Civilinė byla Nr. e2A-65-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00047-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl statybos rangos sutarties pakeitimo, sumažinant kainą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Infra“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė statybos rangos sutarties Nr. SUT(LGI)-453 (toliau – ir sutartis) specialiųjų sąlygų 4.2 punktą pakeisti, išdėstant jį taip: sutarties kaina, neįskaitant PVM, yra 199 389,05 Eur, 21 proc. PVM yra 41 871,70 Eur; sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 241 260,75 Eur; iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Terebro“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad konkretaus pirkimo, atliekamo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, būdu 2020 m. kovo 17 d. sudarė su atsakove statybos rangos sutartį dėl 2 P.o.d. G/b tilto rekonstravimo į gofruotą pralaidą Vilnius–Klaipėda 274+789 km. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punktą susitarta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte nustatyta, kad sutarties kaina, neįskaitant PVM, yra 206 019,05 Eur, 21 proc. PVM yra 43 264 Eur, sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 249 283,05 Eur. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.8 punktą pagrindas sutarčiai pakeisti yra būtinybė (tikslingumas) atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, kad darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovui ir (ar) užsakovas nebeturi pakankamo finansavimo ir (ar) dėl kitų priežasčių, susijusių su siekiu racionaliai naudoti sutarčiai vykdyti skirtas lėšas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.10 punktą pagrindas sutarčiai pakeisti yra ekonomiškesnio techninio sprendinio, nelemiančio sutarties dalyko esminių savybių pasikeitimo, įgyvendinimas ir (ar) darbų vykdymo technologijos parinkimas (pakeitimas).
3. Statybos rangos darbų vykdymo metu 2021 m. gruodžio 20 d. rangovės paskirtas statinio statybos vadovas, atsakingas už statybos darbus ir šių darbų priežiūrą bei vykdymą objekte, el. paštu pateikė užsakovei darbų pakeitimo aktą Nr. 1, kuriuo informavo, kad, prieš pradedant pagrindinius pralaidos montavimo darbus, buvo įrenginėjami pamatai ir gelžbetonio plokštės krano pastatymo vietoje; buvo įrenginėjami mažesnės apimties pamatai ir mažesnės kvadratūros gelžbetonio plokštės ir nebuvo naudojamos HEB 300 sijos pagal subrangovo UAB „Strėlė logistics“ pateiktą krano atramų ir matmenų brėžinį; nuspręsta atlikti pakeitimus: įrengti mažesnės apimties gelžbetonio polius, gelžbetonio plokštes ir nenaudoti HEB 300 sijų, nes tai būtų neracionalus sprendimas pagal pateiktą krano pastatymo schemą; kadangi įrengta mažiau gelžbetonio plokščių ir nemontuotos HEB 300 sijos, jų išardyti taip pat nereikia; įvertinus tai, kad kabeliai, esantys ant tilto perdangos, trukdė atlikti tilto demontavimo ir pralaidos sumontavimo darbus, juos buvo būtina nukirpti prieš eismo pertrauką ir eismo pertraukos pabaigoje vėl sujungti; dėl to, kad nukirpti kabeliai gali būti per trumpi, norint juos sujungti reikalinga turėti papildomus kabelių kiekius; rangovas, siekdamas nustatyti reikalingų kabelių, esančių ant tilto perdangos, markes, technines specifikacijas ir galimus analogus, kreipėsi į užsakovą dėl esamų kabelių markės, užsakovas informavo rangovą, kad magistraliniai ryšių kabeliai šiame tarpstotyje nenaudojami, pasiūlė kabelių neatstatinėti, nukirptiems kabeliams patikimai užsandarinti kabelių galus; buvo nuspręsta neperkėlinėti esamų kabelių, juos nukirpti, izoliuoti (užhermetizuojant galus) ir galus įgilinti pralaidos prieigose; dėl to buvo nevykdomi lokalinės sąmatos 1.6 eilutėje numatyti darbai.
4. Ieškovė pažymėjo, kad statybos rangos sutarties vykdymo metu rangovė nevykdė darbų, susijusių su krano pastatymu ir kabelių apsaugojimu, kurių vertė – 6 630 Eur be PVM. 2022 m. sausio 18 d. raštu dėl sutarties Nr. SUT(LGI)-453 įgyvendinimo užsakovė informavo rangovę, kad užsakovė negali mokėti rangovei už faktiškai visa apimtimi nevykdytus, tačiau lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, bei pasiūlė sudaryti susitarimą dėl sutarties pakeitimo (kainos sumažinimo). Atsakovė UAB „Terebro“ atsakymo į pasiūlymą pakeisti sutartį nepateikė.
