Civilinė byla Nr. e2A-151-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00702-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.2; 3.5.20.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams K. M. ir antstoliui S. U., tretiesiems asmenims N. M., valstybės įmonei Registrų centrui ir „Loyd‘s insurance company“ S. A. – AES Syndicate 5322, atstovaujamai uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 4 d. varžytynių aktą Nr. B-2200001 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją natūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad iš viešosios informacinės sistemos www.evarzytynes.lt sužinojo apie (duomenys neskelbtini), esančių negyvenamųjų patalpų: ½ dalies patalpos / buto, kurio plotas 50,93 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies patalpos / buto, kurio plotas 7,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies patalpos / buto, kurio plotas 10,44 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ dalies neįrengtos pastogės, kurios plotas 133,15 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 221361. Varžytynes 2022 m. sausio 12 d. paskelbė antstolis S. U.. Ieškovas įsiregistravo dalyviu ir pasiūlė 56 049 Eur kainą, kurią 2022 m. vasario 22 d. sumokėjo. Antstolis S. U. 2022 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad ieškovas įgijo mažesnes turto dalis, o būtent: ½ dalį 1273 / 10 000 dalies 50,93 kv. m patalpos / buto; ½ dalį 1273 / 10 000 dalies 7,21 kv. m patalpos; ½ dalį 1 273 / 10 000 dalies 10,44 kv. m patalpų ir ½ dalį 113 / 1 000 dalies 133,15 kv. m pastogės. Ieškovas 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į antstolį su prašymu ištaisyti varžytynių aktą arba jį panaikinti ir grąžinti sumokėtus pinigus. Antstolis 2022 m. balandžio 25 d. raštu tai padaryti atsisakė. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2022 m. gegužės 17 d. rašte nurodė, kad informacija apie parduodamo turto savininkams priklausančią turto dalį buvo pateikta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras) išraše, su kuriuo iki varžytynių pabaigos galėjo susipažinti asmenys, prisijungę prie elektroninių varžytynių portalo. Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas ir neturėjo valios pirkti mažesnę turto dalį, nei ½ buto dalis. Varžytynių aktas, kuriuo ieškovui parduota reikšmingai mažesnė turto dalis pažeidžia esmines ieškovo teises bei prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Antstolis S. U., skelbdamas varžytynes, padarė esminius vykdymo proceso normų pažeidimus. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas. Varžytynių skelbime nebuvo nurodyta pastabų, iš kurių ieškovui galėjo būti žinoma, kad parduodama ne ½ dalis, bet ½ dalis nuo 1 273 / 10 000 bei 113 / 1 000 dalių. Ieškovas buvo suklaidintas, nes už kelių kvadratinių metrų dalį sumokėjo ½ dalies kainą. Taip pat ieškovas pripažino, kad patikrino Nekilnojamojo turto registro išrašus, pažiūrėjo, ar turtas priklauso kultūros paveldo teritorijai, pastebėjo, jog yra nepaviešintas 32,67 kv. m ploto turto dalies apskaičiavimo projektas. Manė, kad parduodama būtent iš tos turto dalies. Varžytynėse dalyvauja dažnai, tačiau jose visada pateikiama teisinga informacija. Prašė pažeistas teises ginti taikant restituciją natūra, nes jam nereikalinga turto dalis, kuri yra bevertė. Turto savininkai nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, o antstolis įgijo teisę gauti nepagrįstai didelį atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas iš varžytynių skelbimo nustatė, kad jame buvo nurodytas varžytynių numeris, tipas, būsena, pradžios ir pabaigos data, dalyvio mokestis, pradinė pardavimo kaina, antstolio kontaktai, turto apžiūros kontaktai, parduodamo turto vieta, parduodamo turto dalis, bendras plotas, turto potipis, aprašymas, savininkai, turto nuosavybės apribojimai, unikalus numeris ir adresas. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolio paskelbtas varžytynių skelbimas neatitiko realiai varžytynėse parduoto turto, kuris nurodytas varžytynių akte, ploto. Skelbime nebuvo nurodyta, jog parduodama ½ dalis K. M. priklausiusios turto dalies. Varžytynių skelbime nurodytas turtas yra kelis kartus didesnis, nei buvo antstolio areštuotas ir pardavinėjamas varžytynėse. Skelbime nurodyta, kad parduodama ½ dalis, viso 68,58 kv. m ploto 3 negyvenamų patalpų, neįskaitant pastogės, o faktiškai pardavinėta ½ dalis nuo 1 273 / 10 000 dalies nurodytų negyvenamųjų patalpų, kuri sudaro 8,73 kv. m. Taip pat nurodyta, kad buvo parduodama ½ dalis 133,15 kv. m pastogės, o parduota ½ dalis nuo 113 / 1 000 dalies, kuri sudaro 15,05 kv. m.
5. Teismas sutiko su ieškovu, kad aplinkybė, jog aktu parduotas turtas yra kelis kartus mažesnio ploto nei antstolio skelbime buvo nurodytas varžytynėse parduodamas turtas, sudaro esminį ieškovo teisių pažeidimą. Dėl varžytynių skelbime buvusios klaidos ieškovas įsigijo iš esmės ne tą turtą, kurį ketino įsigyti, dalyvaudamas varžytynėse ir siūlydamas kainą. Ieškovo varžytynėse įgytas turtas yra itin mažo ploto, dėl to turto naudojimas sunkiai įsivaizduojamas. Pardavimo skelbime nurodyto ir parduoto turto neatitikimo fakto nustatymas lėmė teismo išvadą, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines ieškovo teises. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo teisinio santykio atveju, nepriklausomai, ar sutartis sudaroma šalių susitarimu, ar varžytynių būdu, perkamo daikto savybės bei kainos dydis yra esminės susitarimo sąlygos. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodė, kad nebuvo informuotas, jog iš varžytynių paduodamo turto dalys yra mažesnės nei ½ dalis. Ieškovas pažymėjo, kad neturėjo valios už kelių kvadratinių metrų turto dalis mokėti 56 049 Eur kainą. Byloje nėra ginčijama, kad kito, nei nurodytas varžytynių skelbime, daikto įsigijimas neatitiko ieškovo valios. Varžytynių aktu parduotos mažesnių turto dalių nei varžytynių skelbime nurodytos ½ dalys, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Tuo remdamasis, teismas varžytynių aktą pripažino negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
6. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad pats ieškovas buvo nepakankamai apdairus, turėjo galimybę sužinoti visus parduodamo turto duomenis, patikrinti Nekilnojamojo turto registro išrašus, pasiteirauti antstolio ar susitarti dėl turto apžiūros. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimas iš varžytynių yra susijęs su valstybės pareigūno – antstolio dalyvavimu, antstolio pagrindinis uždavinys varžytynėse yra užtikrinti varžytynių procedūros teisėtumą ir skaidrumą. Ieškovas dalyvavo antstolio organizuojamose varžytynėse, todėl turėjo pagrindą tikėtis, kad antstolis atsakingai įvykdė savo pareigas, tinkamai organizavo bei paskelbė varžytynes. Varžytynėse dalyvaujančiam asmeniui įstatymai nekelia jokių kvalifikacinių reikalavimų, nenumato išsilavinimo ar patirties ribojimo. Tokia pozicija patvirtina, kad varžytynėse dalyvaujantis asmuo turi pagrindą pasitikėti antstolio veiksmais ir jų neprivalo tikrinti rinkdamas papildomą informaciją ar konsultuodamasis su ekspertais, o su varžytynėmis susijusi informacija turi būti pateikiama bet kuriam visuomenės nariui pakankamai aiškiu būdu. Varžytynėse dalyvaujantis asmuo negali susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, todėl negali įsitikinti antstolio veiksmų teisėtumu. Varžytynių dalyviui susipažinus su parduodamo turto Nekilnojamojo turto registro išrašais, jam buvo įmanoma nustatyti, koks turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse bei išsiaiškinti, jog skelbimas yra netikslus, tačiau tam reikalingos specialiosios žinios, reikia gerai suprasti registro išrašus, jų reikšmę, pasidomėti konkrečiais registro duomenimis. Nors ieškovas ir yra patyręs varžytynių dalyvis, tačiau jo gausioje praktikoje nėra buvę atvejo, kad skirtųsi varžytynėse parduodamo turto ir registre įregistruoto turto duomenys.
7. Be to, teismas pažymėjo, kad varžytynių skelbimo punktas dėl turto apžiūros yra neaiškus, skelbime nurodytas telefonas, tačiau nenurodyta, kam telefonas priklauso, ar antstoliui, ar skolininkui, neaprašyta, kokiu būdu bus vykdoma turto apžiūra, ar dėl turto apžiūros galima susitarti geranoriškai. Iš teismui pateikto susirašinėjimo tarp antstolio ir kito asmens – S. Č. matyti, kad šiam paskambinus dėl turto apžiūros, buvo pasakyta, kad savininkas nesiruošia aprodyti patalpų, o taip pat tai, kad turto savininkas nurodė, jog patalpų plotai skelbime klaidingai nurodyti. Atsakydamas į laišką antstolis nusiuntė palėpių aprašymą ir ploto apskaičiavimą, po ko S. Č. pasiteiravo, ar tikrai parduodamą turto plotą sudaro tik 11,87 kv. m. Tai, kad kiti asmenys kreipėsi į antstolį su papildomais klausimais, teismo nuomone, negali būti traktuojama, kaip varžytynių dalyvių pareiga. Kaip matyti iš S. Č. elektroninio laiško, jam taip pat kilo neaiškumo dėl parduodamo turto ploto, o ir turto savininkas nurodė, jog skelbime plotas nurodytas klaidingai. VĮ Registrų centras 2022 m. liepos 27 d. raštu pateikė varžytynių eigos protokolą, iš kurio matyti, kad varžytynėse dalyvavo daugiau asmenų, tačiau nėra duomenų, jog jie visi būtų kreipęsi dėl papildomos informacijos. Iš S. Č. laiško taip pat matyti, jog turto apžiūra nebuvo tinkamai organizuota. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovų argumentas dėl to, jog ieškovas turėjo suprasti, kad nurodyta nereali turto kaina, yra nepagrįstas. Kainos faktorių varžytynėse lemia ir kiti veiksniai, o šiuo atveju buvo parduodamos negyvenamosios patalpos, patalpų dalis, būklė nežinoma.
8. Teismas nurodė, kad esminių ieškovo teisių pažeidimas atsirado dėl to, kad varžytynių skelbime buvo nurodyta neteisinga informacija apie parduodamą turtą. Skelbimas neatitiko CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.
9. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo taikyti restituciją, teismas konstatavo, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netaikyti restitucijos, todėl pripažino, jog restitucija natūra nagrinėjamojoje byloje galima. Nors ieškovas ieškiniu prašė taikyti restituciją natūra, tačiau nenurodė konkretaus restitucijos būdo.
10. Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimus, nusprendė restituciją taikyti grąžinant varžytynių aktu įgytą turtą atsakovui K. M., o ieškovui priteisiant varžytynėse sumokėtą sumą iš atsakovo K. M.. Antstolio gauto atlyginimo dalį teismas priteisė ieškovui iš antstolio S. U..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Šio reikalavimo netenkinus – pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepriteisiant ieškovui bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, jas priteisiant tik iš antstolio. Apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisti tik iš antstolio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Vien netinkamas varžytynių skelbimo suformulavimas nėra pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nes tam būtina nustatyti ieškovo teisių pažeidimą, kuris būtų esminis. Ieškovas esminio varžytynių pažeidimo neįrodė.
11.2. Teismo išvada, kad skelbimo turinys buvo neaiškus, netikslus ar prieštaravo teisės aktų reikalavimas, nėra pakankamai motyvuota. Teismas antstoliui taikė aukščiausius elgesio standartus, galimai ignoruodamas techninius varžytynių ypatumus. Iš VĮ Registrų centro atsiliepimo matyti, kad į sistemą įvedus duomenis apie nekilnojamojo turto vienetą, pati sistema sugeneruoja likusius duomenis apie turtą ir perkelia juos į duomenų redagavimo lapą. Duomenų redaguoti nėra galimybės, yra tik galimybė įvesti papildomus duomenis į laukelį „Turto aprašymas“. Teismo pozicija, kad antstolis turėjo papildomai aprašyti turtą, vertintina kritiškai, nes nėra teisės aktų, kurie numatytų tokią pareigą.
11.3. Ieškovas ne pirmą kartą dalyvauja varžytynėse, todėl varžytynių sistema jam turėtų būti žinoma. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su Nekilnojamo turto registro išrašais. Šia galimybe ieškovas pasinaudojo ne kartą. Dėl ieškovo nerūpestingumo negali kilti atsakomybė antstoliui. Nekilnojamojo turto registro išrašuose aiškiai nurodyta, kokia turto dalis priklausė atsakovui. Net vidutiniškai atidžiam asmeniui galėjo būti aišku, koks turtas parduodamas. Be to, ieškovas nėra eilinis atsitiktinis ar pirmą kartą varžytynėse dalyvaujantis asmuo – jis varžytynėse nuolat dalyvauja, todėl jam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo standartai.
