Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-08-21][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1915-171-2018].docx
Bylos nr.: I-1915-171/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 188708758 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 188621919 atsakovas
BUAB "Amber Promotions" 302454691 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Turtinė žala
Turtinė žala
Civilinės atsakomybės sąlygos
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Neturtinė žala
Žala
Žala
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

Administracinė byla Nr. I-1915-171/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43271-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1

(S)

             

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

dalyvaujant pareiškėjams N. N., M. N., jų atstovui advokatui Boleslovui Ališauskui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei I. R., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atstovei E. N. – Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. N. ir M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Amber Promotions“).

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjai N. N. ir M. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ŪM) ir Valstybinio turizmo departamento prie ŪM (toliau – Departamentas), 900 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–4).

Prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 11,88 Eur už išrašus iš ligų istorijos.

Paaiškina, kad 2011 m. gegužės 10 d. su UAB „Amber Promotions“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 0011-4125-GJ ir už būsimą paslaugą sumokėjo 3 105 Lt (900 Eur). Apsvarstę, kad pakliuvo į reklamines pinkles ir, kad minėta įstaiga nepatikima, kitą dieną kreipėsi į bendrovę prašydami nutraukti turizmo paslaugų sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. UAB „Amber Promotions“ 2011 m. gegužės 23 d. atsiuntė raštą, kuriame informavo, kad turizmo paslaugų sutartis nutraukta, o sumokėtus pinigus grąžins, tačiau pinigų iki šiol negrąžino.

Teigia, kad sudarydami turizmo paslaugų sutartį, tikėjosi, kad UAB „Amber Promotions“ yra patikima įstaiga, nes jos veiklą prižiūri Departamentas.

Pažymi, kad UAB „Amber Promotions“ yra iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Mano, kad dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi nepraleisdami 10 metų naikinamojo termino, o 3 metų senaties terminas negalioja, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.

Reikalavimą atlyginti žalą grindžia Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis, kad būtent Departamentas, išduodamas pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, turėjo įsitikinti nepriekaištinga kelionių organizatoriaus veikla, o tai buvo atlikta paviršutiniškai, interneto svetainėje nebuvo paskelbta informacija apie turimą prievolių užtikrinimą. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Departamentas iš UAB „Amber Promotions“ turėjo išreikalauti pinigines sumas turistų nuostoliams kompensuoti ir po to juos pervesti nukentėjusiems turistams, tačiau, pareiškėjų duomenimis, to nebuvo padaryta.

Neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad patyrė dvasinių išgyvenimų, nes jautėsi apgauti, pablogėjo reputacija tarp kaimynų, draugų, bendradarbių ir giminaičių, yra senyvo amžiaus, todėl tai atsiliepė ir jų sveikatai.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje prašė atnaujinti terminą skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, nes, kai pareiškėjai sužinojo apie pažeistas teises, buvo aktyvūs, kreipėsi į prokuratūrą, kuri padaryto nusikaltimo iki šiol neištyrė.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ŪM atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 189–191).

Nurodo, kad UAB „Amber Promotions“ iki 2011 m. birželio 11 d. negrąžinus pareiškėjams sumokėtų pinigų, jie sužinojo apie savo galimai pažeistas teises dėl  padarytos žalos, todėl nuo 2011 m. birželio 11 d. prasidėjo 3 metų ieškinio senaties termino eiga kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos pareikšti.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės trukdė anksčiau kreiptis į teismą.

Teigia, kad pareiškėjams per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį nesikreipus į teismą dėl žalos atlyginimo ir nenurodžius jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių realizuoti tokią savo teisę, galima daryti išvadą, kad jie tinkamai nesirūpino savo teisių gynyba, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir pasyviai. Pažymi, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą, kaip didesnė vertybė, turi būti užtikrinamas ir išsaugomas teisinių santykių stabilumas, todėl, pritaikius ieškinio senaties institutą, skundas turi būti atmetamas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 36–47).

Teigia, kad pareiškėjai praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, nes apie jų pažeidimą sužinojo 2011 m. birželio 11 d., o į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 29 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės trukdė anksčiau kreiptis į teismą, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Be to, pareiškėjai nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, kurios būtų laikytinos objektyviomis ir nuo jų valios nepriklausančiomis, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas. Mano, kad pareiškėjai tinkamai nesirūpino savo teisių gynyba, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir pasyviai.

Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

Nurodo, kad 2011 m. sausio 18 d. UAB „Amber Promotions“ buvo išduotas kelionių agentūros pažymėjimas Nr. 010584, galiojęs iki 2012 m. sausio 17 d., 2017 m. liepos 13 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-93 pažymėjimo galiojimas panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Amber Promotions“ iškelta bankroto byla (B2-5816-565/2011).

Pažymi, kad pareiškėjai klaidingai įvardina UAB „Amber Promotions“ kaip kelionių organizatorių. UAB „Amber Promotions“ buvo išduotas kelionių agentūros pažymėjimas, todėl jos veiklai buvo taikomos tik kelionių agentūrų veiklą reglamentuojančios nuostatos. Ginčui aktuali Įstatymo redakcija nenumatė privalomo prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių agentūroms (tokios nuostatos numatytos tik 2011 m. birželio 22 d. Įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.XI-1496 (įsigaliojusiu 2011 m. rugsėjo 1 d.), ir ginčo santykiams yra neaktualios).

Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Departamentas turėjo teisę gauti reikalingą informaciją apie turizmo paslaugų teikėjų finansinę būklę. Pažymi, kad Departamento funkcijos ir įgaliojimai įvardijami ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 19 straipsnyje ir tokių nuostatų jame nėra.

Nurodo, kad pareiškėjams turtinę žalą sukėlusios UAB „Amber Promotions“ ir Departamento nesiejo civilinės atsakomybės santykiai, todėl pastarasis nėra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus.

Nesutinka su neturtinės žalos priteisimu, nes mano, kad nėra teisinio pagrindo šiai žalai priteisti, be to, pareiškėjų prašomos žalos dydis nepagrįstais įrodymais. Pažymi, kad teisės aktai nenustato, kad neturtinė žala atlyginama, kai kelionių agentūra nevykdo savo įsipareigojimų, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas vienintelis atvejis dėl neturtinės žalos atlyginimo teikiant turizmo paslaugas. Pagal CK 6.754 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą, o atlygintinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos. Taigi, įstatymų leidėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja tik su įvykusios kelionės metu neišsipildžiusiais turisto pagrįstais ir protingais lūkesčiais, dėl kurių turistas lieka kelione nepatenkintas, tačiau minėta teisės norma nenustato galimybės atlyginti neturtinę žalą dėl apskritai nesuteiktos paslaugos.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjams padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kuris sukėlė ilgalaikius išgyvenimus ar emocijas ar sudarė sudėtingas ar sunkiai įveikiamas kliūtis.

Mano, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens UAB „Amber Promotions“ veiksmų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Amber Promotions“ atsiliepime su pareiškėjų skundu sutinka ir prašo jį patenkinti (1 t., b. l. 70–72).

Nurodo, kad UAB „Amber Promotions“ buvo įregistruota 2009 m. lapkričio 6 d., bendrovė vertėsi apgyvendinimo (sutartys su klientais buvo sudaromos dėl apgyvendinimo) paslaugomis užsienio kurortuose. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Amber Promotions“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Paulius Vinkleris. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi BUAB „Amber Promotions“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintas ieškovų kreditorinis reikalavimas 3 105 Lt sumai (ši suma konvertavus į eurus sudaro 899,27 Eur).

Departamentas, turėjęs duomenų apie tai, kad UAB „Amber Promotions“ netinkamai vykdo veiklą, kurioje buvo nusikalstamos veikos požymių, nesiėmė pakankamų priemonių įmonės veiklai tirti, nesiaiškino, ar nėra pagrindo panaikinti kelionių agentūros pažymėjimo, t. y. veikė nerūpestingai, sudarydama galimybes tęsti nusikalstamus veiksmus (buvusiam direktoriui pasisavinti klientų pinigus nesuteikiant sulygtos paslaugos).

Kadangi nebuvo užtikrinamas ir prižiūrimas UAB „Amber Promotions“ veiklos teisėtumas, kokybė, šimtams bendrovės klientų nebuvo suteikta apgyvendinimo paslauga, nebuvo grąžintos sumokėtos piniginės lėšos.

