Administracinė byla Nr. eA-2885-968/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00143-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 13.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. S-224 (7-203/2018) patvirtino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1A-349, kuriuo patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018 m. gegužės 11 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM190726S (toliau – ir Ataskaita) dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agrokoncernas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ (toliau – ir Gamintojas) importuotų prekių – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, kurias deklaravo elektroninėje importo 2017 m. gruodžio 31 d. deklaracijoje Nr. 17LTVG2000IM11BA06 (toliau – ir Deklaracija) TARIC 3105 20 10 90 kodu, nors turėjo deklaruoti TARIC 3105 20 10 50 kodu, muitinė mokesčiams apskaičiuoti taikė 6,5 proc. importo muito normą ir 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitą, pareiškėjui įregistruota 5 482 Eur galutinio antidempingo muito, 1 151 Eur importo PVM, 39 Eur muito delspinigių ir 663 Eur baudos mokestinė prievolė.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. S-224 (7-203/2018) (toliau – ir Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas); 2) Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 1A-349 (toliau – ir Sprendimas); 3) Vilniaus TM Ataskaitą.
3. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Vilniaus TM pareiškėjui taikomų mokesčių perskaičiavimą ir baudos skyrimą grindžia aplinkybe, jog neva pareiškėjo importuotų ir Deklaracija deklaruotų Rusijos kilmės NPK 30:4:4 trąšų sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, tai nustatė Muitinės laboratorija 2018 m. kovo 5 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0419 (toliau – ir Protokolas). Dėl šios priežasties trąšos turėjo būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu pritaikant 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitą.
3.2. Vilniaus TM pateiktas nepriklausomų laboratorijų UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Kauno technologijų universiteto Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros laboratorijos (toliau – ir KTU laboratorija) (toliau abi kartu – ir Nepriklausomos laboratorijos) atliktus trąšų NPK 30:4:4 tyrimus, kurie paneigė Protokolo išvadas jog NPK 30:4:4 trąšų sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės.
3.3. Nesutikdamas su Vilniaus TM sprendimu ir laikydamasis pozicijos, jog Deklaracija buvo pateikta teisinga ir prekės buvo pagrįstai klasifikuotos TARIC 3105 20 10 90 kodu, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Vilniaus TM Ataskaitą. Muitinės departamentas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nurodė, jog esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės, t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės.
3.4. Komisija iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, o pažodžiui perrašė Muitinės departamento Sprendimą, pastarąjį detalizuodama 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis inter alia yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas Nr. 945/2005) preambulės dalimis. Komisija, kaip ir Muitinės departamentas, iš esmės vadovavosi produktų kokybės sertifikatais ir Reglamento Nr. 945/2005 preambulėje nustatyta prezumpcija, kuri numato, kad jei amonio nitrato trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, tai amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės (toliau – ir Prezumpcija). Nebuvo atlikta ginčo dalykui reikšmingų įrodymų analizė ir teisinis įvertinimas. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.
3.5. Atsakovas nepagrįstai vadovavosi Reglamentu Nr. 945/2005, nes Deklaracijos pateikimo metu antidempingo mokesčius amonio nitratui iš Rusijos nustato 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014 kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas Nr. 999/2014).
4. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Muitinės departamentas atsiliepime nurodė, jog:
4.1. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas nepagrįstai vadovavosi Reglamentu Nr. 945/2005, nes Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendime byloje Nr. T-348/05 yra nurodęs, kad Reglamentas Nr. 945/2005 yra priimtas neteisėtai. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2009 m. liepos 9 d. priėmė išaiškinimą dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo byloje Nr. T-348/05, kuriame nurodė, kad Reglamentas Nr. 945/2005 yra panaikinamas tiek, kiek jis susijęs su JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat. Taigi, kitiems asmenims Reglamentas Nr. 945/2005 yra galiojantis ir taikytinas.
4.2. Ginčo santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, Reglamentas Nr. 999/2014. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės Gamintojo prekėms, kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur/1000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3105 20 10. 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 945/2005.
4.3. Atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai dėl amonio nitrato kiekio nustatymo yra (gali būti) skirtingų ekspertų skirtingai interpretuojami. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, todėl Muitinės laboratorijai, UAB „Inspectorate Klaipėda“ bei Gamintojui naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir / ar skaičiavimo metodus buvo gauti skirtingi amonio nitrato kiekiai. Dėl šios priežasties, amonio nitrato kiekiui nustatyti, turėtų būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota Prezumpcija. UAB „Inspectorate Klaipėda“ laboratorinis tyrimo metodas, kuriuo buvo nustatomas amonio nitrato kiekis trąšose, nėra akredituotas ir pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Vilniaus TM atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Pareiškėjui 2018 m. gegužės 11 d. surašė Ataskaitą, kuria įregistravo 5 482,00 Eur galutinio antidempingo muito, 1 151,00 Eur importo PVM, 39,00 Eur muito delspinigių ir 663,00 Eur baudos mokestinę prievolę.
5.2. Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, kad mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas remiantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. KN buvo patvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Nagrinėjamu atveju prekės importuotos 2017 m., ginčo santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau — ir Reglamentas Nr. 2016/1821), taip pat Reglamentas Nr. 999/2014. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015) – kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės (toliau – ir Kietosios trąšos) klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.