11.4. Teismas tik lakoniškai nurodė, kad skelbimas neatitiko CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Teismas šios išvados nepagrindė byloje esančiais įrodymais.
11.5. Sprendimas pagrįstas prielaidomis. Ieškovas niekaip neįrodė, kad įgytas turtas yra bevertis. Ieškovas negalėjo nežinoti, kad perkamas turtas yra valdomas kartu su kitais asmenimis, nes tai matyti Nekilnojamo turto registro išraše.
11.6. Teismas, tenkinęs reikalavimą dėl akto pripažinimo negaliojančiu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio pagrindu, šios sprendimo dalies nemotyvavo, o tik padarė nuorodą į jau išdėstytus argumentus.
11.7. Atsakovas jokia forma nedalyvavo varžytynėse, tačiau šioje byloje yra įtrauktas atsakovu, dėl to turi atlyginti dalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Byloje ginčas kilo tarp ieškovo ir antstolio, todėl teismas turėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir visas ieškovo išlaidas priteisti iš antstolio, kurio veiksmai ir sukėlė ginčą.
12. Ieškovas G. B. atsiliepimu į atsakovo K. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai įvertino, kad skelbiant varžytynes buvo pažeistos esminės imperatyviosios teisės normos. Antstolis turi teisę išvaržyti tik skolininkui priklausantį turtą ir toks turtas turi būti aprašytas varžytynių skelbime. CPK, taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nustatyta, kad varžytynių skelbimo tekste išvaržomas turtas gali būti aprašytas netiksliai arba bendrais bruožais. Teisės aktuose taip pat nėra nustatyta, kad konkretus iš varžytynių parduodamas turtas nustatytinas ne iš varžytynių skelbimo teksto, bet iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų.
12.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad antstolio organizuotų varžytynių skelbime dėl kiekvieno iš turto vienetų buvo nurodyta, jog varžytynių tvarka yra parduodama ½ dalis nuo bendrojo ploto. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/01096 buvo vykdomas išieškojimas iš K. M., kuriam priklausė ½ dalis nuo 1 273/10 000 dalių ir 113/1 000 dalies atitinkamų turto vienetų. Varžytynių skelbime nebuvo pateikta jokių nuorodų, išlygų arba pastabų, kad skelbime nurodyti parduodamo turto duomenys yra netikslūs, neteisingi ir / arba turi būti vertinami kartu su bet kokia kita papildoma informacija.
12.3. Teismas pagrįstai pripažino, kad už turto pardavimo varžytynėse teisingumą yra atsakingas antstolis. Atsižvelgiant į tai, kad varžytynių aktu parduotas turtas yra mažesnio ploto, nei varžytynėse pirko ieškovas, tai sudaro esminį ieškovo teisių pažeidimą. Nors ieškovas neteikė įrodymų, jog turtas neturi ekonominės vertės, tačiau itin maža negyvenamųjų patalpų dalis bei kelių kv. m plotas leidžia su šiuo argumentu sutikti. Būtent dėl ½ turto vienetų dalies ieškovas pasiūlė sumokėti ir sumokėjo galutinę 56 049 Eur kainą. Ieškovas neturėjo valios iš varžytynių įsigyti mažesnę turto dalį, nei ½ dalis, bei mokėti už mažesnę turto dalį 56 049 Eur kainą. Varžytynių aktu ieškovas įgijo 7,85 kartus mažesnio ploto turtą.
12.4. Ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti antstoliu ir tikrinti antstolio paskelbtų varžytynių skelbimo turinį. Ieškovas nėra teisininkas, todėl neturi pareigos žinoti visų Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo ypatumų, taip pat CPK nuostatų, kad varžytynėse išvaržomas turtas turi priklausyti skolininkui. CPK neįpareigoja varžytynių dalyvio atlikti išvaržomo turto objekto teisinį auditą ir / arba tiesiogiai apžiūrėti išvaržomą turtą.
12.5. Antstolio teisinimasis, kad jis nekontroliuoja varžytynių sistemos, yra nepagrįstas bei neatleidžia nuo pareigos užtikrinti varžytynių teisėtumą. Nors antstolis ir negali daryti įtakos informacinei sistemai, joje užfiksuotiems rezultatams, laikui ar kitiems duomenims, tačiau jis privalo atlikti paskesnę šių duomenų kontrolę, ypač tais atvejais, kai sužinoma apie galimą minėtoje sistemoje užfiksuotų rezultatų neteisėtumą, klaidas ar panašiai.