Departamentas turi teisę rengti teisės aktų projektus ir tokiu būdu inicijuoti teisinio reguliavimo spragų užpildymą, o tuo pačiu įteisinti ir neskaidriai veikiančių turizmo paslaugų teikėjų steigimosi ir veiklos kontrolę. Departamentas, nerengdamas kelionių agentūrų veiklos priežiūrą numatančių (detalizuojančių) ir griežtinančių reikalavimų, t. y. teisės aktų projektų, nebuvo pakankamai iniciatyvus, atsakingas ir prisidėjo prie to, kad iškilo prielaidos UAB „Amber Promotions“ vadovams atlikti neteisėtus veiksmus, pateikiant paslaugų gavėjams klaidinančią reklamą ir informaciją apie paslaugas, sudarant palankias aplinkybes įmonės vadovui atlikti neteisėtus veiksmus pasisavinant klientų pinigines lėšas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl nesuteiktų paslaugų, kurias turėjo suteikti kelionių agentūra UAB „Amber Promotions“, ir už kurias pareiškėjai šiai bendrovei sumokėjo, atlyginimo.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovai atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.

Pagal 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Nustatyta, kad pareiškėjai su UAB „Amber Promotions“ 2011 m. gegužės 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 0011-41250-GJ, pagal kurią bendrovė įsipareigojo 2011 m. gegužės 10 d.–2014 m. balandžio 10 d. pareiškėjus apgyvendinti po 7 nakvynes pasirinktuose kurortuose (Tenerifėje „Aqua Marina“ ir „Club la Costa at Monterey“, Maltoje „Fortina spa resort“, Juodkalnijoje „Raymond – Kazanegra“), o pareiškėjai įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti 900 Eur (3 105 Lt) (1 t., b. l. 6–8).

Iš 2011 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad pareiškėjas M. N. pagal minėtą sutartį su UAB „Amber Promotions“ atsiskaitė (1 t., b. l. 94).

Kitą dieną (2011 m. gegužės 11 d.) pareiškėjai kreipėsi į bendrovę su prašymu nutraukti paslaugos teikimo sutartį dėl susiklosčiusių šeimos aplinkybių (1 t., b. l. 10). 2011 m. gegužės 23 d. raštu UAB „Amber Promotions“ pareiškėjus informavo, kad paslaugų teikimo sutartis nutraukta nuo 2011 m. gegužės 11 d., o sumokėta pinigų suma bus grąžinta per 30 dienų (1 t., b. l. 11).

Kadangi paslaugų teikimo sutartis nutraukta 2011 m. gegužės 11 d., todėl terminas, per kurį turėjo būti grąžinti sumokėti pinigai, baigėsi 2011 m. birželio 10 d., o pareiškėjai apie savo teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą sužinojo 2011 m. birželio 11 d.

Pareiškėjai su skundu į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė dėl nesuteiktų turizmo paslaugų, už kurias sumokėjo, atlyginimo kreipėsi 2017 m. lapkričio 29 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą (1 t., b. l. 26)) t. y. daugiau nei po 6 metų.

Taigi, reikalavimas atlyginti žalą dėl galimai nesuteiktų turizmo paslaugų pareikštas reikšmingai praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjai skunde teigia, kad 3 metų senaties terminas šiuo atveju negalioja t.y. nepraleistas, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė šį terminą atnaujinti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-175/2013, 2005 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).

Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1008-756/2017).

Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 22 d. rašto Nr. 1.2-10241 matyti, kad, išnagrinėjus pareiškėjų pareiškimą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB „Amber Promotions“ atsakingų asmenų atžvilgiu dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule (1 t., b. l. 12). Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. liepos 20 d. rašto Nr. 1.33-361443 matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02326-09 yra eigoje (1 t., b. l. 13).

Pažymėtina, kad CK nenustato, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusio asmens veikos sustabdo ar nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.129–1.130 straipsniai), todėl pareiškėjų argumentai, kad senaties terminas negalioja dėl ikiteisminio tyrimo, atmestini.

Pareiškėjai nenurodė kitų priežasčių ir nepateikė įrodymų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, o teismas tokių priežasčių nenustatė, todėl prašymas atnaujinti 3 metų terminą skundui paduoti netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, praleidę įstatyme nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti ir šio termino neatnaujinus, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, remiantis minėta įstatymo nuostata, jie neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 11,88 Eur už išrašus iš ligų istorijos atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų N. N. ir M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                            Irena Paulauskienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • A-1671-858/2015
  • eAS-1008-756/2017