5. Atsakovė UAB „Terebro“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1A-95 patvirtintoje Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje (2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija) (toliau – Metodika) įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia tai, jog fiksuotos kainos su peržiūra pirkimo būdas yra tapatus fiksuotos kainos pirkimo būdui su galimybe peržiūrėti sutarties kainą dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių, nesusijusių su sutarties termino, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekių ir (ar) apimties, objekto keitimu. Taigi fiksuotos kainos su peržiūra atveju sutarties kaina keičiama vadovaujantis sutartyje įtvirtinta metodika tais atvejais, kai kainos pasikeitimas yra nulemtas objektyvių aplinkybių ir nėra susijęs su darbų apimties pagal sutartį pasikeitimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti sutarties kainą, nes atsakovė visiškai įvykdė sutartyje numatytus darbus, dėl kurių šalys buvo susitarusios. Vadovaujantis Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis, kurios šiuo atveju yra taikytinos pasikeitus darbų apimčiai ir atliekamų darbų kiekiams, užsakovas turi pareigą sumokėti rangovui visą sumą, kuri buvo sulygta prieš atliekant darbus.
6. Atsakovė pažymėjo, kad ji fiziškai visus darbus atliko iki 2021 m. rugsėjo 10 d. ir juos aktavo, tuo tarpu ieškovė apie tai, jog nenori mokėti visos sutartimi sulygtos sumos, informavo atsakovę 2022 m. sausio 18 d. raštu. Toks ieškovės elgesys laikytinas atsisakymu atsiskaityti pagal sutartį, o ne darbų atsisakymu. Atsakovė atliko darbus, kurie buvo reikalingi galutiniam rezultatui pagal sutartį pasiekti, tačiau darbų apimtis buvo mažesnė, nei pačioje pradžioje skaičiavo ir planavo atsakovė. Tai, kad darbų apimtis buvo mažesnė nei buvo planuojama prieš pasirašant sutartį, nėra pagrindas koreguoti sutarties kainą ir ją sumažinti. Sutartyje įtvirtinta, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos bendru sutarimu, pasirašant atskirą susitarimą, tačiau sutartyje neįtvirtinta tvarka, kaip siekiama bendro susitarimo. Ieškovė, nusprendusi, kad yra poreikis keisti sutarties sąlygas, turėjo pradėti sutarties keitimo procedūrą laiku, o ne praėjus beveik dviem metams po faktinio darbų atlikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; atsakovei UAB „Terebro“ iš ieškovės AB „LTG Infra“ priteisė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė atliko darbus, kurie buvo reikalingi galutiniam rezultatui pagal sutartį pasiekti, tik darbų apimtis buvo mažesnė, nei pačioje pradžioje skaičiavo ir planavo atsakovė. Aplinkybės, kad darbai nebuvo atliekami, yra susijusios ne su ieškovės sprendimais, o su atsakovės, ieškovės siūlymu, pasirinktais kitais galutinio rezultato pasiekimo būdais, t. y. vietoje vieno krano naudojimo būdo buvo pasirinktas kitas, dėl to darbų dalis buvo pakeista kitais. Taigi atsakovė atliko darbus, kurie buvo reikalingi galutiniam rezultatui pagal sutartį pasiekti, tačiau darbų apimtis buvo mažesnė, nei pačioje pradžioje skaičiavo ir planavo atsakovė.
9. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nenumatytas terminas, iki kurio būtų galima pakeisti sutartį. Teismo vertinimu, sutartis gali būti keičiama iki jos įvykdymo arba jos vykdymo metu. Ieškovės atstovas atsakovei 2021 m. birželio 7 d. el. laišku nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog magistraliniai ryšių kabeliai šiame tarpstotyje nenaudojami, siūlo kabelių neatstatinėti, tik patikimai užsandarinti kabelių galus. Taigi apie darbų įgyvendinimo pasikeitimą ieškovė žinojo jau 2021 m. birželio mėnesį, tačiau šio pasikeitimo nesiekė įtvirtinti sutarties pakeitimu. Atsakovė visus darbus atliko iki 2021 m. rugsėjo 10 d. ir surašė atliktų darbų aktą. 2021 m. gruodžio 20 d. rangovės paskirtas statinio statybos vadovas, atsakingas už statybos darbus ir šių darbų priežiūrą bei vykdymą objekte, pateikė užsakovei darbų pakeitimo aktą Nr. 1, kuriuo informavo, kad prieš pradedant pagrindinius pralaidos montavimo darbus buvo įrenginėjami pamatai ir gelžbetonio plokštės krano pastatymo vietoje; buvo įrenginėjami mažesnės apimties pamatai ir mažesnės kvadratūros gelžbetonio plokštės bei nebuvo naudojamos HEB 300 sijos pagal subrangovo UAB „Strėlė logistics“ pateiktą krano atramų ir matmenų brėžinį; nuspręsta atlikti pakeitimus: įrengti mažesnės apimties gelžbetonio polius, gelžbetonio plokštes ir nenaudoti HEB 300 sijų, nes tai būtų neracionalus sprendimas pagal pateiktą krano pastatymo schemą; kadangi įrengta mažiau gelžbetonio plokščių ir nemontuotos HEB 300 sijos, jų išardyti taip pat nereikia; įvertinus tai, kad kabeliai, esantys ant tilto perdangos, trukdė atlikti tilto demontavimo ir pralaidos sumontavimo darbus, kabelius buvo būtina nukirpti prieš eismo pertrauką ir eismo pertraukos pabaigoje vėl sujungti; dėl to, kad nukirpti kabeliai gali būti per trumpi ir norint juos sujungti reikalinga turėti papildomus kabelių kiekius, rangovas, siekdamas nustatyti reikalingų kabelių, esančių ant tilto perdangos, markes, technines specifikacijas ir galimus analogus, kreipėsi į užsakovą dėl esamų kabelių markės; užsakovas informavo rangovą, kad magistraliniai ryšių kabeliai šiame tarpstotyje nenaudojami, pasiūlė kabelių neatstatinėti, nukirptiems kabeliams patikimai užsandarinti kabelių galus; buvo nuspręsta, neperkėlinėti esamų kabelių, juos nukirpti, izoliuoti (užhermetizuojant galus) ir galus įgilinti pralaidos prieigose, t. y. buvo nuspręsta atlikti kitus darbus, negu šalys buvo numačiusios sudarant sutartį; dėl to buvo nevykdomi lokalinės sąmatos 1.6 eilutėje numatyti darbai. Taigi tik po šio akto pateikimo ieškovė 2022 m. sausio 18 d. raštu informavo atsakovę, kad neketina mokėti visos sulygtos sumos.
10. Teismo vertinimu, neįmanoma atsisakyti darbų po to, kai darbai jau atlikti, todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovės reikalavimas pakeisti sutartį dėl darbų dalies atsisakymo laikytinas atsisakymu atsiskaityti pagal sutartį, o ne darbų atsisakymu. Sutarties pakeitimas turėjo būti atliekamas iki atsakovės darbų pagal sutartį atlikimo. Atsakovei atlikus darbus ir surašius darbų perdavimo aktus, sutarties pakeitimas neatitiktų įstatymuose įtvirtintos sutarties keitimo paskirties.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendime nurodė, kad neįmanoma atsisakyti darbų po to, kai darbai jau atlikti, taigi ieškovės reikalavimas keisti sutartį dėl darbų dalies atsisakymo laikytinas atsisakymu atsiskaityti pagal sutartį, o ne darbų atsisakymu. Tačiau teismas nenurodė jokios teisės normos, kuria remdamasis padarė tokią išvadą. Teismo sprendimas yra teisiškai nemotyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas absoliutaus negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11.2. Priešingai nei nurodė teismas, visi darbai objekte iki šiol nėra atlikti – nepašalinti visi nustatyti defektai ir neperduoti visi reikalingi dokumentai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad lokalinės sąmatos pozicijose Nr. 1.6, 1.118, 4.14 nurodyti darbai nebuvo vykdyti visa apimtimi. Taigi išvada apie visų darbų atlikimą yra nepagrįsta.
11.3. Nepaisant to, ar rangovė atliko visus sutartyje numatytus darbus, sutartį galima keisti visą sutarties galiojimo laikotarpį.
11.4. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai rangovė neatliko jokių papildomų darbų ir nepatyrė jokių papildomų kaštų. Taigi itin skubus pranešimas apie tam tikrų darbų atsisakymą, kai sutartyje buvo numatyta galimybė šių darbų nevykdyti, neturi teisinės reikšmės.
11.5. Sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.8 ir 19.2.10 punktuose siekiama užtikrinti racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinamą. Kadangi tiek Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – KSPĮ) 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tiek sutarties nuostatos numatė galimybę keisti sutarties sąlygas, atsisakant tam tikrų darbų per visą sutarties galiojimo laikotarpį, teismo išvados dėl sutarties keitimo galimybės tik iki darbų atlikimo prieštarauja racionalaus lėšų panaudojimo principui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, sumažinant kainą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 17 d. ieškovė AB „LTG Infra“ su atsakove UAB „Terebro“ konkretaus pirkimo, atliekamo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, sudarė statybos rangos sutartį Nr. SUT(LGI)-453 dėl 2 P.o.d. G/b tilto rekonstravimo į gofruotą pralaidą Vilnius – Klaipėda 274+789 km.
16. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punkte šalys susitarė dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo (už visas sutartyje nurodytas darbų apimtis sumokama visa sutarties kaina). Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte nustatyta, kad sutarties kaina be PVM yra 206 019,05 Eur, 21 proc. PVM yra 43 264,00 Eur, sutarties kaina su PVM yra 249 283,05 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 19.1 punkte numatyta, kad sutartis gali būti keičiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodyta tvarka. Pakeitimai galioja, kai yra sudaryti raštu ir pasirašyti įgaliotų šalių atstovų.
17. Statybos rangos darbų vykdymo metu 2021 m. gruodžio 20 d. buvo parengtas Vilnius – Klaipėda 274+789 km tilto rekonstravimo į gofruotą pralaidą pakeitimo aktas Nr. 1, kuriame nutarta atlikti tam tikrus vykdomų darbų pakeitimus ir patvirtinta 19 480,30 Eur vertės nevykdomų darbų sąmata bei 6 630 Eur papildomų darbų sąmata; visa apimtimi nevykdomų darbų (1.6; 1.18; 4.15 pozicijos) suma – 6 630 Eur, iš dalies nevykdomų darbų suma – 12 850,30 Eur.
18. Ieškovė AB „LTG Infra“ ieškinyje pareiškė reikalavimą pakeisti ginčo sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punktą, sumažinant sutarties kainą 6 630 Eur (be PVM) neatliktų darbų suma. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą pripažino nepagrįstu ir ieškinį atmetė. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad lokalinės sąmatos pozicijose Nr. 1.6, 1.18, 4.14 nurodyti darbai nebuvo atlikti, todėl reikalavimas pakeisti sutartį dėl dalies darbų atsisakymo yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.
Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimo
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ); jeigu būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškinama tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, todėl sutarties sąlygoms keisti kaip specialusis taikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (KSPĮ). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje šio įstatymo 97 straipsnio redakcijoje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: 1) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; 2) prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą (kai tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos); 3) pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti (kai tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos); 4) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkantysis subjektas sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi (kai tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos); 5) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Tokios sutarties keitimo sąlygos (pagrindai) iš esmės atitinka ir VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintus viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindus.
21. Taigi viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Kitaip tariant, viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra bendrojo sutarčių laisvės principo išimtys. Tačiau tokie pakeitimai visgi yra galimi, esant pirmiau nurodytuose specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai. Tuo tarpu CK nuostatos (bendrosios sutarčių keitimo taisyklės), sprendžiant dėl viešojo pirkimo sutarties šalių galimybės pakeisti sudarytą sutartį, taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialiosios teisės normos. Tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartis negali būti pakeista (papildyta) pagal VPĮ 89 straipsnyje (KSPĮ 97 straipsnyje) nustatytus reikalavimus, tačiau tokie pakeitimai (papildymai) reikalingi papildomoms prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, tokiai daliai turi būti organizuojama atskira viešo pirkimo procedūra, laikantis VPĮ (KSPĮ) nustatytos tvarkos.
22. Atsižvelgiant į tai, VPĮ 89 straipsnyje (KSPĮ 97 straipsnyje), pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jeigu tai būtų esminis jos pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis; KSPĮ 97 straipsnio 4 dalis), antra, yra nustatyti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jeigu laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse (KSPĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse) nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtintas toks viešojo pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai, išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas. Dėl to, nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos, visi viešojo pirkimo sutarties pakeitimai patenka į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kurioje vieni pripažįstami kaip leidžiami, kiti – kaip draudžiami.