12.6. Teismas pagrįstai įvertino, kad varžytynių aktas prieštarauja varžytynių skelbimui, todėl tokia tvarka sudarytas sandoris negalioja CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse ir siūlydamas kainą, iš esmės suklydo, nes nebūtų dalyvavęs varžytynėse dėl ½ dalies nuo 1 273 / 10 000 bei 113 / 1 000 dalių turto (t. y. 3,24 kv. m dalies iš 50,93 kv. m patalpos / buto patalpos) bei nebūtų mokėjęs už tokį turtą jokios kainos. Varžytynių skelbime nesant pastabų jis turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad antstolio organizuojamos varžytynės yra teisėtos bei jų skelbime yra nurodyta teisinga išvaržomo turto informacija.
12.7. Restitucijos taikymas nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų, nes tai yra vienintelė priemonė ištaisyti dėl neteisingo varžytynių skelbimų teksto padarytus teisės pažeidimus.
13. Atsakovas antstolis S. U. atsiliepimu į atsakovo K. M. apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Teismas nevertino ieškovo paaiškinimų, kurie paneigia teismo išvadas apie ieškovo teisių pažeidimą. Ieškovas pripažino, kad prieš dalyvaudamas varžytynėse svarstė dalyvauti ar ne, iki užsiregistravimo varžytynėse susipažino su Nekilnojamojo turto išrašais, atidžiai peržiūrėjo kam priklauso kita turto dalis, išskaičiavo skolininko turto dalį bei neįregistruotą turto dalį. Ieškovui, kuris yra verslininkas nekilnojamojo turto srityje buvo žinoma, koks turtas parduodamas ir kokia turto dalis priklauso skolininkui.
13.2. Teismas nenurodė, kokias imperatyvias teisės normas pažeidė antstolis. Turto pardavimo iš varžytinių aktas, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, CPK 602 straipsnio 7 punkto pagrindu apskritai negalėjo būti pripažintas negaliojančiu, kadangi šios normos pagrindu reikšti ieškinį gali tik asmuo, kuris nebuvo proceso dalyvis vykdymo procese ir negalėjo skųsti antstolio veiksmų.
13.3. Teismas ignoravo antstolių informacinės sistemos veikos reglamentavimą. Teismas sprendime nenurodė argumentų ir motyvų dėl to, kuo pasireiškė CPK 707 straipsnio nuostatų pažeidimas. Antstolis neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos papildomai aprašyti turtą, kadangi nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra numatyti reikalavimai trumpam turto aprašymui (kokie esminiai turto požymiai privalo būti aprašomi).
13.4. Teismas neįvertino, kad ieškovas yra verslininkas, įmonės vadovas bei profesionalus varžytynių dalyvis. Jo asmeninės savybės bei patirtis nesudarė prielaidos klysti įsigyjant turtą iš varžytynių. Taigi, ieškovas žinojo ir suprato, ką perka. Ieškovas nesuklydo, arba jei suklydo, tai tik dėl savo nerūpestingumo, neatidumo. Suklydimas nėra laikomas esminiu, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti.
13.5. Įstatyme yra įtvirtintas principas, kad „pralaimėjęs moka“, todėl atsakovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kito atsakovo yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu
15. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
16. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
17. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas gali pripažinti negaliojančiomis įvykusias varžytynes, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pagal šią teisės normą ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu, negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali būti tik esminiai pažeidimai, pažeidžiantys ar varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. Kokie pažeidimai yra laikomi esminiais CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nėra detalizuota, todėl ar buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad buvo pažeistos esminės ieškovo teisės, tačiau apeliantas, skųsdamas teismo sprendimą, nurodo, jog ieškovas esminio savo teisių pažeidimo neįrodė.
19. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog varžytynių skelbimas buvo neaiškus, netikslus ar prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad paskelbimo apie varžytynes tvarka reglamentuojama CPK 706 ir 707 straipsniuose. Ginčui aktualiame CPK 707 straipsnyje nustatytas skelbimo apie varžytynes turinys. CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 dalyje nustatyta, jog skelbime apie varžytynes nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas. Prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas (CPK 707 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, kilus teisminiam ginčui dėl informacijos apie parduodamą turtą pakankamumo, teismas turėtų spręsti, ar informacija buvo pakankama, o jei nepakankama, tai ar šios informacijos neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas reikšmingas ir esmingai suvaržė pirkėjo teises ir pažeidė jo teisėtus interesus; taip pat ar pirkėjo teisių pažeidimas gali sukurti arba sukūrė įstatyme nustatytus teisinius padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varžytynių skelbime nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį sudaro savininkams Kęstučiui ir N. M. priklausanti ½ parduodama turto dalis 4 turto vienetų, iš kurių 3 įvardinti kaip negyvenamosios patalpos, o 4 įvardintas kaip neįrengta pastogė. Parduodamus turto vienetus sudaro: 1) 50,93 kv. m ploto patalpa / butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 7,21 kv. m ploto patalpa / butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 10,44 kv. m ploto patalpa / butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 133,15 kv. m ploto patalpa / butas (pažymėta – neįrengta palėpė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime pažymėta, jog visų 4 objektų naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta, taikomas disponavimo teisės apribojimas. Pradinė turto pardavimo kaina – 16 096 Eur, varžytynės prasideda nuo 2022 m. sausio 12 d. 11:58:24 val., baigiasi 2022 m. vasario 11 d. 12:27:03 val., organizuoja antstolis S. U.. Grafoje „Turto apžiūra“ nurodytas telefono numeris, kokiam asmeniui priklauso nurodytas telefono numeris nėra nurodyta. Byloje taip pat yra duomenys, to neneigė ir ieškovas, kad prieš varžytynes 2022 m. vasario 10 d. ieškovas susipažino su parduodamo turto Nekilnojamojo turto registro išrašais. Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo (toliau – ir EVAP) instrukcijos 3 skyriuje nurodyta, kad jeigu iš varžytynių / aukciono parduodamas Nekilnojamojo turto registre registruotas turtas, turto vieneto išrašą peržiūrėti gali tik prie sistemos prisijungęs naudotojas (neprisijungusiam naudotojui tokia galimybė neprieinama). VĮ Registrų centras patvirtino, kad iki varžytynių pabaigos su Nekilnojamojo turto registro išrašu galėjo susipažinti visi prie elektroninių varžytynių portalo prisijungę asmenys, paspaudę skelbime esančią aktyvią nuorodą. Taigi, kaip matyti, šiuo atveju susiklostė situacija, kai www.evarzytynes.lt portale skelbime buvo nurodyta netinkama parduodamo turto dalis, tačiau skelbime buvo registruotiems vartotojams aktyvi Nekilnojamo turto registro išrašo nuoroda, kurioje nurodyta kitokia turto dalis (mažesnė), priklausanti parduodamo turto savininkams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad registruotiems vartotojams buvo sudaryta galimybė susipažinti su Nekilnojamojo turto registro išrašu, nepaneigia fakto, kad pagrindinis skelbimas apie varžytynėse parduodamą turtą, kurį antstolis privalo paskelbti CPK 706 ir 707 straipsniuose nustatyta tvarka, buvo netikslus, t. y. iš skelbimo sukuriamas įspūdis, jog parduodama ½ dalis turto, o ne ½ dalis nuo 1 273 / 10 000 bei 113 / 1 000 dalių. Tai, kad skelbimas yra netikslus ir klaidinantis, patvirtina ir susirašinėjimas, vykęs tarp antstolio ir kito potencialaus pirkėjo S. Č., iš kurio matyti, kad šiam paskambinus dėl turto apžiūros, buvo nurodyta, jog savininkas nesiruošia aprodyti patalpų, o taip pat, kad turto savininkas nurodė, jog patalpų plotai skelbime yra nurodyti klaidingai. Atsakydamas į laišką antstolis nusiuntė palėpių aprašymą ir apskaičiavimą, po ko S. Č. pasiteiravo, ar tikrai parduodamą plotą sudaro tik 11,87 kv. m. Be to, tai, kad galimai pačiam antstoliui nebuvo visiškai aišku, kurią turto dalį jis pardavinėja, patvirtina ir tai, jog pirmą kartą VĮ Registrų centrui, siųsdamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, jis nurodė ne tik netinkamą turto adresą, tačiau ir naujajam pirkėjui parduotas turto dalis, dėl to VĮ Registrų centre prašymas įregistruoti juridinį faktą buvo atmestas ir antstoliui teko koreguoti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Teisėjų kolegija neabejoja, kad asmeniui, kuris siekia įsigyti nekilnojamąjį turtą, vienas iš reikšmingiausių kriterijų, yra tokio ketinamo įsigyti turto dydis, kuris lemia asmens apsisprendimą, kokia kaina yra priimtina už atitinkamo dydžio turtą. Priešingai nei teigia apeliantas, būtent vadovaudamasis pirmiau minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skelbimas neatitiko CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad teismo išvada nemotyvuota.
21. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismas neva neatsižvelgė į techninius varžytynių informacinės sistemos veikimo ypatumus. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad techninės sistemos galimybės buvo įvertintos – išsamiai aprašyta varžytynių skelbimo sistemoje parengimo eiga. Antstolis varžytynes rengia Antstolių informacinėje sistemoje, kurią administruoja ir tvarko VĮ Registrų centras. VĮ Registrų centras paaiškino, kad rengiant nekilnojamojo turto varžytynes, antstolis Antstolių informacinėje sistemoje pasirenka skolininkui (skolininkams) priklausantį turto vienetą iš Nekilnojamojo turto registro. Iš Nekilnojamojo turto registro gauti turto duomenys yra įkeliami į varžytynių skelbimą. Jei parduodamo turto dalis nesutampa su įregistruota Nekilnojamojo turto registre, antstolis gali nurodyti mažesnę parduodamo turto dalį, taip pat, esant poreikiui, prie kiekvieno parduodamo objekto aprašymo papildomai nurodyti kitą su nekilnojamuoju turtu susijusią informaciją. VĮ Registrų centras taip pat paaiškino, kad antstolis S. U. rankiniu būdu Antstolių informacinėje sistemoje pažymėjo: parduodama turto dalis, jei ji nesutampa su įregistruota Nekilnojamojo turto registre – „½“; turto aprašymas – „naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nenustatyta“; nuosavybės apribojimai – „disponavimo teisės apribojimas“. Duomenys, kurie integraciniu būdu perkeliami iš Nekilnojamojo turto registro į Antstolių informacinę sistemą, bei duomenys, kurie užpildomi antstolio rankiniu būdu gali būti patikrinti skiltyje „Varžytynių informacija“. Įsitikinus duomenų teisingumu ir išsamumu, spaudžiamas mygtukas „Paskelbti“ ir sprendimas patvirtinamas spaudžiant mygtuką „Taip“. Taigi, įvertinus sistemos veikimo tvarką, matyti, kad antstolis turi techninę galimybę skelbimą papildyti ir rankiniu būdu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad antstolis neturėjo pareigos nurodyti papildomus duomenis apie turtą, kadangi tokia antstolio pareiga kyla iš minėtų CPK 706 ir 707 straipsnių nuostatų. Ne kas kitas, o būtent antstolis skelbia varžytynes, todėl būtent jis privalo užtikrinti, kad skelbimas atitiktų CPK 707 straipsnio reikalavimus.
22. Be to, apeliantas teigia, kad teismas ieškovui, kaip patyrusiam varžytynių dalyviui, netaikė jokių atidumo ir rūpestingumo standartų. Jo teigimu, ieškovas nesiėmė jokių papildomų veiksmų tam, kad išsiaiškintų ar pasitikslintų parduodamo turto apimtį. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes iš teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškovo elgesį įvertino pagal pakankamai apdairaus ir atsakingo asmens standartą ir nenustatė ieškovo veiksmuose nesąžiningo ar neprotingo elgesio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, to neneigia ir pats ieškovas, kad jis tikrino Nekilnojamojo turto registro išrašus. Šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip ieškovo rūpestingumą, tačiau, nors ieškovas ir yra dažnas varžytynių dalyvis, tai nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas negebėjo tinkamai įvertinti Nekilnojamojo turto registro informacijos. Teismas pagrįstai nusprendė, kad už turto pardavimo varžytynėse teisingumą yra atsakingas antstolis, o varžytynių dalyvis negali patikrinti visų antstolio veiksmų, be to, turi pasitikėti antstolio veiksmais. Varžytynių dalyviui susipažinus su parduodamo turto Nekilnojamojo turto registro išrašais, buvo įmanoma nustatyti, koks turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse bei išsiaiškinti, jog skelbimas yra netikslus, tačiau tam reikalingos specialiosios žinios, reikia gerai suprasti registro išrašus, jų reikšmę, pasidomėti konkrečiais registro duomenimis. Šiuo atveju nustatyta, kad skelbime nurodyti duomenys neatitiko Nekilnojamojo turto registro informacijos, tačiau, kaip jau minėta, būtent antstolis yra atsakingas už skelbimo duomenų atitiktį Nekilnojamojo turto registro duomenims. Apelianto teiginiai, kad ieškovas turėjo kreiptis į advokatą, vertintini kritiškai – dalyvauti varžytynėse gali bet kuris asmuo ir jam nėra taikomi jokie profesiniai reikalavimai ar privalomos konsultacijos su teisininkais.
23. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad aplinkybė, jog varžytynių aktu parduotas turtas yra kelis kartus mažesnio ploto, nei antstolio skelbime buvo nurodytas varžytynėse parduodamas turtas, sudaro esminį ieškovo teisių pažeidimą. Apelianto nuomone, teiginys, kad turtas yra bevertis, yra deklaratyvus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas teismui neteikė įrodymų, kad turtas neturi ekonominės vertės, tačiau būtent nustatytos faktinės aplinkybės teismui leido padaryti išvadą dėl įsigyto turto vertės ir naudingumo, t. y. teismas atsižvelgė į tai, kad buvo įsigyta itin maža negyvenamųjų patalpų dalis (4,37 kv. m) bei 7,52 kv. m ploto pastogės ir tai, kad šis plotas (iš viso 11,89 kv. m) neatitiko varžytynių skelbime nurodytų duomenų (iš viso parduodamų 100, 87 kv. m).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
25. Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad apeliacinis skundas iš esmės pagrįstas vien subjektyviais apelianto svarstymais. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog vienos ar kitos teismo išvados yra nepagrįstos įrodymais, o tam tikri įrodymai įvertinti netinkamai ar apskritai nepateikti. Vertinant teismo atliktą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad buvo iš esmės pažeistos ieškovo teisės, paskelbiant netinkamą varžytynių skelbimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jo paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas (to neįrodžius pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
27. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovui ir buvo suteikta galimybė pasitikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau šiuo atveju susiklostė ypatinga situacija, kurią lėmė visumą susiklosčiusių aplinkybių, kurias lėmė antstolio veiksmai, parengiant netikslų skelbimą, ir kurios formalus vertinimas sukeltų pernelyg daug neigiamų padarinių, todėl efektyviausias ir labiausiai civilinio proceso principus atitinkantis sprendimas yra pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, kaip tai ir padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimo dalis dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu yra nemotyvuota, nes teismas tiesiog padarė nuorodą į ankstesnius argumentus.
29. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jį motyvavo pakankamai išsamiai. Pirmosios instancijos teismas vertino CK 1.90 straipsnyje nustatytą sandorio negaliojimo pagrindą, taip pat jo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje ir vien todėl, kad nenorėdamas kartoti tų pačių aplinkybių, padarė nuorodą į kitą sprendimo motyvų vietą, kurioje pasisakė, jog dėl klaidingo varžytynių skelbimo ieškovas įsigijo ne tą daiktą, kurį siekė įsigyti ir ne už tą kainą, taip pat pasisakė dėl apdairaus ir atidaus civilinių teisinių santykių dalyvio standarto taikymo bei dėl esminių teisių pažeidimo buvimo, neleidžia daryti išvados, kad ši sprendimo dalis nėra motyvuota. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto teiginius dėl sprendimo netinkamo motyvavimo laiko nepagrįstais ir atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos tik iš vieno atsakovo, t. y. antstolio, kurio veiksmai ir sukėlė byloje kilusį ginčą. Teisėjų kolegija tokiai apelianto pozicijai nepritaria.
32. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis). Taigi, CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
33. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pvz., ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo, siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
34. Vadinasi, sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, visų pirma, būtina identifikuoti, kokio materialinio teisinio rezultato konkrečioje byloje šalis siekė ir ar toks rezultatas yra pasiektas (visiškai ar iš dalies). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 4 d. varžytynių aktą Nr. B-2200001 ir taikyti restituciją natūra, o abu atsakovai byloje su tokiais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, tačiau ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino. Taigi, patenkinus ieškinį, buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš abiejų bylą pralaimėjusių atsakovų yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kadangi atsakovo K. M. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
37. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovo K. M. 1 742,40 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitą faktūrą ir 2023 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymą.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 742,40 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos ieškovui iš apelianto.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
39. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. kovo 29 d. gautas atsakovo K. M. prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, 2023 m. vasario 28 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2023 m. kovo 29 d. 14 val. Atsakovo prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį, kai jokie procesiniai veiksmai byloje, išskyrus procesinio sprendimo priėmimą, nėra atliekami.
41. Atsižvelgdama į prašymo pateikimo laiką, teisėjų kolegija atsisako jį priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus du eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti atsakovo K. M. 2023 m. kovo 29 d. prašymą dėl naujo įrodymų priėmimo.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė