Civilinė byla Nr. e2-231-775/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00591-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.2.6.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atstovui advokatui Valentui Mitrauskui,
atsakovo Leonhard Weiss OÜ atstovams advokatei Ingai Kostogriz – Vaitkienei ir advokato padėjėjui Mindauguis Justinui Pupkai,
nedalyvaujant trečiojo asmens bankrutuojančios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovui Leonhard Weiss OÜ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė „Hidrostatyba“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ 56 302,68 Eur skolą, 0,1 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė, BUAB „Hidrostatyba“ ir atsakovas yra sudarę jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kurios pagrindu vykdo (vykdė) Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcijos projektą. Jungtinės sutarties 3.21 p. buvo numatyta kiekvienam iš partnerių tenkanti (turinti tekti) darbų apimtis procentais (BUAB „Hidrostatyba“ – 30%, atsakovui – 40%, ieškovei – 30%), o sutarties 3.27 p. numatė, kad partneriams laimėjus viešąjį konkursą, projekto darbai bus detalizuoti (paskirstomi) atskiru susitarimu. Laimėję viešąjį pirkimą, partneriai 2018 m. birželio 1 d. su užsakovu AB „Lietuvos geležinkeliai“ (dabar AB „LTG Infra“) sudarė rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau – Rangos sutartis) ir pasirašė reikalingų atlikti darbų kiekių žiniaraštį, kuriame detalizavo konkrečius darbus, jų apimtis ir įkainius. Projekto atsakinguoju partneriu iš pradžių buvo paskirta BUAB „Hidrostatyba“, o vėliau atsakovas. Būtent atsakingasis partneris yra (buvo) atsakingas už kitų partnerių atliktų darbų priėmimą ir perdavimą užsakovui bei už atsiskaitymą su partneriais už jų atliktus darbus. Kiekvienam partneriui tenkantys darbai, jų kiekiai, kainos ir kitos sąlygos nagrinėjamu atveju buvo apibrėžtos dvišaliuose susitarimuose, sudarytuose tiek su ieškove, tiek ir su atsakovu. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas projekto darbus vykdė pagal kiekvieno atskirai su atsakinguoju partneriu BUAB „Hidrostatyba“ sudarytus dvišalius susitarimus prie Jungtinės veiklos sutarties. Toks partnerių tarpusavio teisių ir pareigų sureguliavimas buvo priimtinas visiems partneriams. Pažymėtina, kad pagal ieškovės ir atsakovo su atsakinguoju partneriu sudarytus dvišalius susitarimus vykdomų darbų įkainiai (sąlygos) skyrėsi nuo Rangos sutarties bei jos žiniaraščio sąlygų. Pats atsakovas savo atliktus darbus aktavo ir gavo už juos apmokėjimą būtent pagal dvišaliuose susitarimuose nurodytus projekto darbų įkainius, bet ne pagal tuos, kurie buvo numatyti Rangos sutartyje ir jos prieduose. Atitinkamai 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė ir BUAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties (toliau –Susitarimas Nr. 1), kuriame buvo detalizuota ieškovui tenkanti projekto darbų dalis, jų kaina ir kitos sąlygos. Susitarimo Nr. 1 3 p. buvo numatyta, kad dėl atraminių sienučių bus susitarta, paaiškėjus galutiniams darbo projekto sprendiniams. 2019 m. vasario 6 d. buvo parengtas darbo projektas Nr. SK2-13-3, kuriame buvo patikslintos (nustatytos) konkrečios atraminių sienučių įrengimo darbų apimtys. Remiantis darbo projektu, net ir esant skirtumams nuo techninio projekto bei žiniaraščio prie Rangos sutarties, ieškovė ir BUAB „Hidrostatyba“ susitarė dėl konkrečių atraminių sienučių įrengimo darbų ir jų sąlygų. Šio susitarimo rezultatą patvirtina 2019 m. rugsėjo 11 d. dvišalis susitarimas Nr. 4 ( toliau – Susitarimas Nr. 4), kuriuo remiantis, visa rizika tiek dėl darbų atlikimo sąlygų (kainų, kiekių ir kt.) suderinimo su užsakovu, tiek ir dėl apmokėjimo gavimo iš užsakovo teko projekto atsakingajam partneriui. Atraminių sienučių įrengimo darbai, jų kiekiai ir kainos buvo įtvirtintos Susitarimo Nr. 4 3 p. bei papildomai detalizuotos lokalinėse sąmatose (darbų kiekių žiniaraščiuose) (Susitarimo Nr. 4 Priedas Nr. 1). Atitinkamai atraminės sienutės Nr. 1 įrengimo darbai, jų kiekiai ir kainos buvo detalizuotos lokalinėje sąmatoje Nr. 1. Susitarimo Nr. 4 7 p. taip pat buvo numatyta, kad apmokėjimas už partnerio atliktus atraminių sienučių, nurodytų šio Susitarimo Nr. 4 punkte Nr. 1, įrengimo darbus bus vykdomas partneriui sumokant sumą, nurodytą šio susitarimo darbų kiekių žiniaraštyje (žr. Priedą Nr. 1 prie Susitarimo Nr. 4), kai darbai bus priimti užsakovo. Taigi, ieškovė ir BUAB „Hidrostatyba“ aiškiai susitarė, kad už atraminių sienučių įrengimo darbus bus mokama nepriklausomai nuo Rangos sutarties (jos priedų) sąlygų ir (ar) pinigų gavimo iš užsakovo, kadangi Susitarimo Nr. 4 sudarymo metu žiniaraštyje nurodyti darbų kiekiai ir įkainiai buvo ženkliai mažesni. Šiam ginčui neturi visiškai jokios reikšmės vėliau BUAB „Hidrostatyba“ ir užsakovo sudaryti papildomi susitarimai ir darbų pakeitimo aktai. Jie tik patvirtina faktą, kad BUAB „Hidrostatyba“ tik po 2019 m. rugsėjo 11 d. Susitarimo Nr. 4 sudarymo susitarė su užsakovu dėl papildomo apmokėjimo už atraminių sienučių įrengimo darbus bei apmokamų ir neapmokamų darbų kiekių. Ieškovė, laikydamasi Susitarimo Nr. 4 nuostatų, atliko visus jai priskirtus atraminių sienučių įrengimo darbus. 