23. Apeliantės (ieškovės) teigimu, nagrinėjamu atveju sutarties pakeitimas dėl darbų atsisakymo ir atitinkamai darbų kainos mažinimo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas sutartyje, o vykdant statybos rangos darbus paaiškėjo, kad tam tikrų darbų, susijusių su krano pastatymu ir esamų kabelių apsaugojimu, nereikia atlikti, todėl ieškovė, vadovaudamasi KSPĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.8, 19.2.10 punktais, dėl atsisakytų darbų turi teisę reikalauti sutarties pakeitimo, sumažinant kainą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, vadovaudamasis ginčui išspręsti aktualiu teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
24. Pagal Metodikos 38 punktą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.), nustačius fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė yra lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai be PVM, nurodytai už visą perkamų darbų apimtį. Jeigu sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė. Sutarties kaina gali būti keičiama taikant peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo sąlygas (Metodikos 48 punktas). Pagal Metodikos 2.10 punktą peržiūra – sutarties kainos (įkainių) pakeitimas, atliekamas dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių, nesusijusių su sutarties termino, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekių ir (ar) apimties, objekto keitimu. Nagrinėjamu atveju sutarties kainą prašoma pakeisti dėl darbų kiekio (apimties) pasikeitimo, todėl aptarta kainos peržiūra negali būti taikoma, tačiau būtina nustatyti, ar nėra kitų pagrindų fiksuotai kainai koreguoti.
25. Metodikos 55 punkte nustatyta, kad kiekio (apimties) keitimas galimas: 55.1 – kai kiekio (apimties) keitimo sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama; 55.2 – kitais, sutartyje nenumatytais atvejais, vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
26. Taigi tam, kad sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama, konkretus pakeitimas viešojo pirkimo dokumentuose turi būti numatytas iš anksto. Sąvoka „iš anksto“ reiškia tai, kad perkančioji organizacija, jau rengdama viešojo pirkimo dokumentus, atsižvelgdama į perkamo objekto specifiką (pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose būdingus didelius kainų pokyčius, planuojamos sudaryti sutarties trukmę ir pan.), galėtų įvertinti, ar, vykdant sutartį, atsiras poreikis keisti sutarties vykdymo sąlygas ir, nustačiusi tokį galimą poreikį, pirkimo dokumentuose išvardinti konkrečius sutarties vykdymo laikotarpiu galimus atlikti pakeitimus. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi numatyti baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos).
27. Konkretūs galimi viešojo pirkimo–pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Sąvoka „aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai“ reiškia, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių).
28. Pagal ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 19.1 punktą sutartis gali būti keičiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodyta tvarka. Pakeitimai galioja, kai yra sudaryti raštu ir pasirašyti įgaliotų šalių atstovų. Sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.8 punkte nustatyta, kad pagrindas sutarčiai pakeisti yra būtinybė (tikslingumas) atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, jog darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovui ir (ar) užsakovas nebeturi pakankamo finansavimo ir (ar) dėl kitų priežasčių, susijusių su siekiu racionaliai naudoti sutarčiai vykdyti skirtas lėšas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.10 punktą pagrindas sutarčiai pakeisti yra ekonomiškesnio techninio sprendinio, nelemiančio sutarties dalyko esminių savybių pasikeitimo, įgyvendinimas ir (ar) darbų vykdymo technologijos parinkimas (pakeitimas).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių sudarytos sutarties 19.2.8 ir 19.2.10 punktuose, kuriais ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, nėra aiškiai ir tiksliai apibrėžtos darbų kiekio (apimties) keitimo sąlygos, priešingai, jos yra nekonkrečios, abstraktaus pobūdžio. Pažymėtina tai, kad nei pirkimo dokumentuose, nei ginčo sutartyje daugiau nėra nuostatų, susijusių su darbų kiekio (apimties) keitimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bendro pobūdžio nurodymas, kad sutartis gali būti keičiama, kai yra būtinybė (tikslingumas) atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, jog darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovui ir (ar) užsakovas nebeturi pakankamo finansavimo ir (ar) dėl kitų priežasčių, susijusių su susitarimu dėl kiekio (apimties) keitimo, nėra pakankamas tam, kad būtų pripažinta, jog yra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai susitarta dėl galimybės pakeisti sutarties kainą.
30. Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 metais parengtose Sutarčių keitimo gairėse (rekomendacinio pobūdžio metodinė priemonė, parengta įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis“, projekto Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0004) nurodyta, kad pirkimo vykdytojas, atsižvelgdamas į perkamo objekto specifiką, pirkimo dokumentų rengimo metu turi įvertinti, ar vykdant sutartį gali atsirasti poreikis keisti sutarties sąlygas, ir nuspręsti, kokias sutarties peržiūros sąlygas ir (ar) pasirinkimo galimybes reikalinga įtvirtinti pirkimo dokumentuose. Kuo daugiau pastangų iki pirkimo pradžios pirkimo vykdytojas skirs pirkimo objekto analizei ir galimų rizikų įvertinimui, tuo lengviau bus numatyti sutarties vykdymo ir keitimo nuostatas. Šias nuostatas suformulavus bei įtvirtinus pirkimo dokumentuose (atitinkamai ir sutartyje) taip, kaip to reikalauja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, KSPĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas, t. y. aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, sutartis galės būti vykdoma ir keičiama joje numatytomis sąlygomis. Abstrakčios, bendro pobūdžio sutarčių sąlygų keitimo nuostatos, apimančios visus galimus atvejus, neturėtų būti formuluojamos. Kiekvienu atveju reikalinga įvertinti, ar atitinkamos sąlygos, leidžiančios keisti sutartį, nustatymas nepažeidžia pagrindinių pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, KSPĮ 29 straipsnio 1 dalis) ir tikslo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas, KSPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aiškiomis, tiksliomis ir nedviprasmiškomis sutarčių keitimo sąlygomis laikomos nuostatos, kai nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių), taip pat rekomenduojama įtvirtinti tikslią šių pakeitimų įforminimo tvarką. Sutarties nuostata „Pirkimo vykdytojas dėl nenumatytų aplinkybių turi teisę atsisakyti dalies darbų ar sumažinti darbų apimtis. Tokiu atveju sutarties šalys turi suderinti nevykdytinų darbų vertę ir atitinkama apimtimi sumažinti sutarties kainą, vadovaujantis sutartyje numatytomis lokalinėmis sąmatomis“ yra nepakankama, kad pagal ją pirkimo vykdytojas galėtų atlikti sutarties pakeitimą, t. y. pirkimo dokumentuose (atitinkamai ir sutartyje) turėtų būti numatyta ne tik galimybė atsisakyti dalies darbų, bet ir nurodytos atsisakomų darbų apimtys, apibrėžtos konkrečios aplinkybės, kurioms esant pirkimo vykdytojas galėtų atsisakyti darbų, pavyzdžiui: „Fiksuotos kainos rangos darbų sutarties vykdymo metu gali būti atsisakoma ne daugiau kaip 15 procentų sutartyje numatytų darbų dėl nuo sutarties šalių nepriklausančių aplinkybių, kurios atsiranda arba tampa žinomos po sutarties sudarymo, kurių sutarties šalys negalėjo protingai numatyti, negali kontroliuoti ir nebuvo prisiėmusios tų aplinkybių atsiradimo rizikos: esant aiškiai įrodomiems praleidimams, netikslumams, klaidoms ar kitoms neatitiktims pirkimo vykdytojo pateiktame techniniame projekte (techninėje specifikacijoje), dėl kurių nebereikia atlikti darbų; dėl techninių sprendinių keitimo; rinkoje nebegaminamos, nebetiekiamos prekės, medžiagos ar įranga; būtinybė (tikslingumas) atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, kad darbai ar jų dalis tapo nereikalingi, t. y. išnyko jų poreikis, pirkimo vykdytojui ir (ar) siekiant racionaliai naudoti sutarties vykdymui skirtas lėšas“. Taip pat turi būti nustatyta tokių sutarties pakeitimų atlikimo tvarka, pavyzdžiui, kaip bus įforminami atsisakomi darbai, bei numatytas priimamo sprendimo atsisakyti darbų derinimas su statybos proceso dalyviais (tiekėju, statinio projekto vykdymo priežiūrą (jei vykdoma), statinio statybos techninę priežiūrą (jei vykdoma) atliekančiu asmeniu ir kt.).
31. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nei sutartyje, nei pirkimo dokumentuose darbų kiekio (apimties) keitimas nebuvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį, aplinkybes, kurioms esant pirkimo vykdytojas galėtų atsisakyti darbų, taip pat tokių sutarties pakeitimų atlikimo tvarka, todėl ieškovės reikalavimas dėl sutarties pakeitimo, sumažinant kainą, vertintinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingas aiškinimas neatitiktų fiksuotos kainos kainodaros esmės, be to, tai nesuderinama ir su rangovės teisių apsauga, jai sutaupius, nepakenkiant užsakovės interesams (rangovo ekonomija; CK 6.654 straipsnis).
32. Pažymėtina ir tai, kad sutarties nuostatos tik netiesiogiai įtvirtina ieškovės teisę atsisakyti tam tikrų darbų pagal sutartį. Šiuo atveju darbų atsisakymas minimas tik kaip sutarties pakeitimo pagrindas, tačiau sutartyje nėra įtvirtintos nei tokio atsisakymo sąlygos, nei konkreti tvarka ir pasekmės. Be to, byloje esančių įrodymų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė atsisakė lokalinės sąmatos 1.6, 1.18 ir 4.14 eilutėse nurodytų darbų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tai, jog lokalinės sąmatos 1.6, 1.18 ir 4.14 eilutėse nurodyti darbai nebuvo atlikti, lėmė ne ieškovės sprendimas atsisakyti tam tikrų darbų, o pasirinktas kitas galutinio rezultato pasiekimo būdas, t. y. vietoje vieno krano naudojimo būdo buvo naudojamas kitas, dėl to darbų dalis buvo pakeista kitais. Būtent dėl pasirinktų priemonių darbai buvo atliekami mažesne apimtimi, t. y. statybų metu naudoto krano aikštelė dėl pasirinktų priemonių ir būdų buvo įrengta kitaip, dėl to sumažėjo darbų apimtys statybvietei parengti ir sutvarkyti. Be to, buvo nuspręsta neperkėlinėti esamų kabelių, nes magistraliniai ryšių kabeliai tame tarpstotyje nenaudojami, o juos nukirpti, izoliuoti (užhermetizuojant galus) ir galus įgilinti pralaidos prieigose, t. y. buvo nuspręsta atlikti kitus darbus, negu šalys buvo numačiusios sutarties sudarymo metu. Taigi atsakovė atliko visus sutartimi sulygtus darbus, kurie buvo reikalingi galutiniam rezultatui pagal sutartį pasiekti, tačiau darbų apimtis buvo kiek mažesnė, nei pačioje pradžioje skaičiavo ir planavo atsakovė.
33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovas atsakovei 2021 m. birželio 7 d. el. laiške nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad magistraliniai ryšių kabeliai šiame tarpstotyje nenaudojami, siūlo kabelių neatstatinėti, tik patikimai užsandarinti kabelių galus. Taigi apie darbų įgyvendinimo pasikeitimą ieškovė žinojo jau 2021 m. birželio mėnesį, tačiau šio pasikeitimo nesiekė įtvirtinti sutarties pakeitimu. Be to, atsakovė visus darbus atliko iki 2021 m. rugsėjo 10 d. ir surašė atliktų darbų aktą. Tuo tarpu apie tai, kad nesutinka mokėti atsakovei už faktiškai nevykdytus, tačiau lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, ieškovė atsakovę informavo tik 2022 m. sausio 18 d. raštu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo darbų dalies atsisakymo ir sutarties keitimo klausimą ieškovė iškėlė jau po to, kai buvo atlikti visi darbai, pritartina atsakovės pozicijai, jog toks ieškovės elgesys iš esmės reiškia ne darbų atsisakymą, o atsisakymą atsiskaityti pagal sutartį.
34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. gruodžio 20 d. buvo sudarytas pakeitimo aktas Nr. 1, kuriame nuspręsta atlikti tam tikrus vykdomų darbų pakeitimus ir patvirtinta 19 480,30 Eur vertės nevykdomų darbų sąmata bei 6 630 Eur papildomų darbų sąmata; visa apimtimi nevykdomų darbų (1.6; 1.18; 4.15 pozicijos) suma – 6 630 Eur, iš dalies nevykdomų darbų suma – 12 850,30 Eur. Šiame akte, be kita ko, nustatyta, kad, prieš pradedant pagrindinius pralaidos montavimo darbus, buvo įrenginėjami pamatai ir gelžbetonio plokštės krano pastatymo vietoje. Buvo įrenginėjami mažesnės apimties pamatai ir mažesnės kvadratūros gelžbetonio plokštės bei nebuvo naudojamos HEB 300 sijos (pagal subrangovo UAB „Strėlė logistics“ pateiktą krano atramų ir matmenų brėžinį). Nuspręsta atlikti pakeitimus: įrengti mažesnės apimties gelžbetonio polius, gelžbetonio plokštes ir nenaudoti HEB 300 sijų, nes tai pagal pateiktą krano pastatymo schemą būtų neracionalus sprendimas; kadangi įrengta mažiau gelžbetonio plokščių ir nemontuotos HEB300 sijos, jų išardyti taip pat nereikia. Nevykdomų darbų vertė –11 895,80 Eur. Aptariamame akte taip pat pažymėta, kad rangovas pateikė užsakovui klausimą, ar reikalingi kabeliai, esantys ant tilto perdangos, kuri bus demontuota. Užsakovas informavo rangovą, kad kabeliai nenaudojami ir jie gali būti nukirpti, užtaisant ir užsandarinant jų galus. Nuspręsta atlikti pakeitimus: neperkėlinėti esamų kabelių; juos nukirpti, izoliuoti (užhermetizuojant galus) ir galus įgilinti pralaidos prieigose; nevykdomų darbų vertė – 5 750 Eur. Pakeitimo akte Nr. 1 nėra numatyta, kad dėl nevykdomų darbų turėtų būti mažinama sutarties suma. Nors pakeitimo akto Nr. 1 ieškovės atstovas nėra pasirašęs, tačiau jam šis aktas 2021 m. gruodžio 20 d. buvo išsiųstas el. paštu, ieškovė šio akto neginčijo, akto nuostatomis rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai patvirtina, kad atsakovė galėjo turėti pagrįstą lūkestį, jog už nevykdomus darbus sutarties kaina nebus mažinama.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys, vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio, neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis; svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis); tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas; nors viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros griežtos, formalizuotos ir tikslios, tačiau ir jose šalys gali susidurti su tam tikra, protingai tarp šalių paskirstyta rizika; pagal Metodikos 4.2 punktą kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
36. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem (neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai) taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė yra kilusi iš romėnų teisės (lot. ambiguitas contra stipulatorem est) ir grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę, siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį.
