Skundas Nr. 1S-236-843/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 59-77 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
1. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-19 nuosprendžiu, pakeitusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-01-03 nuosprendį, T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
2. Bausmės pradžia – 2017-01-19, bausmės pabaiga – 2022-07-19, ½ bausmės atliks – 2019-07-19, neatliktos bausmės dalis 2019-07-01 – 3 metai ir 18 dienų.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau tekste ir – Komisija) 2019-05-03 nutarimu Nr. 59-77, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nutarė taikyti T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatyti T. M. baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi iki 2022-07-19; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022-07-19; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-29 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, sprendimą motyvuodamas tuo, jog pagal OASys metodiką atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 78 taškai, iš jų 45 taškai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 33 taškai – dinaminiai (yra galimybė mažinti) (asmens bylos I dalies l. 73–78, 122–127, 135–140). Tokia pati nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nurodyta ir paskutinėje 2019-04-17 socialinio tyrimo išvadoje. Teismas pažymėjo, jog pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama vidutinei grupei, yra būtent nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, gi T. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika nemažėja ir yra aukštesnė nei vidurkis. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2019-04-17 socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog nuteistasis iš dalies prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, dalį jos perleidžia kitiems asmenims ir aplinkybėms. Nusikalstamą elgesį grindžia naivumu, pasidavimu įkalbinėjimui, pinigų trūkumu, nuteistojo mąstymui būdingas konkretumas, problemų sprendimo įgūdžių nelankstumas, ypač situacijose, kuriose reikia brandžiai atstovėti už save, savo interesus, juolab nuteistasis linkęs pasiduoti kitų įtakai, leisti būti išnaudojamas, jam sunkiau sekasi identifikuoti kylančias problemas, apmąstyti savo elgesį, numatyti neigiamas pasekmes sau ir kitiems, tinkamai interpretuoti kitų žmonių patirtis, išgyvenimus, tik minimaliai atlygino turimus finansinius įsipareigojimus. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijos 2019-05-03 nutarimas Nr. 59-77 nebuvo priimtas vienbalsiai. Vienas Komisijos narys pateikė atskirąją nuomonę, kuria siūlė netaikyti T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgiant į nuteistojo menką finansinių įsipareigojimų dengimą, jo ankstesnių teistumų skaičių, taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir paleidimą iš pataisos įstaigos. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad T. M. atliko mažiau nei pusę paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės, teismas padarė išvadą, jog šiuo metu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra negalimas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. 2019-06-12 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteisto T. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo patvirtinti Komisijos 2019-05-03 nutarimą Nr. 59-77 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo manymu, teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybes, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Skunde nurodo, kad suprato ir įvertino savo nusikalstamą elgesį, pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir gyventi dorai, įsipareigoja lygtinio paleidimo metu nepažeisti įstatymų ir vykdyti visas lygtinio paleidimo sąlygas, sutinka su tuo, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
5.2. Teigia, jog įkalinimo įstaigoje ne kartą prašė leisti dirbti bet kokį apmokamą darbą, kad galėtų padengti įsiskolinimus, todėl nesutinka su teismo argumentais, kad menkai padengė finansinius įsipareigojimus, nes įkalinimo įstaigoje tam nėra sąlygų, o kito materialus turto jis neturi.
Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.
6. Pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Minėtas straipsnis numato teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra, būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus: 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) 2) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas T. M. elgesio atitikimą šiems pagrindams, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš T. M. vertinimo pagal OASys sistemą, T. M. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei – 78 balai, iš jų 45 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 33 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti) (asmens bylos I dalies l. 73–78, 122–127, 135–140). Tokia pati nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nurodyta ir paskutinėje 2019 m. balandžio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, T. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika nemažėja ir yra aukštesnė nei vidurkis, t. y. pažangos mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką nėra, kas leidžia pagrįstai teigti, kad T. M. elgesys neatitinka alternatyvaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo, įtvirtinto BVK 157 straipsnio 1 dalyje.
8. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. M. bausmės atlikimo metu užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, įvykdė 2018-11-08 Komisijos rekomendacijas, noriai dalyvauja siūlomose socialinės reabilitacijos programose, tęsia dalyvavimą anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, taip pat yra aktyvus pataisos įstaigoje vykstančiuose renginiuose, palaiko santykius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą, planuoja įsidarbinti, atlieka bausmę pataisos įstaigoje paprastos grupės sąlygomis, nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, 2018-12-20 buvo paskatintas padėka už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina T. M., tačiau jų konstatavimas ir tai, kad T. M. palaiko santykius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą, planuoja įsidarbinti (UAB (duomenys neskelbtini) 2019-04-10 garantinis raštas dėl nuteistojo įdarbinimo automobilių šaltkalviu-vairuotoju), kad jis nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, buvo paskatintas padėka už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga – taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.
9. Teismas sprendžia, kad nuteistojo T. M. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, integruotis į visuomenę, yra neabejotinai remtinas, tačiau, įvertinus aptartų aplinkybių visetą, taip pat tai, kad T. M. anksčiau teistas 18 kartų, pirmą kartą – būdamas 15 metų; vieną kartą jam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 5 kartus taikytas lygtinis paleidimas; 2 kartus jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas (teikimo 6, 7 lapai); T. M. nusikaltimai sunkėja, paskutinis labai sunkus nusikaltimas pasižymi išskirtiniu pavojingumu, nes yra smurtinio pobūdžio, juo pasikėsinta į žmogaus sveikatą, kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto pagal jo nusikaltimams būdingą modelį; taip pat įvertinus tai, kad Komisijos nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai, neatliktos bausmės dalis yra ženkli (2019-06-01 dienai – 3 metai ir 18 dienų), teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad T. M. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo T. M. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aušra Bielskė