Civilinė byla Nr. e2-575-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00400-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.11; 3.4.3.13
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) SIA „MOTTRA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos kreditorės SIA „MOTTRA“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir vadovo teisių apribojimo, suinteresuoti asmenys T. L. ir A. C.,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nortomas“ (toliau – ir Bendrovė), nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d.
2. Pareiškėja SIA „MOTTRA“ (Latvijoje registruota bendrovė), Bendrovės kreditorė, prašė: pripažinti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Nortomas“ bankrotą tyčiniu; pripažinti, kad BUAB „Nortomas“ tyčinis bankrotas kilo dėl T. L. ir A. C. veiksmų; apriboti T. L. ir A. C. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu; pareiškėjos naudai priteisti iš T. L. ir A. C. bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėja nurodė, kad Bendrovės bankrotą nulėmė kryptingi tyčiniai suinteresuotų asmenų veiksmai, atitinkantys tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius:
3.1. UAB „Nortomas“ vadovas T. L. kartu su Bendrovės akcininku A. C. sudarė akivaizdžiai Bendrovei nenaudingus ir žalingus sandorius, o taip pat priėmė kitus nuostolingus bei ekonomiškai nenaudingus Bendrovei sprendimus, kuriais buvo nutraukta jau pradėta vykdyti Bendrovės akvakultūros veikla ir visas vertingas Bendrovės turtas (teisė išsipirkti nekilnojamąjį turtą, rekonstruotą Bendrovės iš kreditorių pasiskolintomis ir ES paramos lėšomis, rekonstrukcijos metu sukurta nauda, taip pat visas kitas Bendrovės turėtas turtas (įsigyta įranga, sumontuoti saulės kolektoriai, kt.) perduotas A. C. neatlygintinai, Bendrovei paliekant vien tik įsipareigojimus ir veiklos sąnaudas;
3.2. Dalį Bendrovės žuvų auginimo projekto vykdymo tikslu gautų lėšų T. L. perskolino ir (ar) kitaip perdavė A. C., jo sutuoktinės, T. L. mamos vadovaujamoms, T. L. atstovaujamoms ir kitaip susijusioms įmonėms, kurios lėšų Bendrovei negrąžino;
3.3. UAB „Nortomas“ buhalterinės apskaitos tvarkymas organizuotas apgaulingai ir netinkamai, Bendrovės apskaitos dokumentai paslėpti ir (ar) sunaikinti, apskaitoje neatvaizduotos visos ūkinės operacijos, susijusios su Bendrovės lėšomis ir kitu turtu, dėl ko negalima beveik visiškai nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
3.4. Mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo vengimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos SIA „MOTTRA“ prašymus pripažinti BUAB „Nortomas“ bankrotą tyčiniu ir pripažinti, kad BUAB „Nortomas“ tyčinis bankrotas kilo dėl T. L. ir A. C. veiksmų; apribojo T. L. teisę 3 (trejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
5. Teismas nustatė, kad Bendrovės vadovu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo T. L. Bendrovės akcininkais nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. buvo UAB „VYTTRA“ (2 100 paprastųjų vardinių 100 Eur nominalios vertės), nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. birželio 18 d. – SIA „MOTTRA“ (2 100 paprastųjų vardinių 100 Eur nominalios vertės), nuo 2015 m. birželio 18 d. buvo du akcininkai – SIA „MOTTRA“ (1 386 paprastųjų vardinių 100 Eur nominalios vertės) ir A. C. (714 paprastųjų vardinių 100 Eur nominalios vertės). A. C. nuo 2015 m. birželio 3 d. buvo Bendrovės technikos direktorius.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kuris iš jos nurodytų asmenų, kokiu laikotarpiu, kokia apimtimi pasisavino Bendrovės turtą. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. kovo 17 d. priėmus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15821-910/2015 išieškoti solidariai iš skolininkų P. N., L. N., T. N. bei D. N. kreditorės UAB „Nortomas“ naudai 11 874,43 Eur skolą, T. L. turėjo realią galimybę ir pareigą (jei būtų veikęs Bendrovės interesais) Bendrovės turimą „reikalavimo teisę“, pvz., panaudoti žuvų auginimo fermoms išpirkti Bendrovės vardu (sumažinant išpirkimo kainą), tačiau teismo įsakymą pateikė vykdyti antstolei. Anot teismo, jei T. L. vykdytinus dokumentus perdavė vykdyti antstolei, vadinasi, skolininkai gera valia Bendrovei nemokėjo skolos, todėl nebuvo jokio galimybės T. L., kaip teigia pareiškėja, realizuoti „reikalavimo teisę“.
7. Teismas nustatė, kad tiek 2013 m. gegužės 2 d., tiek 2013 m. gegužės 6 d. 2 priedo, 2013 m. lapkričio 13 d. viena iš sutarčių šalis buvo UAB „VYTTRA“, kuri žinojo apie vykdomo verslo subtilybes, t. y. kad žemės sklypas nuosavybės teise nepriklauso nei jai, nei Bendrovei, o trečiajam asmeniui, žinojo, kad statybos leidimas išduotas ne jai, o Bendrovei, žinojo ir kitą su verslu susijusią informaciją. Teismo vertinimu, visą šią informaciją žinojo (bent turėjo žinoti) ir pareiškėja, įsigijusi dalį akcijų iš UAB „VYTTRA“. Pareiškėja, turėdama informaciją apie vykdomą verslą, jo subtilybes, skolino Bendrovei lėšas, sudarydama 9 paskolos sutartis ir taip prisiimdama skolinimo riziką. Minėtas sutartis su akcininku pasirašė Bendrovės vadovas T. L.
8. Teismo vertinimu, iš pareiškėjos pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad T. L. ir A. C. pažeidė įstatymuose, Bendrovės steigimo dokumentuose įmonės valdymo organams nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
9. Pareiškėja nurodė, kad A. C. informavo UAB „VYTTRA“ apie žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą dėl neva nemokamo nuomos mokesčio. Tačiau tiek pareiškėja, tiek kitas kreditorius dar 2016 m. lapkričio–gruodžio mėn. skolino lėšas Bendrovei. T. L., kaip UAB „Nortomas“ vadovas, sužinojęs apie grėsmę nuomos ir subnuomos sutarčių galiojimui, turėjo pareigą ir realią galimybę išsaugoti šias sutartis, gautas paskolas panaudodamas sumokėti nuomos mokestį A. C. A. C., būdamas Bendrovės akcininku, turėjo elgtis sąžiningai Bendrovės interesais, tačiau suinteresuoti asmenys jokių veiksmų, kad išsaugotų sutartis ir kartu Bendrovės veiklą, nesiėmė. Teismo vertinimu, kaltinti tik vieną akcininką dėl šios nurodytos aplinkybės nėra teisinga, nes kitas akcininkas, t. y. SIA „MOTTRA“ taip pat turėjo interesą domėtis Bendrovės veikla. Be to, gautų paskolų panaudojimas sumokėti nuomos mokestį išskirtinai Bendrovės akcininkui A. C. galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu.
