Civilinė byla Nr. e2-203-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00521-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Premmier EU“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-2408-173/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Premmier EU“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Mitnija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės UAB „Premmier EU“ priteisti 207 708,28 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių vertė būtų 207 708,28 Eur. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad ieškinio suma didelė, o atsakovė dėl galimai pablogėjusios finansinės padėties savo įsipareigojimų nevykdė, vengė bendradarbiauti. Todėl mano, kad atsakovė gali imtis veiksmų, galinčių sumažinti turtą, gali jį perleisti arba paslėpti, tuo apsunkindama būsimo sprendimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 207 708,28 Eur sumai; 2) turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams ir atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais, atsiskaityti su ieškove; 3) nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą; 4) nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti; 5) surasti, aprašyti ir areštuoti atsakovės turtą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, šio reikalavimo suma yra didelė, o duomenų apie atsakovės turimą turtą ir lėšas nesama. Todėl šias aplinkybes pripažino objektyviai didinančiomis būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Turto bei piniginių lėšų arešto tvarką teismas nustatė atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Premmier EU“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-09-23 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspęsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nutartis yra beveik nemotyvuota, teismas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors atsakovei kartu su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pateiktas ieškinys su priedais, atsakovė sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai ją apibūdina kaip įsipareigojimų nevykdančią ir vengiančią bendradarbiauti įmonę.
2. Atsakovė yra jau ketverius metus stabiliai ir pelningai veikianti įmonė. 2012-12-31 atsakovė turėjo 35 10 367,53 Eur vertės ilgalaikio bei 177 568,64 Eur vertės trumpalaikio turto, atsakovės pelnas po pirmųjų veiklos metų sudarė 40 605,02 Eur. Jau 2014-12-31 atsakovės ilgalaikis turtas siekė 226 927,13 Eur, trumpalaikis turtas - 2 697 202,56 Eur, o pelnas sudarė 85 332,48 Eur. Šie duomenys patvirtina atsakovės mokumą bei užtikrina, kad sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, disponavimo teisių į turtą, o jei jo nepakaks, tai ir į lėšas, apribojimas gali iš esmės pakenkti įmonei. Atsakovė užsiima durų bei langų gamyba ir pardavimu, todėl nuolat perka įvairias medžiagas produkcijai gaminti. Apribojus disponavimo teisę į visą atsakovės turtą, faktiškai atsakovės veikla bus paralyžiuota. Negalėdama vykdyti savo pagrindinės veiklos, atsakovė bus priversta bankrutuoti.

Ieškovė UAB „Mitnija“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015-09-23 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė nepaneigė ieškinyje išdėstytų faktų, įrodančių neleistiną gaminių tiekimo ir montavimo vėlavimą, gaminių nekokybiškumą, dėl kurio ieškovė buvo priverstas jų visiškai atsisakyti. Akivaizdu, jog ne ieškovės, o būtent atsakovės netinkamas įsipareigojimų vykdymas nulėmė žalos atsiradimą. Ieškovė pilnai ir tinkamai pagrindė savo reikalavimus, ieškinyje išdėstydamas tiek faktines aplinkybes, tiek sutartines nuostatas, pridėjo reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.
2. Atsakovės nenorą bendradarbiauti, neteisėtus ir piktavališkus veiksmus patvirtina 2015-09-30 raštas dėl gaminių demontavimo ir išvežimo iš objekto. Todėl egzistuoja pagrindas daryti prielaidą, jog ateityje teismui priėmus atsakovei nepalankų sprendimą, ji gali imtis nesąžiningų veiksmų, galinčių sumažinti atsakovės turtą.
3. Atsakovės teiginiai, kad ji yra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, neturinti jokių mokumo problemų, yra prieštaringi, kadangi ji taip pat teigia, jog apribojus jos disponavimo teisę į turtą, faktiškai bus paralyžiuota įmonės veikla ir ši bus priversta bankrutuoti. Be to, atsakovės pateiktame 2014-12-31 balanse nurodoma, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 199 300 Lt, o tuo pačiu laikotarpiu pinigų ir kitų ekvivalentų suma nurodoma tik 63 430 Lt. Esant neadekvačiam įsipareigojimų ir turimų lėšų santykiui, kyla pagristų abejonių dėl atsakovės galimybės tinkamai suvaldyti atskaitymų srautus.
4. Atsakovės finansinė padėtis gali dar labiau pasunkėti dėl kitos užsakovės - UAB „Hidrostatyba“ reikalavimų dėl identiškų gaminių gaminimo ir montavimo darbų atlikimo. Dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo bei netinkamos gaminių / darbų kokybės, sutartis buvo nutraukta ir UAB „Hidrostatyba“ pareikalavo atsakovės atlyginti nuostolius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (2015-09-30 atskirojo skundo priedai). Atsižvelgiant į tai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas nepranešus apeliantei (atsakovei), jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti atsikirtimus, paaiškinimus ar pateikti įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir juos priima (CPK 314 str.).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybių, susijusių su apeliantės finansine padėtimi, kurie patvirtina, kad ieškinio suma apeliantei nėra didelė.

Ieškovės turtinio reikalavimo suma apeliantei yra 207 708, 28 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš apeliantės pateiktų duomenų (kurie sutampa ir su Juridinių asmenų registre paskelbtais apeliantės finansiniais dokumentais; CPK 179 str. 3 d.) nustatė, kad 2014-12-31 apeliantės turimas turtas sudarė 3 190 835 Lt (924 129 Eur), iš kurio 748 118 Lt ilgalaikis materialus turtas. 2014-12-31 apeliantės grynasis pelnas siekė 294 636 Lt. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog apeliantės balanse per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 199 300 Lt, savaime nereiškia apeliantės nesąžiningumo ir / ar netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų, kadangi tai nėra pradelstos skolos įmonės kreditoriams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose nėra ginčų dėl negrąžintų skolų išieškojimo iš apeliantės (CPK 179 str. 3 d.). Todėl aptarti finansiniai duomenys yra pakankami įsitikinti, kad apeliantė yra pelningai bei aktyviai ūkinę komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuris turi pakankamai turto (924 129 Eur), kas savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nesudaro (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad turto areštas taip pat negali pagerinti jo savininko turtinės padėties ar šio turto pagausinti, todėl laikinų apribojimų juo disponuoti nustatymas galėtų būti apspręstas tik tikėtinai nustatytos rizikos, jog atsakovas imsis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti būsimo jam nepalankaus teismo spendimo vykdymo.  Todėl tokie ieškovės atsikritimų į atskirąjį skundą argumentai, kad reikalavimus teisme atsakovei ketina pareikšti dar ir kitas asmuo, teisiškai nereikšmingi.  

Kita vertus, didelė ieškinio suma, kuo iš esmės nagrinėjamoje byloje ir buvo grindžiamas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-407/2016 ir kt.). Galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Taigi būtent ieškovas (šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones), turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliantės nesąžiningumo neįrodinėjo ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios lemtų bent tikėtiną vertinimą, kad apeliantė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovės argumentai, susiję su apeliantės nesąžiningumu, vykdant subrangos darbus (2015-09-30 raštas dėl gaminių demontavimo), sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą taip pat nėra aktualūs. Ieškovės materialinio reikalavimo pagrįstumo ir / ar apeliantės elgesio įvertinimo, vykdant sutartinius įsipareigojimus, klausimai bus išspręsti nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ištiriant į bylą pateiktus  įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, areštuodamas apeliantės turtą, taip pat nenustatė ir nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto apeliantės atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Vadinasi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, šiuo atveju neįrodyta (CPK 185 str.).

Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.). Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovui pranašumo. Taigi vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog apeliantė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti apeliantės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad apeliantė yra juridinis asmuo, vykdantys komercinę ūkinę veiklą, o laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) kurių mastas 207 708, 28 Eur, galėtų apsunkinti jos, kaip rinkos dalyvio, galimybes netrikdomai vykdyti ūkinę veiklą, vykdyti sandorius. Todėl ir į šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia. Tai konstatavus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (į. k. 134511472) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Premmier EU“ (į. k. 302743525) taikymo atmesti.

Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja               Dalia Kačinskienė