37. Ginčo sutarties 4.5 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu būtina atlikti papildomus darbus ir (arba) pirkti papildomas medžiagas, kurių rangovas, sudarydamas sutartį, neturėjo ir negalėjo numatyti, vadovaujantis CK 6.685 straipsniu, rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą tik tuo atveju, kai sutarties kaina dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Ši nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai sutarties vykdymo metu kaina dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių padidėja mažiau kaip 15 proc., kainos padidėjimo nuostolius turi prisiimti rangovė, ji negali reikalauti perskaičiuoti kainos, ją padidinant, gali gauti tik sutartimi sulygtą fiksuotą kainą. Tuo tarpu sutartyje numatyta nėra analogiškos sąlygos užsakovės atžvilgiu, t. y., kad užsakovė turi teisę reikalauti perskaičiuoti fiksuotą kainą, jeigu sutarties vykdymo metu kaina sumažėja daugiau kaip 15 proc.; jei kainos sumažėjimas – iki 15 proc., užsakovė turi sumokėti visą sulygtą fiksuotą kainą. Taigi šiuo atveju sutartyje numatyta tik užsakovės teisių apsauga, kai rangovė prisiima padidėjusios sutarties kainos riziką (kainai padidėjus ne daugiau nei 15 proc.), tuo tarpu sutarties kainos sumažėjimo atveju rangovei analogiška apsauga nenumatyta. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju suma, kuria ieškovė siekia sumažinti sutarties kainą, sudaro vos 3,2 proc. visos sutarties kainos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad sutarties kainos pasikeitimo rizika nėra pakankamai teisingai padalyta tarp šalių ir lemia šalių nelygybę tuo atveju, kai prašoma perskaičiuoti mažesnį nei 15 proc. sutarties kainos sumažėjimą.
38. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus ieškinio reikalavimus ir pakeitus sutarties sąlygas, nebūtų užtikrintas šalių lygiateisiškumo, abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyros principas, todėl, esant sutarties neaiškumui (dėl neįtvirtintos darbų kiekių keitimo tvarkos), ši sąlyga turėtų būti aiškinama ją pasiūliusios šalies (ieškovės) nenaudai ir ją priėmusios šalies (atsakovės) naudai (CK 6.194 straipsnio 4 dalis).
39. Apeliantės (ieškovės) skundo argumentas, kad sutarties kaina turėtų būti pakeista dėl siekio racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas, šiuo konkrečiu atveju atmetamas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, racionalaus lėšų panaudojimo tikslas neturi būti susietas išimtinai su mažiausia galima išleisti pinigų suma, nes aptariamas principas kvalifikuotinas kaip iš anksto aiškiai neidentifikuojama teisinė kategorija, kurios pagrindu konkrečiu atveju sprendžiama dėl to, ar perkančioji organizacija teisėtomis priemonėmis pasiekė užsibrėžtą rezultatą (tam tikrą kokybę) už geriausią kainą (lot. quid pro quo). Vienintelė aplinkybė, kad dėl nepakeistos sutarties perkančioji organizacija galimai išleis daugiau, negu būtų galėjusi, jei sutartis būtų pakeista, per se (savaime) nereiškia, kad pažeidžiamas racionalaus lėšų panaudojimo principas.
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamo ginčo situacijoje nėra pagrindo pakeisti ginčo sutarties kainą. Sutarties kainos pakeitimas dėl pasikeitusių darbų kiekių (apimties) nei sutartyje, nei pirkimo dokumentuose nebuvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas, o sutarties aiškinimas pagal ieškovės reikalavimus pažeistų contra proferentem taisyklę, taip pat ir šalių lygiateisiškumo, abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyros principus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimą, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) neatlyginamos.
44. Duomenų apie atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nėra pateikta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus