Baudžiamoji byla Nr. 1-103-671/2017

                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00042-2014-4

                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2; 2.3.6.4.2

(S)

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 21 d.

                                                      Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant I. J.,

dalyvaujant prokurorei J. A.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š.,

jo atstovui advokatui I. M.,

gynėjui A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

               M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

            Teismas

n u s t a t ė:

           M. Š. 2016 m. gruodžio 10 d., apie 13 val. 30 min., viešoje vietoje, parduotuvėje „FIFI“, esančioje adresu Respublikos g. 31, Telšiai, įžūliu elgesiu, tyčia delnu sudavė vieną smūgį M. Š. į veido sritį, ko pasėkoje prakirto apatinės lūpos gleivinę, vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, pažemindamas M. Š. pašalinių asmenų akivaizdoje, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

                                                Kaltinamojo kaltę įrodo

         Kaltinamasis M. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jo draugė D. V. dirbo parduotuvėje pardavėja pas nukentėjusįjį M. Š.. D. V. jam skundėsi, kad parduotuvės savininkas D. Š. visą laiką buvo nemandagus, keikdavosi, nepagarbiai su ja elgėsi. Iki to įvykio tarp D. V. ir M. Š. įvyko konfliktas ir savininkas ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis patarė draugei eiti iš to darbo.  Kitą dieną, D. V., jo lydima, nuvyko į parduotuvę ir pasirašė savininkui dokumentus dėl atleidimo iš darbo. Kai grįžo į namus, jis paklausė D. V., kada su ja atsiskaitys darbdavys. D. V. pasakė, kad pinigus perves tik mėnesio gale. Tada jis pasakė, kad turi atsiskaityti per tris dienas. Paprašė D. V., kad paskambintų M. Š., nes jis norėjo pasitikslinti, ar tikrai su drauge neketina atsiskaityti iš karto. Jis su M. Š. kalbėjo mandagiai, tačiau M. Š. pradėjo kelti balsą, pasakė: „kas tu čia toks esi ir pan., kada norėsiu, tada pravesiu“, išvadino jį „asilu, avinu, gaidžiu“. Jis įsižeidė, norėjo pasikalbėti su M. Š. „vyriškai“, todėl sėdo į automobilį iš nuvažiavo pas jį į parduotuvę. Buvo parduotuvės darbo laiko pabaiga, parduotuvėje pašalinių asmenų nebuvo. Prie kasos buvo tik savininko M. Š. draugė, su kuria jis kartu gyvena. Tik atidarius duris, M. Š. iš karto jam pasakė „asilas“, todėl jam trūko kantrybė ir norėjo jam du kartus suduoti į veidą. Tada jis atsitraukė prie durų ir išėjo. Išeidamas dar spyrė su koja, tačiau niekam nepataikė. Kadangi jis buvo išprovokuotas M. Š. netinkamo elgesio su jo drauge, įžeistas dėl to, kad buvo pavadintas „asilu, avinu, gaidžiu“, todėl gynė savo orumą. Jokio sužalojimo jis M. Š. nepadarė ir jam lūpos neprakirto, todėl  nesutinka su civiliniu ieškiniu. Be to, nori atkreipti dėmesį į tai, kad M. Š. yra neteisingas žmogus, neatsiskaitė su jo drauge, draugė turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir tik po Darbo ginčų komisijos sprendimo M. Š. atsiskaitė su D. V..

          Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad jis turi verslą Telšiuose, o pats gyvena kitur, todėl labai sunku rasti gerų darbuotojų. D. V. dirbo parduotuvėje Telšių mieste pardavėja apie tris mėnesius. Jos darbo kokybe nebuvo patenkintas. 2016 m. gruodžio mėnesį kilo konfliktas su D. V., todėl pasiūlė jai išeiti iš darbo. D. V. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Jis paskambino buhalterei ir paprašė paruošti visus dokumentus. Kitą dieną D. V. atvyko į parduotuvę su draugu, pasirašė atleidimo dokumentus. Jai turėjo išmokėti darbo užmokestį už tris darbo dienas ir nepanaudotas atostogas. Būtų laiku atsiskaitęs, tačiau jis nebespėjo paskambinti buhalterei dėl vėlesnių įvykių. Praėjus kuriam laikui, jam iš D. V. telefono paskambino kaltinamasis ir ėmė įžūliai klausinėti apie atsiskaitymą su D. V.. Kadangi su juo kalbėjo nepagarbiai, tai ir jis atsakė, kad tai ne jo reikalas, kaip ir kada jis atsiskaitys su buvusia darbuotoja. Kadangi kaltinamasis jam grasino, galėjo pavadinti jį „avinu“ ar „asilu“. Kaltinamasis pasakė, kad „tuoj susitiksim“ ir išjungė telefoną. Po kokios valandos atvyko kaltinamasis. Įėjo staiga, artinosi prie jo, šoko per kasos stalą ir bandė jam du kartus suduoti.  Jo draugė ir darbuotoja G. R. buvo sukrėsta. Jis pasakė draugei kviesti policiją, bandė išstumti kaltinamąjį. Kaltinamasis ėjo atbulomis link durų, išeidamas pro duris, bandė jam įspirti su koja, tačiau nepataikė bei sudavė ranka jam į veidą. Kai kaltinamasis išėjo, užsirakino duris, pamatė, kad jam prakirto apatinę lūpą iš vidaus, nes bėgo kraujas. Jis apsivalė, iškvietė policijos pareigūnus. Darbo diena jau buvo sugadinta, užsidarė anksčiau. Išsigando jo draugė. Kaltinamasis elgėsi labai agresyviai, atrodė nenuspėjamas. Dėl to įvykio jaučia pastovų nerimą, kad kaltinamasis dar ko nors nepadarytų, nesugadintų jo turto. Paties sužalojimo nesureikšmino, į gydymo įstaigą nenuvyko, nes niekas jam nepasakė, kad taip reikia padaryti. Vaizdo įrašą policijos pareigūnams pateikė patys. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 500 Eur, dėl patirto streso, nerimo, įtampos, nemalonumų.  Kadangi tą pačią dieną jis buhalterei nebepaskambino dėl darbo užmokesčio išmokėjimo D. V., vėliau su D. V. nebeatsiskaitė tyčia. Prašė tenkinti jo civilinį ieškinį.

         Liudytoja D. V. parodė, kad ji dirbo pas M. Š. parduotuvėje pardavėja. M. Š. visą laiką buvo nemandagus, daug keikėsi, negerbė darbuotojų. Dieną prieš tą įvykį, M. Š. su G. R. puošė vitriną. Jie prišiukšlino ir liepė jai sutvarkyti, iššluoti patalpą. Jos darbo laikas buvo pasibaigęs, todėl ji pasakė, kad nieko netvarkys, nes baigė darbą. Tada M. Š. supyko ir pasakė, kad tokiu būdu gali eiti lauk iš darbo. Ji pati neketino eiti iš darbo. Manė, kad kitą dieną nueis į darbą ir vėl dirbs, bet jai paskambino kolegė ir pasakė, kad „ji jau nebedirba“. Ji papasakojo draugui M. Š. apie įvykusį konfliktą. M. Š. pasakė, kad jeigu yra tokia situacija, tai nėra ko konfliktuoti ir pasiūlė jai parašyti pareiškimą pačiai išeiti iš darbo. Kitą dieną ji nuvyko į parduotuvę ir pasirašė popierius dėl jos atleidimo iš darbo. M. Š. pasakė, kad su ja atsiskaitys mėnesio gale. Kai grįžo į namus, M. Š. paklausė, kada su ja atsiskaitys buvęs darbdavys ir ji atsakė, kad mėnesio gale. M. Š. pasakė, kad taip negali būti, paprašė paskambinti M. Š., pasakė, kad jis pats paklaus dėl atsiskaitymo. Ji girdėjo kaip M. Š. mandagiai paklausė dėl atsiskaitymo, o M. Š. kalbėjo nepagarbiai, pavadino draugą „asilu, avinu, gaidžiu“. Tada draugas pasakė: „palauk, tuoj atvažiuosiu“. Paprastai M. Š. yra santūrus, rimtas, atsakingas, nelinkęs į konfliktus, jis tiesiog gynė ją ir savo garbę. M. Š. naudojasi padėtimi, nori užsidirbti iš konflikto 500 eurų. Nėra už ką jam mokėti 500 Eur, nes nukentėjo ji ir jos draugas. M. Š. pats yra nesąžiningas, su ja atsiskaitė tik po to, kai ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

