Civilinė byla Nr. 2A-630-464/2010
Procesinio sprendimo
kategorija: 75.6.; 75.7, 75.8.
(S)

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010
m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos teisėjų Romualdos
Janovičienės ir Marijono Greičiaus,
sekretoriaujant A. Navickui,
dalyvaujant ieškovės atstovui
adv. A. Sizovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui
G. P. dėl
santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė L. P. 2009-06-30 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės
teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (b.l 3-6, 37) prašė: panaikinti
2007-11-21 Vilniaus m. CMS apskaitytą jos ir atsakovo G. P. santuokos
apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys
neskelbtini); priteisti iš atsakovo 41 000 Lt nuostolių; po santuokos
nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę – E; pripažinti atsakovui
jam priklausančius kreditorinius įsipareigojimus jo asmeninėmis skolomis. Nurodė,
kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl išryškėjusio skirtingo požiūrio į gyvenimą,
nuo 2008 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena
santuokinio gyvenimo, santuokoje vaikų nesusilaukė, kilnojamojo ir nekilnojamojo
turto neturi. Paaiškino, kad atsakovas asmeniniams reikalams iš jos pasiskolino
43 940 Lt, grąžino 2490 Lt, liko skolingas 41 000 Lt.
Atsakovas G. P. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 47-48) su ieškiniu dalyje
dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei prievolės pagal
2008-09-30 paskolos sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini) su UAB „Europrovidus“ pripažinimo jo asmenine prievole sutiko,
kitoje dalyje prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, jog nesutinka su
ieškovės reikalavimu priteisti 41 000 Lt nuostolių atlyginimą. Tvirtina, jog
teismui pateiktame paskolos raštelyje nuodyti duomenys neatitinka tikrovės:
nurodyta suma vos ne dvigubai didesnė už 2008-02-21 ieškovės jam pervesta
pinigų suma – 24 000 Lt. Be to, santuokos nutraukimo byloje draudžiama kelti
kitus reikalavimus (CPK 383 str.), kurie nėra nustatyti CPK 385 str. 1 d., t.y.
ieškovė gali keti reikalavimus, susijusius tik su išlaikymu ir turto
padalijimu.
Vilniaus m.
1-asis apylinkės teismas 2009-11-12 sprendimu (b.l. 102-103) ieškovės L. P. ieškinį patenkino: L. P. ir G. P. santuoką, sudarytą 2007-11-17 Vilniaus m. CMS, nutraukė
dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – E.; priteisė
ieškovei iš atsakovo 41 000 Lt skolos ir nustatė šios skolos mokėjimo tvarką, įpareigodamas
atsakovą skolą sumokėti per penkis metus, sumokant per metus ne mažiau kaip 8
200 Lt, jeigu šalys nesusitars kitaip, o skolos mokėjimo terminą nurodė skaičiuoti
nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažino atsakovui jam priklausančius
kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-09-30 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal
vartojimo sutartį Nr. 0700316/16, asmeniniais; nustatė, kad pagal „Swedbank“, AB
ir G. P. 2006-02-14 pasirašytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievolė grąžinti
kreditą atitenka atsakovui, kuri laikytina jo asmenine skola; priteisė ieškovei
iš atsakovo 681,50 Lt žyminio mokesčio bei 600 Lt už advokato teisinę pagalbą
bei iš ieškovės ir atsakovo po 20,10 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių
paaiškinimus, konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių
kaltės, ją nutraukti kliūčių nėra (CK 3.61 str.). Atsižvelgęs į tai, kad
atsakovas teismo posėdžio metu pripažino skolą ieškovei, kurią patvirtina į
bylą pateiktas skolos pripažinimo raštelis (b.l.30), teismas patenkino ieškovės
prašymą priteisti iš atsakovo 41 000 Lt. Tačiau įvertinęs byloje esančius
rašytinius įrodymus, atsakovo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas
pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, ir vadovaudamasis teisingumo
bei protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7
d.), išdėstė skolos sumokėjimą penkeriems metams. Kadangi santuoka nutraukta
dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi
išlaidas šalims teismas paskirstė lygiomis dalimis.
Ieškovė L. P. apeliaciniu skundu (b.l. 105-106) prašo Vilniaus m.
1-oj apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimą pakeisti: priteisti ieškovei iš
atsakovo 41 000 Lt skolą sumokėti ne dalimis, o visą iš karto; priteisti iš
atsakovo visą sumokėtą žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo,
kad teismas, nepareikalavęs iš atsakovo jo mokumo įrodymų, nepalankiu ieškovei
būdu išdalino priteistą skolos mokėjimą penkeriems metams, pirmą įmoką mokant
po metų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, kas ypatingai blogina ieškovės
padėtį. Tokia skolos išdėstymo tvarka užkerta kelią ieškovei kuo ekonomiškiau
ir greičiau įgyvendint teismo sprendimą, kadangi vykdomąjį dokumentą ji galėtų gauti tik po
metų. Mano, kad teismas nepagrįstai žyminį mokestį padalino lygiomis dalimis
tarp šalių, nes žyminį mokestį ji mokėjo nuo ieškinio sumos (skolos dydžio),
atsakovas su ieškiniu sutiko, taip pat nepagrįstai iki 600 Lt buvo sumažintos bylinėjimosi
išlaidos.
Apeliacinis
skundas iš dalies tenkintinas.
CPK 320 str.
įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos
teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Šios
instancijos teisme nagrinėjimas yra saistomas apeliaciniame skunde įvardijamų
nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų bei teisinių argumentų, jeigu
nenustatomi absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu
peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės
instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas.
Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius
prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų
leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str.
1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi
reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla
abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329
str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius
dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai
patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo.
Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti
sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo
veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų
nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų
teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami
neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme
nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
Vienas tokių
įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas absoliučiai negalioja, kuomet
pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti bylos
nagrinėjime asmenų teisių arba pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu
atveju ieškovė, pareikšdama reikalavimą pripažinti atsakovui jam priklausančius
kreditorinius įsipareigojimus asmeninėmis atsakovo prievolėmis, jokių savo
ir/ar atsakovo, ar judviejų bendrų kreditorių, priešingai nei reikalauja CPK
382 str. 5 p. nuostatos, ieškinyje neįvardijo, nenurodė pranešusi apie bylos
nagrinėjimą jai žinomiems savo ar sutuoktinio kreditoriams ir tokią aplinkybę
patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Apie tai, kad sutuoktiniai turi
(asmeninių ar judviejų bendrų) kreditorių, buvo akivaizdu vos pradėjus bylą
nagrinėti teisme. Pati ieškovė su ieškiniu pateikė bent trijų paskolos sutarčių
kopijas (b.l.16 -29), teismo posėdyje įvardijo turinti ir asmeninių paskolų, o
atsakovas pripažino skolingas bankams ir fiziniams asmenims apie 200 000 Lt
(b.l.100).
Teismas tokių
duomenų bei pačių šalių pripažinimo apie egzistuojančias skolas tinkamai
neįvertino ir neįpareigojo apeliantės (ieškovės) ištaisyti šios bylos
nagrinėjimo eigoje jau akivaizdžiai paaiškėjusių ieškinio turinio trūkumų (CPK
115 str., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p.), kurie, esant ieškovės reikalavimui
padalinti skolas tokiu būdu, kad jos atitektų tik atsakovui, kliudė ir pačios
bylos procesui - iš anksto suponavo prielaidas pasisakyti dėl byloje dalyvauti
neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ( CPK 37 str., 46 str., 47 str.). Šio
procesinio trūkumo teismas neištaisė ir savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Teismo
užklausimų bankams apie atsakovo G. P. vardu esančias
sąskaitas bei jų likučius (b.l. 70-72), tenkinant apeliantės ieškinyje
išdėstytą prašymą, prilyginti CPK 382 str. 5 d p. nurodytam pranešimui jokio
teisinio pagrindo nėra. Pastebėtina ir tai, kad net ir šiuo atveju buvo žinoma
vieno iš kreditorių – „Swedbank“, AB neigiama pozicija dėl, jo įsitikinimu,
solidarių skolų padalijimo vienam iš sutuoktinių (b.l. 77). Nepaisant
kreditorių neinformavimo apie vykstantį procesą, pirmosios instancijos teismas sprendimu
skolų (prievolių) padalijimo klausimą sutuoktiniams išsprendė, pripažinęs keturis
atsakovo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus vieno sutuoktinio - atsakovo G. P. - asmeninėmis prievolėmis. Pastebėtina ir tai, kad
teismas tokios savo pozicijos ir išvados tik apie vieno iš sutuoktinių pareigą
grąžinti skolas nepagrindė jokiais teisiniais argumentais ar byloje esančių ir
teismo posėdyje ištirtų įrodymų analize, nors
kai kurios prievolės akivaizdžiai kildinamos iš sutarčių, sudarytų
santuokos metu (b.l. 16), o kreditoriaus sutikimas dėl prievolės modifikavimo tokiu
būdu nepateiktas. Šiuo aspektu kolegija akcentuoja, kad teismo sprendimas
neturi res judicata galios
neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims (kreidtoriams), taigi toks teisinis
rezultatas iš esmės paneigia ir vieną iš pamatinių – teismo sprendimo privalomumo
- principą (CPK 18 str.).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas turi
garantuoti ir pačių sutuoktinių, ir jų kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir
kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini, be to, pats santuokos
nutraukimo faktas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno
iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti
kreditoriams pagal solidariąją prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-13 nutartis c.b. Nr 3K-3-482/2008; 2009-05-18 nutartis
c.b. Nr. 3K-7-229/2009).
Taip pat Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs ir dėl to, kad įstatyme
įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių
teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-04 nutartis c.b.
Nr. 3K-7-192/2007; 2010-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-173/2010; 2010-05-20 nutartis c.b.
Nr.3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 str., kurio
2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo,
privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar
vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas
jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Lygiai tokias pačias garantijas
kreditoriams įtvirtina ir aptariama proceso teisės norma - CPK 382 str. 5 p.,
įpareigojanti informuoti tiek asmeninius kiekvieno iš sutuoktinių, tiek ir
bendrus jų kreditorius apie inicijuotą santuokos nutraukimo bylą. Ši procesinė
pareiga neišnyksta ir tais atvejais, kuomet sutuoktiniai neturi dalintino
turto, į kurį galėtų pretenduoti kreditoriai, juo labiau bylose, kuriose
pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalinti bendras dalines ar solidariais prievoles.
Apeliantė tokį reikalavimą reiškė. Tokiu atveju pasirengimo bylą nagrinėti metu
būtina buvo spręsti klausimą, ar prievoles, kurias siekiama modifikuoti,
atsirado santuokos metu. Jeigu toks teisiškai reikšmingas faktas nustatomas, kreditoriai
pagal šias prievoles trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio
reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Tokių
kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų
ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio. Jeigu dėl prievolės pobūdžio ir jos
padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis
sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi būti nagrinėjamas tik
pagal ginčo teisenos taisykles pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui.
Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl
prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas
dėl pareikšto reikalavimo padalinti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą
trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.).
Esant tokiam materialinėmis
bei procesinėmis normomis įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio
teismo formuojamai praktikai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios
instancijos teismas, pažeisdamas betarpiškumo principą (CPK 14 str.3 d.),
nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių bei pareigų. Tai yra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo
sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti bylą tam pačiam teismui
nagrinėti iš naujo.
Kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų
apeliantės argumentų, nes, panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo
pagrindo, šie skundo argumentai teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui
nereikšmingi.
Tačiau pažymėtina,
kad šalys sudarė ne civilinę, kaip įvardinta teismo sprendime, o bažnytinę
santuoką, kuri tik buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje
(b.l. 8). Nors pirmosios instancijos teismas buvo atkreipęs dėmesį į šią
aplinkybę, nutartimi įpareigojo ieškovę tikslinti reikalavimą (b.l. 33, 37),
tačiau sprendime reikšmės tam nesuteikė. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina
vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos
2007-02-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 pateiktais
išaiškinimais dėl tokia tvarka sudarytos santuokos pasibaigimo.
Apeliantė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo, todėl jo
grąžinimo pagal CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatą klausimas nekyla.
Vadovaudamasi CPK 325
str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir
perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Dalia Kačinskienė
Teisėjai Romualda Janovičienė
Marijonas
Greičius