10. Teismas, remdamasis civilinėje byloje Nr. e2-620/642/2021 nustatytais prejudiciniais faktais, nustatė, kad 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu antstolė, vykdydama išieškojimą iš P. N. Bendrovės naudai, pardavė A. C. žemės sklypą, pastatą – veršidę, pastatą – daržinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 72 400 Eur sumą. Minėto Bendrovės turto pardavimą vykdė valstybės įgaliotas asmuo – antstolė, kuri nėra susijusi nei su Bendrove, nei su pirkėju, nei su pardavėju.
11. Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų (Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2019 m. balandžio 26 d. akto, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) sprendimo) matyti, kad Bendrovė ir UAB „AquaNet LT“, UAB „Mukera“, UAB „Doradas, UAB „Mendina“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Pažiba“, UAB „Lidanca“ bei UAB „Minčia“ yra susijusios, kurias siejo veiklos vieta, o kai kurias – ir asmenys, susiję giminystės ryšiais. Pareiškėja byloje pateikė 2016 m. gruodžio 31 d. buhalterinio registro išrašą „Suminės skolos“, kuriame nurodyta, kad Bendrovė paskolino ar kitais būdais perleido bendrai 485 625 Eur lėšų minėtoms susijusioms įmonėms. Teismas nesivadovavo šiuo įrodymu, nes šį dokumentą pasirašė ne Bendrovės vadovas ar buhalteris, turintys teisę ir pareigą pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, o akcininkė – SIA „MOTTRA“, kuri tokios teisės neturi. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismui tvirtinant kreditorių reikalavimus ir juos tikslinant Bendrovės bankroto byloje, į kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktos UAB „AquaNet LT“, UAB „Mukera“, UAB „Doradas, UAB „Mendina“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Pažiba“, UAB „Lidanca“, UAB „Minčia“. Teismas padarė išvadą, kad su šiomis susijusiomis įmonėmis buvo atsiskaityta. Byloje nepateikta įrodymų, kad susijusioms įmonėms sumokėjo UAB „Nortomas“. Įrodymus, kas atsiskaitė su susijusiomis įmonėmis, buvo galima gauti iš susijusių įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių, kurios apskaitė (turėjo apskaityti) buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, susijusių įmonių ir Bendrovės bendradarbiavimas turėjo įtakos paramos gavimo, mokesčių (ne)mokėjimo aspektais, tačiau, teismo vertinimu, tai neturėjo įtakos tyčiniam bankrotui kilti.
12. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad T. L. ar A. C. sąmoningai teikė pirmenybę kreditoriams, siekdami su jais atsiskaityti.
13. Teismas nustatė, kad buvusiam Bendrovės vadovui T. L. paskirtos baudos už Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą, t. y. už tai, kad bankroto administratorei buvo perduota tik dalis Bendrovės dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės bankroto procesas tęsiasi nuo 2017 m. liepos 10 d., patvirtinti ir patikslinti Bendrovės kreditorių sąrašai ir jų finansiniai reikalavimai, Bendrovė likviduojama dėl bankroto, pateikti, nors ir ne visi, buhalterinės apskaitos dokumentai, teismas padarė išvadą, kad iš dalies nustatyta Bendrovės veikla, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžiai.
14. Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų (VMI 2019 m. balandžio 26 d. akto) teismas nustatė, kad Bendrovė buvo nesąžininga ir dalyvavo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu, todėl neturi teises 30 680 Eur (21 716 Eur + 8 964 Eur) pirkimo PVM traukti į PVM atskaitą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Bendrovė ir kitos susijusios įmonės, kurios, kaip nurodoma akte, buvo nesąžiningos bei dalyvavo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu, būtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn.
15. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentus, kad atsakingi asmenys dėl tyčinio bankroto yra Bendrovės akcininkas A. C. ir vadovas T. L. Iš bylos duomenų matyti, kad ir kita Bendrovės akcininkė SIA „MOTTRA“ ne tik buvo informuota apie verslo eigą, bet ir pati dalyvavo versle, investavo nemenkas pinigų sumas į Bendrovės verslą. Verslo praktika reikalauja, kad investuotojas (juo labiau – akcininkas) kontroliuotų savo investicijas. Akcininkas, nekontroliuodamas savo investicijų, prisiima verslo (ne)sėkmės riziką. Teismo nuomone, jei Bendrovės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, atsakinga už tai būtų ir SIA „MOTTRA“ (jos akcininkas ar akcininkai). Teismo vertinimu, didelę riziką dėl verslo nesėkmės prisėmė didžiausia investuotoja (akcininkė) SIA „MOTTRA“, investuodama dideles investicijas į įmonę, kuri neturi savo nekilnojamojo turto, o veikia nuomos, subnuomos pagrindais. Šiuo atveju nekilnojamojo turto, kuriame buvo vystomas verslas, savininkas P. N. pats tapo skolininku ir iš jo buvo išvaržytas jam priklausantis turtas. Netekus nekilnojamojo turto, Bendrovė nebegalėjo vystyti verslo, tapo nebemoki. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, teismas padarė išvadą, kad bankrotą lėmė ne blogi vadovo T. L. ar akcininko A. C. veiksmai, o verslo nesėkmė, todėl pareiškėjos prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu atmestinas.
16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo apriboti T. L. ir A. C. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu, vadovavosi nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
17. Teismas nustatė, kad, Bendrovei esant nemokiai, bankroto bylą inicijavo ne Bendrovės vadovas T. L., o Valstybinio socialinio draudimo fono valdybos Klaipėdos skyrius. Buvęs Bendrovės vadovas T. L. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo inicijuoti bankroto bylą priežastis. T. L. bendravimas su bankroto administratore nekonstruktyvus, todėl teismas nutarė apriboti jo teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas neturi duomenų, kad T. L. sistemiškai nevykdė / nevykdo teisės aktuose nustatytų pareigų vadovaujant kitoms bendrovėms, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ribojimas eiti įmonės vadovo pareigas lemia socialiai nenaudingą rezultatą darbingam žmogui, teismas nusprendė, kad teisių apribojimas eiti vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metų terminui yra pakankama prevencinė priemonė apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
18. A. C. nebuvo Bendrovės vadovas, todėl teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti jam minėtos teisės apribojimą.
19. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti 3 664,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą, nes pareiškėja nepateikė teiktų paslaugų suvestinės, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų. Kadangi pareiškėja nenurodė, kokioje byloje, kokias konsultacijas teikė, teismas negalėjo padaryti išvados, jog bylinėjimosi išlaidos patirtos šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
20. Pareiškėja (kreditorė) SIA „MOTTRA“ atskirajame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkinti jos prašymai, ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „Nortomas“ bankrotą tyčiniu; apriboti A. C. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu; pareiškėjos naudai priteisti iš suinteresuotų asmenų T. L. ir A. C. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme; nesant galimybės iš esmės išnagrinėti atskirajame skunde nurodytų prašymų, tokiu atveju apeliantė prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prašo priimti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Teismas pažeidė šalių rungimosi principą, nes nesudarė pareiškėjai galimybės atsikirsti į T. L. argumentus ir surinkti papildomus įrodymus. T. L. savo, kaip vadovo, pareigos nevykdė, pareiškimo dėl bankroto bylos nepateikė, todėl jo paaiškinimų bankroto byloje nebuvo. T. L. atsiliepimas į pareiškėjos prašymą gautas likus nepilnoms 7 darbo dienoms iki paskirto teismo posėdžio, jame nurodyta daug su Bendrovės veikla, sandoriais susijusių aplinkybių. Pareiškėja yra Latvijoje veikiantis juridinis asmuo, jos darbuotojai nemoka lietuvių kalbos, tai objektyviai apsunkina, pailgina bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimo, įrodymų surinkimo ir pateikimo teismui procesą. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir 2022 m. kovo 30 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo atidėti rašytinį posėdį netenkino. Pareiškėja skubiai parengė ir teismui 2022 m. balandžio 1 d. išsiuntė rašytinius paaiškinimus dėl suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktų argumentų ir bylai reikšmingus įrodymus, kiek jų pavyko surinkti per tokį trumpą laiką. Teismas juos 2022 m. balandžio 4 d. rezoliucija atsisakė priimti kaip pateiktus pavėluotai. Situacija, kai net nesibaigus JANĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui buvo apribota pareiškėjos teisė pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, lėmė, kad bylos esmė buvo neatskleista, o Bendrovės buvusių vadovų (suinteresuotų asmenų) interesams nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš teisingo bylos išnagrinėjimo, Bendrovės kreditorių interesų apsaugos tikslus, viešąjį interesą.
20.2. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepakankamai motyvavo, kodėl atmeta pareiškėjos argumentus, nors laikė įrodyta suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytą poziciją, kuri paremta deklaratyviais teiginiais. Teismas nesirėmė bankroto bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis. Byla išnagrinėta nevisapusiškai, neobjektyviai ir padarytos nepagrįstos išvados, kad Bendrovės bankrotas nebuvo tyčinis, o A. C. nelaikytinas de facto (faktiniu) Bendrovės vadovu ir jam netaikytinos JANĮ numatytos sankcijos.
20.3. Teismas atsietai nuo faktų visumos analizavo tik keletą atsirinktų epizodų, nepagrįstai ignoravo esminę pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad suinteresuotiems asmenims atlikus visus prašyme aprašytus veiksmus, įgyvendinus sandorius, suinteresuoti asmenys sąmoningai nutraukė Bendrovės veiklą, o tai šiuo atveju savaime reiškia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimą. Bendrovės privedimas prie bankroto pasireiškė ne vien tik nekilnojamojo turto pardavimu A. C., bet ir viso kito vertingo Bendrovės turto, kreditorių lėšomis sukurtos naudos perdavimu A. C. (teisė išsipirkti nekilnojamąjį turtą, rekonstruotą Bendrovės iš kreditorių pasiskolintomis ir ES paramos lėšomis, rekonstrukcijos metu sukurta nauda, taip pat visas kitas Bendrovės turėtas turtas (įsigyta įranga, sumontuoti saulės kolektoriai, kt.), galiausiai tuo, kad savo veiksmų ir sandorių visuma suinteresuoti asmenys sąmoningai nutraukė jau pradėtą vykdyti Bendrovės akvakultūros veiklą, nors privalėjo veikti Bendrovės interesais, buvo įsipareigoję tęsti Bendrovės veiklą, iš kurios būtų gaunamos pajamos ir atsiskaitoma su kreditoriais.
20.4. Bylos duomenimis įrodyta, kad vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė jau buvo nemoki. Įvertinus, kad visas Bendrovės lėšomis pagerintas turtas (žuvų auginimo fermos), fermose įmontuotas įsigytas turtas (saulės kolektoriai, baseinai) T. L. buvo perduotas A. C., o pastarasis dėl nepilnai 2 000 Eur skolos nutraukė nuomos, subnuomos sutartis su Bendrove, nuo 2017 m. sausio 1 d. nevyko jokių operacijų Bendrovės sąskaitoje ir 2017 m. liepos 10 d. iškelta bankroto byla, darytina išvada, kad būtent suinteresuotų asmenų veiksmai ir sandoriai laikytini akivaizdžiu, sąmoningu ir tyčiniu Bendrovės privedimu prie bankroto.
20.5. Teismas nepagrįstai nutarė, kad Bendrovės bankrotą lėmė verslo nesėkmė. Byloje yra duomenys, kad: i) nekilnojamojo turto netekimą lėmė ne šiaip jo savininko P. N. tapimas skolininku ir turto pardavimas su Bendrove nesusijusiam kreditoriui, o turto pardavimas būtent A. C.; ii) kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-15821-910/2015 buvo nutarta išieškoti solidariai iš P. N., L. N., T. N. bei D. N. būtent UAB „Nortomas“ naudai 11 874,43 Eur skolą; iii) papildomai 2022 m. balandžio 1 d. teismui buvo teikiamas antstolės Brigitos Tamkevičienės 2015 m. spalio 21 d. patvarkymas dėl informacijos suteikimo, kuriame antstolė nurodo, kad išieškojimas pagal teismo įsakymą Nr. eL2-15821-910/2015 buvo vykdomas išieškotojos UAB „Nortomas“ naudai, A. C. 2015 m. spalio 21 d. sumokėjo antstolei reikalingą sumą – 72 405 Eur. T. L. tokio patvarkymo neskundė, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtent Bendrovė įsigytų iš P. N. nekilnojamąjį turtą, nors UAB „Nortomas“ kaip išieškotoja turėjo teisę netgi prašyti sustabdyti vykdomąją bylą, skųsti veiksmus joje, pati perimti turtą.
20.6. Teismui papildomai buvo teikiami duomenys, kad UAB „Nortomas“ turėjo ir galėjo bet kada gauti pakankamai lėšų turtui iš P. N. įsigyti, t. y. Bendrovės banko sąskaitos 2015 m. išrašas, iš kurio paskutiniojo lapo matyti, kad per 2015 m. Bendrovė gavo net 1 352 819,89 Eur pajamų, kad 2015 m. spalio 20 d. (t. y. tuo metu, kai buvo reikalinga antstolei mokėti už turtą) pareiškėja Bendrovei skolino 28 500 Eur, 2015 m. spalio 20 d. keturios įmonės bendrai grąžino Bendrovei paskolas – iš viso 9 785 Eur, 2015 m. lapkričio 11 d. pareiškėja paskolino net 200 000 Eur. Įsiteisėjusia nutartimi bankroto byloje patvirtinta, kad dar 2016 m. lapkričio–gruodžio mėn. Bendrovė iš kitų kreditorių gavo tūkstantines paskolas, kurias suinteresuoti asmenys galėjo naudoti nuomai A. C. mokėti. Banko išrašas patvirtina ir tai, kad 2015 m. spalio 20–21 d. pareiškėjos paskolintos lėšos be jos žinios iš karto buvo pervestos A. C., kuris būtent 2015 m. spalio 21 d. antstolei mokėjo už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą vykdomojoje byloje. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. C. ne tik asmeniškai įgijo turtą, kuriam rekonstruoti, veiklai pradėti panaudota daug Bendrovės, jos kreditorių lėšų, bet dar ir be akcininkės ir paskolų davėjos SIA „MOTTRA“ pritarimo tai padarė Bendrovės veiklos vykdymui skirtomis lėšomis.
20.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja ar jos akcininkai (tiesiogiai ar per UAB „VYTTRA“) žinojo apie Bendrovės „vykdomo verslo subtilybes“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja ir (ar) jos organų nariai nevykdė jokių vadovavimo funkcijų nei Bendrovėje, nei UAB „VYTTRA“. Pareiškėja domėjosi Bendrovės veikla, tačiau gaudavo tik tiek informacijos, kiek jai suteikdavo suinteresuoti asmenys – kad projektas vystomas, veikla vykdoma. Būtent suinteresuoti asmenys turėjo įrodyti, kad jie pareiškėją iš anksto informavo apie A. C. siekį perimti Bendrovės lėšomis pagerintą nekilnojamąjį turtą, jame esantį Bendrovės kilnojamąjį turtą ir nutraukti Bendrovės veiklą. Tokių aplinkybių suinteresuoti asmenys neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).
20.8. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymio egzistavimą patvirtinta tai, kad T. L., kaip UAB „Nortomas“ vadovas, sužinojęs apie grėsmę nuomos ir subnuomos sutarties galiojimui, turėjo pareigą ir realią galimybę išsaugoti šias sutartis, gautas paskolas panaudodamas sumokėti nuomos mokestį A. C., o pastarasis taip pat, būdamas Bendrovės akcininku, turėjo elgtis sąžiningai Bendrovės interesais ir siekti išsaugoti Bendrovės veiklą. Tačiau suinteresuoti asmenys jokių veiksmų, kad išsaugotų sutartis ir kartu Bendrovės veiklą, nesiėmė.
20.9. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neįsigilinęs į pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismas nevertino UAB „Nortomas“ 2016 m. gruodžio 31 d. buhalterinio registro „Suminės skolos“ vien todėl, kad jį byloje pateikė pareiškėja. Šis dokumentas gautas iš Bendrovės ir 2017 m. liepos 18 d. pateiktas bankroto byloje su kreditoriniu reikalavimu. Teismas šiuo atveju buvo nenuoseklus, nes bankroto byloje šį dokumentą vertino kaip tinkamą, o sprendžiant tyčinio bankroto klausimą – jau nesivadovavo. Teismas įrodytais laikė jokiais duomenimis nepagrįstus T. L. teiginius, neva 8 įmonės su Bendrove atsiskaitė, o žuvų auginimo baseinų dalis buvo perleista atgal Bendrovei prieš pat jos bankrotą (CPK 12, 178 straipsniai). Nors byloje buvo kitų įrodymų, kad 8 įmonės (UAB „AquaNet LT“, UAB „Mukera“, UAB „Doradas“, UAB „Mendina“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Pažiba“, UAB „Lidanca“, UAB „Minčia“), kurioms vadovavo suinteresuoti asmenys, taip ir liko skolingos Bendrovei 485 625 Eur: i) NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamento 2016 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad visos šios 8 įmonės įsteigtos sąmoningai siekiant pasisavinti kuo didesnę ES paramos sumą; ii) administratorė kreditorių susirinkimuose teikė informaciją, kad Bendrovės skolininkės yra būtent šios įmonės; iii) teismas iš LITEKO duomenų galėjo nustatyti, kad bankrutavusių 8 įmonių bankroto bylose patvirtinti Bendrovės kreditoriniai reikalavimai atitinka buhalteriniame registre nurodytas sumas, o kai kurias bankroto bylas iškėlė būtent BUAB „Nortomas“ administratorė.
20.10. T. L., atsiliepime pasisakydamas dėl 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo akto, patvirtino, kad jis „ne kartą naudojo ir palikinėjo savo kolegoms iš anksto pasirašytus lapus“, ir 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo akto pats asmeniškai nepasirašė, akte nurodytos 140 000 Eur pinigų sumos iš A. C. negavo nei banko pavedimais, nei grynaisiais pinigais. A. C. byloje akcentavo, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatytas faktas, neva jis kompensavo BUAB „Nortomas“ išlaidas, patirtas atliekant rekonstrukcijos darbus žuvų auginimo fermoje. Tačiau minėtoje byloje nei pareiškėja, nei T. L. ar kiti kreditoriai nedalyvavo, todėl toje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios.
20.11. Teismas T. L. paskyrė baudas dėl administratorei neperduotų Bendrovės dokumentų, tačiau jis savo pareigų iki šiol neįvykdė: jokie 2007–2012 m., 2017 m. sausio–liepos mėn. (iki bankroto bylos iškėlimo) dokumentai neperduoti, taip pat neperduoti 2013–2016 m. buhalteriniai registrai, įskaitant didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitos dokumentus ir kt. T. L. atsiliepime neneigė šių aplinkybių, dėl jų sutiko ir atsiliepime paaiškino, kad likusi (didžiausia) Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų dalis buvo laikoma Bendrovės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), A. C. dispozicijoje ir jis jų neperdavė administratorei. Taigi buvo įrodyta, kad BUAB „Nortomas“ buhalterinės apskaitos tvarkymas organizuotas apgaulingai ir (arba) netinkamai, apskaitos dokumentai buvo paslėpti ir (ar) sunaikinti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes pripažinęs šioje normoje įtvirtintų sąlygų egzistavimą (kad didžioji dalis esminių dokumentų nebuvo perduoti administratorei ir dėl to tik iš dalies nustatyta Bendrovės veikla, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžiai), turėjo padaryti visiškai priešingą išvadą ir pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.
20.12. Pareiškėja byloje pateikė VMI 2019 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktą, kuriuo buvo nustatytas UAB „Nortomas“ PVM mokėjimo vengimas. Teismas išvadą dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio nebuvimo motyvavo, kad byloje nėra įrodymų, jog akte nurodytos įmonės patrauktos baudžiamojon atsakomybėn. Teismas netinkamai taikė minėtą normą, nes joje nėra tokios sąlygos. VMI patikrinimo aktas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.
20.13. Pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. C. buvo de facto Bendrovės vadovas, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Atitinkamai nebuvo vertintas ir pareiškėjos prašymas apriboti A. C. teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu.
20.14. Teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, neva pareiškėja nepateikė teiktų paslaugų suvestinės, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos. Pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė visus reikalingus dokumentus, todėl išlaidos nepagrįstai nepriteistos pareiškėjos naudai.
21. Suinteresuoti asmenys T. L. ir A. C. atsiliepimuose prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti; priteisti iš pareiškėjos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. T. L. nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
22.1. Teismo pareigos leisti pareiškėjui teikti atsiliepimus ar papildomus paaiškinimus nenumato nei JANĮ, nei ĮBĮ, reglamentuojantis tokių bylų nagrinėjimo teisme procesą. Bylų dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra prioritetiškai atliekamas rašytinio proceso tvarka, nesuteikiant pareiškėjui procesinių galimybių atsikirtinėti ar kitaip replikuoti į suinteresuotų asmenų atsiliepimus – o šiems atsikirtinėti į pareiškėjo atsikirtimus. Pareiškėja nepateikė nė vieno Bendrovės sudaryto ir tyčinį bankrotą galimai patvirtinančio sandorio ar buhalterinės apskaitos ar kito dokumento, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti prašymą. Suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į prašymą nepateikė jokių įrodymų, kurių neturėjo ar negalėjo turėti pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą su savo prašymu.
22.2. Teismas privalo detaliai pasisakyti ir įvertinti tik esminius byloje pateiktus įrodymus. Tai, kad esminių įrodymų (argumentų) daugumą sudarė T. L. ir A. C. pateikti įrodymai ir argumentai, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pareiškėja nenurodo, kokiais įrodymais (ar jų visuma) pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nuomone, turėjo vadovautis.
22.3. Savo atsiliepime T. L. konkrečiai aptarė ir įrodymais paneigė vieną iš esminių prašymo aplinkybių, kad BUAB „Nortomas“ veikloje naudotas turtas (žemės sklypas su žuvų auginimo fermomis) buvo perleistas A. C. su SIA „MOTTRA“ žinia ir jos valia. Pareiškėja (ir su ja susiję kiti kreditoriai) ilgą laiką tikslingai investavo į UAB „Nortomas“, kuri nebuvo įgijusi ir nesiekė nuosavybės teise įgyti jokio turto, išskyrus turtines teises į ES paramą. UAB „Nortomas“ veikla (ir šios įmonės kreditorių investicijos) buvo nukreipta(-os) ne į žemės sklypo ar žuvų fermų įsigijimą, o į veiklos vykdymą pasisavinant ES fondų lėšas. Visos aštuonios prašyme išvardintos su T. L. ir A. C. susijusių asmenų valdomos įmonės (kurios, kaip klaidingai nurodoma prašyme, neva pasisavimo Bendrovės turtą – šios aplinkybės net neįrodinėjant), taip pat pretendavo į ES fondų paramos lėšas ir tik jų negavusios buvo likviduotos.
22.4. Byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įmonės vadovo veiksmai nėra preziumuojami kaltais ar nusikalstamais – juos privalo įrodyti bankrotą tyčiniu prašanti pripažinti bylos šalis. Todėl nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo T. L. neturi procesinės pareigos įrodinėti aplinkybių, jog tinkamai ir nuolatos informavo pareiškėją ir kitus įmonės kreditorius apie savo veiklą, jog turėjo jų pasitikėjimą ir kt. Vien faktas, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie BUAB „Nortomas“ kreditorių reikštą nepasitikėjimą ar interesų neatitikimą T. L. veiksmams, įrodo kad direktoriaus pareigas ilgus metus ėjęs T. L. vykdė savo veiklą pagal stambiausio įmonės kreditoriaus SIA „MOTTRA“ paliepimus ir valią.
22.5. A. C. 2016 m. vasario 11 d. pareiškėjai hipoteka įkeitė įsigytą žemės sklypą. Taigi pareiškėja žinojo, jog šis turtas prieš kelis mėnesius P. N. buvo perleistas A. C. Tačiau dėl šio perleidimo nereiškė jokių pretenzijų nei T. L., nei A. C., o priešingai – paskolino A. C. pinigų ir toliau skolino pinigus UAB „Nortomas“. Iš šių pareiškėjos veiksmų akivaizdžiai matyti, jog abu suinteresuoti asmenys veikė pagal pareiškėjos valią.
22.6. UAB „Nortomas“ siekė vykdyti specifinę akvakultūros pramonės veiklą, orientuotą į ES fondų lėšų paramą. Analogišką veiklą Latvijos Respublikoje vykdė būtent pareiškėja. Todėl vien ši aplinkybė leidžia daryti netiesioginę išvadą, jog T. L., neturėdamas analogiško darbo patirties, negalėjo vienas (o ypač be pareiškėjos žinios) vadovauti UAB „Nortomas“ ir priiminėti esminių šios įmonės veiklos sprendimų. SIA „MOTTRA“ dalyvavimą UAB „Nortomas“ veikloje patvirtina aplinkybė, jog pareiškėja nuolatos skolino lėšas Bendrovei.
22.7. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodomi požymiai turi reikšmės bankroto bylos pripažinimui tyčiniu tik įrodžius, jog šie požymiai sukėlė įmonės bankrotą. Nei atskirajame skunde, nei prašyme pareiškėja šių aplinkybių neįrodinėja ir negrindžia įrodymais.
22.8. Pareiškėja nepagrindžia, kodėl naujų įrodymų negalėjo pateikti kartu su pirminiu prašymu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja juos turėjo jau anksčiau, todėl, remiantis CPK 314 straipsniu, šie įrodymai negali būti teismo priimti.
23. A. C., be iš esmės tų pačių atsikirtimų į skundo argumentus, papildomai nurodo šiuos:
23.1. A. C. nėra tinkamas subjektas pagal pareiškėjos prašymo ir atskirojo skundo reikalavimus, nes niekada nebuvo UAB „Nortomas“ valdymo organu ar jo nariu, įmonėje dirbo tik darbo sutarties pagrindu.
23.2. Pačiai pareiškėjai pripažįstant, jog ginčo laikotarpiu UAB „Nortomas“ vadovu teisiškai ir faktiškai buvo T. L., objektyviai negali būti taip, kad tuo pačiu metu UAB „Nortomas“ vadovu buvo ir A. C.. Pareiškėja byloje nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad A. C. būtų sistemingai ir nuolatos atlikęs kokias nors bendrovės vadovui priskirtas funkcijas (CPK 178 straipsnis).
23.3. Pareiškėja UAB „Nortomas“ tyčinį bankrotą neva sukėlusius A. C. veiksmus kildina iš melagingo ir neįrodyto teiginio, neva A. C. pasisavino Bendrovės turtą (žuvų auginimo fermą). Šis klausimas jau keltas civilinėje byloje pagal BUAB „Nortomas“ nemokumo administratorės ieškinį dėl žuvų auginimo fermos pripažinimo BUAB „Nortomas“ nuosavybe. Minėtoje byloje teismai atmetė Bendrovės ieškinį, atmetė ieškovės reikalavimą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kurio pagrindu A. C. teisėtai nusipirko rekonstruojamos žuvų auginimo fermos statinius, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei konstatavo, jog nėra jokio pagrindo ginčo turtą pripažinti Bendrovės nuosavybe. Minėtoje byloje nustatytas faktas, kad A. C. kompensavo BUAB „Nortomas“ išlaidas, patirtas atliekant rekonstrukcijos darbus žuvų auginimo fermoje. Išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. C. objektyviai negalėjo ir negali perduoti bankroto administratorei jokio Bendrovės turto ir (ar) dokumentų, nes bankroto bylos iškėlimo metu jų neturėjo ir neturi.
23.4. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų konkrečius A. C. sprendimus ar veiksmus, kurie būtų buvę ekonomiškai nenaudingi, daromi tyčia ar turėję tyčinio bankroto požymių.
24. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditorės prašymas pripažinti BUAB „Nortomas“ bankrotą tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pateiktame atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (Bendrovės sąskaitos banke išrašus, antstolės 2015 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl informacijos suteikimo, 2015 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį, sudarytą SIA „MOTTRA“ ir A. C.), kuriuos, anot jos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Apeliantės teigimu, būtinybė pateikti papildomus įrodymus iškilo susipažinus su suinteresuoto asmens T. L. atsiliepimu į prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, todėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau.
29. Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu turėjo pateikti visus turimus įrodymus, kurie patvirtintų prašyme nurodytus tyčinio bankroto pripažinimo pagrindus. Naujų įrodymų pateikimas prieš pat teismo posėdžio pradžią byloje, kuri nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, todėl neturint galimybės pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų, neatitinka proceso koncentruotumo ir rungtyniškumo principų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ir šiose bylose teismas turi būti aktyvus spręsdamas kilusius ginčus, o apeliantės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, be to, priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys T. L. ir A. C. savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą iš esmės nurodė savo poziciją dėl šių įrodymų priėmimo ir vertinimo bei jais grindžiamų apeliantės argumentų, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis šiuo atveju nenustatytas, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus priima.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
30. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).
32. Kadangi UAB „Nortomas“ bankroto byla iškelta dar galiojant ĮBĮ, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, ginčo klausimas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas vadovaujantis ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatomis.
Dėl tyčinio bankroto nustatymo
33. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
34. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
35. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
36. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Nortomas“ su NMA 2012 m. vasario 17 d. sudarė paramos sutartį (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią paramos gavėja (Bendrovė) įsipareigojo įgyvendinti projektą „Akvakultūros verslo kūrimas“, o NMA įsipareigojo suteikti iki 1 454 003 Lt paramą projekto įgyvendinimo išlaidoms kompensuoti.
37. UAB „VYTTRA“ ir P. N. 2013 m. gegužės 2 d. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį su galimybe nuomininkui ją nusipirkti už fiksuotą kainą (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „VYTTRA“ iš P. N. išsinuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 punkte nustatyta nuomininko teisė išsipirkti žemės sklypą už fiksuotą 72 405 Eur kainą, sklypo naudojimo pobūdis – žuvininkystės ūkis (sutarties 1.4 punktas). 2013 m. gegužės 6 d. sudarytas šios sutarties priedas Nr. 2, kuriuo papildomai prie nuomojamo turto priskirta veršidė, daržinė ir kiemo statiniai (mėšlidė); 1.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas turi teisę išsipirkti pastatus kartu su sklypu už tą pačią 72 405 Eur kainą; 1.4–1.5 punktuose (su priedo Nr. 3 pataisymu) nustatyta, kad nuomininkui suteikiama teisė šiuos pastatus nugriauti, renovuoti bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, tokius kaip statybos, rekonstrukcijos ar kitų leidimų gavimas savo vardu, prašymų atsakingoms institucijoms pateikimas, taip pat pernuomoti pastatus trečiai šaliai savo nuožiūra.