             Liudytoja G. R. parodė, kad ji gyvena kartu su nukentėjusiu M. Š.. Dirba pardavėja jo parduotuvėse Kretingoje ir Telšiuose. 2016 m. gruodžio mėnesį ji su draugu M. Š. atvyko į parduotuvę Telšių mieste, kur puošė vitriną prieš šv. Kalėdas. M. Š. yra mandagus, kultūringas, tikrai nesikeikia ir darbuotojų nežemina. Esant konfliktinei situacijai gali pakelti balsą, bet tikrai nesikeikia. Tą dieną jis paprašė D. V. padėti papuošti vitriną, tačiau pastaroji atsisakė. Tarp jos ir M. Š. kilo konfliktas ir M. Š. pasakė, kad jeigu ji nenori tai gali iš viso nedirbti. Kitą dieną D. V. parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Ji su M. Š. pasirašinėjo dokumentus parduotuvėje. Buvo atvykusi su kaltinamuoju. Kai jie išėjo, po kurio laiko, į jos mobilų telefoną paskambino D. V.. Kai ji atsiliepė, suprato, kad kalba D. V. draugas, kuris paprašė duoti pasikalbėti M. Š.. Girdėjo kaip M. Š. aiškino, kad su D. V. viską susitarė ir kad jis nėra asmuo, su kuriuo jis turėtų kalbėti apie D. V. darbo užmokestį. Kadangi pokalbis tapo konfliktinis, kaltinamasis kažką aiškino, M. Š., netekęs kantrybės, pasakė jam „asile‘ ar „avine“, jokio kito įžeidžiančio žodžio nepasakė. Vėliau ji buvo prie kasos stalo, o M. Š. buvo šalia, kai staiga į parduotuvę įsiveržė kaltinamasis ir pribėgęs prie M. Š., užsimojo jam. Ji labai išsigando ir pasakė kaltinamajam, kad jis liautųsi, nes parduotuvėje filmuojama. Kaltinamasis po šių žodžių iš karto atsitraukė ir ėmė trauktis atbulas iš parduotuvės. Jie iškvietė policiją. Buvo labai išsigandusi iš netikėtumo: įsiveržė žmogus, puolė, atrodė labai agresyvus. Ji patyrė tokį stresą, kad nebegalėjo vairuoti automobilio, gėrė vaistus. Bijojo, kad ateityje nekerštautų. M. Š. jai pasakė, kad kaltinamasis prakirto lūpą vidinėj pusėj.

             2016-12-10 Tarnybiniame  pranešime Telšių AVPK tyrėjas N. G. nurodė, kad 2016-12-10, apie 13 val. 54 min., Telšių AVPK buvo registruotas pranešimas adresu: Respublikos g. 31, Telšiai, dėl to, jog prieš kelias minutes į apatinio trikotažo parduotuvę atėjo vaikinas, pradėjo plūstis, grasino, puolė muštis, sudavė M. Š. kumščiu į veidą ir išėjo, pranešėjas GMP atsisakė, tačiau rašys pareiškimą (b. l. 2).

