Civilinė byla Nr. e2A-955-613/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02611-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.4. 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Namtakas“ dėl baudos už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą skyrimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos.

2.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos darbo ginčų komisija nustatė, jog atsakovė nevykdo 2022 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo, nors išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo prašymą atsakovei dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo sprendimu Nr. DGKS – 5927 komisija ieškovo prašymą tenkino iš dalies: 1) išieškojo iš atsakovės 434,10 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigius už darbo laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai; 2) išieškojo iš atsakovės 409,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. ir 28,94 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovo prašymas buvo patenkintas – iš atsakovės MB „Namtakas“ buvo nuspręsta išieškoti ieškovui 180 Eur baudos už 2022 m. gruodžio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5927 netinkamą vykdymą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. Ieškovas nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi analizuojant teisės normą dėl baudos dydžio už uždelstą Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą darytina išvada, kad bauda gali sudaryti iki 500 Eur per savaitę, t. y. teisės normoje yra nurodytas maksimalus baudos dydis, ir, esant tokiai teisės normai, ginčą nagrinėjantis organas (šiuo atveju Darbo ginčų komisija), įvertinusi visas bylos aplinkybes, baudos dydį gali nustatyti ir mažesnį, tačiau ne iki 10 Eur. Toks Komisijos sprendimas išieškoti 180 Eur baudos už 2022 m. gruodžio 19 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5927 netinkamą vykdymą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. yra kraštutinis, neprotingas, todėl neteisėtas. Ieškovo nuomone, skiriant atsakovei baudą turi būti išlaikoma abiejų šalių interesų pusiausvyra, taip pat turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, kokių papildomų pastangų reikalauja sprendimo vykdymas ir pan. Ieškovas mano, kad protingas baudos dydis yra po 200 Eur už kiekvieną uždelsto atsiskaitymo savaitę. Ieškovas yra migrantas iš Ukrainos, gyvena tik iš uždarbio, kitų pajamų ar turto neturi. Komisija šiuo aspektu atsakovės veiksmų nevertino, nors privalėjo. Atsakovė sprendimo dar nėra įvykdžiusi, todėl ieškovo reikalavimas dėl baudos išieškojimo tenkintinas.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad yra sumokėjusi visas Komisijos priteistas sumas ieškovui pagal 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, įskaitant ir 180 Eur baudą pagal 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą. Todėl atsakovė laiko ieškovo ieškinį visiškai nepagrįstu, pareikštu tik siekiant pasipelnyti atsakovės sąskaita, o ne realiai apginti ieškovo teises ir interesus. Ieškovas pas atsakovę dirbo neilgą laiką, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., tik apie vieną mėnesį laiko. Pagal Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą bendra priteista suma iš atsakovės ieškovui sudarė 790,48 Eur. Tačiau atsakovė dėl savo sunkios turtinės, finansinės padėties neturėjo galimybės Komisijos priteistos sumos ieškovui sumokėti iš karto. Todėl atsakovė mokėjo šią sumą dalimis: 2023 m. kovo 15 d. ieškovui buvo pervesta 200 Eur; 2023 m. balandžio 4 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. ieškovui buvo pervesta 70 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. balandžio 21 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. ieškovui buvo pervesta 400,48 Eur. Todėl, kaip matyti iš atsakovės atliktų mokėjimų ieškovui dažnumo, atsakovė siekė kaip įmanydama greičiau atsiskaityti su ieškovu. Dėl to Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo priėmimo dieną atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui 570 Eur dydžio bendrą sumą, o likusi jo nesumokėta suma sudarė tik 220,48 Eur. Pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina sunkią atsakovės turtinę, finansinę padėtį. Tačiau atsakovė, nepaisant savo sunkios padėties, stengėsi įvykdyti Komisijos sprendimą, bendradarbiavo su ieškovu ir dalimis mokėjo jam priteistas sumas. Tuo tarpu ieškovas dėl skubiai vykdytinos dalies priverstinio vykdymo į antstolį nesikreipė ir nepatyrė papildomų finansinių bei laiko sąnaudų. Taip pat ieškovas delsė kreiptis į Komisiją dėl baudos už skubiai vykdytinos sprendimo dalies nevykdymą (Komisijos sprendimas buvo priimtas 2022 m. gruodžio 19 d., o ieškovas į Komisiją dėl baudos paskyrimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 12 d., t. y. beveik po 4 mėnesių.). Taigi pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas ginti savo teises. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje ieškovui buvo išduotas 2021 m. liepos 12 d., t. y. iki karo Ukrainoje pradžios (2022 m. vasario 24 d.). Iki įsidarbindamas pas atsakovę, ieškovas buvo pakeitęs kelias darbovietes, dėl to jam buvo gerai žinomi Lietuvos Respublikos darbo rinkos ypatumai. Todėl ieškovas iškart po jo atleidimo iš darbo atsakovės įmonėje įsidarbino pas kitą darbdavį Vilniuje, kur turėjo gauti nuolatines pajamas. Taip pat ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį, t. y. kad po atleidimo iš darbo pas atsakovę neturėjo jokio kito pragyvenimo šaltinio. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas gyvena tik iš uždarbio, kitų pajamų ar turto neturi, nereiškia, kad dėl to savaime turi būti priteistas iš atsakovės didesnis baudos dydis, nes darbo užmokestis ir yra daugumos dirbančių asmenų pragyvenimo pajamos. Taigi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalies nevykdymas būtų sukėlęs jam kokias nors realias neigiamas turtines pasekmes. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo teismo priteisti iš atsakovės maksimalią baudą, t. y. po 500 Eur dydžio kas savaitę, nors tuo tarpu savo patikslinto ieškinio dėstomojoje dalyje pats ieškovas nurodo, kad protinga bauda būtų po 200 Eur dydžio per savaitę. Taigi ieškovas nei savo argumentais, nei objektyviais įrodymais nepagrindžia savo ieškinio reikalavimų dėl konkrečiai 500 Eur dydžio baudos už savaitę priteisimo. Be to, kaip minėta, ieškovas 200 Eur dydžio, o ne 500 Eur dydžio baudos reikalavo ir Komisijai nagrinėjant darbo bylą Nr. APS-131-7496/2023 dėl baudos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad visa priteista suma siekė tik 790,48 Eur, o vėluota sumokėti suma Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo priėmimo dieną sudarė 220,48 Eur, atsakovės nuomone, akivaizdu, kad ieškovo ieškiniu prašoma priteisti maksimali 500 Eur dydžio bauda už kiekvieną savaitę nuo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, yra neadekvati, neproporcinga padarytam pažeidimui. Tokio neadekvataus baudos dydžio reikalavimas yra sąlygotas tik ieškovo siekio nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita, o ne apginti savo teises ir teisėtus interesus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei mažajai bendrijai „Namtakas“ 511,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:

4.1.       Teismas iš pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų, atliktų ieškovui, nustatė, kad po 2022 m. gruodžio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo 2023 m. kovo 15 d. ieškovui buvo pervesta 200 Eur; 2023 m. balandžio 4 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. ieškovui buvo pervesta 70 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. balandžio 21 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. ieškovui buvo pervesta 400,48 Eur. Taip pat nustatė, kad atsakovė sumokėjo Komisijos priteistas sumas ieškovui pagal 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, įskaitant ir 180 Eur baudą pagal 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą.

4.2.       Nurodė, kad DK 232 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu Darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

4.3.       Pažymėjo, kad ieškovas pas atsakovę dirbo neilgą laiką – nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., t. y. tik apie vieną mėnesį laiko. Pagal Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą bendra priteista suma iš atsakovo ieškovui sudarė 790,48 Eur. Atsakovė dėl savo sunkios turtinės, finansinės padėties neturėjo galimybės Komisijos priteistos sumos ieškovui sumokėti iš karto, todėl atsakovė mokėjo šią sumą dalimis, akcentavo, kad paskutinis atsakovės atsiskaitymas buvo atliktas dar iki ieškovo ieškinio gavimo – 2023 m. gegužės 16 d. (įteiktas ieškinys atsakovei 2023 m. gegužės 24 d.). 

4.4.       Nurodė, kad iš atsakovės atliktų mokėjimų ieškovui dažnumo atsakovė ieškovui atliko dalinius mokėjimus, dėl to Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7496/2023 priėmimo dieną atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui 570 Eur dydžio bendrą sumą, o likusi jo nesumokėta suma sudarė 220,48 Eur.

4.5.       Teismas pritarė Darbo ginčų komisijos nuomonei, jog skiriant atsakovei baudą turi būti išlaikoma abiejų šalių interesų pusiausvyra, taip pat turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, kokių papildomų pastangų reikalauja sprendimo vykdymas ir pan. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis, nesutiko su ieškovo pozicija, kad protingas baudos dydis yra po 200 Eur už kiekvieną uždelsto atsiskaitymo savaitę. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu, kuriame apskaičiuota, kad priskaičiavus baudą pagal ieškovo reikalaujamą dydį po 200 Eur dydį už kiekvieną uždelstą savaitę, ji sudarytų 3 600 Eur (200 Eur x 18 sav.), kurios išieškojimas nebūtų suderinamas nei su protingumo, nei proporcingumo principais, įtvirtintais DK 24 straipsnyje vertinant neišmokėtos 220,48 Eur sumos dydį pagal Sprendimą.

4.6.       Teismas įvertino tai, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo itin trumpą laiką nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. DGK 2022 m. gruodžio 19 d. priėmus sprendimą dėl išmokų, susijusių su darbo užmokesčio priteisimu, atsakovė su ieškovu atsiskaitinėjo dalimis, o nesumokėta suma sudarė 220,48 Eur, ši suma negali būti vertinama kaip itin didelė, o jos savalaikis nesumokėjimas – kaip iš esmės pažeidžiantis ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovės elgesio nevertino kaip nesąžiningo, kadangi ji dėl sunkios finansinės padėties vykdė atsiskaitymus su ieškovu dalimis ir 2023 m. gegužės 16 d. visiškai atsiskaitė su ieškovu, teismo posėdžio metu pripažino netinkamą prievolės įvykdymą, sumokėjo DGK iš atsakovės ieškovui DK 232 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistą 180 Eur baudą.

4.7.       Bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimus visiškai įvykdė 2023 m. gegužės 16 d. ieškovui sumokėdamas likusią 220,48 Eur sumą pagal 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimą ir sumokėdamas 180 Eur pagal 2023 m. balandžio 24 d. Sprendimą, ieškovas dėl jo vykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, teikdamas jį antstoliui priverstiniam vykdymui. Įvertinus šiuos duomenis darė išvadą, jog Darbo ginčų komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu atsakovei paskirta 180 Eur dydžio bauda atliko savo įstatymų numatytą funkciją – atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu sumokėdama likusią 220,48 Eur sumą ir paskirtą 180 Eur baudą. Todėl ieškovo prašymą dėl didesnės baudos, nei priteista DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

5.       Ieškovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:

5.1.       Nurodo, kad atsakovės kaltė yra įrodyta ir pripažinta, Komisijos sprendimas buvo priimtas 2022 m. gruodžio 19 d., o ieškovas į Komisiją dėl baudos paskyrimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 12 d., t. y. atsakovė beveik 4 mėn. sprendimo nevykdė.

5.2.       Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl baudos už Darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimo nevykdymą skyrimo turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, kokių papildomų pastangų reikalauja sprendimo vykdymas ir pan. Pirmosios instancijos teismas to nevertino, klaidingai nurodydamas, kad ieškovas dėl Darbo komisijos sprendimo nevykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, nors byloje yra duomenų apie teismo (advokato) išlaidas.

5.3.       Pažymi, kad tarpinė finansinė ataskaita (jos paskirtis), kurioje pateikiama finansinė informacija apie mažiau nei vienus metus galima užpildyti arba sutrumpinti. Jos tikslas yra suteikti kitiems vartotojams ir investuotojams atnaujintą informaciją apie MB veiklą. Apelianto manymu, tai yra neinformatyvus nieko neįrodantis tarpinis įrodymas, kuris neturėtų būti aklai vertinamas, be pagrindinio finansinio dokumento – metinio balanso (kurio nėra).

5.4.       Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 nurodė, jog DK 232 straipsnis iš esmės skirtas skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau apylinkės teismas susikoncentravo išimtinai dėl atsakovės gynybos ir iš esmės nepaskatino darbdavį vykdyti prievoles darbuotojui. Be to, pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad priskaičiavus baudą pagal ieškovo reikalaujamą dydį po 200 Eur dydį už kiekvieną uždelstą savaitę, ji sudarytų 3 600 Eur (200 Eur x 18 sav.), nors įstatymų leidėjas skaičiuoja terminus ir pinigus savaitėmis, ir apylinkės teismas irgi privalo vadovautis skaičiavimais už kiekvieną uždelstą savaitę, o ne priešingai.

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame su juo nesutinka. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:

6.1.       Nurodo, kad įmonė yra sumokėjusi visas Komisijos priteistas sumas ieškovo naudai pagal 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, įskaitant ir 180 Eur baudą pagal 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą. Todėl ieškovo ieškinį laiko visiškai nepagrįstu, pareikštu tik siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita, o ne realiai apginti ieškovo teises ir interesus. Pažymi, kad ieškovas įmonėje dirbo neilgai, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. Pagal Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą bendra priteista suma iš įmonės ieškovui sudarė 790,48 Eur. Tačiau įmonė dėl savo sunkios turtines, finansines padėties neturėjo galimybes Komisijos priteistos sumos ieškovui sumokėti iš karto, todėl buvo mokama dalimis.

6.2.       Pažymi, kad ieškovas delsė kreiptis i Komisiją dėl baudos už skubiai vykdytinos sprendimo dalies nevykdymą (Komisijos sprendimas buvo priimtas 2022 m. gruodžio 19 d., o ieškovas į Komisiją dėl baudos paskyrimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 12 d., t. y. beveik po 4 mėnesių.), todėl pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas ginti savo teises. Akcentuoja, kad nesumokėta (pradelsta) suma buvo nedidelė, tai ir priteista bauda neperžengė protingumo ribų.

6.3.       Nurodė, kad šiais metais įmonė dirba nuostolingai, vos laikosi, visų pirma stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, mokėti jiems atlyginimus, sumokėti mokesčius ir kitus įsipareigojimus. Nesutinka, kad finansinės ataskaitos neparodo realios įmonės situacijos, kadangi jos yra ir sudarinėjamos, jog tiek vidiniai, tiek išoriniai šaltiniai galėtų susipažinti su tuo momentu esama įmonės realia situacija.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8.       Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl baudos skyrimo už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą atsakovei atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

 

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

 

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė MB „Namtakas“  išrašą iš banko sąskaitos, kuria grindžia įmonės finansinę padėtį.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į  tai, kad pateiktame banko sąskaitos išraše nėra matyti jos suformavimo datos, į tai, kad atsakovė nepagrindė tokių duomenų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę, pateiktą atsakovės naują įrodymą atsisako priimti.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

13.       Iš byloje pateiktos 2022 m. spalio 10 d. darbo sutarties nustatyta, kad darbdavys MB „Namtakas“ ir darbuotojas V. S. sudarė darbo sutartį, kurios 1.3. punkte susitarta mokėti darbuotojui 7,50 Eur už valandą priskaitomą atlyginimą pagal faktiškai išdirbtą laiką. Nustatomas darbo laiko ritmas – suminė darbo laiko apskaita, apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai. Iš pateiktos darbo sutarties taip pat nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigė 2022 m. lapkričio 18 d.

14.       Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija, DGK) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS – 5927 nustatyta, kad ieškovo prašymas patenkintas iš dalies, buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ ieškovui V. S. 434,10 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigius už darbo laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai. Taip pat nuspręsta išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ ieškovui V. S. 409,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. ir 28,94 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 16 d.  iki 2022 m. gruodžio 19 d.

15.       Byloje nustatyta, kad Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2231 buvo patenkintas ieškovo V. S. (V. S.) prašymas ir nuspręsta išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ ieškovui V. S. (V. S.) 180 Eur baudos už 2022 m. gruodžio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5927 netinkamą vykdymą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 24 d.