38. 2013 m. birželio 19 d. UAB „VYTTRA“ tapo UAB „Nortomas“ vienintele akcininke, o UAB „Nortomas“ vadovu – T. L., šias pareigą ėjęs iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Jis taip pat buvo ir UAB „VYTTRA“ vadovas.
39. Pagal 2013 m. lapkričio 7 d. Žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutartį (toliau – Subnuomos sutartis) UAB „VYTTRA“ Bendrovei išnuomojo tą patį (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais. Pagal šios sutarties 1.3 punktą subnuomininkui (t. y. Bendrovei) suteikta teisė pastatus rekonstruoti, statyti naujus pagal poreikį bei gauti statybos leidimą, kitus leidimus.
40. UAB „Nortomas“ (subnuomininkas), UAB „VYTTRA“ (nuomininkas) ir P. N. (žemės sklypo ir statinių savininkas bei nuomotojas) 2013 m. lapkričio 13 d. sudarė susitarimą dėl Nuomos sutarties ir Subnuomos sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė, kad pastatų rekonstravimą į tris žuvų auginimo fermas vykdys UAB „Nortomas“, o nuomininkas perleidžia subnuomininkui savo teisę išpirkti nuomojamą turtą už 72 405 Eur (susitarimo 1, 3 punktai).
41. UAB „Nortomas“, kaip statytojui, buvo išduotas 2013 m. lapkričio 13 d. statybos leidimas trims žuvų auginimo fermoms rekonstruoti ir pastatyti.
42. Bendrovė dar 2013 m. gegužės 24 d. su rangovu SIA „Remuro“ sudarė rangos sutartį dėl pastatų rekonstrukcijos darbų, kurių kaina su PVM – 2 931 830 Lt (849 116,66 Eur), iš jų 1 090 502,25 Lt finansuota iš Europos Sąjungos (toliau – ES) fondo lėšų, 363 500,75 Lt iš Lietuvos Respublikos biudžeto, likusi dalis, t. y. 1 477 827 Lt (428 008,23 Eur) užsakovės UAB „Nortomas“ lėšomis. Pagal šią sutartį baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2015 m. balandžio 29 d.
43. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 16 d. UAB „Nortomas“ vardu išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. 2015 m. birželio 22 d. Bendrovė patvirtinta kaip vandens gyvūnų laikymo įmonė. SIA „MOTTRA“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį 2015 m. birželio 2 d. Bendrovei pardavė eršketų. Iš Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. balandžio 26 d. akto ir Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktų matyti, kad Bendrovė 2016 m. balandžio–gegužės mėn. buvo įsigijusi UAS baseinus už bendrą 176 774,50 Eur (146 094,63 Eur + PVM) sumą, kurie buvo sumontuoti ir įtraukti į Bendrovės turto apskaitą. 2015 m. birželio 30 d. žiniasklaidoje paskelbta informacija apie Bendrovės įgyvendintą projektą ir vykdomą veiklą.
44. Nurodytos aplinkybės patvirtina Bendrovės pradėtą vykdyti žuvų auginimo veiklą ir tai, kad į šios veiklos vykdymą Bendrovės vardu buvo investuotos didelės sumos pinigų, kurias, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovei paskolino pareiškėja SIA „MOTTRA“ ir kiti kreditoriai.
45. Iš pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15821-910/2015 išieškoti solidariai iš skolininkų P. N., L. N., T. N. bei D. N. kreditorės UAB „Nortomas“ naudai 11 874,43 Eur skolą. Šis teismo įsakymas buvo pateiktas antstolei vykdyti priverstine tvarka. Vykdymo procese 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), už 72 400 Eur sumą parduoti A. C. Pastarasis nuo 2015 m. birželio 18 d. buvo vienas iš Bendrovės akcininkų, taip pat nuo 2015 m. birželio 3 d. buvo įdarbintas Bendrovėje technikos direktoriumi.
46. A. C. 2016 m. rugsėjo 5 d. pranešimu informavo UAB „VYTTRA“ vadovą T. L., kad nuo 2016 m. gruodžio 5 d. nutraukia Nuomos sutartį dėl susidariusio 1 697,10 Eur įsiskolinimo už nesumokėtą nuomos mokestį.
47. T. L. 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktu UAB „Nortomas“ vardu patvirtino, kad: 1) Bendrovė iš A. C. gavo 140 000 Eur, kaip kompensaciją už Bendrovės patirtas išlaidas, atliekant rekonstrukcijos darbus išsinuomotuose statiniuose, priklausančiuose A. C.; 2) šio akto pasirašymo dieną A. C. yra visiškai atsiskaitęs su Bendrove; 3) Bendrovė ir visi subnuomininkai išsikėlė iš nuomojamų statinių ir pasiėmė visą jiems priklausantį turtą; 4) šalys neturi viena kitai pretenzijų ir kitų tarpusavio įsipareigojimų, susijusių su statiniais, juose esančia įranga ar žemės sklypu.
48. UAB „VYTTRA“ ir UAB „Nortomas“, abi atstovaujamos direktoriaus T. L., 2016 m. gruodžio 5 d. susitarimu nutraukė Subnuomos sutartį.
49. Byloje pateiktas Bendrovės sąskaitos banke išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės sąskaitoje jokių lėšų nebebuvo.
50. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad Bendrovė jau nuo 2016 m. gruodžio 4 d. faktiškai nebevykdė veiklos. Buvo priimti sprendimai ir Bendrovės veikla organizuota taip, kad iš esmės visas vertingas turtas, reikalingas žuvų auginimo veiklai vykdyti, kuriam sukurti buvo investuota virš milijono eurų Bendrovės lėšų, įskaitant gautas pagal Paramos sutartį iš ES fondo ir valstybės biudžeto lėšas, buvo perimtas vieno iš Bendrovės akcininkų, o Bendrovei, dėl to faktiškai nebegalinčiai vykdyti veiklos, palikti neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams. Pažymėtina, kad pagal 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą trišalį susitarimą subnuomininkas, t. y. pati Bendrovė turėjo teisę išpirkti nuomojamą turtą už 72 405 Eur (žr. šios nutarties 40 punktą). Pažymėtina ir tai, kad pagal Paramos sutartį finansavimas Bendrovei skirtas, be kita ko, turtui išperkamąja nuoma įsigyti, kai išperkamąja nuoma įsigytas turtas tampa paramos gavėjo nuosavybe iki Projekto įgyvendinimo pabaigos (Paramos sutarties 4.3 punktas). Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tiek pareiškėja SIA „MOTTRA“, tiek kiti kreditoriai ginčui aktualiu laikotarpiu Bendrovei skolino lėšas, kuriomis buvo galima apmokėti nustatytą kainą nuomojamam turtui išpirkti. Ta aplinkybė, kad minėtas turtas buvo perimtas pačiai Bendrovei iniciavus bylą dėl skolos išieškojimo iš nuomotojo (žemės sklypo ir pastatų savininko) ir pastarajam vykdymo procese pasiūlius turto pirkėją būtent su Bendrove susijusį asmenį (akcininką A. C.) bei pasiūlius jam perimti šį turtą už kainą, kuri iš esmės atitinka Nuomos sutartyje ir 2013 m. lapkričio 13 d. trišaliame susitarime nustatytą išpirkimo kainą, suponuoja išvadą, jog Bendrovė teisę išpirkti šį turtą prarado ne atsitiktinai, o dėl susijusių asmenų tarpusavyje suderintų veiksmų. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vienas iš įstatyme numatytų turto realizavimo būdų (CPK 704 straipsnis), tačiau skolininkas neturi pareigos pasirinkti turto pirkėją.
51. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai.
52. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
53. Viena iš tokių pareigų nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
54. Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).
55. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 4 d. faktiškai nebevykdė veiklos, Bendrovės vadovas jau tuo metu turėjo suvokti, jog Bendrovė nebegaus pajamų, todėl nebegalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Tačiau vadovas, žinodamas, kad Bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o praėjus daugiau nei 6 mėnesiams tai padarė vienas iš Bendrovės kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Todėl šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį.
56. Šios nutarties 50 punkte konstatuoti priimti Bendrovei ekonomiškai nenaudingi sprendimai, lėmę teisės išpirkti veikloje naudojamo turto praradimą, šio turto perleidimas už kainą, kelis kartus mažesnę nei į jį investuota lėšų, susijusiam su Bendrove asmeniui, ir Bendrovės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.
57. Be to, byloje nustatyta, kad buvęs Bendrovės vadovas bankroto administratoriui perdavė tik dalį įmonės dokumentų – darbo sutartis, antspaudą, įstatų kopiją, akcininkų sąrašą, „Sodros“ kompiuterinės duomenų bazės išrašą apie įmonės darbuotojus, susirašinėjimo dokumentus ir keliolika sutarčių. Administratoriui neperduota: PVM sąskaitos faktūros, kasos knygos, nėra sutarties su buhalterines paslaugas teikusia įmone dėl tokių paslaugų teikimo. Administratoriui suradus buhalterines paslaugas ikibankrotiniu laikotarpiu teikusios įmonės UAB „Tax Adviser“ vadovą, jam buvo perduotos 3 bylos, tačiau jose įsegti dokumentai nesunumeruoti, iš jų neįmanoma įvertinti vykdytų sandorių ir atsiskaitymų. Taigi Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (t. y. paslėpta, sunaikinta, sugadinta arba neišsaugota dalis įmonės apskaitos dokumentų), dėl to iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
58. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad VMI 2019 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte nustatytas Bendrovės PVM mokėjimo vengimo atvejis.
59. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti esant ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.
60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, kurias patvirtina šie įrodymai, todėl nepagrįstai atmetė jos prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, esant įstatyme nustatytiems atitinkamiems požymiams. Dėl to ši skundžiamos nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, pripažįstant BUAB „Nortomas“ bankrotą tyčiniu.
Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą, nustatymo ir A. C. pripažinimo de facto Bendrovės vadovu bei jo teisės eiti juridinių asmenų valdymo organų pareigas apribojimo
61. ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas).
62. Šiuo atveju, nesant pareigos nustatyti už Bendrovės tyčinį bankrotą atsakingą(-us) asmenį(-is), apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, jog A. C. buvo de facto Bendrovės vadovas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako.
63. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, apeliacine tvarka neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-407/2020).
64. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalies, kuria atmestas jos prašymas apriboti A. C. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Pareiškėja prašė priteisti iš suinteresuotų asmenų T. L. ir A. C. 3 664,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.
66. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, nutartyje nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė teiktų paslaugų suvestinės, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, pagrindžiančių 3 664,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos. Tačiau apeliantės skunde teisingai nurodoma, kad kartu su 2022 m. balandžio 1 d. prašymu buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, t. y. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SL058, teisinių paslaugų perdavimo aktas pagal sąskaitą Nr. SL058, iš kurio matyti, kad sąskaita išrašyta už šioje byloje pateikto prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą, bei mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėja apmokėjo minėtą sąskaitą. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas rengiant tokio pobūdžio prašymą, nurodyto dydžio išlaidos šiuo atveju laikytinos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį. Todėl, patenkinus pareiškėjos prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atitinkamai naikintina skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pareiškėjos naudai priteistina 3 664,31 Eur bylinėjimosi išlaidų iš priešingą suinteresuotumą dėl bylos baigties turinčių T. L. ir A. C. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 1 832,15 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalis, 98 straipsnis).
67. Iš esmės patenkinant pareiškėjos atskirąjį skundą, jos naudai taip pat priteistina 700 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą, kurias patvirtina pateikti dokumentai, iš T. L. ir A. C. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 350 Eur.
68. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą apeliantei grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 45 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos SIA „MOTTRA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalies, kuria atmestas jos prašymas apriboti A. C. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos SIA „MOTTRA“ prašymas pripažinti BUAB „Nortomas“ bankrotą tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „Nortomas“ bankrotą tyčiniu.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1 832,15 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos SIA „MOTTRA“ (Latvijos juridinio asmens kodas 40003578169) naudai.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų pareiškėjos SIA „MOTTRA“ (Latvijos juridinio asmens kodas 40003578169) naudai.
Grąžinti pareiškėjai SIA „MOTTRA“ (Latvijos juridinio asmens kodas 40003578169) 45 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą.
Teisėjas Vigintas Višinskis