5.3. Deklaruojant prekę tam tikru KN ar TARIC kodu, muitinei turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys šios prekės atitiktį deklaruojamam kodui. Nagrinėjamu atveju įrodymai, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka deklaruojamam TARIC kodui keliamus reikalavimus (t. y. kad amonio nitratas jų sudėtyje sudaro mažiau kaip 80 proc. masės) nebuvo pateikti. Buvo pateiktas tik kokybės sertifikatas apie trąšiųjų elementų (azoto, fosforo, kalio) kiekį. Vilniaus TM, remdamasi pareiškėjo informacija, negali identifikuoti, kad Nepriklausomų laboratorijų tirtos NPK 30:4:4 trąšos, yra tos pačios NPK 30:4:4 trąšos, kurios buvo importuotos ir deklaruotos Deklaracijoje. Vilniaus TM, išnagrinėjusi pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktame kokybės sertifikate Nr. TU2189-104-00203815-2006 (toliau – ir Kokybės sertifikatas) duomenis apie trąšiųjų elementų (azoto, fosforo, kalio) kiekį, taip pat Muitinės laboratorijos Protokolo išvadas, nustatė, kad deklaruota prekė yra granuliuotos sausos trąšos NPK 30:4:4 pagamintos maišymo būdu, sumaišius 75 proc. amonio nitrato su 25 proc. kompleksinių NPK trąšų (kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas). Tikrinamų trąšų sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (bendras amonio nitrato kiekis susideda iš 75 proc. gryno amonio nitrato ir amonio nitrato esančio kompleksinėse NPK trąšose, kurios sudaro 25 proc. bendros produkto masės), fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 8 proc. masės. Vilniaus TM nustatė, Deklaracijoje deklaruotos NPK 30:4:4 trąšos turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ skundą atmetė.
7. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 31 d. įformino Vilniaus TM elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTVG2000IM11BA06 iš Rusijos įmonės „Dorogobuž“ importuotai prekei – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, kurias deklaravo TARIC 3105 20 10 90 kodu.
7.2. Vilniaus TM, atlikusi Deklaracijoje TARIC 3105 20 10 90 kodu deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumo patikrinimą, vadovaudamasi Reglamento Nr. 2016/1821 nuostatomis, KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos Protokole nurodytus importuotos ginčo prekės tyrimo rezultatus, konstatavo, kad: mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamas KN 3105 20 10 subpozicijoje; kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O2 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Vilniaus TM padarė išvadą, jog ginče aptariamos pareiškėjo 2017 m. gruodžio 31 d. importuotos prekės – sumaišytos sausos amonio nitrato trąšos NPK 30:4:4 turėjo būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu. Todėl, vadovaudamasi Reglamentu Nr. 999/2014, kuriuo Rusijos kilmės Gamintojo kietosioms trąšoms, kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, yra nustatytas galutinis 42,83 Eur/1000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999), Ataskaita apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtinus mokesčius – 5 482 Eur galutinio antidempingo muitą, 1 151 Eur importo PVM, 39 Eur muito delspinigius ir 663 Eur baudą.
7.3. Muitinės departamentas Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus TM Ataskaitą.
7.4. Komisija 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtinimo Muitinės departamento Sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodama, kad Muitinės departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai vadovavosi produktų kokybės sertifikatais ir Reglamento Nr. 945/2005 preambulėje nustatyta Prezumpcija, todėl tokia prekė turi būti deklaruojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.
8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo Deklaracijoje deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšų NPK 30:4:4 klasifikavimo, t. y., ar ši prekė turi būti klasifikuojama TARIC kodu 3105 20 10 50, ar, kaip teigia pareiškėjas, TARIC kodu 3105 20 10 90.
9. Teismas, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, ginčijamų sprendimų turinius bei bylos medžiagą sprendė, kad pareiškėjo importuota prekė – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, atsakovo buvo teisingai klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50, dėl to pareiškėjui pagrįstai papildomai apskaičiuoti mokėtini importo PVM bei galutinis antidempingo muitas ir su jais susijusios sumos.
10. Teismas aptarė ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje Nr. C-117/19 pateiktą Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio išaiškinimą (jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip), Europos Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. importavo amonio-nitrato trąšas, todėl ginčo santykius reglamentuoja Reglamentas Nr. 2016/1821, taip pat Reglamentas Nr. 999/2014. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o Kietosios trąšos klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.
11. Teismas iš Protokolo nustatė, kad tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4 rekomenduojamas TARIC kodas yra 3105 20 10 50 ir priėjo prie išvados, kad Muitinės laboratorija, atliktų tyrimų pagrindu pagrįstai surašė 2018 m. kovo 12 d. prekės klasifikavimo aktą Nr. 18V0128 (toliau – ir Aktas) ir pažymėjo, kad tyrimui pateiktos amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 yra pagamintos maišymo būdu sumaišius 75 proc. amonio nitrato su 25 proc. kompleksinių NPK trąšų, kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas. Teismas sprendė, kad šiais tyrimo rezultatais, pateiktais duomenimis, tikrinamų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 8 proc. masės, ir gabenamų nesupakuoto į pakuotės, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 50.
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 31 d. importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, joms turi būti taikoma 6,5 proc. trečiųjų šalių importo muito norma ir vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės Gamintojo prekės klasifikuojamoms šiuo kodu, deklaruotinas papildomas kodas A999 bei taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinis antidempingo muitas.
