Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-843/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51883-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 32 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. B. 2019 m. gruodžio 7 d. 14:45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo išregistruotą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu antru patikrinimu buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės, t. y. 2,08 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neargumentuotai ir netinkamai išnagrinėjo jo kaltės klausimą. Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti tų pačių tikslų. Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tik už pavojingas veikas, galinčias sukelti asmenims arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, o ne už formalius pažeidimus.
2.2. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė ir bausmės skyrimo klausimą, paskyrė per griežtą bausmę. Bausmė turi būti teisinga, o tai reiškia, kad ji turi atitikti padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas yra neatsiejamas ir nuo bausmės individualizavimo, kuris yra pamatinis baudžiamosios teisės principas. Teisinga bausmė turi atitikti ir BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).
2.3. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pasielgė netinkamai, savo veiksmus vertina kritiškai. Kaltę prisipažino visa apimtimi, teismas taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, tad jis palengvino bylos išnagrinėjimą. Pabrėžia, kad sprendžiant apie švelnesnės bausmės skyrimą svarbu tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, juo nebuvo padaryta jokia žala, jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras D. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be nuteistojo nurodytų, jį teigiamai charakterizuojančių duomenų būtina atsižvelgti ir į tai, kad jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam, jis ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam bei už kitus pažeidimus. Paskirtos baudos nemokamos, įtakos apelianto elgesiui nedaro, tad bauda nėra pakankamai efektyvi priemonė.
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neargumentuotai ir netinkamai išnagrinėjo jo kaltės klausimą, tačiau su tuo sietinų detalesnių argumentų nepateikė. Byloje surinkti įrodymai, o būtent paties P. B. parodymai, liudytojų R. N., E. G. parodymai, neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad P. B. 2019 m. gruodžio 7 d. 14:45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu antru patikrinimu buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad abejonių dėl jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismui nekilo. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis įvertino argumentuotai ir tinkamai, P. B. kaltę padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką konstatavo pagrįstai, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas neblaivumas buvo didesnis nei 1,5 promilės. Baudžiamajame įstatyme numatytą ribą, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, apeliantui nustatytas neblaivumas viršijo ženkliai. Tokia veika nėra ir negali būti vertinama kaip nepavojinga, tik kaip formalus pažeidimas, nes vairuodamas neblaivus nuteistasis sukėlė realų pavojų tiek sau, tiek vežamam keleiviui, tiek visuomenės bei eismo saugumui. Kaip ir nurodė apeliantas, baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, tačiau šiuo atveju ji taikyta pagrįstai.
6. Apeliantas ginčija jam parinktą bausmę, o būtent areštą, teigdamas, kad ši bausmė yra per griežta. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2, dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato galimybę skirti šią veiką padariusiam asmeniui baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas parinko antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą, paskirdamas trumpesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis jo trukmę – 48 paras, šią bausmę dar sumažindamas vienu trečdaliu iki 32 parų taikant BK 641 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino nustatytas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes.
8. P. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė dėl jos parodymus, taip padėdamas ją išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Šios aplinkybės vertintinos P. B. naudai. Tačiau be šių aplinkybių būtina įvertinti į kitas. P. B. padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis vairavo mieste, dienos metu, šalia prekybos centro, automobilyje veždamas keleivį. Tokiu būdu buvo sukeltas didelis pavojus jam pačiam, vežamam keleiviui, visuomenės ir eismo saugumui. Tai leidžia spręsti ir apie abejingą, atsainų asmens požiūrį į minėtas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Vertintina ir tai, kad P. B. yra daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, daugumoje atvejų už KET reikalavimų pažeidimus, tarp jų 6 kartus už vairavimą esant neblaiviam. Jam buvo skiriamos įvairaus dydžio baudos, kurios nėra mokamos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šioje byloje nagrinėjamas transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nėra pavienis atvejis, P. B. skiriamos baudos nėra efektyvios priemonės, prevencinių tikslų jos nepasiekia, priešingo teisei P. B. elgesio nekeičia. Todėl, įvertinus visumą minėtų aplinkybių, pritartina byloje padarytai išvadai, kad šiuo atveju švelniausios bausmės rūšies – baudos – skyrimas nėra tikslingas, tokia bausmė nepasiektų jai keliamų tikslų. Todėl parinkta antra pagal griežtumą bausmė – areštas, šiuo atveju yra tinkama priemonė. Tinkamai parinkta ir jos trukmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
9. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas pažeistas nebuvo, parinkta bausmė atitinka jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui, tad yra nekeistina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aušra Bielskė
Audrius Cininas
Darius Pranka