2019 m spalio 28 d. BUAB „Hidrostatyba“ priėmė ir vėliau atliko mokėjimus pagal ieškovės pateiktą 2019 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 10/28-01, kuriame buvo užfiksuota dalis atraminės sienutės Nr. 1 įrengimo darbų, ir pagal 2019 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 10/28-02, kuriame buvo užfiksuota dalis atraminės sienutės Nr. 2 įrengimo darbų. 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimo Nr. 5 (toliau – Susitarimas Nr. 5) pagrindu projekto atsakingu partneriu tapo atsakovas (1 p.), kuris perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas ieškovės atžvilgiu, įskaitant pagal šiam ginčui aktualias sutartis (susitarimus). 2020 m. sausio 31 d. atsakovas, perėmęs ankstesnio atsakingojo partnerio teises ir pareigas, priėmė ir vėliau atliko mokėjimus pagal ieškovės pateiktą 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 12/20-03, kuriame buvo užfiksuota dalis atraminės sienutės Nr. 1 įrengimo darbų, ir pagal 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 12/20-04, kuriame buvo užfiksuota dalis atraminės sienutės Nr. 2 įrengimo darbų. 2020 spalio 8 d. atsakovas priėmė ir vėliau atliko mokėjimus pagal ieškovės pateiktą 2020 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 09/25-05, kuriame buvo užfiksuota dalis atraminės sienutės Nr. 1 įrengimo darbų. Pažymėtina, kad remiantis vien aukščiau nurodytais atliktų darbų aktais, projekto atsakingasis partneris (tiek BUAB „Hidrostatyba“, tiek ir atsakovas) priėmė absoliučiai visus ieškovės atliktus ir minimuose aktuose nurodytus darbus, laikantis kiekių ir įkainių, kurie buvo (yra) įtvirtinti būtent 2019 m. rugsėjo 11 d. dvišaliame Susitarime Nr. 4. Tačiau atsakovas iki šiol piktybiškai atsisako priimti ir apmokėti ieškovės pagal tą patį 2019 m. rugsėjo 11 d. Susitarimą Nr. 4 atliktus bei 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų akte Nr. 07/14-11 nurodytus darbus. Ieškovo atlikti darbai buvo perduoti užsakovui ir jų rezultatu naudojasi užsakovas, todėl atsakovas vėliausiai 2021 m. rugsėjo 30 d. privalėjo sumokėti ieškovei 52 965,83 Eur, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 52 965,83 Eur dydžio skolą (nuostolius), 3 336,85 Eur dydžio palūkanas už visą vėlavimo laikotarpį iki šio ieškinio pareiškimo dienos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė niekada nebuvo BUAB „Hidrostatyba“ subrangove, o dvišalių susitarimų sudarymu jungtinės veiklos partneriai pasidalindavo turimus atlikti darbus, kaip partneriai – tai suprantama vien iš vartojamų sąvokų, referavimo į Jungtinės veiklos sutartį ir pan.
3. Atsiliepime, triplike ir bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, sudarius 2020 m. lapkričio 20 d. Susitarimą Nr. 5, atsakovas perėmė tik iš jungtinės veiklos sutarties kylančias atsakingojo partnerio teises ir pareigas. Iš jokių kitų BUAB „Hidrostatyba“ sutarčių ar susitarimų, kurių atsakovas nėra pasirašęs ir sudaręs, jokios teisės ir pareigos atsakovui nebuvo perleistos ir atitinkamai atsakovo nebuvo perimtos. Dvišaliai BUAB „Hidrostatyba“ susitarimai atsakovui buvo perduoti tik 2019 m. lapkričio 25 d. Tai reiškia, jog 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimo Nr. 5 sudarymo metu atsakovas objektyviai negalėjo perimti teisių ir pareigų, kurios jam nebuvo žinomos, t. y. neegzistavo esminė bet kokio sandorio galiojimo sąlyga – šalies valia prisiimti konkrečius įsipareigojimus. Be to, Susitarimo Nr. 5 objektyviai neįmanoma interpretuoti taip, kad atsakovas vienas perėmė visus neįvykdytus BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir iš to kylančius nuostolius, kadangi toks aiškinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.974 straipsnio 2 dalis numato, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Atstovė taip pat pabrėžė, kad šalis sieja jungtinės veiklos, o ne rangos teisiniai santykiai, todėl atsakingasis partneris neturi mokėjimo prievolių kitų partnerių atžvilgiu, o turi tik su jų atstovavimu susijusias pareigas, t. y. paskirstyti iš užsakovo gautus mokėjimus, bet ne mokėti partneriams iš savo pinigų. Jeigu ieškovė turi pretenzijų užsakovui dėl kokių nors skolų už ieškovės atliktus darbus, ieškovė su reikalavimais ir turėtų kreiptis tiesiogiai į užsakovą, o ne į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, jog užsakovas ieškovės darbų akte Nr. 07/14-11 nurodytų darbų nėra apmokėjęs, ieškovė neturi nuosavybės teisės į 56 302,68 Eur sumą, o atsakovas savo ruožtu neturi jokios pareigos sumokėti už darbus, kuriuos ieškovė atliko užsakovui, bet šis neapmokėjo. Atraminių sienučių darbų kiekiai, dėl kurių apmokėjimo ir kilo nagrinėjamas ginčas, visų pirma, buvo numatyti Rangos sutarties sudėtine dalimi esančiuose žiniaraščiuose. Kadangi žiniaraščiai buvo parengti pagal techninio projekto duomenis, parengus darbo projektą, faktiškai atliekami atraminių sienučių darbų kiekiai buvo patikslinti. Patikslinimas buvo patvirtintas tarp užsakovo ir rangovo (t. y. jungtinės veiklos partnerių) sudarytu 2019 m. spalio 9 d. darbų pakeitimu (toliau – Darbų pakeitimas Nr. 1), kuriame yra labai aiškiai išskirta, kokius atraminių sienučių darbų kiekius užsakovas įsipareigoja apmokėti. Tol, kol ieškovė teikė ataskaitinius dokumentus, atitinkančius Darbų pakeitime Nr. 1 nurodytus apmokamus darbų kiekius, tol šie darbai buvo perduodami užsakovui ir užsakovas juos apmokėjo, tačiau 2021 m. birželio mėn. ieškovo atliktų darbų akte Nr. 07/14-11 nurodyti atraminių sienučių darbų kiekiai viršija Darbų pakeitime Nr. 1 nurodytus atraminių sienučių darbų kiekius, kuriuos apmoka užsakovas. Užsakovas tokių darbų nepriima ir neapmoka, kadangi Rangos Sutarties 12.3 p. pagrindu jie yra laikomi būtent neapmokamais darbais: „Jeigu dėl didesnių darbų kiekių minėta priimtos sutarties suma būtų viršijama (išskyrus tuos atvejus, kai papildomų darbų atlikimas pagal sutartį yra susijęs su užsakovo inicijuotais pakeitimais), taip pat tais atvejais, kai didesni darbų kiekiai yra reikalingi ekonomiškesnio darbų sprendimo įgyvendinimui, rangovas tokius darbus turi atlikti savo sąskaita, o tokie darbai vadinami didesniais neapmokamų darbų kiekiais.“ Taigi atsižvelgiant į tai, jog darbų akte Nr. 07/14-11 nurodytų darbų užsakovas neapmokėjo, o atsakovas tik skirsto iš užsakovo gautus mokėjimus, atsakovas neturėjo ir dabar neturi ką paskirstyti pagal darbų aktą Nr. 07/14-11. Kaip minėta, iš savo asmeninių lėšų mokėti ieškovui už jo atliktus darbus, kurių nesutinka apmokėti net pats darbus užsakęs ir juos gaunantis užsakovas, nėra pagrindo, nes atsakovas yra tik atsakingasis partneris, kuris jokių darbų iš ieškovo neperka. Darbų akte Nr. 07/14-11 nurodyti darbai ir jų kiekiai užsakovo nėra suderinti, jie laikytini neapmokamais darbais ir todėl darytina išvada, jog jie negali būti apmokėti.
4. Trečiasis asmuo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, BUAB) „Hidrostatyba“ ir atsakovas sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 dalyvauti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – užsakovas, AB „LTG Infra“) vykdytame viešajame objekto „EITP projekto „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vežės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai-Palemonas-Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas-Palemonas rekonstrukcija“ pirkime ir viešojo pirkimo sutarties vykdyme. Jungtinės veiklos sutarties 3.4. punktu atsakingu partneriu paskirta UAB „Hidrostatyba“.
6. Laimėję viešąjį pirkimą, partneriai 2018 m birželio 1 d. su užsakovu AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė rangos sutartį Nr. SP-287 ir pasirašė reikalingų atlikti darbų kiekių žiniaraštį, kuriame detalizavo konkrečius darbus, jų apimtis ir įkainius.
7. Atsakingasis partneris UAB „Hidrostatyba“ tarpusavyje tiek su ieškove, tiek su atsakovu, dėl atskirų darbų atlikimo sudarė atskirus dvišalius susitarimus konkrečiai paskirstant kiekvienam iš jų tenkančius darbus, jų kainas ir atlikimo terminus.
8. Po Rangos sutarties pasirašymo, vadovaujantis (arba atsakingasis) partneris „Hidrostatyba“ pasirašė dvišalius susitarimus atskirai su partneriais. Su atsakovu „Leonhard Weiss“ buvo pasirašyti trys dvišaliai susitarimai: 2018 m. liepos 30 d., 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d. Analogiško pobūdžio dvišaliai susitarimai buvo sudaryti tarp atsakingojo partnerio „Hidrostatyba“ ir ieškovės „Autokausta“ 2018 m. gruodžio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 25 d.
9. Dvišaliu susitarimu 2018 m gruodžio 5 d. UAB „Autokausta“ su atsakinguoju partneriu UAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriame detalizavo partneriui „Autokausta“ rangos sutartimi tenkančias darbų dalis, kainą, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę. Minėtu susitarimu šalys susitarė, kad JVS partneriui priskirtina patikslinta darbų vertė yra 16 395 205,89 Eur. Partnerio atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose, kurie yra priedas prie šio susitarimo (Susitarimo 2 punktas). Susitarimo trečiame punkte partneriai sutarė, kad darbų apimtys bei tikslios jų vykdymo vietos bus patikslintos, detalizavus projektinius sprendinius darbo projekte.
10. 2019 m. vasario 6 d. buvo parengtas darbo projektas Nr. SK2-13-3, kuriame buvo patikslintos (nustatytos) konkrečios atraminių sienučių įrengimo darbų apimtys.
11. 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovė su UAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį Susitarimą Nr. 4, kuriame buvo užfiksuotas patikslintas šalių susitarimas dėl atraminių sienučių įrengimo darbų apimčių, kainų ir specialios apmokėjimo tvarkos.
12. 2019 m. spalio 9 d. tarp užsakovo AB „LTG Infra“ ir rangovo (t .y. jungtinės veiklos partnerių) buvo sudarytas darbų pakeitimo aktas Nr. 1, kuriame buvo išskirti užsakovo apmokami ir neapmokami darbai. Kadangi žiniaraščiai buvo parengti pagal techninio projekto duomenis, parengus darbo projektą, faktiškai atliekami atraminių sienučių darbų kiekiai buvo patikslinti.
13. 2019 m. spalio 28 d. UAB „Hidrostatyba“ priėmė darbus ir sumokėjo ieškovei UAB „Autokausta“ pagal atliktų Atraminės sienutės Nr. 1 ir Atraminės sienutės Nr. 2 dalies darbų aktus Nr. 10/28-01 ir Nr. 10/28-02.
14. 2019 m. lapkričio 20 d. visi trys partneriai sudarė susitarimą Nr. 5, pagal kurį susitarė atsakingąjį partnerį „Hidrostatyba“ pakeisti į „Leonhard Weiss, kuris perima partnerio „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovo „Lietuvos geležinkeliai“ ir partnerio „Autokausta“ atžvilgiu, perima partneriui „Hidrostatyba“ priskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą projekte dėl europinės geležinkelio vėžės pagal rangos sutartį.
15. Po atsakingojo partnerio funkcijų perdavimo UAB „Hidrostatyba“ 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 801-S-379-1118 persiuntė ieškovui „Leonhard Weiss“ visus dvišalius susitarimus, sudarytus tarp „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“.
16. 2020 m. sausio 31 d. Leonhard Weiss OÜ priėmė ir sumokėjo ieškovei už atraminės sienutės Nr. 1 ir atraminės sienutės Nr. 2 darbus pagal aktus Nr. 12/20-03 ir 12/20-04.
17. 2020 m. spalio 8 d. Leonhard Weiss OÜ priėmė ir sumokėjo ieškovei už dalį atraminės sienutės Nr. 1 darbų pagal aktą Nr. 09/25-05.
18. 2021 m. liepos 21 d. ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. birželio mėn. darbų aktą Nr. 07/14-11, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti. 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovė šį aktą su priedais atsakovui pateikė pakartotinai, reikalaudama apmokėti 58 850,92 Eur pagal pateiktą sąskaitą faktūrą iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau šios sąskaitos atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs.
Dėl dvišalio susitarimo galiojimo
19. Atsakovas teigia, kad jis, pasirašydamas 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą Nr. 5, dvišalių BUAB „Hidrostatyba“ susitarimų neperėmė ir negalėjo perimti, nes toks perdavimas nėra įvardintas susitarime, jame dvišaliai susitarimai nenurodyti ir neidentifikuoti, o atsakovas objektyviai neturėjo jokio intereso perimti nežinomų, neidentifikuotų, asmeninių su finansiniais sunkumais susidūrusios BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimų vykdymo, kuomet atsakingojo partnerio statusą vienašališkai, net be kitų partnerių pritarimo ir taip būtų perėmęs JVS 4.4 punkto pagrindu.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 32 punktas).
21. Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 tarp tų pačių šalių dėl nuostolių atlyginimo įsiteisėjusiu 2021 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu prejudicine tvarka nustatyta, kad ieškovės UAB „Autokausta“ dvišaliai susitarimai, sudaryti su buvusiuoju partneriu UAB „Hidrostatyba“, galioja atsakovei (cituojamo sprendimo 39-42 punktai).
22. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai laikytini Jungtinės veiklos sutarties dalimi, o atsakovė trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu perėmė visus buvusios atsakingos partnerės UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, įskaitant ir kylančius iš UAB „Autokausta“ bei UAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų dėl atliktų darbų įkainių ir apmokėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-891-567/2022).
Dėl skolos priteisimo
23. Šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovas turi sumokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų aktą Nr. 07/14-11.
24. Kadangi šio sprendimo 22 punkte konstatuota, kad Trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu atsakovas Leonhard Weiss OÜ perėmė visus buvusios atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, įskaitant ir kylančius iš UAB „Autokausta“ bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų, todėl laikytina, kad atsakovas perėmė ir įsipareigojimus pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovės su UAB „Hidrostatyba“ sudarytą dvišalį Susitarimą Nr. 4, kuriame buvo numatytas patikslintas šalių susitarimas dėl atraminių sienučių įrengimo darbų apimčių, kainų ir specialios apmokėjimo tvarkos.
25. Minėto Susitarimo Nr. 4 1 punkte buvo numatyta, kad ieškovė atliks šių atraminių sienučių įrengimo darbus atkarpoje nuo PK 28+700 iki PK 33+250 pagal parengtas ir suderintas darbo projekto bylas: atraminė sienutė PK32+108,85 – 32+248,85 dešinė pusė (Darbo projekto byla SK2-13-3) („Atraminė sienutė Nr. 1“) ir atraminė sienutė PK32+348,85 – 32+367,85 dešinė pusė (Darbo projekto byla SK2-13-4) („Atraminė sienutė Nr. 2“). Atraminių sienučių įrengimo darbai, jų kiekiai ir kainos buvo įtvirtintos šio Susitarimo Nr. 4 3 punkte bei papildomai detalizuotos lokalinėse sąmatose (darbų kiekių žiniaraščiuose) (Susitarimo Nr. 4 priedas Nr. 1). Atitinkamai atraminės sienutės Nr. 1 įrengimo darbai, jų kiekiai ir kainos buvo detalizuotos lokalinėje sąmatoje Nr. 1. 2019 m. rugsėjo 11 d. Susitarimo Nr. 4 7 punkte šalys nustatė, kad apmokėjimas už partnerio atliktus atraminių sienučių, nurodytų šio Susitarimo Nr. 4 punkte 1, įrengimo darbus bus vykdomas partneriui sumokant sumą, nurodytą šio susitarimo darbų kiekių žiniaraštyje (žr. Priedą Nr. 1 prie Susitarimo Nr. 4), kai darbai bus priimti užsakovo.
26. Remiantis 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimu Nr. 1, ieškovės atlikti darbai užsakovui buvo perduodami tokia tvarka: ieškovė per mėnesį atliktus darbus ar jų dalį (atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktus darbus, atliktų darbų ataskaitą ir kitą reikiamą dokumentaciją) perduoda Projekto atsakingajam partneriui (atsakovei) (22.1. p); atsakovė, nedarydama jokių ieškovės pateiktų dokumentų turinio pakeitimų, privalo įtraukti ieškovės pateiktų dokumentų turinį į Projekto atsakingojo partnerio (atsakovės) paruoštus viso objekto atsiskaitymo dokumentus bei perduoti juos užsakovui (22.1. p); ieškovė turi teisę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, kai užsakovas pasirašo ar kitu būdu priima atsakovės pateiktus ieškovės atliktų darbų dokumentus ir (arba) viso objekto dokumentus (22.2. p); atsakovė turi teisę už atliktus darbus išrašyti ir pateikti užsakovui PVM sąskaitą faktūrą tik tuo atveju, jei ieškovė yra pateikusi atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už jos atliktus darbus; atsakovė privalo informuoti ieškovę apie pareigą pateikti PVM sąskaitą faktūrą; jei per 1 darbo dieną nuo informavimo dienos ieškovė nepateikia atsakovei PVM sąskaitos faktūros, atsakovė įgyja teisę užsakovui pateikti PVM sąskaitą faktūrą nelaukdama, kol ieškovė pateiks atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už jos atliktus darbus (22.2. p).
27. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus (popierinės b. l. 101–121), patvirtinančius, kad yra pilnai įvykdžiusi Susitarime Nr. 4 nurodytus atraminių sienučių įrengimo darbus. Nors atsakovas atsisakė pasirašyti darbų akte Nr. 07/14-11, tačiau užsakovo AB „LTG Infra“ raštas (DOK-9709) ir byloje apklaustas liudytojas J. B. patvirtino, kad atraminių sienučių įrengimo darbai yra perduoti užsakovui ir jo priimti. Tai patvirtina savo atsiliepime ir pats atsakovas (51 p.). Taigi, konstatuotina, kad statybos darbai yra atlikti ir perduoti užsakovui.
28. Pagal Susitarimo Nr. 4 7 punktą, apmokėjimas už partnerio atliktus atraminių sienučių įrengimo darbus bus vykdomas partneriui sumokant sumą, nurodytą šio susitarimo darbų kiekių žiniaraštyje (žr. Priedą Nr. 1 prie Susitarimo Nr. 4), kai darbai bus priimti užsakovo. Byloje nustatyta, kad užsakovas darbus priėmė, todėl konstatuotina, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei už atliktus darbus 52 965,83 Eur skolą.
29. Atsakovas nesutinka sumokėti šią sumą, nurodydamas, kad už šiuos darbus nėra gavęs apmokėjimo iš užsakovo, nes šie darbai pagal 2019 m. spalio 9 d. tarp užsakovo AB „LTG Infra“ ir rangovo (t .y. jungtinės veiklos partnerių) sudarytą darbų pakeitimo aktą Nr. 1 priskirti prie neapmokamų darbų kiekių.
30. Teismas pažymi, jog atsakovas pagal 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimą Nr. 5 perimdamas atskingojo partnerio „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, turėjo susipažinti su ankstesnio atsakingojo partnerio sudarytais ir pasirašytais dokumentais, todėl konstatuotina, kad atsakovas perėmė ir įsipareigojimus pagal 2019 m. spalio 9 d. tarp užsakovo AB „LTG Infra“ ir rangovo (t .y. jungtinės veiklos partnerių) sudarytą darbų pakeitimo aktą Nr. 1, kuriame buvo išskirti užsakovo apmokami ir neapmokami darbai. Perėmęs atsakingojo partnerio teises ir įsipareigojimus, atsakovas dėl darbų pakeitimo akto Nr. 1 jokių prieštaravimų nereiškė, todėl laikytina, kad įvertino, jog tam tikrų darbų užsakovas neapmokės. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neginčijo ir perimto dar UAB „Hidrostatyba“ sudaryto Susitarimo Nr. 4 su ieškove 1 punkto, todėl konstatuotina, kad su tokiu punktu sutiko, todėl turi pareigą jį vykdyti.
31. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia įsiteisėjusia 2022 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 ir 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022, kuriose teismas nurodė, kad atsakovas neatlieka užsakovės funkcijos ir neturi pareigos mokėti už atliktus darbus, o tik paskirstyti tarp jungtinės veiklos partnerių lėšas, gautas iš užsakovės. Tačiau pažymėtina, kad minėtose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
32. Apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 kilo ginčas dėl to, kad atsakovas turi apmokėti rangos sutartį viršijančius žemės darbų kiekius, kai su užsakove ginčo metu nebuvo sudarytas darbų pakeitimo aktas, kuris buvo būtinas didesnių kiekių perdavimui. Pati atsakovė byloje pažymėjo, kad tuo atveju, jei faktinis darbų kiekis projekte yra didesnis negu numatytas techniniame projekte, užsakovė didesnius kiekius turės apmokėti tik tada, jeigu pagal rangos sutartį jie bus pripažinti didesniais apmokamais darbų kiekiais. Atsakovas nurodė, kad šie darbai bus įtraukti į užsakovei teikiamus dokumentus, kai paaiškės, kokius galutinius atliktų darbų kiekius užsakovė sutinka sumokėti (nutarties 139 p.). Minėtu atveju teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad užsakovė priėmė ir apmokėjo ieškovės atliktus žemės darbus. Taigi, minėtu atveju žemės darbai ginčo nagrinėjimo metu dar nebuvo priimti ir apmokėti užsakovo, todėl apeliacinės instancijos teismas ir sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nepaskirstė iš užsakovės gautų lėšų ir tokiu būdu pažeidė trišalį jungtinės veiklos dalyvių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimą Nr. 1 (nutarties 151 p.). Nagrinėjamu atveju skolą reikalaujama priteisti pagal dvišalį susitarimą Nr. 4, kuris atliktų darbų apmokėjimą sieja ne su lėšų gavimu iš užsakovo, o su atliktų darbų perdavimu užsakovui, ginčo darbus užsakovė yra priėmusi ir jie yra užsakovės žinioje, be to, pagal 2019 m. spalio 9 d. tarp užsakovo AB „LTG Infra“ ir rangovo (t .y. jungtinės veiklos partnerių) sudarytą darbų pakeitimo aktą Nr. 1 šie darbai buvo priskirti prie užsakovo neapmokamų darbų. Įvertinus nurodytas skirtingas faktines bylų aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės nuoroda į apeliacine tvarka priimtos nutarties argumentą, kad atsakovas neatlieka užsakovės funkcijos ir neturi pareigos mokėti už atliktus darbus, o tik paskirstyti tarp jungtinės veiklos partnerių lėšas, gautas iš užsakovės, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nevertinant nagrinėjamu atveju nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių.
33. Pažymėtina ir tai, kad kitoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022 apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė (šiuo atveju Leonhard Weiss OÜ) trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu perėmė visas buvusios atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, kylančias iš Jungtinės veiklos sutarties, įskaitant įsipareigojimus, kylančius iš dvišalių susitarimų, sudarytų tarp BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, todėl ji yra saistoma dvišaliuose susitarimuose nustatytų atsakovės atliekamų darbų įkainių. Tai, kad galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose nustatyti darbų įkainiai skiriasi nuo nurodytų Rangos sutartyje (kai kurie įkainiai didesni, kai kurie mažesni), nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė darbų aktuose nurodė klaidingas atliktų darbų kainas ir praturtėjo ieškovės sąskaita, nes Rangos sutartyje nustatyti darbų įkainiai buvo pakeisti dvišalių susitarimų, kurie yra Jungtinės veiklos sutarties dalimi, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat minėtoje nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė tik perduoda atsakovės darbus užsakovei ta apimtimi, kuria juos priimti sutinka užsakovė, ir atitinkamai gautas iš užsakovės lėšas paskirsto tarp partnerių, o ne iš savo lėšų sumoka partnerėms. Ieškovė nepagrindė, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), nepakako sumokėti už atsakovės atliktus darbus, nurodytus ginčo darbų aktuose, atsakovė reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolius šioje byloje nereiškė.
34. Taigi, nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėta apeliacinės instancijos teismo išvada ir įvertinus tą aplinkybę, kad dvišaliuose susitarimuose kai kurie nustatyti įkainiai buvo didesni, negu Rangos sutartyje, o kai kurie mažesni, galutinis balansas įvykdžius Rangos sutartį atsakovui negalėjo būti nuostolingas, t. y. neturėjo būti situacijos, kad atsakingasis partneris apmoka už darbus iš savo lėšų, o ne iš užsakovo lėšų. Atsakovas byloje nepagrindė, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), jam nepakako lėšų sumokėti už ieškovės atliktus darbus, nurodytus darbų akte Nr. 07/14-11.
35. Atsakovas nurodo, kad ieškovė atliktus darbus turėjo perduoti atsakovui tą mėnesį, kai juos atliko. Byloje esantys statybos darbų žurnalų išrašai patvirtina, kad paskutiniai darbai pagal ginčo darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 07/14-11 buvo atlikti 2020 m. liepos 21 d. ir nors atsakovui darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo išsiųstas 2021 m. liepos 21 d., o pakartotinai – 2021 rugsėjo 13 d., tačiau atsakovas, atsisakęs pasirašyti ieškovės pateiktą aktą Nr. 07/14-11, užsakovui faktiškai šiuos darbus perdavė daug anksčiau, t. y. 2019 m. spalio 28 d., 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. spalio 2 d. (DOK-9709). Byloje nėra įrodymų, kad užsakovas būtų reiškęs atsakovui pretenzijas dėl terminų nesilaikymo, todėl šis atsakovo argumentas jokios esminės reikšmės ginčo sprendimui neturi.
36. Nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad didžioji dalis ginčo darbų buvo atlikti
atsakingajam partneriui dar esant BUAB „Hidrostatyba“, todėl, atsakovo nuomone, apmokėjimo už darbus, atliktus BUAB „Hidrostatyba“ esant atsakinguoju partneriu ieškovė ir turi reikalauti iš to asmens, kuris tuo metu buvo atsakingas už darbų perdavimą užsakovui ir apmokėjimo gavimą. Pažymėtina, kad atsakovas atsakinguoju partneriu tapo 2019 m. lapkričio 20 d. Statybos darbų žurnalų išrašai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., t. y. jau atsakinguoju partneriu esant atsakovui, buvo įrengta plieno metalinė sienutė, o visi kiti darbai pagal ginčo aktą buvo atlikti 2020 m. balandžio–liepos mėnesiais, todėl ieškovė pagrįstai dėl ginčo darbų priėmimo ir apmokėjimo kreipėsi į atsakovą (popierinės b. l. 101).
37. Teismas konstatuoja, jog ieškovė atraminių sienučių įrengimo darbus pagal dvišalį Susitarimą Nr. 4 įvykdė tinkamai, kokybiškai, užsakovas AB „LTG Infra“ minėtus darbus yra priėmęs, todėl atsakovas privalo vykdyti įsipareigojimą pagal dvišalį Susitarimą ir sumokėti ieškovei už atliktus darbus 52 965,83 Eur sumą.
Dėl palūkanų priteisimo
38. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo
Nr. 1 3, 4 punktuose nustatyta, kad atsakovė iš užsakovo gaunamas lėšas turi paskirstyti partneriams per dvi darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, o atsakovei delsiant atsiskaityti yra mokamos 0,1 procentų dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
39. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodo, jog dvišaliame Susitarime Nr. 4 šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų mokėjimo, be to, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarime numatytas palūkanų skaičiavimas, tik laiku nepaskirsčius gautų iš užsakovo lėšų. Šiuo atveju užsakovė jokių lėšų už ginčo darbus atsakovui nepervedė, todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos.
40. Teismas su atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog kaip nustatyta jau apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose (nutarties 32–33 p.), dvišaliai susitarimai buvo Jungtinės veiklos sutarties dalimi, kuriais partneriai tarpusavyje patikslino darbų apimtis, kainas ir apmokėjimo tvarką, todėl dvišalio susitarimo netinkamas vykdymas laikytinas jungtinės sutarties nevykdymu, už kurį numatytas atitinkamo dydžio palūkanų skaičiavimas.
41. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad šio ginčo atveju atsakovas ieškovei turėtų mokėti ne iš užsakovo pervestų, o iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į nutarties 33–34 punktuose nurodytus motyvus, spręstina, jog atsakovas neįrodė, kad įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), iš užsakovės gautų visų lėšų pagal Rangos sutartį jam nepakaktų sumokėti už ieškovės atliktus darbus, nurodytus darbų akte Nr. 07/14-11.
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė darbų aktą Nr. 07/14-11, pažymą Nr. 29 ir akto Nr. 07/14-11 pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AK 0147231 atsakovui pakartotinai pateikė 2021 m. rugsėjo 13 d., reikalaudama iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atlikti mokėjimą, tačiau mokėjimas nebuvo atliktas. Pritartina ieškovei, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos ieškovė vėluoja sumokėti nurodytą sumą, todėl už šį laikotarpį atsakovas privalo mokėti 0,1 procentų dydžio palūkanas nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki ieškinio pareiškimo dienos ir tai sudaro 3 336,85 Eur.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
43. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 3 ir 4 punktais, prašo iš atsakovo priteisti 0,1 dydžio procesines palūkanas.
44. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymas, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jei toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys).
45. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl didesnių nei numato įstatymas, palūkanų, atsakovas bylos nagrinėjimo metu procesinių palūkanų dydžio neginčijo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 0,1 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
47. Ieškovė byloje sumokėjo 1 070 Eur žyminį mokestį ir patyrė 20 839,24 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus dėl patirtų išlaidų: 2022 m. gruodžio 1 d. DOK-29814, 2023 m. vasario 6 d. DOK-3480 ir 2023 m. rugsėjo 4 d. DOK-21599.
48. Teismas, susipažinęs su 2022 m. gruodžio 1 d. prašymu DOK-29814 ir jo priedais dėl 5 608,35 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, sprendžia, jog išlaidos už ieškinio ir dubliko rengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo. Minėtame prašyme atstovas taip pat nurodo 726 Eur išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui (3 val.) ir 121 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (0,30 val.). Pagal galiojančias Rekomendacijas maksimali suma už pasirengimą teismo posėdžiui galėtų būti 534,15 Eur (3x0,1x1 780,50 (nes įskaitymas atliktas 2022 m. lapkričio 15 d.)=534,15 Eur), todėl 726 Eur suma mažintina iki 534,15 Eur (191,85 Eur). 2022 m. gegužės 23 d. parengiamasis posėdis vyko 1,28 val. (apvalinama iki 1 val.), maksimali atstovavimo minėtame posėdyje išlaidų suma galėtų būti 178,05 Eur (1x0,1x1 780,50=178,05 Eur), todėl 121 Eur suma už atstovavimą atitinka Rekomendacijų dydžius. Pagal šį prašymą iš atsakovo ieškovei priteistina 5 416,5 Eur.
49. Teismas, susipažinęs su 2023 m. vasario 6 d. prašymu DOK-3480 ir jo priedais dėl 4 552,63 Eur sumos, sprendžia, jog 847 Eur išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui viršija Rekomendacijų dydžius, todėl mažintinos iki 593,67 Eur (253,33 Eur) (3,30x0,1x1799=593,67 Eur), taip pat 1 452 Eur suma už kelionę į teismą ir atstovavimą 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje mažintina iki 1 079,40 Eur (6x0,1x1799=1 079,40 Eur) (372,60 Eur), taip pat mažintina 45,38 Eur suma už pranešimo apie bylos eigą ir tolimesnius veiksmus procese rengimą iki 26,99 Eur (0,15x0,1x1 799=26,99 Eur) (18,39 Eur). Pagal šį prašymą iš atsakovo ieškovei priteistina 3 908,31 Eur.
50. Teismas, susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymu DOK-21599 ir jo priedais dėl 10 678,26 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, sprendžia, jog išlaidos už 2023 m. sausio 19 d. komunikaciją su klientu neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių ir mažintinos nuo 45,38 Eur iki 28,50 Eur (0,15x0,1x1 900,30=28,50 Eur) (16,88 Eur), taip pat mažintos 257,13 Eur išlaidos už prašymo dėl papildomos informacijos pateikimo rengimą LTG Infra iki 237,54 Eur (1,25x0,1x1 900,30=237,54 Eur) (19,59 Eur).
51. Prie nutarties 48 punkte nurodyto prašymo taip pat buvo pateikta 2023 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra 6 216,38 Eur sumai. Teismas, susipažinęs su teiktų paslaugų ataskaita, sprendžia, kad 2023 m. vasario 15 d. 726 Eur išlaidos už papildomų susistemintų duomenų lentelės rengimą mažintinos iki 539,70 Eur (3x0,1x1 799=539,7 Eur) (186,30 Eur), taip pat mažintinos 726 Eur 2023 m. kovo 20 d. pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos iki 539,70 Eur (3x0,1x1 799=539,70 Eur) (186,30 Eur). 2023 m. kovo 21 d. papildomų susistemintų duomenų lentelės tikslinimo 484 Eur išlaidos mažintinos iki 359,80 Eur (2x0,1x1 799=359,80 Eur) (124,20 Eur). Už 2023 m. kovo 22 d. kelionę į teismą ir atstovavimą teismo posėdyje atstovas nurodė 1 331 Eur sumą, tačiau minėtame posėdyje buvo reiškiamas teismui nušalinimas ir posėdis vyko tik apie 5 min., todėl įvertinus kelionę, laikytina, jog šios išlaidos turėtų būti skaičiuojamos ne už 5,30 val., o už 3 val., todėl ši suma mažintina iki 539,70 Eur (3x0,1x1 799=539,70 Eur) (791,30 Eur).
52. Pagal 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas buvo sumokėta 2 646,48 Eur. Pagal pateiktą ataskaitą 2023 m. gegužės 2 d. pasirengimo teismo posėdžiui 968 Eur išlaidos mažintinos iki 783,96 Eur (4x0,1x1 959,90=783,96 Eur) (184,04 Eur). Už kelionę į teismą ir atstovavimą 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje atstovas nurodė 1 331 Eur sumą, tačiau įvertinus kelionę ir tai, kad posėdis truko 2 val., ši suma mažintina iki 979,95 Eur (5x0,1x1 959,90=979,95 Eur) (351,05 Eur). Iš viso pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą DOK-21599 ieškovei priteistina 8 818,60 Eur.
53. Teismas, įvertinęs sprendimo 46–50 punktuose nurodytus skaičiavimus ir argumentus, taip pat tai, kad atsakovo atstovai ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžių ir teisinių paslaugų kiekių neginčijo, ieškovei iš atsakovo priteisia 18 143,71 Eur atstovavimo išlaidas ir 1 070 Eur žyminį mokestį.
54. Atsakovas 2023 m. balandžio 20 d. į teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėjęs 150 Eur užstatą galimoms prašomo iškviesti liudytojo išlaidoms padengti. Kadangi užstatas nebuvo panaudotas, jis grąžintinas užstatą sumokėjusiai atsakovą atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai „CEE Attorneys“.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 52 965,83 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 83 ct) skolą, 3 336,85 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 85 ct) palūkanas, 0,1 procento dydžio metines palūkanas už 56 302,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 213,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti atsakovą Leonhard Weiss OÜ atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai „CEE Attorneys“ iš teismo depozitinės sąskaitos 2023 m. balandžio 20 d. sumokėtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) užstatą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Edita Šliumpienė