13. Teismas vertino pareiškėjo pateiktą Kokybės sertifikatą, Gamintojo 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimą Nr. 11-745 (toliau – ir Raštas), Nepriklausomų laboratorijų atliktus laboratorinius tyrimus ir nurodė, kad UAB „Inspectorate Klaipėda“ pagal pareiškėjo užsakymą ištyrė trąšas NPK 30:4:4 ir nustatė, jog tirtos trąšos yra pagamintos sumaišius apie 75 proc. amonio nitrato ir apie 25 proc. NPK 16:16:16 trąšų. Tirtose NPK 30:4:4 trąšose nustatytas amoniakinio azoto kiekis (14,84 proc.) nežymiai skiriasi nuo Muitinės laboratorijos nustatyto kiekio (15,3 proc.), o nurodytas bendras azoto kiekis (29,78 proc.) nežymiai skiriasi nuo nurodyto kiekio (30 proc.) muitinio įforminimo metu pateiktame Kokybės sertifikate. Analizuotoje išvadoje NPK 30:4:4 trąšose nustatytas fosforo kiekio, išreikšto P2O5 ir kalio kiekio, išreikšto K2O suma, atitinka Muitinės laboratorijos nustatytą 8 proc. kiekį. Teismas, aptaręs tyrimų rezultatus, priėjo prie išvados, jog jie aiškiai patvirtina, kad tiriamos trąšos turi būti klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o NPK 16:16:16 trąšų, kurios sudaro apie 25 proc. bendros NPK 30:4:4 trąšų masės, sudėtyje nėra amonio nitrato, todėl amonio nitrato masės dalis NPK 30:4:4 trąšose yra apie 72–73 proc. Teismas nurodė, kad pateiktoje gaminamos produkcijos charakteristikoje ir Gamintojo Rašte aiškiai nurodyta, jog NPK 16:16:16 trąšų sudėtyje yra amonio nitrato. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, paaiškinimai bei kita informacija patvirtina, jog duomenys apie NPK 16:16:16 trąšų sudėtį yra prieštaringi, nes Gamintojo pateiktoje produkcijos charakteristikoje nurodyta, kad NPK 16:16:16 trąšų sudėtyje yra amonio nitrato ir kalio nitrato, tuo tarpu UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadoje, amonio ir kalio nitratas šių trąšų sudėtyje nėra nustatytas. Teismas sprendė, kad Muitinės laboratorijos ir UAB „Inspectorate Klaipėda“ amoniakinio ir nitratinio azoto tyrimo rezultatai iš esmės atitinka, skirtumai nėra esminiai, neturi įtakos prekės klasifikavimui pagal TARIC kodą.
14. Teismas pažymėjo, kad muitinei turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie patvirtintų prekės atitiktį deklaruojamam kodui. Nagrinėjamu atveju įrodymai, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka deklaruojamam TARIC kodui keliamus reikalavimus, kad amonio nitratas jų sudėtyje sudaro mažiau kaip 80 proc. masės, nebuvo pateikti. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė tik Gamintojo Kokybės sertifikatą apie importuotų trąšų sudėtį, t. y. azoto, fosforo, kalio kiekį. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų apie Nepriklausomų laboratorijų tirtus NPK 30:4:4 trąšų mėginius, kad šie trąšų mėginiai yra tos pačios NPK 30:4:4 trąšos, kurios 2017 m. gruodžio 31 d. buvo importuotos ir deklaruotos Deklaracija, teismas sprendė, jog negalima šių išvadų laikyti patikimomis. Pareiškėjo pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas, teismo vertinti kaip neturintys jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdama įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo (ir patvirtino tai teismo posėdyje). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad sprendžiant, ar pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą, yra svarbu nustatyti ginčo prekės sudėtyje azoto kiekį, nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykį ir fosforo ir (arba) kalio kiekį. Teismas nurodė, jog tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekei klasifikuoti. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo importuota prekė turi būti klasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu, jai turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas.
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle, ESTT byloje Nr. C-117/19 pateiktu išaiškinimu dėl Reglamento Nr. 945/2005 ir Reglamento Nr. 999/2014 nuostatų aktualumo šiam ginčui teisingai išspręsti, ir atmetė pareiškėjo argumentus, jog sprendžiant šį ginčą taikytinos tik Reglamento Nr. 999/2014 nuostatos, o atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Reglamentu Nr. 945/2005.
16. Teismas aptarė Europos Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnio d punktą ir atmetė pareiškėjo teiginius, kad atsakovas nežinojo kaip imti trąšų mėginius. Nurodęs, kad Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės detaliai reglamentuoja muitinės pareigūnų veiksmus administruojant prekių mėginius (pavyzdžius) muitinėje, teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo teiginį, kad Muitinės laboratorija neturi įgaliojimų tirti ginčo prekes. Teismas pažymėjo, kad Muitinės laboratorijos tyrimai buvo atlikti taikant Europos Bendrijos Komisijos reglamentų reikalavimus ir tyrimo metodikas, turinčius įtakos tyrimų rezultatams, jie nurodyti Muitinės laboratorijos Protokole. Tuo tarpu UAB „Inspectorate Klaipėda“ 2017 m. vasario 27 d. tyrimo protokole Nr. K180159-11 nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Nacionalinio akreditacijos biuro (toliau – ir Biuras) reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad Muitinės laboratorija atlieka tik tuos tyrimus, kurie būtini prekės KN ir TARIC kodui nustatyti. Tyrimo protokoluose pateikiami tik tie parametrai, kurie lemia prekės tarifinį klasifikavimą, kurie būtini pagrįsti priskiriamą KN ar TARIC kodą.
17. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, VAĮ 8 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pareiškėjas Muitinės departamento Sprendimą gavo laiku, apskundė jį nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, nusprendė, jog jie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
18. Kitus proceso dalyvių argumentus teismas vertino kaip neesminius, niekaip nekeičiančius padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.
III.
19. Pareiškėjas UAB „Agrokoncernas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą, Muitinės departamento Sprendimą ir Vilniaus TM Ataskaitą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti ir tirti papildomą įrodymą UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadą, patvirtinančią, kad apskaičiuoti amonio nitrato kiekį trąšose galima tiek iš laboratorijos tyrimų protokolų duomenų, tiek iš trąšų Gamintojo pateikiamų duomenų, tačiau nei vienu atveju amonio nitratas trąšose NPK 30:4:4 neviršija 80 proc. trąšų masės.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus bei papildomai nurodo, kad:
20.1. Teismo išvados, kurių pagrindu buvo atmestas pareiškėjo skundas, yra prieštaringos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir esančių dokumentų bei juose nurodytų duomenų, todėl yra nepagrįstos ir neteisėtos.
20.2. ESTT sprendimo 45 punkte nurodyta: „Iš aiškios Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi, Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta Prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės“. Atsižvelgiant į šią ESTT sprendimo išvadą, nesutiktina su teismo teiginiu, kad amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo trąšų klasifikavimui reikšmės neturi. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė Prezumpcijos.
20.3. Dėl metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti, pažymėtina, kad teismo išvada, jog patikimo metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti nėra ir tai padaryti neįmanoma, prieštarauja pareiškėjo turimoms Nepriklausomų laboratorijų išvadoms, Muitinės laboratorijos vykdytiems tyrimams, o taip pat Reglamento Nr. 945/2005 preambulėje suformuotai Prezumpcijai. Teismo sprendimas grindžiamas Protokolu, taip pat duomenimis, esančiais UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokole. Protokole nėra duomenų apie azoto kiekį trąšose, tačiau nurodomi tyrimai amoniakinio azoto kiekiui nustatyti. Tai reiškia, kad Muitinės laboratorija vertino, jog galima nustatyti būtent trąšose esantį amonio nitrato kiekį. Visa tai paneigia atsakovo vėlesnę poziciją, o taip pat ir teismo sprendime nurodytą motyvą, kad trąšoms NPK 30:4:4 klasifikuoti pakanka nustatyti azoto kiekį, kuris Protokole net nėra nurodytas. Taigi, Protokolas įrodo, kad amonio nitrato kiekį nustatyti galima, kadangi Muitinės laboratorija ir siekė tai padaryti.
20.4. Profesorius dr. K. B. nurodė, kad rentgeno spinduliuotės difrakcinė analizė yra tinkamiausias metodas amonio nitratui ir jo kiekiui trąšose nustatyti, kadangi šis metodas leidžia nustatyti elementų junginius bei jų kiekį tiriamoje medžiagoje. Nepriklausomos laboratorijos naudojo rentgeno spinduliuotės difrakcinės analizės metodą. Atsakovas teigė, jog aptariamas metodas netinkamas pagrįsti trąšų sudėtį, kadangi jis nėra įtrauktas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (toliau – ir Reglamentas Nr. 2003/2003) IV priedą „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“. Pagal Reglamento Nr. 2003/2003 nuostatas jame nustatytos priemonės yra skirtos užtikrinti į bendrą rinką patenkančių trąšų saugumą, bet neturėtų būti naudojamos nustatant trąšų sudėtį muitų apskaičiavimo tikslais. Reglamento Nr. 2003/2003 IV priede nėra numatyta tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitratui ginčo trąšose nustatyti ir (ar) apskaičiuoti. Reglamentas Nr. 2003/2003 nedraudžia taikyti kitų analizės metodų. Todėl rentgeno difrakcinės spinduliuotės metodo taikymas amonio nitratui trąšose nustatyti yra galimas. Muitinė trąšoms tirti naudojo tokius tyrimo metodus (WDXRF spektrometrija ir IR spektroskopija), kurie nėra numatyti Reglamente Nr. 2003/2003. Tai pagrindžia poziciją, jog ginčo atveju buvo ir yra galimas rentgeno difrakcinės spinduliuotės metodo taikymas.
20.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Inspectorate Klaipėda“ 2017 m. vasario 27 d. tyrimo protokole Nr. K180159-11 nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Biuro reikalavimus. Amoniakinio azoto, nitratinio azoto ir nitratinio ir amoniakinio azoto bendras kiekis nustatytas akredituotais metodais: LST EN 15475:2009 Trąšos. Amoniakinio azoto nustatymas ir LST EN 15476:2009 Trąšos. Amoniakinio ir nitratinio azoto nustatymas pagal Devardą. UAB „Inspectorate Klaipėda“ yra akredituota tiek paruošti mėginius šiems tyrimams, tiek taikyti šiuos tyrimo metodus (2018 m. birželio 6 d. skundo Muitinės departamentui dėl Ataskaitos priedas Nr. 2).
20.6. Teismas rėmėsi Protokole, UAB „Inspectorate Klaipėda“ bei Gamintojo pateiktais duomenimis, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų apie Nepriklausomų laboratorijų tirtų NPK 30:4:4 trąšų mėginių tapatumą NPK 30:4:4 trąšoms, kurios 2017 m. gruodžio 31 d. buvo importuotos ir deklaruotos Deklaracija.
20.7. Teismas sprendime pažymėjo, kad teisingai prekes klasifikuoti yra svarbu nustatyti ginčo prekės sudėtyje esančio azoto kiekį, nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykį bei fosforo ir (arba) kalio kiekį. Tačiau Protokole, kuris yra Ataskaitos pagrindas, o taip pat ir teismo sprendimo pagrindas būtent visų šių duomenų ir nėra. Muitinės laboratorija nustatė tik amoniakinio azoto kiekį trąšose NPK 30:4:4, taip pat amoniakinį azoto kiekį. Nitratinio azoto kiekio Muitinės laboratorija nenustatė nei trąšose NPK 30:4:4, nei sudėtinėse jų dalyse. Nenustačius nitratinio azoto kiekio, neįmanoma nustatyti amoniakinio ir nitratinio azoto santykio. Tokiu būdu Muitinės laboratorija nenustatė visų trąšose esančių junginių, būtinų trąšoms klasifikuoti (kaip nurodė teismas sprendime), kiekio bei tų junginių (amoniakinio ir nitratinio azoto) santykio. UAB „Inspectorate Klaipėda“ visus šiuos junginius bei jų santykį nustatė – duomenys pateikti tyrimo protokole (2018 m. birželio 6 d. skundo Muitinės departamentui dėl Ataskaitos priedas Nr. 3). Atitinkamus duomenis bei amonio nitrato kiekio trąšose NPK 30:4:4 apskaičiavimą pateikė ir Gamintojas Rašte.
20.8. Teismas sprendime nurodė, jog faktinis sprendimo pagrindas yra Gamintojo pateikti duomenys. Viena iš priežasčių, kodėl teismas vertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ pateiktus tyrimų duomenis kaip nepatikimus, nurodoma tai, jog Nepriklausomos laboratorijos tyrimo rezultatai prieštarauja Gamintojo pateiktiems duomenims, kad sudėtinėje ginčo trąšų NPK 30:4:4 dalyje nitroamofoskoje (NPK 16:16:16) yra amonio nitrato. Teismas selektyviai vertino tik tuos Gamintojo pateiktus duomenis, kurie pagrindžia jo poziciją, t. y. bendrą teiginį, jog NPK 16:16:16 taip pat yra amonio nitrato. Tačiau nei teismas, nei Komisija, nei atsakovas niekaip nepasisakė ir nevertino Gamintojo pateiktų duomenų dėl amonio nitrato kiekio ginčo trąšose. Vadovaujantis Gamintojo pateiktais duomenimis ir skaičiavimais, amonio nitrato kiekis ginčo trąšose NPK 30:4:4 yra 77,5 proc. Teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovauja Gamintojo pateiktais amonio nitrato kiekio skaičiavimais, nepateikė jokių argumentų ar juos paneigiančių skaičiavimų. Todėl laikytina, kad Gamintojo pateikti duomenys ir skaičiavimai yra teisingi ir patvirtina, jog ginčo trąšose NPK 30:4:4 amonio nitrato kiekis yra mažesnis nei 80 proc. trąšų masės. Taigi, net ir tuo atveju, jei trąšų NPK 30:4:4 sudedamojoje dalyje NPK 16:16:16 (nitroamofoska) yra amonio nitrato (nors instrumentinės analizės tyrimo metodais buvo nustatyta, kad amonio nitrato nitroamofoskoje nėra) pagal Gamintojo pateikiamus duomenis galima apskaičiuoti bendrą amonio nitrato kiekį trąšose NPK 30:4:4 ir jis yra mažesnis už 80 proc.
20.9. Teismas neteisingai interpretavo pareiškėjo teiginius, kad analogišku kodu tokias trąšas importavo kita bendrovė „Linas Agro“, todėl pareiškėjas taip pat importavo šiuo KN kodu paminėtas trąšas. Pareiškėjo atstovas nurodė dvi priežastis, kodėl trąšos buvo importuojamos tokiu kodu – viena iš jų nurodyta teismo sprendime – kadangi rinkoje buvo tokia praktika, t. y. kitas importuotojas, bendrovė „Linas Agro“ anksčiau pradėjo importuoti trąšas šiuo kodu. Antras argumentas – Gamintojas, eksportuodamas trąšas, taip pat savo deklaracijose nurodė tokį kodą, t. y. Gamintojas tokiu būdu pareiškėjui nurodė, jog trąšos atitinka TARIC kodą.
20.10. Protokole nėra nustatytas bendras (visuminis) į NPK 30:4:4 įeinantis azoto kiekis, nėra aišku, kodėl nepateiktas detalus paaiškinimas ir azoto kiekio detalizavimas. Tik nustačius visuminio azoto, o taip pat amoniakinio ir nitratinio azoto koncentraciją atskirai, galima būtų daryti apibrėžtas išvadas dėl atitinkamų trąšų dalių sudėties ir jose esančių medžiagų, jų kiekio, koncentracijos. Priešingai, Muitinės laboratorija darė išvadas, jog neva NPK 30:4:4 trąšų sudėtyje išskirtinai yra tik amoniakinio azoto. Be to, nurodoma, kad amonio nitratas nustatytas ne tik amonio salietroje, tačiau ir NPK 16:16:16. Muitinės laboratorija nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog NPK 30:4:4 sudėtyje yra 8 proc. fosforo pentoksido ir kalio oksido, tačiau nedetalizuoja konkrečios šių elementų koncentracijos. Tokios išvados yra absoliučiai nepagrįstos ir padarytos vadovaujantis neišsamiais ir paviršutiniškais Muitinės laboratorijos tyrimų rezultatais, kuriuos paneigė Nepriklausomų laboratorijų tyrimai, pagal kuriuos išvados dėl amonio nitrato dalies bendroje NPK 30:4:4 trąšų masėje yra iš esmės panašios: UAB „Inspectorate Klaipėda“ nurodo, kad amonio nitrato masės dalis yra apie 73 proc.; KTU laboratorija – apie 72 proc. Pagal apeliaciniame skunde pateiktą teorinį amonio nitrato kiekio trąšose skaičiavimą, vadovaujantis Gamintojo pateiktais duomenimis, jei nitroamofoskoje (NPK 16:16:16) dėl cheminių reakcijų būtų amonio nitrato, amonio nitrato kiekis trąšose NPK 30:4:4 taip pat neviršytų 80 proc. – sudarytų 78,04 proc. Protokole iš esmės apsiribojama deklaratyviu teiginiu, jog Bendrovės importuotuose trąšose NPK 30:4:4 esantis amonio nitratas sudaro daugiau nei 80 proc. bendros trąšų masės. Toks teiginys yra nepagrįstas ir neparemtas realiais tyrimų rezultatais ir išvadomis. Muitinės laboratorija, atliktam tyrimui pasirinko netinkamus tyrimų metodus, tokiais tyrimais ir veiksmais parengtas Protokolas nėra ir negali būti laikomas pagrindu keisti Bendrovės deklaruotų trąšų NPK 30:4:4 TARIC kodą.
20.11. Nepriklausomos laboratorijos vadovavosi tarptautiniais, o taip pat LST bei GOST standartais. Biuras yra išdavęs UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01.163, kuris liudija, jog UAB „Inspectorate Klaipėda“ cheminė analitinė laboratorija atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir yra akredituota atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus. Muitinės laboratorija nėra ir nebuvo akredituota nei tirti trąšas, nei parengti trąšų mėginius tyrimams http://db.nab.lt/ais/document/316b50a4-1073-4753-aa99-6241dd36a25a.
20.12. Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato, kad taikant KN, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012). Taigi, Taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekėms klasifikuoti pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas prekės kodui pagal TARIC nomenklatūrą nustatyti, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes (LVAT 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į paminėtą Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta kitu Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1269-442/2015).
20.13. Prieštaravimo tarp Gamintojo pateikiamos informacijos apie trąšų NPK 16:16:16 gamybą ir Nepriklausomų laboratorijų tyrimų nėra, kadangi Gamintojas nurodo, jog NPK 16:16:16 gamyboje yra naudojamas amonio nitratas. Tuo tarpu Nepriklausomos laboratorijos tyrė galutinį produktą, kurio cheminė sudėtis dėl vykstančių cheminių reakcijų yra šiek tiek kitokia, nei pirminiai gamyboje naudojami cheminiai junginiai. KTU laboratorijos išvadose šis neatitikimas paaiškintas.
20.14. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Europos Komisija Europos Sąjungos oficialiame leidinyje pateikė pranešimą Nr. 2017/C 271/07 dėl antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, dalinės tarpinės peržiūros, inicijuotos Rusijos eksportuojančių gamintojų „PJSC Acron“, įmonės „Dorogobuž“ ir jų asocijuotosios prekybos bendrovės „Agronova Europe AG“ iš Šveicarijos. Pranešimo 2 p. aprašytas nagrinėjamas produktas – kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 29 00, 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20. Po tyrimo Europos Komisija peržiūros iniciatoriams pateikė patikrinimo ataskaitą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad iš visų prie ataskaitos pridėtame 3 priede nurodytų produktų tik trąšos 31.3.3 ir 33.1.1 yra aptariamas (nagrinėjamas) produktas (Product concerned). Priede Nr. 3 yra nurodytos ir trąšos NPK 30:4:4. Šie dokumentai įrodo, jog pati Europos Komisija trąšų NPK 30:4:4 nelaiko produktu, kuriam turi būti taikomas antidempingo muitas. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendime byloje Nr. T-348/05 padarytas išvadas, jei trąšos NPK 30:4:4 nėra tyrimo objektas, jos negali būti apmokestinamos antidempingo muitu.
21. Pareiškėjas LVAT 2021 m. spalio 18 d. pateikė prašymą skirti ekspertizę, siekiant nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį ginčo prekių (trąšų NPK 30:4:4, kurios yra mechaniniu būdu amonio salietros (NPK 34:0:0) ir kompleksinių trąšų NPK 16:16:16, mišinys) mėginiuose, kuriuos turi Muitinės departamentas, bei priimti ir prie bylos prijungti papildomus įrodymus – kopijas (Lietuvos standarto LST EN 13925-1 dalis ir vertimas, Lenkijos akreditavimo centro Bandymų laboratorijos akreditavimo pažymėjimas Nr. AB 054 ir vertimas, Tyrimų laboratorijos akreditavimo srities Nr. AB 054 dalis ir vertimas, L. K. susirašinėjimas el. paštu su Lukasiewicz tyrimų tinklo – keramikos ir statybinių medžiagų instituto atstovais ir vertimas, Lukasiewicz tyrimų tinklo – keramikos ir statybinių medžiagų instituto pasiūlymas Nr. 79/2021/DF ir vertimas).
22. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą nepakeistą. Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
22.1. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia (be kita ko, įskaitant) NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės.
22.2. Esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, muitinė pagrįstai vadovavosi Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtina Prezumpcija ir, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme. Buvo būtina nustatyti, ar pareiškėjo importuota prekė (trąšos NPK 30:4:4) atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą, t. y. ar pagrįstai muitinė importuotą prekę klasifikavo TARIC 3105 20 10 50 kodu. Taigi, siekiant teisingai klasifikuoti pareiškėjo importuotą prekę, būtina nustatyti: 1) ginčo prekės sudėtyje esantį azoto kiekį, 2) ginčo prekės sudėtyje esančio nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykį, ir 3) ginčo prekės sudėtyje esančio fosforo ir (arba) kalio kiekį. Esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo importuota prekė yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Bendrovė importavo būtent tokias trąšas, kurios Reglamentu Nr. 945/2005 buvo nustatytos kaip naujos produkto rūšys, kurioms taikomas antidempingo muitas.
22.3. Nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.
22.4. Teismas teisingai konstatavo, kad muitinei turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie patvirtintų šios prekės atitiktį deklaruojamam kodui. Nagrinėjamu atveju įrodymai, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka deklaruojamam TARIC kodui keliamus reikalavimus, nebuvo pateikti. Pareiškėjas pateikė tik Gamintojo Kokybės sertifikatą apie importuotų trąšų sudėtį. Bendrovei nepateikus patikimų įrodymų apie UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir KTU laboratorijoje tirtų NPK 30:4:4 trąšų mėginius, kad šie trąšų mėginiai yra tos pačios NPK 30:4:4 trąšos, kurios 2017 m. gruodžio 31 d. buvo importuotos ir deklaruotos Deklaracija, negalima šių išvadų laikyti patikimomis.
22.5. Dėl apeliacinio skundo argumentų bei skaičiavimų, jog faktinis amonio nitrato kiekis ginčo prekėse buvo mažesnis nei 80 proc., t. y. 77,5 proc., pažymėtina, kad teismas pritarė muitinės pozicijai dėl aplinkybės, jog nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir / ar skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent dėl minėtos priežasties amonio nitrato kiekiui nustatyti ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota Prezumpcija.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
23.1. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad muitinės institucijų pateiktas Reglamento Nr. 945/2005 normų aiškinimas, remiantis jame įtvirtinta Prezumpcija yra nepagrįstas ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas konkretus amonio nitrato kiekis trąšose, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad iš prekių importo metu pateikto Kokybės sertifikato turinio nustatyta, jog jame kaip ginčo prekei charakteringos savybės yra nustatytas trąšose esantis azoto, fosforo ir kalio, tačiau ne amonio nitrato kiekis. Reikalavimas kiekvienu atveju importuojamoje prekėje nustatyti konkretų amonio nitrato kiekį, atliekant prekių laboratorinius tyrimus, neįmanomas, nes patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nėra.
23.2. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą. Teismas taip pat pažymėjo, kad yra svarbu nustatyti ginčo prekės sudėtyje azoto kiekį, ginčo prekės sudėtyje esančio nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykį, ir ginčo prekės sudėtyje esančio fosforo ir (arba) kalio kiekį. Tuo tarpu tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas, kaip teigia pareiškėjas, ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekei klasifikuoti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo importuota prekė turi būti klasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu, jai turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas.
23.3. Dėl Europos Komisijos bylos Nr. R699 dėl antidempingo priemonių amonio nitratui dalinės tarpinės peržiūros, pažymėtina, kad šios dalinės tarpinės peržiūros procedūra yra užbaigta Europos Komisijai 2018 m. lapkričio 14 d. priėmus Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2018/1722, kuriuo, atlikus tarpinę peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1036 11 straipsnio 3 dalį, iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 999/2014, kuriuo importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas. Ir šiuo reglamentu paliktos galioti galutinio antidempingo priemonės importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, paliekant tą patį šiam ginčui aktualų produkto aprašymą (Kietosios trąšos), taip pat sumažina fiksuotą muito dydį (Eur už toną).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 – klasifikavimo ir su tuo susijusių Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 11 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8VM190726S, kuria pareiškėjui apskaičiuoti papildomi mokesčiai (galutinis antidempingo muitas, importo PVM) ir susijusios sumos (delspinigiai ir bauda), Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 1A-349, kuriuo Ataskaita patvirtinta, bei Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-224 (7-203/2018), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ginčo prekė – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 – atsakovo buvo teisingai klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50, dėl to pareiškėjui pagrįstai papildomai apskaičiuoti mokėtini importo PVM bei galutinis antidempingo muitas ir su jais susijusios sumos.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kurių netenkinti jo skundo reikalavimai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Muitinės laboratorijos Protokolas nėra ir negali būti laikomas pagrindu keisti Bendrovės deklaruotų trąšų NPK 30:4:4 TARIC kodą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo byloje pateiktus įrodymus.
27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti papildomus įrodymus (UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadą, patvirtinančią, kad apskaičiuoti amonio nitrato kiekį trąšose galima bei Nutarties 21 punkte nurodytų dokumentų kopijas bei skirti ekspertizę amonio nitrato kiekiui ginčo prekėje nustatyti. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
29. Pagal LVAT praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, ekspertizės skyrimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).
30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia LVAT praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos ir ekspertizės skyrimo aspektais, pareiškėjo prašymų priimti ir tirti naujus įrodymus bei skirti ekspertizę netenkina. Tokia išvada daroma, nustačius, kad pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra reikšmingi), taip pat pareiškėjas tinkamai nepagrindė, kodėl būtinybė tokius įrodymus pateikti ir / ar skirti ekspertizę iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia pareiškėjas prašyme skirti ekspertizę, ginčo prekių, kurios buvo importuotos 2017 m. gruodžio 31 d. Deklaracija, ekspertizė, neturės jokios reikšmės ginčo prekėms kituose, pareiškėjo vertinimu, analogiškuose mokestiniuose ginčuose tarp Bendrovės ir Muitinės departamento.
31. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 31 d. įformino Vilniaus teritorinėje muitinėje elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTVG2000IM11BA06 Gamintojo prekei – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, kurias deklaravo TARIC 3105 20 10 90 kodu. Vilniaus TM, atlikusi Deklaracijoje TARIC 3105 20 10 90 kodu deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumo patikrinimą, atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos 2018 m. kovo 5 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0419 nurodytus importuotos ginčo prekės tyrimo rezultatus, konstatavo, kad ginče aptariamos prekės – sumaišytos sausos amonio nitrato trąšos NPK 30:4:4 turėjo būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu; Vilniaus TM Ataskaitoje apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtinus mokesčius – 5 482 Eur galutinio antidempingo muitą, 1 151 Eur importo PVM, 39 Eur muito delspinigius ir 663 Eur baudą. Muitinės departamentas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus TM Ataskaitą; Komisija 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtinimo Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.
32. Primintina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, o taip pat 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.
33. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Bendrovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
34. Šiame kontekste taip pat yra aktuali LVAT praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo mokestinių ginčų bylose (žr., pvz., 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; 2008 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-76/2008). Pažymėtina, kad ikiteisminio nagrinėjimo metu mokestinio ginčo dalyvių įrodinėjimo pareigos yra paskirstytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsniu. Šiame straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 d.). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 d.). Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, privalo skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo klasifikuodami ginčo prekes rėmėsi Muitinės laboratorijos 2018 m. kovo 5 d. tyrimo protokolu Nr. 18MLT0419 (Komisijos byla, b. l. 110–111), kuriame nurodyta, kad remiantis tyrimo ir pateiktais duomenimis, tyrimui pateiktos NPK 30:4:4 trąšos yra pagamintos maišymo būdu sumaišius 75 proc. amonio nitrato su 25 proc. kompleksinių NPK trąšų, kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas. Tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 8 proc. masės, ir gabenamų nesupakuoto į pakuotės, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 50. Pareiškėjas, kvestionuodamas Muitinės atliktą ginčo prekės priskyrimą TARIC kodui 3105 20 10 50, pateikė Gamintojo kokybės sertifikatą Nr. TU2189-104-00203815-2006, Gamintojo Raštą bei Nepriklausomų laboratorijų tyrimų rezultatus, kaip įrodymus, paneigiančius Muitinės laboratorijos tyrimo protokole išdėstytas išvadas.
36. Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.
37. LVAT praktikoje, kuri yra suformuota dėl analogiškos, tačiau nuo 2016 m. gruodžio 10 d. netekusios galios Taisyklių 6 punkte įtvirtintos nuostatos (neteko galios Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224), yra pažymėta, kad atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).
38. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal LVAT jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, kuris galioja ir aiškinant Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pateikto UAB „Inspectorate Klaipėda“ 2017 m. vasario 27 d. tyrimo protokole nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Biuro reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes pateiktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus (Komisijos byla, b. l. 112–113) nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir pareiškėjo pateiktas KTU laboratorijos atliktas tyrimas.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrindė Bendrovei apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas Protokolu, o pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka Bendrovės deklaruojamam TARIC kodui (3105 20 10 90) keliamus reikalavimus nepateikė, taigi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo rezultatai nenuginčyti.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (žr. Nutarties 20.10–20.11 p.) kvestionuoja Muitinės laboratorijos kompetenciją bei Protokolo išsamumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443, detaliai reglamentuoja muitinės pareigūnų veiksmus administruojant prekių mėginius (pavyzdžius) dėl jų tarifinio klasifikavimo taikant Kombinuotąją nomenklatūrą bei Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Muitinės laboratorija, nustatydama ginčo prekės TARIC kodą, veikė pagal teisės aktų normų reikalavimus ir savo kompetencijos ribose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos Protokolo išsamumu, kadangi jis atitinka teisės aktų reikalavimus (Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664, 30 p.), jame aiškiai aprašytas mėginys, kuris buvo tiriamas, nurodyti papildomai pateikti dokumentai (be kita ko, Deklaracija, Gamintojo sąskaita-faktūra, Kokybės sertifikatas), šaltiniai, kuriais remiantis nustatytas prekės TARIC kodas. Taigi Protokolas yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, o pareiškėjui nepateikus įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip paneigiantys Protokole išdėstytas aplinkybes, laikytinas dokumentu, pagrindžiančiu ginčo prekės priskirtinumą TARIC kodui 3105 20 10 50. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti skundžiamus Vilniaus TM Ataskaitą, Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
41. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šioje byloje pateikto ginčo situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino Vilniaus TM ir Muitinės departamento priimtus sprendimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų jam atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė