Baudžiamoji byla Nr. N1-1611-369/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41069-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.;

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 13 d.   

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam E. V.,

kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei S. V.,

kaltinamojo gynėjui, advokatui Aldevinui Švedui,

              viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini),  teistas: 2016-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 180 str. 1 d. keturių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

E. V., laikotarpyje nuo 2015-07-22 15.00 val. iki 2015-07-23 5.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė R. R. priklausančią medžiaginę striukę 35 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy SII Plus“, 200 eurų vertės, kuriame buvo įdėta operatoriaus „Tele2“ SIM kortelė 6 eurų vertės, piniginę, 10 eurų vertės, kurioje buvo 50 eurų grynų pinigų suma, iš viso pagrobė svetimo turto už 301 eurų sumą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. V. paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, nes kai kurių nusikalstamos veikos aplinkybių tiksliai neprisimena. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį pripažino, tačiau nurodė, kad šiuo metu neturi pajamų jį atlyginti. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. V. paaiškino, kad 2015-07-22 po pietų buvo Vilniaus stoties mikrorajone. Jis nuėjo į barą, esantį prie stoties, kur susipažino su neblaiviu, apie 40 metų vyriškiu. Vyras bare jam nupirko alaus. Bare jie kartu prabuvo apie pusvalandį ir tada tas vyras pasikvietė jį pas save į namus. Jis sutiko važiuoti, nes neturėjo ką veikti. Jie važiavo į vyro namus taksi. Pakeliui sustojo parduotuvėje, kur vyras pirko alkoholio. Jis pamatė, kad vyras parduotuvėje atsiskaitė už pirkinius banko kortele ir įsiminė PIN kodą. Nuvykę į vyro namus, esančius (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Jis dar išgėrė alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs. Matė, kad tas vyras apsvaigo, nes nerišliai kalbėjo, jo koordinacija buvo sutrikusi. Kiek pamena, jie dar kartą buvo nuėję iki parduotuvės įsigyti alkoholio. Kai grįžo iš parduotuvės, galimai buvo apie 15.00 val., jam kilo mintis tą vyrą apvogti, nes šis buvo labai girtas. Vyrui nuėjus į tualetą jis paėmė  mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SII Plus“, o iš spintos koridoriuje vyro striukę. Jis žinojo, kad striukės kišenėje yra piniginė, bet nežinojo, ar piniginėje yra pinigų. Žinojo, kad piniginėje yra banko kortelė. Paėmęs striukę jos kišenių neapieškojo, nes norėjo greičiau iš buto išeiti. Pagrobtą telefoną pardavė stoties mikrorajone už 50 eurų, o striukę išmetė. Piniginę, kurioje buvo to vyro asmens tapatybės kortele, darbuotojo pažymėjimas, vilniečio kortele išmetė į šiukšliadėžę netoli vyro gyvenamojo namo. Iš pagrobto telefono išėmė SIM kortelę ir ją taip pat išmetė. Sau pasiliko piniginėje rastus 50 eurų ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę. Kadangi buvo įsiminęs kortelės PIN kodą, nusprendė pasinaudoti kortele ir nusiimti pinigus. Kiek pinigų ten buvo, jis nežinojo, tačiau patikrino sąskaitos likutį ir ten buvo apie 1000 eurų. Pinigus  nuėmė per du kartus bankomate, esančiame netoli namų, Pilaitės mikrorajone ir juos išleido savo reikmėms. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus, tačiau įvykius pamena gerai, apsvaigimas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Papildomos apklausos metu E. V. patvirtino savo ankstesniu parodymus ir kaltę pripažino pilnai.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. paaiškino, kad 2015-07-22 apie 12.00 val., buvo kavinėje, esančioje stoties mikrorajone ir ten susipažino su vyru, kuris jam atrodė apie 30 metų amžiaus. Jie kartu vartojo alkoholį, paskui sutiktam vyrui pasiūlė važiuoti pas jį į namus. Jie kartu nuvažiavo į jo butą, kur jis netrukus užmigo. Nubudo 2015-07-23 apie 5.00 val. ir pastebėjo, kad bute nebėra kartu su juo atvykusio vyro, kad dingo jo medžiaginė striukė, kurios vertė 35 eurai, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SII Plus“, kurio vertė 200 eurų, su „Tele2“ SIM kortele, kurios vertė 6 eurai, piniginė, kurios vertė 10 eurų, kurioje buvo darbo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, vilniečio kortelė, 50 eurų ir AB „Swedbank“ kortelė. Analogiškus parodymus nukentėjusysis pateikė ir papildomos apklausos metu, patvirtindamas, kad 2015-07-23, apie 5.00 val. nubudo savo bute ir pamatė, kad spintoje nėra jo striukės, kurioje buvo piniginė, kurioje buvo 50 eurų, darbo pažymėjimas (be vertės), asmens tapatybės kortelė (be vertės), vilniečio kortelė (be vertės), „Swedbank“ kortelė“ (iš kurios be jo žinios buvo nuimti 648 eurai). Jis pasigedo ir savo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy SII Plus“. Telefonas buvo 200 eurų vertės, jame buvo įdėta  „Tele2“ abonento kortelė, kurios vertė 6 eurai. Jis suprato, kad jį apvogė kartu su juo į butą atvykęs vaikinas, kurio namuose jau nebuvo. Buto durys buvo paliktos atrakintos ir nedelsdamas jis kreipėsi į Vilniaus 5 policijos komisariatą. Daugiau niekas iš namų nepavogta. Kai kreipėsi į „Swedbank“ banką dėl kortelės pagaminimo, jam pasakė, kad iš jo sąskaitos paimti 648 eurai. Jis prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu nurodytai sumai.

Ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio tvarka, darytina išvada, kad E. V. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažino, kad kartu su nukentėjusiuoju atvykęs į pastarojo butą, pasinaudojo momentu, kai buto šeimininkas pasišalino iš kambario, slaptai pagrobė R. R. mobilaus ryšio telefoną bei striukę, kurioje buvo nukentėjusiojo pinigai, banko kortelė ir kiti dokumentai. Kaltinamasis pripažino, kad jam buvo žinomas nukentėjusiojo R. R. AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės PIN kodas, todėl pasišalinęs iš nukentėjusiojo buto, pasinaudojo R. R. išduota banko kreditine kortele ir išgrynino bankomate kaltinime nurodytą pinigų sumą, bei pasinaudodamas jam nepriklausančia banko kortele kelkis kartus atsiskaitė už pirkinius. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo E. V. padaryta nusikalstama veika atitinka požymius baigtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pagrobė svetimą turtą.

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje E. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad pagrobė nukentėjusiojo R. R. piniginėje buvusią nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę, darbo pažymėjimą, vilniečio kortelę, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurios Nr. 5167931259476186 ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudojo naudotojo R. R. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, PIN kodu ir inicijavo finansines operacijas, o būtent: atsiskaitė ja AB „Swedbank“ mokėjimo terminale Nr. 40869910, esančiame PC „Norfa“, adresu Nidos g. 1, Vilniuje, 33.46 eurų sumai, po ko AB „Swedbank“ bankomate Nr. H783, esančiame adresu Priegliaus g. 1, Vilniuje išgrynino 610 eurų sumą, po ko atsiskaitė ja AB „SEB“ bankas mokėjimo terminale Nr. 13980013, esančiame UAB „Budruva“, adresu Medeinos g. 39, Vilniuje, 4.54 eurų sumai, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam  R. R. priklausantį 648 eurų  vertės turtą. 

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas iš E. V. kaltinimo šalina faktines aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo R. R. asmens tapatybės kortelės, darbo pažymėjimo, vilniečio kortelės, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės pagrobimu, nes vagystės dalyku gali būti tik materialią vertę turintys daiktai. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metui atliktos apklausos metu nurodė, kad išvardinti daiktai neturi materialios vertės. Teismas taip pat nesutinka su prokuroro pozicija, kad E. V. pateiktame kaltinime, jo tolimesni veiksmai, susiję su nukentėjusiojo R. R. vardu išduotos AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės paėmimu ir jos panaudojimu bankomate išgryninant tam tikrą pinigų sumą bei atsiskaitant už pirkinius, šioje byloje buvo kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas. Akivaizdu, kad šiuo atveju kaltinamojo E. V. nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius baudžiamąją atsakomybę už konkrečius nusikalstamus veiksmus. Kaltinamojo veiksmai būti kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir panaudojimas), pagal baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. (neteisėtas finansinių operacijų inicijavimas), bei pagal baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (sukčiavimas), nes kaltinamasis neteisėtai panaudojo jam nepriklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir veikdamas apgaule įgijo nukentėjusiojo R. R. pinigines lėšas. Tačiau vykdant šiuos nusikalstamus veiksmus kaltinamasis E. V. neturėjo (ir dabar neturi) 16 metų, o būtent nuo tokio amžiaus galima baudžiamoji atsakomybė pagal baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. 215 str.1 d. 182 str.1 d. Tačiau prokuroras nusprendė visus kaltinamojo E. V. nusikalstamus veiksmus vertinti kaip tęstinius ir kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. kaip svetimo turto pagrobimą, kas šiuo atveju yra neteisinga.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. V. pagrobė nukentėjusiajai R. R. priklausančią medžiaginę striukę 35 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy SII Plus“, 200 eurų vertės, kuriame buvo įdėta operatoriaus „Tele2“ SIM kortelė 6 eurų vertės, piniginę, 10 eurų vertės kurioje buvo 50 eurų grynų pinigų suma, iš viso pagrobė svetimo turto už 301 eurų sumą ir įvykdė baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamojo E. V., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės S. V. priteistina 301 eurų suma. Likusioje dalyje – dėl 648 eurų pasisavinimo iš AB „Swedbank“ banke esančios R. R. sąskaitos, netesėtai panaudojus nukentėjusiojo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, nukentėjusiojo ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Tai, kad kaltinamasis E. V. pripažino savo kaltę ir gailėjosi, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Spręsdamas kaltinamajam E. V. skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas E. V. bausmę atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas.

Pirmiausia, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – E. V. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kurio metu buvo padaryta reali turtinė žala, kuri nėra atlyginta, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Teismas atsižvelgia į tai, jog yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kad iki teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, turi septynių klasių išsilavinimą, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, kurios administracija pateikė patenkinamą charakteristiką. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau šiuo atveju atsižvelgia, kad E. V. atžvilgiu yra vykdomas įsiteisėjęs 2016-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 180 str. 1 d. nubaustas keturių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausme ir kurios vykdymas vadovaujantis baudžiamojo kodekso 92 str. atidėtas 1 metams. Todėl šioje byloje priimtinas nuosprendis vadovaujantis BK 63 str.  1 d. 4 d. 9 d. bendrintinas su 2016-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam E. V. tikslinga, suteikiant jam galimybę pasitaisyti, atsižvelgiant į jo labai jauną amžių, pateiktus paaiškinimus teisme bei byloje esančią rašytinę medžiagą, charakterizuojančią E. V., atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, 1 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – jį įspėti ir paskirti elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,            298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio        1 dalimi, 308 straipsniu,

                                                   n u s p r e n d ž i a :

        E. V. a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178  straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir E. V. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2016-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. V. paskirti galutinę ir subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti 2016-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką  nuo 2015-08-03 iki 2015-08-04 (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. V. atidėti 1 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. V. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. palikti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. V., o pastarajam neturint lėšų, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės S. V. priteisti R. R. 301 (tris šimtus vieną) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. R. ieškinį dalyje dėl 648 eurų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą. 

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Ovidijus Ramanauskas