16.       Komisijos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2969 ieškovo prašymas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurį sudarė atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai vykdant Sprendimą bei teisės aktuose nustatytą pareigą darbdaviui laiku mokėti darbo užmokestį, kuri pasireiškė pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumu, sukrėtimu, Komisijos sprendimu buvo atmestas. Komisija atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti išieškoma tik tada, kai įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – patirta neturtinė žala, žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltė. Nusprendė, kad ieškovas neįrodė nė vienos sąlygos dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo ir, svarbiausia, neįrodė pagrindinės sąlygos – kad neturtinė žala apskritai buvo patirta.

17.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinį prašė išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos. Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos darbo ginčų komisija nustatė, jog atsakovė nevykdo 2022 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo, nors išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo prašymą atsakovei dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo sprendimu Nr. DGKS – 5927 komisija ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovo prašymas buvo patenkintas – iš atsakovės MB „Namtakas“ buvo nuspręsta išieškoti ieškovui 180 Eur baudos už 2022 m. gruodžio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5927 netinkamą vykdymą, tačiau ieškovas nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu.

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo V. S. ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo itin trumpą laiką nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. Taip pat Komisijai 2022 m. gruodžio 19 d. priėmus sprendimą dėl išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, priteisimo, atsakovė su ieškovu atsiskaitinėjo dalimis, o nesumokėta suma sudarė 220,48 Eur, kuri negali būti vertinama kaip itin didelė. Akcentavo, kad atsakovės elgesio negalima vertinti kaip nesąžiningo, kadangi ji dėl sunkios finansinės padėties vykdė atsiskaitymus su ieškovu dalimis ir 2023 m. gegužės 16 d. visiškai atsiskaitė su ieškovu, teismo posėdžio metu pripažino netinkamą prievolės įvykdymą, sumokėjo DGK iš atsakovės ieškovui priteistą 180 Eur baudą. Bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimus visiškai įvykdė 2023 m. gegužės 16 d. ieškovui sumokėdama likusią 220,48 Eur sumą pagal 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimą ir sumokėdama 180 Eur pagal 2023 m. balandžio 24 d. Sprendimą, ieškovas dėl jo vykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, teikdamas jį antstoliui priverstiniam vykdymui. Todėl ieškovo prašymą dėl didesnės baudos, nei priteistos DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu, atmetė.

19.       Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad atsakovės kaltė yra įrodyta ir pripažinta, Komisijos sprendimas buvo priimtas 2022 m. gruodžio 19 d., o ieškovas į Komisiją dėl baudos paskyrimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 12 d., t. y. atsakovė beveik 4 mėnesius sprendimo nevykdė. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas to nevertino, kad turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, todėl klaidingai nurodė, kad ieškovas dėl Komisijos sprendimo nevykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų. Apelianto manymu, pateikta tarpinė finansinė ataskaita, kurioje pateikiama finansinė informacija apie mažiau nei vienus metus, yra neinformatyvi, nieko neįrodanti, kuri neturėtų būti vertinama be pagrindinio finansinio dokumento – metinio balanso. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

 

20.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad atsakovės elgesio negalima vertinti kaip nesąžiningo, kadangi ji dėl sunkios finansinės padėties vykdė atsiskaitymus su ieškovu dalimis ir 2023 m. gegužės 16 d. visiškai atsiskaitė su ieškovu, teismo posėdžio metu pripažino netinkamą prievolės įvykdymą, sumokėjo DGK iš atsakovės ieškovui priteistą 180 Eur baudą. Bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimus visiškai įvykdė 2023 m. gegužės 16 d. ieškovui sumokėdamas likusią 220,48 Eur sumą pagal 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimą ir sumokėdamas 180 Eur pagal 2023 m. balandžio 24 d. Sprendimą, ieškovas dėl jo vykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, teikdamas jį antstoliui priverstiniam vykdymui.

21.       Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, atsakovės kaltė yra įrodyta ir pripažinta, Komisijos sprendimas buvo priimtas 2022 m. gruodžio 19 d., o ieškovas į Komisiją dėl baudos paskyrimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 12 d., t. y. atsakovė beveik 4 mėnesius sprendimo nevykdė. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, todėl klaidingai nurodė, kad ieškovas dėl Komisijos sprendimo nevykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų.

22.       Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu Darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojui. Darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 232 straipsnio 2 dalis).

23.       Darbdavio atsakomybė pagal  anksčiau nurodytą straipsnį kyla esant tokioms sąlygoms: 1) darbdavys turi pareigą vykdyti (Darbo ginčų komisijos ir (ar) teismo) sprendimą, 2) darbdavys šios pareigos nevykdo. Tai specialioji norma, kurios paskirtis yra ne išspręsti individualų ginčą, o užtikrinti (DGK ir (ar) teismo sprendimo) vykdymą, nustatant sankcijas už savalaikį ir geranorišką jo nevykdymą ir kompensuojant darbuotojo nuostolius laiku negaunant priteistų sumų ar turint papildomų finansinių ir laiko sąnaudų kreipiantis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo.

24.       Darbdavio atsakomybė pagal  anksčiau nurodytą straipsnį kyla esant sąlygoms: 1) darbdavys turi pareigą vykdyti (Darbo ginčų komisijos ir (ar) teismo) sprendimą, 2) darbdavys šios pareigos nevykdo. Tai specialioji norma, kurios paskirtis yra ne išspręsti individualų ginčą, o užtikrinti (DGK ir (ar) teismo sprendimo) vykdymą, nustatant sankcijas už savalaikį ir geranorišką jo nevykdymą bei kompensuojant darbuotojo nuostolius laiku negaunant priteistų sumų ar turint papildomų finansinių ir laiko sąnaudų kreipiantis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl sankcijų darbdaviui taikymo, tikslinga pagal analogiją vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl sankcijų darbdaviui taikymo už vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais vertinama: 1) darbo santykių trukmė; 2) priteistinos sumos dydis; 3) darbdavio finansinė padėtis; 4) priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; 5) šalių elgesio įtaka teismo proceso trukmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017). Teismas, nuspręsdamas dėl baudos skyrimo už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą, turi įvertinti priežastis, dėl kurių darbdavė neįvykdė sprendimo.

25.       Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovas pas atsakovę dirbo neilgą laiką – nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., t. y. tik apie vieną mėnesį laiko. Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS – 5927 ieškovo prašymas patenkintas iš dalies, buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ ieškovui 434,10 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigius už darbo laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai. Taip pat nuspręsta išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ ieškovui V. S. 409,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. ir 28,94 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. Atsakovei už 2022 m. gruodžio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5927 netinkamą vykdymą, Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2231 buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ ieškovui V. S. 180 Eur baudos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. Komisija nusprendė, kad skiriant atsakovei baudą turi būti išlaikoma abiejų šalių interesų pusiausvyra, taip pat turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, kokių papildomų pastangų reikalauja sprendimo vykdymas ir pan. Nors ieškovas prašė atsakovei skirti baudą skaičiuojant po 200 Eur už kiekvieną uždelsto atsiskaitymo savaitę, tačiau Komisija pagrindo su tuo sutikti neturėjo, kadangi bauda pagal ieškovo reikalaujamą dydį sudarytų 3 600,00 Eur (200,00 Eur x 18 sav.). Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė Sprendimą vykdo, be to, ieškovas dėl jo vykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, teikdamas jį antstoliui priverstiniam vykdymui, todėl Komisija išieškotinos baudos dydį sumažino iki 10,00 Eur už kiekvieną savaitę dėl netinkamai vykdomo Sprendimo, t. y. 180,00 Eur (10,00 Eur x 18 sav.).

26.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė ieškovui minėtas sumas stengėsi mokėti dalimis, tai patvirtina byloje esantis AB SEB banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad 2023 m. kovo 15 d. ieškovui buvo pervesta 200 Eur; 2023 m. balandžio 4 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. ieškovui buvo pervesta 70 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. balandžio 21 d. ieškovui buvo pervesta 100 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. ieškovui buvo pervesta 400,48 Eur. Taip pat iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2022 m. gruodžio mėn., atsakovės pardavimo pajamos siekė 12 770 Eur, o nuostoliai 18 703 Eur. Iš 2023 m. balandžio mėn. pelno (nuostolių) ataskaitos atsakovės pardavimo pajamos siekė 47 533 Eur, o nuostoliai 32 750 Eur. Iš 2023 m. balandžio 30 d. atsakovės Balanso, pateikto už 2023 m. sausio–balandžio mėnesio, matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo 18 629 Eur vertės ilgalaikio turto, nurodytu laikotarpiu piniginės lėšos sudarė tik 95 Eur, o tuo tarpu įsipareigojimų suma – 41 777 Eur. Todėl šiuo atveju atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė iš esmės nepagrindė savo finansinės padėties, dėl kurios iš esmės iš karto negalėjo įvykdyti Komisijos sprendimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė stengdamasi įvykdyti Komisijos sprendimą atlikdavo dalinius mokėjimus ieškovui, iš jų ir Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2231 paskirtą 180 Eur dydžio baudą.

27.       Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, todėl klaidingai nurodė, kad ieškovas dėl Komisijos sprendimo nevykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, kaip jau buvo aptarta, iš esmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, dėl kokių priežasčių atsakovė tinkamai neįvykdė Komisijos sprendimo, t. y. iš esmės atsakovės veiksmuose nebuvo nustatyta nesąžiningo elgesio, kadangi atsakovė dėl finansinės padėties vis tiek vykdė atsiskaitymus su ieškovu dalimis ir 2023 m. gegužės 16 d. visiškai atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas pažymi, kad nebuvo vertintos jo patirtos papildomos išlaidos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas dėl Komisijos sprendimo nevykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, t. y. šio sprendimo neteikė antstoliui dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Pažymėtina, kad darbuotojas gali inicijuoti vykdymo procesą pateikdamas Darbo ginčų komisijos sprendimą priverstinai vykdyti antstoliui CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau darbuotojui dėl jo specialaus, socialiai jautraus statuso įstatymų leidėjas suteikia ir papildomus, labiau jo teises užtikrinančius teisių gynimo vykdymo procese būdus. Būtent tokiu teisių gynimo būdu pripažintinas ir DK 232 straipsnyje aptartas kreipimasis į Darbo ginčų komisiją dėl baudos darbdaviui skyrimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1333-945/2021). Kaip jau aptarta anksčiau, ieškovas pasinaudojęs savo teise kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2231 nusprendė išieškoti iš atsakovės MB „Namtakas“ ieškovui V. S. 180 Eur baudos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. Komisija minėtame sprendime konstatavo, kad atsakovė Sprendimą vykdo, tačiau ieškovas dėl jo vykdymo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, teikdamas jį antstoliui priverstiniam vykdymui.

28.       Vertinant ieškovo argumentus dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 nurodė, jog DK 232 straipsnis iš esmės skirtas skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo atveju nusprendžiant dėl ieškovui iš atsakovės priteistino baudos dydžio atsižvelgtina į tai, kad ieškovas iš esmės atsakovės įmonėje dirbo neilgą laiko tarpą t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. Po Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. priimto sprendimo atsakovė su ieškovu pradėjo atsiskaitinėti dalimis laikotarpiais – 2023 m. kovo 15 d.; 2023 m. balandžio 4 d.; 2023 m. balandžio 12 d.; 2023 m. balandžio 18 d.; 2023 m. balandžio 21 d. Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. DGKS-2231 priėmimo metu dėl baudos už sprendimo nevykdymą atsakovė iš esmės buvo neišmokėjusi 220,48 Eur sumą, dėl minėtų priežasčių ieškovui iš atsakovės (dėl 220,48 Eur sumos neišmokėjimo) buvo priteista 180 Eur bauda, kurią atsakovė jau yra padengusi. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad Darbo ginčų komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu atsakovei paskirta 180 Eur dydžio bauda atliko savo įstatymų numatytą funkciją – atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu sumokėdama likusią 220,48 Eur sumą ir paskirtą 180 Eur baudą. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą dėl didesnės baudos, nei priteista Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu, atmetė.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė ieškovo reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (ieškovas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.

31.       Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                       Erika Misiūnienė

 

              Almantas Padvelskis

 

              Giedrė Seselskytė