu. Banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 6 d. patvirtina apeliantų nurodytą aplinkybę apie tai, kad nuo 2018 m. vasario 8 d. iki gruodžio 27 d. SOOO „Starfood“ ieškovei sumokėjo iš viso 31 924,77 Eur (12 t., b. l. 650, 679,  697, 711, 733, 743). 2019 m. rugsėjo 3 d. skolų suderinimo akte fiksuota, kad 2019 m. sausio 1 d. SOOO „Starfood“ ieškovei nebuvo skolinga (3 t., b. l. 98–99). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertino ieškovės turto masę, buvusią ne bankroto bylos jai iškėlimo metu, o 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Vadinasi, 2019 m. susiformavusi SOOO „Starfood“ skola bendrovei negalėjo būti įtraukta į bendrovės turto, buvusio 2018 m. gruodžio 31 d., masę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai SOOO „Starfood“ 27 849,82 Eur skolos ieškovei neįtraukė į bendrovės turtą, buvusį 2018 m. gruodžio 31 d.

20.                      Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ieškovės turėto turto vertės turėjo būti atimta 229 232,68 Eur Kluft Ltd. skola bendrovei. Jų teigimu, bendrovė negalėjo šios skolos nurašyti kaip beviltiškos, nes toks buhalterinis veiksmas būtų prieštaravęs PMĮ 25 straipsniui, be to, apeliantas A. N. prisimena, kad Kluft Ltd. skolą dengė ir mokėjimus vykdė kelios įmonės (OOO „Prodbiznes“, Weelox, OOO „Avettura“). Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad buvo pažadų dėl Kluft Ltd. skolos padengimo, ieškovė neturėjo pagrindo nurašyti šios skolininkės skolą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

21.                      Byloje pateiktas skolininkės Kluft Ltd. pranešimas, kuriuo ieškovės prašoma iš Weelox Assets Corp. gautas sumas įskaityti kaip mokėjimą už skolininkę Kluft Ltd. pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. 1 (15 t., b. l. 92–95). Kartu pateiktas elektroninis laiškas leidžia daryti išvadą, kad pranešimas ieškovei pateiktas 2012 m. sausio 24 d. Apeliantai nenurodė, kokiu pagrindu Weelox Assets Corp. ieškovei galėjo mokėti lėšas – byloje nėra skolininkės Kluft Ltd. ir Weelox Assets Corp. susitarimo dėl skolininkės prievolių ieškovei įvykdymo apimties ir pagrindo. UAB „Torado“ nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė informaciją apie tai, kad skolininkė Kluft Ltd. 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo likviduota (1 t., b. l. 76). Nesant susitarimo tarp skolininkės Kluft Ltd. ir trečiųjų asmenų dėl skolininkės prievolių ieškovei įvykdymo, aplinkybė apie skolininkės likvidavimą leidžia pagrįstai spręsti dėl skolininkės prievolės ieškovei pasibaigimo (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Apeliantų teiginys, kad Kluft Ltd. skolą ieškovei dengė kitos įmonės, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

22.                      Atkreiptinas dėmesys, kad PMĮ nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką (PMĮ 1 straipsnio 1 dalis). PMĮ 25 straipsnyje nustatyti ribojimai skolą pripažinti beviltiška sietini su bazės pelno mokesčiui apskaičiuoti dydžio nustatymu, tačiau nepaneigia piniginės prievolės pabaigos CK prasme. Pastebėtina ir tai, kad PMĮ 25 straipsnyje faktiškai nustatytos sąlygos skolos beviltiškumą pagrįsti prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis. Aplinkybė, kad ieškovė nesurinko skolos beviltiškumą pateisinančių dokumentų, nepaneigia į balansinio turto masę formaliai įtrauktos skolos realaus išieškojimo beviltiškumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra nepakankamos paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Kluft Ltd. 229 232,68 Eur skola nelaikytina  bendrovės realiu turtu, turėtu 2018 m. gruodžio 31 d. 

23.                      Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrovės 178 329 Eur pradelstų įsipareigojimų dydį, nes nepagrįstai į juos įtraukė bendrovės 48 000 Eur skolą kreditorei D. A. bei 130 329 Eur skolą kreditoriui A. A.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantų teiginiu.

24.                      2016 m. liepos 26 d. paskolos sutartimi kreditorė D. A. ieškovei paskolino 48 000 Eur iki 2017 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 81–83). 2023 m. sausio 16 d. rašytiniu patvirtinimu kreditorė D. A. patvirtino, kad iki bankroto bylos skolininkei UAB „Torado“ iškėlimo (2021 m. rugpjūčio 6 d.) ji nereikalavo grąžinti 48 000 Eur skolos, kuri buvo pradelsta pagal 2016 m. liepos 26 d. paskolos sutartį (3 t., b. l. 101). Su apeliaciniu skundu pateiktame 2024 m. sausio 4 d. patikslinime kreditorė nurodė, kad patikslina ankstesnį 2023 m. sausio 16 d. rašytinį patvirtinimą. Patikslinime kreditorė rašo, kad ją su broliu, atsakovu A. N., sieja geri tarpusavio santykiai, todėl ji sutiko, kad 2016 m. liepos 26 d. paskolos sutartimi ieškovei UAB „Torado“ suteiktą 48 000 Eur sumos paskolą bendrovė grąžintų vėliau, kai turės galimybę; dėl šios priežasties kreditorė niekada nereikalavo skolos grąžinti ir nelaikė, kad yra praleistas paskolos grąžinimo terminas.

25.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorės D. A. pateikti rašytiniai patvirtinimai nekeičia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog ieškovė pradelsė grąžinti suteiktą 48 000 Eur paskolą. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kreditorės parengtas ankstesnio rašytinio patvirtinimo patikslinimas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kad paskolos sutarties šalys įstatymo nustatyta tvarka buvo sutarusios pratęsti skolos pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą. Kreditoriaus nuomonė, kad skolos grąžinimo terminas nėra praleistas, gali būti reikšminga kreditoriaus interesų gynimo prasme. Tačiau toks subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia įvykusio juridinio fakto, kad paskolos sutartyje nustatytas skolos grąžinimo terminas pasibaigė, o kreditorius įgijo galimybę ginti savo interesus visomis leistinomis teisių gynimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovės 48 000 Eur skolą kreditorei D. A. įtraukė į pradelstų skolinių įsipareigojimų 2018 m. gruodžio 31 d. sudėtį.

26.                      Apeliantai nesutinka, kad 2018 m. gruodžio 31 d. buvo pradelstas 130 329 Eur skolos grąžinimo kreditoriui A. A. terminas. Teisėjų kolegija tokiai apeliantų pozicijai nepritaria.      

27.                      2014 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartimi kreditorius A. A. iki 2015 m. lapkričio 19 d. ieškovei paskolino 450 000 Lt (1 t., b. l. 84). Paskolos grąžinimas pagal šią sutartį buvo užtikrintas kreditoriaus su laiduotoju A. N. 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašyta laidavimo sutartimi (1 t., b. l. 84–85).

28.                      Apeliantai nurodo, kad šios paskolos grąžinimo terminas kasmet buvo pratęsiamas vienerių metų laikotarpiui, galiausiai iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šį argumentą jie grindžia į bylą pateiktais 2014 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties priedais Nr. 1–5 (11 t., b. l. 11–15). Apeliantų teigimu, teisiškai svarbus yra faktas, jog skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas, o kada tuo reikalu buvo pasirašyti paskolos sutarties priedai, nėra svarbi aplinkybė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais, akcentuodama, kad ir ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant ieškovės nemokumo atsiradimo momentą. Byloje pateiktų duomenų pakanka pripažinti pagrįstu paaiškinimą, kad byloje pateikti paskolos sutarties priedai, kuriuose nurodyta apie skolos grąžinimo termino pratęsimą, buvo pasirašyti atgaline data.

29.                      Byloje yra informacija iš A. A. ir advokato Kazimiero Karpickio elektroninio susirašinėjimo (16 t., b. l. 118–120), kur kreditorius A. A., atsakydamas į BUAB „Torado“ atstovo advokato Kazimiero Karpickio 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymą suteikti informaciją (15 t., b. l. 30–31), paaiškino paskolos sutarties priedų pasirašymo aplinkybes. Kreditorius nurodė, kad skolos grąžinimo terminas niekada nebuvo pratęstas, o susitarimai pratęsti skolos grąžinimo terminą buvo pasirašyti po to, kai skolininkei UAB „Torado“ buvo iškelta bankroto byla. Šias aplinkybes kreditorius patvirtino teisme apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. BUAB „Torado“ atstovo advokato Kazimiero Karpickio 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašyme suteikti informaciją buvo paprašyta paaiškinti aplinkybes, kodėl kreditorius kartu su prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje nepateikė teismui paskolos sutarties priedų apie sutarties (skolos grąžinimo termino) pratęsimą.

30.                      BUAB „Torado“ bankroto byloje pateikti šalių procesiniai dokumentai (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat leidžia daryti išvadą, kad aptariamos paskolos sutarties priedai buvo pasirašyti atgaline data. Kreditorius Almontas Aleksėjūnas prašyme patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje nurodė, kad bendrovė nuo 2020 m. sausio mėn. nebemoka palūkanų, todėl kreditorius suskaičiavo 34 211,40 Eur palūkanas. Taip pat nurodė, kad prievolės grąžinti suteiktą paskolą terminas suėjo 2015 m. lapkričio 19 d., tad nuo šios datos jis už 180 kalendorinių dienų suskaičiavo 23 459,40 Eur delspinigius (civilinė byla Nr. eB2-171-614/2024; DOK-36180; priedas Nr. 2; 12-15 lapai). Atskirajame skunde dėl  Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, A. N. nurodė, kad BUAB „Torado“ įsipareigojo A. A. skolą grąžinti iki 2015 m. lapkričio 19 d., bet šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl nuo tos datos kreditorius gali prašyti atlyginti nuostolius, bet ne palūkanas, skaičiuojamas pagal sutartį (civilinė byla Nr. eB2-171-614/2024; DOK-37880).     

31.                      Šios nutarties 50–51 punktuose aptartos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad paskolos sutarties šalys buvo sutarusios dėl paskolos grąžinimo iki 2015 m. lapkričio 19 d. BUAB „Torado“ bankroto byloje šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. sausio mėn. kreditoriui A. A. toliau buvo mokamos palūkanos už naudojimąsi negrąžinta paskolos suma, bet tokie konkliudentiniai veiksmai negali būti pagrindas pripažinti, kad skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas būtent šia veikimo forma.

32.                      Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Paskolos sutarties šalys jos 5.3 papunktyje susitarė, kad netesybų sumokėjimas neatleidžia paskolos gavėjos nuo sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo, neatideda paskolos mokėjimo terminų ir neapriboja paskolos davėjo teisės nutraukti sutartį. Paskolos sutarties 7.2 papunktyje šalys numatė, kad paskolos sutartis gali būti keičiama arba papildoma abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Šiuo atveju paskolos sutartyje nebuvo aptarta, kad palūkanų mokėjimas suėjus skolos grąžinimo terminui reiškia to termino pabaigos pratęsimą.

33.                      Aplinkybė, kad paskolos grąžinimo termino pratęsimu nebuvo remiamasi skolininkės BUAB „Torado“ bankroto byloje, ir apeliantų teiginys, jog teisiškai svarbus yra tik pats faktas, kad šalys pasirašė paskolos sutarties priedus dėl paskolos sutarties termino pratęsimo, neteikiant reikšmės jų (priedų) pasirašymo momentui, kaip jau pirmiau nurodyta, suponuoja išvadą, jog sutarties priedai buvo pasirašyti ne juose nurodytu laiku. Tai leidžia konstatuoti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. skolininkė BUAB „Torado“ buvo pradelsusi piniginės prievolės kreditoriui A. A. įvykdymą.

34.                      Apeliantai aiškina, kad UAB „Torado“ mokumą 2018 m. gruodžio 31 d. patvirtina aplinkybė, jog bendrovė generavo pajamas ir atsiskaitydavo su paslaugų teikėjais bei žaliavų tiekėjais. Šį argumentą paneigia byloje esantys duomenys apie ieškovės sudarytas paskolas.          

35.                      2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartimi Nr. TOR 30/05/2016 kreditorė N. D. iki 2017 m. gegužės 30 d. paskolino ieškovei 30 000 Eur (1 t., b. l. 86). Sutarties šalys priedu Nr. 1 prie šios sutarties skolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2017 m. gruodžio 31 d., priedu Nr. 2 – iki 2018 m. gruodžio 31 d., priedu Nr. 3 – iki 2019 m. gruodžio 31 d., priedu Nr. 4 – iki 2020 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 86–87). 2016 m. liepos 20 d. paskolos sutartimi kreditorius R. B. paskolino ieškovei 50 000 Eur (3 t., b. l. 102). 2016 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartimi kreditorius A. D. iki 2017 m. kovo 7 d. ieškovei paskolino 40 000 Eur (1 t., b. l. 91–93). 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartimi kreditorius A. D. ieškovei paskolino 150 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 88–90). 2019 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi kreditorė R. M. ieškovei paskolino 50 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 94–96). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visos nurodytos paskolos sutartys buvo atlygintinės, t. y. už naudojimąsi paskolintomis lėšomis ieškovė įsipareigojo mokėti palūkanas, kurių dydis fiksuotas sutartyse.

36.                      Šiuos duomenis palyginus su ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. ir iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (1 t., b. l. 29–55), matyti, kad jos finansiniai rezultatai kiekvienais metais blogėjo. Aplinkybė, kad bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą ir generavo pajamas, nepatvirtina geros jos finansinės padėties. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonės finansinis pajėgumas iš dalies buvo palaikomas fizinių asmenų skolintomis lėšomis.  

37.                      Šios nutarties 38–57 punkte aptartos ir įvertintos aplinkybės bei išdėstyti motyvai, sudaro pagrindą teisėjų kolegijai suformuluoti apibendrinančią išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo BUAB „Torado“ faktinį nemokumą nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

Dėl pinigų mokėjimo (lėšų pervedimo), kaip vienašalio sandorio, negaliojimo pagrindų. Dėl be pagrindo įgytų lėšų ir skolos priteisimo 

38.                      Įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas A. N. iš savo sąskaitos banke atliko ieškovų ginčijamus mokėjimus atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“. Apie A. N. atliktus mokėjimus išsamiau išdėstyta šios nutarties 35 punkte. Be to, OAO „Brestskij miaso kombinat“ 2021 m. gegužės 4 d. ir 19 d. mokėjimais 32 793,81 Eur, kuriuos turėjo gauti ieškovė UAB „Torado“, sumokėjo atsakovei UAB „Dolreta“. Kaip jau nurodyta, šie mokėjimo sandoriai buvo atlikti įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl BUAB „Torado“ atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

39.                      Ieškovų BUAB „Torado“, R. M., A. D.ir N. D. ieškinių pagrindas ir dalykas iš dalies sutampa – ieškovai reikalavo ginčijamus mokėjimo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

40.                              Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokio sandorio negaliojimą lemia pats jo sudarymo faktas, o ne teismo sprendimas pripažinti sandorį negaliojančiu.

41.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo taikomas turto areštas apima: kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą. Vadinasi, galiojant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, niekas neturėjo teisės disponuoti UAB „Torado“ priklausančiu turtu (lėšomis) kitokiomis nei nustatyta toje teismo nutartyje sąlygomis – areštavus skolininkei priklausančias pinigines lėšas, skolininkei leista iš jų atsiskaityti su kreditore pareikšto reikalavimo ribose (36 987 Eur); suteikta teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.

42.                      Turto areštas reiškia priverstinį nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – apribojimą. Pagal viešųjų registrų duomenis nustatyta, kad aptariama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo įregistruota Turto arešto aktų registre 2021 m. balandžio 2 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nuo šio momento teismo nutartis sukėlė teisines pasekmes ir areštuoto turto savininkei, ir tretiesiems asmenims.

43.                      Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019).

44.                      Nagrinėjamu atveju, ginčijamais mokėjimo sandoriais buvo pažeista pirmiau nurodytoje teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje nustatyta skolininkei BUAB „Torado“ priklausiusių ar turinčių priklausyti (priklausytinų) piniginių lėšų naudojimo tvarka. Teismo nutartimi taikytas ribojimas disponuoti BUAB „Torado“ turtu ir piniginėmis lėšomis buvo imperatyvus, o ginčijamais mokėjimais buvo pažeidžiamas teismo taikytas ribojimas. Šio pažeidimo padarinys yra sandorio negaliojimas, nes teismo nutartimi buvo nustatyti draudimai, kurių tikslas – stabilizuoti (užfiksuoti) UAB „Torado“, kaip turtinio komplekso, vertę, išvengti jos turtinės būklės neigiamo pokyčio, finansinės padėties blogėjimo. Dėl ginčijamų mokėjimo sandorių sudarymo bendrovės finansinė padėtis pablogėjo, nebuvo užtikrintas imperatyviu teismo nurodymu siekiamas tikslas, pažeisti turtinių teisių ribojimai.  

45.                      Pirmosios instancijos teismas, ginčijamus mokėjimus pripažindamas negaliojančiais sandoriais dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), be kita ko, nurodė, kad sandorių sudarymo metu Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas BUAB „Torado“ turto areštas. Tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto. Pateikus turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama.

46.                      Bendrovės kreditorė N. D., kurios reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl ieškovės turto suradimo ir aprašymo kreipėsi į antstolę Virginiją Meškauskienę, kuri 2021 m. balandžio 12 d. sudarė ieškovės turto aprašą. Antstolė, vykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį, 2021 m. balandžio 12 d. turto apraše aprašė skolininkei UAB „Torado“ priklausančias pinigines lėšas, esančias jos vardu atidarytose banko sąskaitose, kitą turtą, viešuosiuose registruose neregistruotą (neregistruotiną) turtą, visas turtines teises į iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas (16 t., b. l. 137–139). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis nuo teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties priėmimo iki šios nutarties įvykdymo momento buvo areštuotas visas skolininkės BUAB „Torado“ turtas, įskaitant esantį ir pas trečiuosius asmenis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, susiję su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi (mastu), pripažintini nepagrįstais.

47.                      Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. N. iš jo sąskaitos banke 2021 m. gegužės 19 d. atliktą 21 528 Eur mokėjimą atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“, atsakovo A. N. iš jo sąskaitos banke 2021 m. gegužės 26 d. atliktą 513,36 Eur mokėjimą atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ pripažino imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiais, todėl niekiniais ir negaliojančiais sandoriais.  

48.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamus mokėjimo sandorius ieškovai ginčijo ir kitu – CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana teisiniu pagrindu. Interesų gynimas, tuos pačius sandorius ginčijant dviem skirtingais teisiniais pagrindais, šiuo konkrečiu atveju pripažintinas pertekliniu ir negalinčiu sukelti kitokių teisinių padarinių, kurie buvo konstatuoti išsprendus reikalavimą pripažinti tuos pačius sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju aptariamų ginčijamų sandorių – mokėjimų (piniginių lėšų pervedimo) atitikties CK 6.66 straipsnyje nustatytoms sąlygoms vertinimas tampa nereikšmingas.   

49.                              CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

50.                      Kaip jau minėta, atsakovas A. N. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Torado“ vadovas. Bendrovė SP „Santa Bremor“ OOO į atsakovo sąskaitą 21 528 Eur pervedė atsiskaitydama  pagal UAB „Torado“ išrašytas sąskaitas. Gautas pinigines lėšas atsakovas A. N. 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“, veikdamas kaip bendrovės atskaitingas asmuo. A. N. pavedimo paskirtyje nurodė, kad mokėjimas atliekamas už UAB „Torado“ pagal atsakovės sąskaitas faktūras Nr. AVP6017410 ir Nr. AVP6014469. 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo pavedimu atsakovas pervedė atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“ 513,36 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad mokėjimas atliekamas už UAB „Torado“ pagal atsakovės sąskaitą faktūrą Nr. AVP6017410. Ginčo mokėjimai yra vienašaliai sandoriai, A. N. įvykdyti veikiant kaip bendrovės atskaitingam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, negaliojančiais mokėjimais pervestas lėšas priteisdamas ieškovei iš šias lėšas neteisėtai gavusios atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ (CK 6.145 straipsnis).  

51.                      Byloje nustatyta, kad A. N. buvo skolingas ieškovei BUAB „Torado“ 153 219,95 Eur. Su ieškiniu ieškovė pateikė atsakovo A. N. 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinimą dėl jam, kaip atskaitingam įmonės darbuotojui, patikėtų lėšų panaudojimo UAB „Torado“ naudai ir interesais (1 t., b. l. 168–191). Tarp ieškovės interesais atliktų mokėjimų buvo pateikti ir ieškovų ginčyti 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymas (21 528 Eur suma) ir 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymas (513,36 Eur suma). Teismas nustatė, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti ne atsakovo A. N. asmeninėmis, o ieškovei BUAB „Torado“ priklausančiomis lėšomis, kurios buvo atsakovo banko sąskaitoje. Nustačius šią aplinkybę, buvo pagrindas teismui konstatuoti, kad atsakovas A. N. nurodytų sumų apimtimi neteisėtai išvengė skolinės prievolės (skolos grąžinimo) ieškovei BUAB „Torado“ įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas A. N. liko skolingas ieškovei 22 041,36 Eur. Ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti ne 22 041,36 Eur, bet 21 528 Eur dydžio skolą. Pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už ieškinio reikalavimų ribų, priteisė ieškovei iš atsakovo A. N. 21 528 Eur skolą.  Ši suma iš atsakovo priteista dėl jo neįvykdytų skolinių prievolių vadovautai bendrovei, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ta pati suma ieškovei buvo be pagrindo priteista du kartus (ir iš atsakovo A. N., ir iš AB „Vilniaus paukštynas“), tokiu būdu teismui viršijant restitucijos taikymo ribas, pripažįstamas nepagrįstu.

52.                      Ieškovė BUAB „Torado“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dolreta“ 32 793,81 Eur. Nurodyta suma atsakovei UAB „Dolreta“ buvo pervesta dviem mokėjimo pavedimais (2021 m. gegužės 4 d. 21 957,04 Eur suma bei 2021 m. gegužės 19 d. 10 836,77 Eur suma) ir tai padaryta galiojant teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarčiai taikyti bendrovei laikinąsias apsaugos priemones. Mokėjimus atliko bendrovės pateiktų prekių gavėja, užsienio bendrovė OAO „Brestskij miaso kombinat“, atsiskaitydama su ieškove BUAB „Torado“ už įsigytas prekes (2 tomas b. l. 34-45). Atsakovo A. N., kuris buvo ieškovės UAB „Torado“ ir atsakovės UAB „Dolreta“ vadovas, nurodymu užsienio bendrovė mokėjimus atliko ne į prekių pardavėjos UAB „Torado“, bet į UAB „Dolreta“ sąskaitą. Tokiu atsakovo nurodymu dėl bendrovei mokėtinų lėšų pervedimo į kito asmens (atsakovės UAB „Dolreta“) sąskaitą vėlgi buvo pažeisti teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti ribojimus ieškovės turtui (CK 1.80 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovo A. N. nurodymu mokėtojui ieškovės gautinas lėšas pervesti į su atsakovu susijusios UAB „Dolreta“ sąskaitą, buvo siekiama išvengti ieškovei mokėtinų lėšų patekimo į pastarosios sąskaitą, kurioje esančioms (į ją patenkančioms) lėšoms buvo taikomas areštas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė UAB „Dolreta“ 32 793,81 Eur lėšas iš OAO „Brestskij miaso kombinat“ gavo ir jomis disponavo be teisėto pagrindo, todėl patenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės UAB „Dolreta“ 32 793,18 Eur, priėmė teisingą sprendimą (CK 6.237 straipsnis). 

53.                      OAO „Brestskij miaso kombinat“ atsakovo A. N. nurodymu atsiskaitymui už prekes skirtas lėšas pervedė ne jas turinčiai gauti prekių pardavėjai ieškovei BUAB „Torado“, o trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės UAB „Dolreta“ priteistos be pagrindo gautos lėšos, tų lėšų mokėtojai užsienio bendrovei OAO „Brestskij miaso kombinat“ nesukuria ir negali sukurti teisinių padarinių. OAO „Brestkij miaso kombinat“ atlikti mokėjimai yra iš esmės teisėti, nes jie buvo skirti OAO „Brestkij miaso kombinat“ prievolių ieškovei BUAB „Torado“ įvykdymui. Lėšas turinčios gauti prekių  pardavėjos vadovo nurodymu pirkėjas prievolę sumokėti už prekes įvykdė, atsiskaitymui skirtas lėšas pervesdamas pardavėjos vadovo nurodytam trečiajam asmeniui, todėl pirkėjos prievolė BUAB „Torado“ atžvilgiu laikytina pasibaigusia. Dėl šių priežasčių neegzistuoja apeliantų nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kad skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti procese asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Dėl ginčijamos 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia

54.                      2019 m. liepos 18 d. atsakovė UAB „Dolreta“ ir ieškovė UAB „Torado“ sudarė skolos padengimo sutartį, kurią abiejų įmonių vardu pasirašė atsakovas A. N. (1 t., b. l. 97–105). Sutartimi UAB „Torado“ perleido atsakovei UAB „Dolreta“ žemės sklypą, tokiu būdu padengiant ieškovės 52 000 Eur skolą atsakovei UAB „Dolreta“.

55.                      Byloje nustatyta, kad UAB „Torado“ nuo 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Ginčijamo sandorio sudarymo metu nemoki bendrovė turėjo ir kitų kreditorių, kuriems nepajėgė įvykdyti savo įsipareigojimų, tačiau ginčijamu sandoriu perleisdama turėtą nekilnojamąjį turtą, suteikė prioritetą vienai kreditorei UAB „Dolreta“. Apeliantų teigimu, ginčijamas sandoris buvo naudingas ieškovei, nes perleidus mažos vertės žemės sklypą (sandorio sudarymo dieną jo vertė buvo 3 740 Eur) buvo padengtas ieškovės 52 000 Eur dydžio įsiskolinimas atsakovei UAB „Dolreta“.

56.                      Ieškovės BUAB „Torado“ nemokumo administratorius nurodytą sandorį ginčija actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

57.                      CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeisti kreditoriaus interesai. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

58.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009).

59.                      Pirmosios instancijos teismas byloje išanalizavo visas sąlygas 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutarčiai pripažinti negaliojančiu sandoriu actio Pauliana pagrindu. Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, turėjo daugiau kreditorių, kuriems nevykdė finansinių prievolių. Ginčijamu sandoriu buvo suteiktas prioritetas vienai kreditorei – su skolininkės vadovu atsakovu A. N. susijusiai kreditorei UAB „Dolreta“ buvo perleistas skolininkės turimas turtas, taip sudarant galimybę šiai kreditorei gauti dalies prievolės įvykdymą. Tokiu sandoriu buvo pažeisti kitų nemokios skolininkės kreditorių interesai bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Perleidusi turtą, ieškovė faktiškai nebeturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Sandorio šalys buvo nesąžiningos – jas abi atstovavo tas pats asmuo, atsakovas A. N.. Atsakovas, būdamas abiejų sandorio šalių vadovu, neabejotinai žinojo ieškovės mokumo būklę ir suprato, kad, perleisdamas ieškovės nekilnojamąjį turtą, dar labiau apsunkina jos turtinę padėtį. Tuo pačiu pagrindu UAB „Dolreta“ taip pat laikytina nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi.  

60.                      Konstatavęs, kad 2019 m. liepos 18 d. atsakovės UAB „Dolreta“ ir ieškovės UAB „Torado“ sudaryta skolos padengimo sutartis pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes šiuo sandoriu buvo iš esmės pabloginta nemokios ieškovės turtinė padėtis, ir šį sandorį pripažinęs negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją – priteisė grąžinti ieškovei BUAB „Torado“ sandorio objektą – žemės sklypą. Teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „Dolreta“ už gautą žemės sklypą pinigų nemokėjo, todėl jos atžvilgiu taikyti restituciją negalima, tačiau atsakovė UAB „Dolreta“ gali būti įtraukiama į kreditorių sąrašą ieškovės BUAB „Torado“ bankroto byloje.

Dėl ieškinio senaties termino

61.                      Apeliantai teigia, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas sandoriams ginčyti actio Pauliana pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimą negali būti sietinas su nemokumo bylos iškėlimo momentu. Anksčiausias momentas ieškinio senaties termino skaičiavimui gali būti nebent momentas, kada faktiškai administratoriui įmonės valdymo organai perduoda atitinkamus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

62.                      Teisėjų kolegija sutinka, kad tik gavęs visus  ieškovės veiklos dokumentus, jos nemokumo administratorius galėjo objektyviai įvertinti ieškovės sudarytų sandorių teisėtumą, jų atitikimą bendrovės interesams. Taigi, nėra pagrindo ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo kitokio momento. Ieškinys dėl šioje byloje ginčijamų sandorių pateiktas ieškovės nemokumo administratoriui gavus visus ieškovės veiklos dokumentus ir įvertinus visas su sandorių sudarymu susijusias aplinkybes.      

63.                      Ieškovės veiklos dokumentai nemokumo administratoriui buvo perduodami dalimis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. gegužės 17 d., buvo pasirašyti iš viso šeši dokumentų priėmimo–perdavimo aktai (1 t., b. l. 156–161). Ieškovės UAB „Torado“ ieškinys teisme gautas 2022 m. gruodžio 19 d., t. y. po septynių mėnesių nuo paskutinio bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų paketo perdavimo. Taigi, nėra prielaidų teigti, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas sandoriams ginčyti tiek CK 6.66 straipsnio, tiek 1.80 straipsnio pagrindu.   

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

64.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo ginčytų sandorių prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ir ieškovės bei jos kreditorių interesų pažeidimą jų sudarymu. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo. 

65.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

66.                      Ieškovai R. M., A. D.ir N. D. apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 1 470,15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

67.                      Ieškovė BUAB „Torado“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 065,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui.

68.                      Apeliantai (atsakovai) UAB „Dolreta“ ir Arūnas Naujikas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 722,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

69.                      Atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovams apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos visa apimtimi, jos yra pagrįstos, iš esmės neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atlyginimo dydžių.    

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams R. M., A. D.ir N. D. iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Dolreta“ ir A. N. 1 470,15 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, išieškant kiekvienam ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 245,03 Eur. 

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Torado“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Dolreta“ ir A. N.  4 065,60 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, išieškant iš kiekvieno atsakovo po 2 032,80 Eur.

        

 

Teisėjai                                                                             Vilija Mikuckienė 

 

 

                                                                                             Gintaras Pečiulis

 

 

        Žilvinas Terebeiza