           Apžiūros protokole aprašyta DVD diske įrašyta vaizdinė medžiaga, kurioje matyti trys vaizdo įrašai iš skirtingų parduotuvės kampų, įrašuose matyti, kaip parduotuvėje, salės gale už prekystalio stovi parduotuvės savininkas M. Š. ir sėdi pardavėja G. R.. 2016-12-10, 13 val. 50 min., 55 sek., pro parduotuvės duris įeina M. Š., kuris sparčiu žingsniu eina prie parduotuvės savininko ir dešinės rankos delnu smogia M. Š. į veido sritį, M. Š. ranka dengiasi nuo smūgio, tuomet M. Š. kairiąja ranka smogia M. Š. į veido sritį, M. Š. bando dengtis ranka nuo smūgio; 13 val. 51 min. M. Š. atsitraukia, kažką sako M. Š. ir eina link parduotuvės išėjimo, jam iš paskos eina M. Š. ir G. R., kurie rankomis rodo į parduotuvės aplinką; 13 val., 51 min., 16 s., M. Š. išėjęs pro parduotuvės duris, dešine koja spiria M. Š. stovinčiam prie parduotuvės durų, parduotuvės viduje (b. l. 46-47).

           Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą laikmenoje (b. l. 98a), laikmenoje esantys vaizdai apžiūros protokole aprašyti teisingai. Papildomai buvo atkeiptas dėmesys, į tai, kad vaizdo įraše Nr. 3, matyti, jog M. Š. įeinant į parduotuvę, M. Š. kalbėjo telefonu, taip pat matyti, kad M. Š. įėjo labai ryžtingai, sparčiu žingsniu, tiesiai link kasos stalo prie M. Š., o siekiant jam suduoti, nuo prekystalio krenta prekės ant žemės. Išeidamas susistumdo (vaizdas nepilnas), bando įspirti. Dėl šių įraše matomų aplinkybių prieštaravimų nebuvo.

            Darbo ginčų komisija 2017-01-11 sprendimu nusprendė išieškoti iš atsakovo M. Š., vykdančio individualią veiklą, D. V. naudai neišmokėto darbo užmokesčio 116,01 Eur,  įskaitant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (b. l. 102-104).

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

           Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).

              Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis nurodė, kad jis nepažeidė viešosios tvarkos ir nesielgė įžūliai, o tik gynė savo draugę bei savo garbę ir orumą, nes nukentėjusysis jį įžeidė telefoninio pokalbio metu, pavadindamas jį „asilu, avinu, gaidžiu“ bei pavadindamas „asilu“ parduotuvėje. Šios aplinkybės, kad kaltinamasis skambino nukentėjusiajam ir aiškinosi dėl atsiskaitymo su D. V. nėra ginčijamos. Nukentėjęs taip pat pripažįsta, kad kaltinamasis jį išvedė iš kantrybės ir jis galėjo jį pavadinti „asilu“ ar „avinu“, tai patvirtina ir liudytoja G. R..  Kaltinamasis nurodė, jog vyko į parduotuvę pasiaiškinti su M. Š., kodėl jį taip pavadino, tačiau jam įėjus į parduotuvę, vėl jo atžvilgiu įžeidžiamai replikavo M. Š., todėl jis prarado savikontrolę ir norėjo suduoti M. Š.. Iš parduotuvės vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis nieko nesiaiškino, nevyko joks pokalbis, o jam įėjus į parduotuvę, M. Š. kalbėjo telefonu, taigi jokių replikų „nesvaidė“, tai patvirtino ir liudytoja G. R.. Iš tolesnio įrašo sekos matyti, kad kaltinamasis M. Š. sparčiu žingsniu, ryžtingai, agresyviai prieina prie nukentėjusiojo ir du kartus jam smūgiuoja, nukentėjusysis dengiasi rankomis. Po ko, kaltinamasis atbulas atsiraukia, o prie durų susistumdo, bando įspirti nukentėjusiajam. Kaltinamasis tvirtino, kad taip jis aiškinosi asmeninius santykius ir pašalinių asmenų parduotuvėje nebuvo, todėl viešosios tvarkos nepažeidė, tačiau pats pripažino, kad nei M. Š., nei G. R. asmeniškai nepažinojo. Akivaizdu, kad parduotuvė miesto centre yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo metu gali apsilankyti pirkėjai, be to, parduotuvėje buvo ir pardavėja G. R., kuri išsigando dėl M. Š. elgesio, ji savo darbo vietoje pasijuto nesaugi, buvo sutrikdytas darbas parduotuvėje. Šiuolaikinėje teisinėje visuomenėje nėra toleruojamas toks santykių aiškinimasis - tariamas ar tikras garbės ir orumo gynimas viduramžiškais metodais. Tai, kad kaltinamasis M. Š. bandė suduoti ir įspirti nukentėjusiajam įrodyta vaizdo įrašo medžiaga, apie tai, kad vienas smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas į veidą tvirtina pats nukentėjęs, tai patvirtina liudytoja G. R., tai užfiksuota ir 2016-12-10 tyrėjo N. G. tarnybiniame pranešime, nurodant, kad M. Š. buvo suduotas smūgis į veidą, bet jis Greitosios medicininės pagalbos atsisakė (b. l. 2). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. viešoje vietoje elgėsi įžūliai: viešai, matant pašaliniam asmeniui, norėjo „pamokyti“, „paauklėti“ nukentėjusįjį, „vyriškai pasikalbėti“ – puolė jį, sudavė jam smūgį į veidą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Kaltinamojo M. Š. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas pagal ATPK 174 straipsnį (galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu). Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ATPK 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas) dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus; BK 284 straipsnio 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016), todėl M. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis praeityje buvo padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, tačiau teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina bauda (LR BK 55 str., 61 str. 2 d.).     

Nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur sumai neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Iš nukentėjusiojo paaiškinimo ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, užsipuolė nukentėjusįjį, sudavė jam vieną smūgį, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą, taip pat išsigando dėl netikėto išpuolio ir taip patyrė dvasinius išgyvenimus. Nukentėjęs nurodė, kad jis ilgą laiką išgyveno nerimą  dėl to, kad kaltinamasis vėl gali kerštauti, ką nors padaryti jo turtui, tačiau šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl ilgalaikių jo išgyvenimų paneigia kitas nukentėjusiojo paaiškinimas, kad jis su D. V. tyčia neatsiskaitė (nesumokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio) visą mėnesį, ką patvirtina ir Darbo ginčų komisjos sprendimas (b. l. 102-104). Tai rodo, kad nukentėjęs nejuto baimės dėl pakartotinio keršto, nes pirminė konfliktinė situacija ir susidarė dėl to, jog M. Š. aiškinosi, kodėl M. Š. neatsiskaitė su drauge D. V.. Įvertinus visas paminėtas palinkybes, pačios nusikalstamos veikos trukmę ir pasekmes, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš M. Š. nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui 100 (vieną šimtą) eurų (LR CK 1.5 str., 6.263 str., 6.250 str. 2 d., LR BPK 109 str., 115 str.1 d.).

         Daiktiniai  įrodymai - laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 98a), paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos (LR BPK 94 str. 1 d., 3 p.).

           Nukentėjusiojo atstovas prašė pripažinti atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis už teikiamas teisines paslaugas patyrė 550 Eur išlaidas (pagal pateiktus posėdžio metu pinigų priėmimo kvitus). Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje advokatas rengė civilinį ieškinį, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme kaip nukentėjusiojo atstovas, todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. Š. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

          M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (įstatymo galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) ir paskirti 15 MGL dydžio, t.  y.  564, 90 ( penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eur 90 ct) Eur baudą.

          M. Š. privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

         Kol nuosprendis įsiteisės, nuteistajam palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

          Priteisti iš nuteistojo M. Š. 100 (vieną šimtą) eurų M. Š. naudai neturtinės žalos atlyginimui ir 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų patirtas proceso išlaidas.

         Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

         Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                      Audronė Alčauskienė