Civilinė byla Nr. e2A-393-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00044-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Demeksa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,KRISTĖ“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KRISTĖ“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Demeksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovės UAB „Demeksa“ (toliau – ir ieškovė) naudai iš atsakovės UAB „KRISTĖ“ (toliau – ir atsakovė) 81 457,95 Eur ieškovės patirtų nuostolių, atsiradusių dėl Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 tenkino atsakovės prašymą ir ieškovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo laivą (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Laivas) ir uždraudė Laivą supjaustyti (demontuoti) į metalo laužą; areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, – 121 000 Eur.
3. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi Laivo saugotoja paskirta ieškovė, o 2019 m. kovo 28 d. nutartimi – atsakovė. Po kelių dienų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi Laivo saugotoja vėl paskirta ieškovė.
4. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-884-450/2020 laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas Laivas bei uždrausta jį supjaustyti, panaikino, todėl ieškovė nustojo būti Laivo saugotoja.
5. Teigė, jog dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nuo 2019 m. kovo 31 d. patyrė su Laivo saugojimu susijusias išlaidas, kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos ir ieškovė nebūtų buvusi teismo paskirta Laivo saugotoja.
6. Pažymėjo, kad ieškovės turto areštas už 121 000 Eur sumą galiojo iki 2020 m. gruodžio 23 d., t. y. kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovės ieškinys. Teigia, kad dėl nurodytų priežasčių ieškovė 2019 metais nebegalėjo vykdyti veiklos, supirkinėti metalo laužo, gauti pajamų ir kaip Laivo saugotoja nebesugebėjo sumokėti paslaugų teikėjams už paslaugas, susijusias su Laivu. Akcentavo, kad dėl nesumokėjimo laiku už paslaugas kaupėsi delspinigiai ir palūkanos.
7. Teigė, kad nuo 2019 m. kovo 22 d. ieškovė buvo vienintelė Laivo valdytoja Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, todėl būtent ieškovė su paslaugų teikėjais sudarė reikiamas sutartis dėl Laivo, ieškovės vardu paslaugų teikėjai išrašydavo sąskaitas faktūras dėl Laivo, pagal jas ieškovė mokėjo su Laivu susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad nurodytą laikotarpį Laivas buvo saugomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėje Nr. 21, kurią ieškovė nuomojosi. Teigė, jog Laivą saugojo ieškovės pasamdyti asmenys, pasamdytiems asmenims ieškovė buvo išnuomojusi vagonėlį su baldais, biotualetus, konteinerį-biurą bei aikštelę, esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad samdomiems asmenims bei į krantinę buvo tiekiama elektros energija, ieškovė taip pat turėjo sumokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas už Laivą bei mokėti už Laivo agentavimo paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Demeksa“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Demeksa“ 35 468,83 Eur patirtų nuostolių, atsiradusių dėl Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 atsakovės UAB „KRISTĖ“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 35 468,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. vasario 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „KRISTĖ“ civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 prašė pripažinti 2019 m. kovo 8 d. vienašališką UAB „KRISTĖ“ ir UAB „Demeksa“ 2019 m. vasario 19 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. D2019/02/19 (toliau – 2019 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis) nutraukimą neteisėtu ir 335 000 Eur nuostolių atlyginimo iš UAB „Demeksa“ UAB „KRISTĖ“ naudai. Ieškinio reikalavimams užtikrinti UAB „KRISTĖ“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti Laivą, bei uždrausti Laivą supjaustyti ar (demontuoti) į metalo laužą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą. Pažymėjo, jog 2019 m. kovo 22 d. nutartimi Laivo saugotoja paskirta ieškovė, o 2019 m. kovo 28 d. nutartimi – atsakovė, tačiau jau 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi Laivo saugotoja vėl paskirta ieškovė. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 UAB „KRISTĖ“ ieškinys buvo atmestas, o 2020 m. gruodžio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus UAB „KRISTĖ“ apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimas įsiteisėjo.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė verčiasi prekyba metalo laužu ir kad nupirktas Laivas yra išardomas ir gautas metalo laužas pelningai parduodamas metalo supirkėjui didesne nei Laivo įsigijimo kaina, padarė išvadą, kad atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikė savo rizika, todėl laikė, jog ji privalėjo suvokti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti nuostolių atsiradimo grėsmė, dėl to nusprendė, kad ieškinį atmetus tokius nuostolius atsakovė privalo atlyginti.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė prašomus priteisti nuostolius kildina iš Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu buvo nustatyta, kad UAB „Pentagras“ su UAB „Demeksa“ sudarė 2019 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/02/2019 (toliau – 2019 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis), šios pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 papunktyje šalys susitarė, kad UAB „Pentagras“ sumoka UAB „Demeksa“ 121 000 Eur ir perka Laivą, kurį UAB „Demeksa“ turi demontuoti į 600 t 0A gabaritinio laivinio pjaustyto metalo laužo ir jį pristatyti ieškovei UAB „Pentagras“ iki 2019 m. kovo 31 d. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė Laivą turėjo demontuoti iki 2019 m. kovo 31 d., tačiau 2019 m. kovo 22 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė Laivo demontavimo darbų tęsti nebegalėjo.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 79 355,76 Eur nuostolių, susidariusių už Laivo saugojimą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeitė laikinąsias apsaugos priemones ir leido Laivą supjaustyti į metalo laužą, todėl po nutarties įsiteisėjimo ieškovė galėjo pratęsti Laivo demontavimo darbus. Teismas, įvertinęs tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. ir kad ieškovė teigė, jog likusi Laivo dalis turėjo būti demontuota per devynias dienas, padarė išvadą, kad Laivas turėjo būti demontuotas iki 2019 m. spalio 2 d., dėl to nusprendė, jog nuo 2019 m. spalio 2 d. išnyko poreikis saugoti Laivą. Teismas padarė išvadą, kad vėlesnės patirtos Laivo saugojimo išlaidos nebėra priežastiniu ryšiu susijusios su taikytinomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl tokios išlaidos negali būti laikomos ieškovės patirtais nuostoliais.
13. Teismas nusprendė, kad nors ieškovės turtui bei piniginėms lėšoms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ji nedėjo pakankamai pastangų, kad įvykdytų 2019 m. sausio 29 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir taip, be kita ko, išvengtų didesnių nuostolių.
14. Teismas nustatė, jog tik laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. ieškovė negalėjo vykdyti 2019 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų bei demontuoti Laivo, tai lėmė, jog ieškovei, kaip paskirtai Laivo saugotojai, kilo pareiga rūpintis ir prižiūrėti Laivą, dėl to buvo patirtos papildomos su Laivo išlaikymu susijusios išlaidos. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovės patirtais nuostoliais, susijusiais su Laivo išlaikymu tik laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
15. Teismas pažymėjo, jog vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašė priteisi 37 248 Eur nuostolių, susijusių su Laivo saugojimu, t. y. po 96 Eur per parą už kiekvieną saugojimo dieną, už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., tačiau teismas vertino, jog ieškovės nurodomas nuostolių dydis yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo sudariusi susitarimą su J. V. (J. V.), J. Ž. (J. Ž.) bei J. D. (J. D.) dėl Laivo saugojimo. Šiomis sutartimis šalys susitarė, jog už Laivo saugojimą bus mokamas 4 Eur valandinis mokestis po 96 Eur už parą kiekvieną saugojimo dieną. Įvertinęs tai, kad UAB „Memelio miestas“ raštai dėl informacijos pateikimo bei pasienio ir muitinės zonos nuolatinių leidimų registracijos žurnalo išrašų kopijos patvirtina, jog būtent ieškovės prašymu J. V., J. Ž. ir J. D. buvo išduoti leidimai patekti į pasienio ir muitinės zoną, teismas nusprendė, kad J. V., J. Ž. bei J. D. saugojo Laivą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d., todėl ieškovė patyrė su Laivo saugojimu susijusias išlaidas. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažintinos išlaidos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d., padarė išvadą, jog ieškovė patyrė 17 664 Eur (96 Eur × 184 dienos) su Laivo saugojimu susijusių išlaidų.
16. Teismas nusprendė, jog ieškovės prašomos priteisti 17 813,59 Eur išlaidos už UAB „Memelio miestas“ išrašytas sąskaitas už Laivo stovėjimo paslaugas gali būti priteisiamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. Teismas iš UAB „Memelio miestas“ sąskaitų Nr. 1904LL057, Nr. 1905LL059, Nr. 1906LL056, Nr. 1907LL059, Nr. 1908LL059, Nr. 1909LL059 už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nustatė, kad ieškovė už Laivo stovėjimo paslaugas per dieną patirdavo 44,67 Eur išlaidų (1 385,18 Eur / 31 diena). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog iš viso ieškovė už Laivo stovėjimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. patyrė 8 266,41 Eur išlaidų.
17. Teismas nustatė, kad už UAB „Memelio miestas“ išrašytas sąskaitas už elektros energiją krantinėje, fizinę ir techninę teritorijos apsaugą bei bendro naudojimo elektrą pagal paslaugų sutartį Nr. MMSUT18-07/10-1 mokėtina suma sudaro 8 913,84 Eur, tačiau dėl UAB „Memelio miestas“ skaičiavimo klaidos 2019 m. balandžio 30 d. pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1904LL113 buvo nurodyta per didelė suma, todėl minėta sąskaita buvo sumažinta 2 102,19 Eur suma. Teismas padarė išvadą, jog ieškovei iš atsakovės priteistina suma už elektros energiją krantinėje, fizinę ir techninę teritorijos apsaugą bei bendro naudojimo elektrą mažintina iki 2 890,67 Eur sumos.
18. Teismas nusprendė, jog ieškovės 2 178 Eur patirtos išlaidos pagal UAB „Mūsų laikas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. ML28314 ir Nr. ML28482 už aikštelės, esančios Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuomą 2019 m. balandžio–gegužės mėnesiais nėra priežastiniu ryšiu susijusios su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl iš atsakovės nepriteistinos.
19. Teismas vertino, jog ieškovės 726 Eur išlaidos pagal UAB „Biorenta“ bei UAB „Kontela“ išrašytas sąskaitas už konteinerio-biuro nuomą, biotualetų nuomą ir priežiūrą bei vagonėlio Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą su baldais buvo patirtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, dėl to padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti 726 Eur nuostolių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
20. Teismas nusprendė, jog ieškovės patirtos 13 307,28 Eur išlaidos pagal UAB „Maritima“ sąskaitas už Laivo uosto rinkliavas bei agentinį atlygį už Laivo agentavimo paslaugas, nėra pagrįstos. Teismas nustatė, jog UAB „Maritima“ teikė ieškovei UAB „Demeksa“ agentavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Dėl to teismas nusprendė, kad UAB „Maritima“ išrašytos sąskaitos už laikotarpius nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bei nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. nesusijusios priežastiniu ryšiu su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl nepriteistinos. Ieškovė per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (452 dienos) patyrė 13 307,28 Eur išlaidų už Laivo uosto rinkliavas bei agentinį atlygį už Laivo agentavimo paslaugas. Teismas įvertino, jog vidutiniškai per vieną dieną ieškovė patyrė 29,44 Eur išlaidų (13 307,28 Eur / 452 dienos). Atsižvelgęs į tai, jog ieškovės patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d., teismas padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisina suma sudaro 5 446,56 Eur (29,44 Eur × 185 dienos) sumą.
21. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 669,59 Eur palūkanų, susidariusių už 13 307,28 Eur skolą UAB „Maritima“ už uosto rinkliavas bei agentinį atlygį. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai nuostolius už uosto rinkliavas bei agentinį atlygį tenkintas 40,93 proc., padarė išvadą, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 224,06 Eur palūkanų, susidariusių už UAB „Maritima“ suteiktas paslaugas. Atitinkamai pagal tokį patį principą apskaičiavo ir ieškovės prašomos priteisti 390,83 Eur delspinigių bei 210,82 Eur palūkanų sumos, susidariusios dėl ieškovės skolos paslaugų teikėjai UAB „Memelio miestas“. Teismas, įvertinęs tai, jog iš viso buvo tenkinta 41,74 proc. minėtų ieškinio reikalavimų, padarė išvadą, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 163,13 Eur delspinigių bei 88 Eur palūkanų, susidariusių dėl ieškovės skolos paslaugų teikėjai UAB „Memelio miestas“.
22. Teismas apibendrindamas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 79 355,76 Eur iš dalies nepagrįstas. Nusprendė, jog ieškovė patyrė su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 susijusių nuostolių, kurių dydis – 35 468,83 Eur (17 664 Eur + 8 266,41 Eur + 2 890,67 Eur + 726 Eur + 5 446,56 Eur + 224,06 Eur + 163,13 Eur + 88 Eur).
23. Teismas, įvertinęs ieškovės kaltės dydį dėl 2019 m. vasario 19 d pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai nurodė, jog ieškovė sudarydama sutartį elgėsi nesąžiningai, tačiau nesąžiningumas nebuvo nukreiptas prieš atsakovę. Teismas pažymėjo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė, pasirašydamos 2019 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo parduoti UAB „Pentagras“ priklausantį Laivą. Įvertinęs, jog tos pačios sutarties pasirašymo metu atsakovės veiksmai neatitiko rūpestingumo standartų, todėl vertino, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent ieškovės nesąžiningumas lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovės nesąžiningas elgesys laikytinas pagrindine priežastimi, lėmusia tiek civilinės bylos Nr. e2‑369-459/2020 inicijavimą, tiek ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl konstatavo, jog atsakovės prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
6.248 straipsnio 4 dalį bei CK 6.253 straipsnio 5 dalį yra nepagrįstas.
24. Dėl atsakovės prašymo priimti atskirąją nutartį teismas nusprendė, kad nėra poreikio priimti atskirosios nutarties ar kreiptis su pranešimu į prokurorą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovė, manydama, kad dėl jos nurodytų aplinkybių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali pati kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
25. Teismas nustatė, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius, į bylą pateikė 2020 m. vasario 25 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovės direktorius L. A. pasiskolino iš A. M. 20 000 Eur. Teismas nutarė informuoti mokesčių administratorę – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – apie galimus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus galbūt nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio bei tinkamai įmonės buhalterinėje apskaitoje neįforminant ir apskaitos dokumentais nepagrindžiant 20 000 Eur panaudojimo įmonės veikloje (CPK 299 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
26. Teismas nustatė, jog reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis iš reikalavimo atlyginti nuostolius. Iš dalies patenkinus reikalavimą atlyginti nuostolius, tenkintinas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „KRISTĖ“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies normų taikymo ir atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės
27.1. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės UAB „Demeksa“ elgesį nesąžiningu (neatitinkančiu bonus pater familias (protingo, apdairaus, rūpestingo asmens) elgesio standartą), tinkamai šio fakto neįvertino. Teigia, kad atsakovė, sudarydama 2019 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, nežinojo, nei su kuo ieškovė yra sudariusi sutartį, nei šios sutarties pobūdžio, nei turinio. Ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 19 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo tik paminėtas kitos sutarties pavadinimas. Pažymi, kad ieškovė pagal 2019 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį veikė kaip pardavėja ir teisėta Laivo savininkė, nors 2019 m. sausio 29 d. buvo sudariusi kitą to paties Laivo pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Pentagras“.
27.2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 nurodyta, jog ieškovė UAB „Demeksa“ veikė nesąžiningai ir tyčia, o atsakovė UAB „KRISTĖ“ veikė sąžiningai – tik, teismo nuomone, neatsargiai. Dėl to, atsakovės nuomone, ieškovės ir atsakovės kaltės laipsnis dėl pirminės bylos inicijavimo aiškiai skiriasi. Tik ieškovė žinojo neturinti teisės parduoti Laivo atsakovei, o atsakovė nežinojo perkanti „pardavėjai“ nepriklausantį Laivą.
27.3. Teigia, kad ieškovė atliko tyčinius veiksmus, kurie lėmė pirminės bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl egzistavo visos sąlygos atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
27.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės kaltės dydį dėl 2019 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, padarė fakto ir teisės klaidas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, pripažįstant ieškovės kaltę dėl civilinės bylos Nr. e2‑369‑459/2020 iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pirminėje byloje taikymo.
Dėl Laivo saugojimo išlaidų
27.5. Nurodo, kad 37 248 Eur išlaidų suma už sargų paslaugas nėra pagrįsta patikimais įrodymais. Šios išlaidos buvo grindžiamos išskirtinai liudytojų parodymais ir ieškovės vienašališkai surašytais paslaugų teikimo aktais. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės nurodoma 37 248 Eur išlaidų suma už Laivo saugojimą yra deklaratyvi, pareikšta siekiant nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
27.6. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, rengdama ieškinį, sutartis su sargais parengė tam, kad turėtų, kaip pagrįsti ieškinio reikalavimus. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 1–2 dienomis ieškovė negalėjo sudaryti Laivo saugojimo sutarčių, nes nebuvo Laivo saugotoja.
27.7. Nurodo, kad iš pasienio ir muitinės zonos nuolatinių leidimų registracijos žurnalo įrašų matyti, jog J. D. ir J. V. nuolatiniai leidimai patekti į pasienio ir muitinės zoną išduoti 2019 m. sausio 7 d. J. Ž. 2019 m. nebuvo išduotas leidimas. Atkreipia dėmesį, kad kitiems ieškovės darbuotojams leidimai buvo išduoti 2019 m. sausio mėn. ir 2020 m. sausio mėn., o tai, atsakovės manymu įrodo, kad J. Ž., J. V., J. D. turėjo atlikti ne Laivo saugojimo darbus, o kasdienius darbus. Mano, kad Laivą saugojo ieškovės darbuotojai, kurių buvo keliolika ir kurie turėjo leidimus patekti į saugomą uosto teritoriją. Lietaus vandeniui išpumpuoti iš Laivo ir virvių priežiūrai nereikia nuolat budinčių asmenų, o pakanka šiuos darbus atlikti periodiškai, keletą kartų per savaitę.
27.8. Pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė sumokėjo su darbo santykiais susijusius mokesčius (gyventojų pajamų mokestį ir pan.). Iš ieškovės buhalterinių dokumentų atsakovė teigia nustačiusi, kad nėra duomenų, kad ieškovė 20 000 Eur būtų išmokėjusi sargams, nėra duomenų ir apie 20 000 Eur įmokėjimą į įmonės sąskaitą. Atsakovės manymu, ieškovė negali reikalauti iš atsakovės išlaidų, kurių ji nepatyrė.
Dėl UAB „Memelio miestas“ ieškovei išrašytų sąskaitų
27.9. Nurodo, kad ieškovė neįrodė UAB „Memelio miestas“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už Laivo stovėjimo paslaugas, elektrą, apsaugą, sąsajumo su nagrinėjama byla. Pažymi, kad ieškovė su UAB „Memelio miestas“ sutartį sudarė pusmečiu anksčiau, nei į Klaipėdos uostą atplaukė Laivas. Pagal paslaugų sutartį UAB „Memelio miestas“ turėjo teikti ne Laivo, o laivų stovėjimo, aprūpinimo elektros energija, vandeniu ir kitas paslaugas prie krantinės. UAB „Memelio miestas“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra detalizuota, už kokio Laivo stovėjimą ir prie kurios krantinės teiktos stovėjimo bei Laivo priežiūros paslaugos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiais tikslais ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Memelio miestas“ kur kas anksčiau, nei Laivas atplaukė į uostą.
Dėl ieškovei priteistų nuostolių pagal UAB „Biorenta“, UAB „Kontela“, UAB „Maritima“ PVM sąskaitas faktūras, procesinių palūkanų ir delspinigių
27.10. Pažymi, kad ieškovė neįrodė šių išlaidų sąsajumo su ginčo situacija. Ieškovė neįrodė, kad konteineris-biuras, biotualetai, vagonėlis buvo išnuomoti išimtinai ieškovės darbuotojams, kurie saugojo Laivą, o ne atliko kitas ieškovės užduotis. Be to, tai įprastinės kiekvieno verslo patiriamos išlaidos.
27.11. Nurodo, kad ieškovė nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl kreditoriai gali jų ir nebereikalauti. Ieškovė neįrodė, kad ieškovės negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais nulėmė būtent turto areštas, o ne kitos su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesusijusios priežastys (nepakankamas pajamų srautas, kiti turimi įsiskolinimai ir pan.).
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
27.12. Pažymi, kad ieškovė galimai klastoja dokumentus, apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, įmonėje dirba darbuotojai su įmone nesudarę sutarčių, ieškovė slepia mokesčius. Todėl teismas privalo reaguoti į teisės pažeidimus.
28. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Demeksa“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 77 177,76 Eur. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
28.1. Pažymi, kad ieškovė ir jos akcininkai, atsižvelgdami į tuo metu ieškovei taikytus apribojimus, dėjo visas įmanomas pastangas Laivo demontavimo darbams įvykdyti. Tačiau dėl sunkios turtinės padėties šių darbų užbaigti negalėjo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pažymi, kad ieškovė dar 2019 m. lapkričio 27 d. buvo informavusi tiek bylą nagrinėjusį Klaipėdos apygardos teismą, tiek kitus toje pačioje byloje dalyvaujančius asmenis apie tai, kad ieškovė nėra pajėgi tęsti Laivo demontavimo darbų. Šiuo pagrindu dar tada teigia prašiusi pakeisti Laivo saugotoją ir demontuotoją.
28.2. Nurodo, kad iš karto po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ieškovė aktyviai ėmėsi Laivo demontavimo darbų. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 surinkti įrodymai, pvz., antstolės V. D. 2019 m. kovo 28 d. patvarkymas dėl teismo nutarties vykdymo kartu su Laivo fotonuotraukomis, darytomis 2019 m. kovo 22 d. bei 2019 m. kovo 26 d.; antstolio A. S. 2019 m. balandžio 2 d. patvarkymas, kuriame užfiksuota (fotonuotrauka) Laivo būklė, buvusi 2019 m. kovo 29 d. Mano, kad šie įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, kad ieškovė po 2019 m. rugsėjo 13 d. atliko žymius Laivo demontavimo darbus.
28.3. Pažymi, kad byloje nebuvo ginčo, kad Laivo demontavimo (išpjauti ir demontuoti Laivo bortai, demontuotas pats denis, kapitono bokštelis ir kt.) darbus ieškovė ar kitas subjektas būtų vykdęs laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. spalio 2 d., kai ieškovei galiojo teismo draudimas vykdyti Laivo demontavimo darbus. Teigia, kad Laivo demontavimo darbai ieškovės buvo atlikti po 2019 m. spalio 2 d. iki tol, kol, nepaisant taikyto arešto piniginėms lėšoms, ieškovė dar buvo finansiškai pajėgi tokius darbus vykdyti. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-369-459/2020 medžiagą ir šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
28.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų, jog ieškovė bandė tartis su įmonėmis dėl paskolų, Laivo demontavimo darbų atlikimo. Ieškovė 2019 m. spalio mėn. kreipėsi į UAB „Dvi jėgos“ ir UAB „Krovilina“ dėl paskolų, tačiau šios įmonės atsisakė bendradarbiauti su ieškove. Ieškovės vadovas ir akcininkai asmeninėmis lėšomis finansavo įmonės veiklą ir Laivo demontavimo darbus, tačiau jų nepakako. Pažymi, kad, didžiajai daliai darbuotojų nutraukus su ieškove sudarytas darbo sutartis, nei pačiai ieškovei, nei jos akcininkams nebeturint lėšų palaikyti tolesnės ieškovės veiklos, Laivo pjaustymo darbai 2019 m. lapkričio mėnesį buvo nutraukti. Būtent dėl nurodytų priežasčių ieškovė 2019 m. lapkričio 27 d. ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu pakeisti Laivo saugotoją. Dėl to, net Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi leidus Laivą demontuoti, ieškovė negalėjo šių veiksmų užbaigti dėl pačios atsakovės prašymu nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – ieškovės turto, kurio suma 121 000 Eur, arešto. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės įrodo ieškovės sąžiningumą ir siekį sumažinti nuostolius.
28.5. Teigia, kad atsakovė, žinodama apie ieškovės nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neatliko veiksmų ieškovės nuostoliams išvengti. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai visus nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d., priskyrė išskirtinai tik ieškovės atsakomybei.
28.6. Ieškovės nuomone, nesąžiningu turėtų būti laikomas toks ieškovės elgesys, jeigu ieškovė apskritai nebūtų informavusi teismo apie būtinybę demontuoti Laivą ir galimus padarinius Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui bei aplinkai tuo atveju, jeigu Laivas nebūtų demontuotas.
28.7. Teigia, kad dėl piniginių lėšų arešto 2019 m. ir 2020 m. ieškovės veikla buvo apribota, t. y. ieškovė nebegalėjo vykdyti prekybos, supirkti metalo laužo, gauti pajamų ir kaip Laivo saugotoja nebesugebėjo sumokėti tiekėjams už paslaugas, susijusias su Laivu. Dėl vėlavimo sumokėti už paslaugas kaupėsi delspinigiai ir palūkanos.
28.8. Apibendrintai teigia, kad ieškovės turto areštas buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi ieškovės finansines problemas ir negebėjimą atlikti Laivo demontavimo darbų.
28.9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepriteista iš viso 41 708,93 Eur nuostolių suma, susidariusi po 2019 m. spalio 2 d. už Laivo priežiūrą, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teigia, jog ieškovė išlaidas, susijusias su Laivo priežiūra, patyrė ir turėjo patirti ne tik laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d., bet ir po 2019 m. spalio 2 d. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė neprašė priteisti nuostolių, susijusių su UAB „Maritima“ paslaugomis ir už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Prašymas priteisti nuostolius, ieškovės manymu, turi būti tenkinamas visa apimtimi.
29. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais:
29.1. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde pakoregavo turtinio reikalavimo dydį iki 77 177,76 Eur, tačiau nepateikė motyvų.
29.2. Pažymi, kad Laivo pjaustymo darbai galėjo būti pradėti dar 2019 m. rugsėjo 13 d., taip ieškovė galėjo išvengti su Laivo saugojimu susijusių išlaidų. Ieškovė turėjo pakankamai darbuotojų Laivo demontavimo darbams atlikti.
29.3. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., atliktų darbų aktų, važtaraščių ir pan.), kad po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties ji pradėjo Laivo demontavimo darbus. 2019 m. kovo mėn. ir 2020 m. balandžio mėn. Laivo nuotraukos neįrodo, kad Laivas buvo pradėtas pjaustyti 2019 m. rugsėjo mėn.
29.4. Atsakovės vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad jos Laivą saugojo sargai, yra nenuosekli. Ieškovė teigia, jog Laivas buvo saugomas sargų nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., tačiau Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. lapkričio 27 d. prašyme nurodė, kad Laivas nėra saugomas.
29.5. Teigia, kad ieškovė nepateikia konkrečių argumentų, kaip jos sąskaitoms pritaikytas areštas suvaržė ieškovės veiklą.
29.6. Atsakovės nuomone, ieškovės teiginiai apie netiesioginį priežastinį ryšį tarp išlaidų (po 2019 m. spalio 2 d.) ir atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neįrodyti ir nepagrįsti. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., yra teisėtas ir pagrįstas.
30. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais:
30.1. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 pareikšti reikalavimai nėra susiję su apeliaciniame skunde dėstomais ieškovės neteisėtais veiksmais. Teigia, jog aplinkybė, kad ieškovė su UAB „Pentagras“ 2019 m. sausio 29 d. buvo sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovės apsisprendimui kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovei bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones įtakos neturėjo, kadangi šiuos veiksmus atlikdama atsakovė teigė, kad 2019 m. sausio 29 d. sutartimi UAB „Pentagras“ nuosavybės teisės į Laivą neįgijo. Be to, atsakovė žinojo ieškovės su UAB „Pentagras“ 2019 m. sausio 29 d. sudarytos sutarties šalis bei objektą. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje Nr. e2‑369‑459/2020 nustatytos aplinkybės.
30.2. Pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, t. y. tai, kad sutartys su Laivą saugojusiais sargais buvo pasirašytos siekiant pagrįsti ieškinio reikalavimus. 2019 m. balandžio 16 d. prašyme ieškovės tuometis atstovas pateikė baigtinį sąrašą ieškovės išlaidų, susijusių su Laivo saugojimu. Teigia, kad dėl šių argumentų neturėjo galimybės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, todėl šios aplinkybės apeliaciniame teisme negali būti tiriamos.
30.3. Nurodo, kad ieškovė nuostolius patyrė dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų buvusios taikytos, ieškovė teigia, kad nuostolių nebūtų patyrusi. Ieškovė pažymi, jog išlaidos, susijusios su Laivo priežiūra, buvo neišvengiamos ir pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais. Nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovės išlaidos už UAB „Maritima“, UAB „Kontela“, UAB „Biorenta“, UAB „Memelio miestas“, palūkanos bei delspinigiai atsirado ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribų, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į juos šalių pateiktus argumentus nurodytus argumentus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos laikotarpio, už kurį taikomas nuostolių atlyginimas
32. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad po 2019 m. spalio 2 d. patirtos Laivo saugojimo išlaidos nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais.
33. Ieškovė šią teismo išvadą neigia, argumentuodama tuo, kad nors Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino draudimą tęsti Laivo demontavimo darbus, tačiau ieškovė faktiškai šių darbų atlikti neturėjo galimybės, kadangi dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi taikyto ieškovės turto arešto bei piniginių lėšų arešto jos veikla buvo paralyžiuota ir ji nebeturėjo pajėgumų tokiems įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovės 121 000 Eur sumos turto areštas galiojo iki 2020 m. gruodžio 23 d., t. y. iki įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020, kuriuo buvo atmestas atsakovės ieškinys.
34. Taigi ieškovė teigia, kad ji dėl atsakovės veiksmų rezultato – taikyto turto arešto, neturėjo realių galimybių Laivą supjaustyti į metalo laužą iki 2019 m. spalio 2 d., todėl ir po šios datos jos patirti Laivo saugojimo nuostoliai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais (nepagrįstai prašytu taikyti turto areštu).
35. Įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės argumentu.
36. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant Laivą supjaustyti į metalo laužą. Taip pat prašė leisti teismo nutartį vykdyti skubiai, teismas šį prašymą 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi tenkino.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, nuolat vykdanti, be kita ko, laivų demontavimo veiklą, 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipdamasi į teismą dėl būtent tokio laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – leidimo skubiai Laivą supjaustyti tebegaliojant turto areštui, negalėjo nesuprasti šio darbo atlikimo specifikos ir būdų, buvo įvertinusi galimybes šį darbą atlikti, todėl teismui nėra pagrindo ex post (jau po įvykio) šias aplinkybes vertinti kitaip, nei tuo metu vertino pati ieškovė.
39. Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad ieškovė vykdė Klaipėdos 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir atliko dalį Laivo demontavimo darbų.
40. Papildomai pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovės pagrindinė veikla buvo prekyba metalais, kuriai nuolat trūko apyvartinių lėšų, todėl ši veikla dažnai buvo vykdoma gavus avansinius mokėjimus iš užsakovų. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad laivui ardyti buvo pasiskolinęs 20 000 Eur, tačiau vėliau šiuos pinigus panaudojo iš dalies atsiskaityti su sargais už Laivo saugojimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nepaisant to, kad, ieškovės turtui bei piniginėms lėšoms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ji nedėjo pakankamai pastangų, kad įvykdytų 2019 m. sausio 29 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
41. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas). Darytina išvada, kad aplinkybė, jog ieškovė negalėjo Laivo supjaustyti laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. dėl taikyto turto arešto, nėra įrodyta, todėl minėtu laikotarpiu ieškovės patirtos išlaidos Laivo saugojimui nesusijusios teisiniu priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais.
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – arešto – ieškovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, už 121 000 Eur sumą, ieškovė negalėjo demontuoti Laivo po 2019 m. spalio -2 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios priežastiniu ryšiu tik su Laivo išlaikymu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
Dėl žalos dydžio
43. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti papildomai 41 708,93 Eur, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo atlyginti Laivo saugojimo nuostolių už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 23 d.
44. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 35 468,83 Eur nuostolių, nes ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad šiuos nuostolius patyrė.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškovės argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos atlyginimo laikotarpio pasisakyta šios nutarties 32–42 punktuose. Padarius išvadą, kad ieškovė nepagrįstai prašo žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., toliau pasisakytina tik dėl žalos atlyginimo dydžių už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
Dėl Laivo saugojimo išlaidų
46. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji realiai patyrė išlaidas už Laivo saugojimą pagal 2019 m. balandžio 1 d. Laivo saugojimo sutartį Nr. 2019/04/01, sudarytą su J. Ž., 2019 m. balandžio 2 d. Laivo saugojimo sutartį Nr. 2019/04/02, sudarytą su J. V., 2019 m. balandžio 3 d. Laivo saugojimo sutartį Nr. 2019/04/03, sudarytą su J. D..
47. Pažymėtina, kad gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė, ir yra pagrįsti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas už Laivo saugojimą priteisė 17 664 Eur (96 Eur x 184 dienos), nes nusprendė, kad ieškovė Laivo saugojimo sutartimis, atliktais darbų aktais bei teismo posėdyje liudytojų J. V. bei J. Ž. teisme duotais paaiškinimais pagrindė Laivo saugojimo išlaidas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
48. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodyti žalos faktą (kad kilo neigiama pasekmė) ir dydį (kokia šios pasekmės piniginė išraiška) nagrinėjamu atveju yra ieškovės pareiga. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019,
27 punktas).
49. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., sąrašo matyti, kad UAB „Demeksa“ minėtų asmenų nebuvo apdraudusi privalomuoju sveikatos draudimu, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo santykių su šiais asmenimis ieškovė nebuvo sukūrusi.
50. Ieškovė teigia, kad ją ir Laivo sargus siejo paslaugų dėl Laivo saugojimo teisiniai santykiai. Pagal Laivo saugojimo paslaugų sutartis J. V., J. Ž. bei J. D. Laivą turėjo saugoti po 24 valandas kas trečią dieną (Laivo saugojimo sutarties Nr. 2019/04/01 2.5 papunktis, Laivo saugojimo sutarties Nr. 2019/04/02 2.5 papunktis, Laivo saugojimo sutarties Nr. 2019/04/03 2.5 papunktis). Minėtiems asmenims už vieną valandą buvo numatytas 4 Eur atlygis už paslaugą (Laivo saugojimo sutarties Nr. 2019/04/01 3.1 papunktis, Laivo saugojimo sutarties Nr. 2019/04/02 3.1 papunktis, Laivo saugojimo sutarties Nr. 2019/04/03 3.1 papunktis).
51. Iš byloje esančio Pasienio ir muitinės zonos nuolatinių leidimų registracijos žurnalo matyti, kad nuolatiniai leidimai J. V. (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. D. (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) patekti į pasienio ir muitinės zoną, buvo suteikti 2019 m. sausio 7 d. ir galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d., taigi ir Laivo saugojimo laikotarpiu.
52. J. Ž. minėtu laikotarpiu pagal Pasienio ir muitinės zonos nuolatinių leidimų registracijos žurnalo duomenis nebuvo išduotas leidimas patekti į pasienio ir muitinės zonas. Pagal Pasienio ir muitinės zonos terminuotų leidimų registracijos žurnalą J. Ž. terminuotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) patekti į pasienio muitinės zoną galiojo nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taigi leidimo galiojimo terminas nepatenka į laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio
2 d., kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės ieškovei. Nesant duomenų, kad J. Ž. turėjo nuolatinį ar terminuotą leidimą patekti laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio
2 d. į pasienio ir muitinės zoną, darytina labiau tikėtina išvada, kad jis minėtu laikotarpiu neteikė ieškovei Laivo saugojimo paslaugų.
53. Atsakovė nurodo, kad tai, jog J. V. ir J. D. buvo pasitelkti teikti ieškovei paslaugas keliais mėnesiais anksčiau, nei ieškovė tapo Laivo saugotoja, įrodo aplinkybę, kad jie dirbo kitus darbus nei Laivo saugojimas.
54. Su šiuo atsakovės argumentu nesutiktina. Tai, kad šie asmenys leidimus patekti į pasienio ir muitinės zoną gavo tuo pačiu metu, kaip ir kiti ieškovės darbuotojai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad minėti asmenys teikė ieškovei ir kitas, nei Laivo saugojimas, paslaugas, tačiau nepaneigia ir labiau tikėtinos iš liudininkų parodymų bei Paslaugų sutarčių turinio aplinkybės, kad jie, be kita ko, teikė ir Laivo saugojimo paslaugas.
55. Atkreiptinas dėmesys, kad žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atlyginama, tik jei ji realiai patirta. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo nuostolius įrodinėja tuo, kad UAB „Demeksa“ sumokėjo J. V., J. Ž. bei J. D. 20 000 Eur atlygį (iš 37 248 Eur), likusią sumą įsipareigodama sumokėti ateityje. Susitarimą dėl dalinio atsiskaitymo pasirašė UAB „Demeksa“ direktorius L. A..
56. Nustatyta, kad 20 000 Eur L. A. pasiskolino asmeniškai savo vardu iš kito fizinio asmens, pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nors atsakovė teigia, kad tai, jog už suteiktas Laivo saugojimo paslaugas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų L. A. (UAB „Demeksa“ direktorius ir akcininkas), paneigia aplinkybę, jog ieškovė patyrė šias išlaidas, susitarimo dėl dalinio atsiskaitymo su Laivo saugojimo paslaugas teikusiais asmenimis tekstas įrodo, kad susitarimas buvo sudarytas tarp UAB „Demeksa“ ir J. V. bei J. Ž., nes pasirašytas L. A. kaip UAB „Demeksa“ direktoriaus, o pačiame susitarimo tekste nurodyta, kad atsiskaitoma pagal Laivo saugojimo sutartis.
57. Nors byloje nėra duomenų, kokiu būdu L. A. asmeniškai pasiskolintos lėšos perėjo UAB „Demeksa“ nuosavybėn, tačiau nustačius faktą, kad šiais pinigais UAB „Demeksa“ atsiskaitė už savo prievoles, vertintina, kad atsiskaitymo metu pinigai buvo UAB „Demeksa“ nuosavybė, o šių pinigų įgijimo teisiniai pagrindai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, konkretus pinigų perėjimo UAB „Demeksa“ nuosavybėn pagrindas nekeistų šiai bylai reikšmingo teisinio vertinimo, kad UAB „Demeksa“ patyrė išlaidas atsiskaitydama už Laivo saugojimą, taigi ir tam tikrą žalą.
58. Įvertinus tai, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad tik J. V. ir J. D. teikė Laivo saugojimo paslaugas, o įrodymais pagrįstas tik atsiskaitymas su vienu iš jų (J. V.), spręstina, kad priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais susijusi tik ieškovės patirta žala sumokant už J. V. teiktas Laivo saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
59. Iš byloje pateiktų paslaugų teikimo aktų ir Laivo saugojimo tabelio matyti, kad J. V. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. iš viso UAB „Demeksa“ Laivo saugojimo paslaugas teikė šešiasdešimt vieną darbo dieną. Tai reiškia, kad ieškovė iš viso patyrė 5 856 eurus (96 Eur x 61 diena) išlaidų.
60. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Laivo saugojimo paslaugos sutartimis patirtų išlaidų keistina, nustatant, kad ieškovės patirtos išlaidos už Laivo saugojimą priežastiniu ryšiu susijusios su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik už J. V. teiktas Laivo saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 856 Eur.
Dėl UAB „Memelio miestas“ ieškovei išrašytų sąskaitų
61. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 8 266,41 Eur išlaidų, kurias ji patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. pagal UAB „Memelio miestas“ išrašytas sąskaitas už Laivo stovėjimo paslaugas pagal paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
62. Atsakovė teigia, kad UAB „Memelio miestas“ ieškovei paslaugas suteikė ne tik Laivui, bet ir kitiems laivams, be to, sutartis su šia įmone sudaryta ankščiau, nei taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio
1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. krantinėje laikė kitus laivus, todėl neįrodyta aplinkybė, kad ir nesaugant Laivo, ieškovė būtų šias išlaidas neabejotinai patyrusi.
63. Vien tai, jog ieškovė sutartį dėl laivų stovėjimo ir priežiūros paslaugų su UAB „Memelio miestas“ pasirašė ankščiau, nei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2018 m. liepos 10 d.), nepaneigia fakto, kad UAB „Memelio miestas“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. ieškovei teikė Laivo stovėjimo ir priežiūros paslaugas.
64. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad ieškovė kartu su nuostoliais patyrė ir naudą dėl Laivo saugojimo ir kokio dydžio buvo ši nauda, todėl nėra pagrindo įskaityti kokios nors naudos į ieškovės nuostolius šioje dalyje.
65. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. patyrė 8 266,41 Eur Laivo stovėjimo ir priežiūros išlaidų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl ieškovei priteistų nuostolių pagal UAB „Biorenta“, UAB „Kontela“, UAB „Maritima“ sąskaitas, procesinių palūkanų ir delspinigių
66. Atsakovė (apeliantė) taip pat kvestionuoja ieškovės nuostolius, patirtus už biotualeto nuomą, vagonėlį, konteinerį-biurą pagal UAB „Kontela“ ir UAB „Biorenta“ PVM sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaidos už nuomos paslaugas yra patirtos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., nuomos paslaugos yra suteiktos adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismas nusprendė, kad tuo metu buvo teikiamos Laivo saugojimo paslaugos, todėl ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su Laivo saugojimu.
67. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, ieškovei įrodžius aplinkybę, jog Laivas buvo saugomas, būtinomis pripažintinos ir išlaidos, kurias ieškovė patyrė užtikrindama Laivo apsaugos sąlygas. Aplinkybė, kad biotualetu, vagonėliu, konteineriu-biuru ieškovė galimai naudojosi ne tik Laivo saugojimo tikslais, taigi gavo naudą, kuri galėtų būti įskaityta į nuostolius, atsakovės neįrodyta ir nekeičia teismo išvados dėl pareigos atlyginti ieškovei nuostolius šioje dalyje.
68. Atsakovė taip pat nesutinka, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl Laivo saugojimo atsiradusių uosto rinkliavų bei Laivo agentavimo paslaugų (pagal UAB „Maritima“ PVM sąskaitas faktūras). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėju Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-241-980/2021 buvo konstatuota, jog nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Laivas buvo prišvartuotas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, UAB „Memelio miestas“ akvatorijoje prie esančios krantinės Nr. 21. Taip pat konstatavo, kad
UAB „Maritima“ teikia laivų agentavimo paslaugas, 2019 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku Laivo agente UAB „Demeksa“ paskyrė UAB „Maritima“.
69. Kaip minėta anksčiau, Laivas pagal UAB „Pentagras“ ir UAB „Demeksa“ sudarytą 2019 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti demontuotas ir pristatytas UAB „Pentagras“ iki 2019 m. kovo 31 d., tačiau sutarties įvykdyti nustatytu terminu ieškovė negalėjo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovei taikytos Laivo arešto laikinosios apsaugos priemonės.
70. Spręstina, kad ieškovė nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. privalėjo mokėti Laivo uosto rinkliavas bei mokestį už Laivo agentavimo paslaugas UAB „Maritima“. Jei ieškovė nebūtų Laivo saugojusi, šių išlaidų ji nebūtų turėjusi, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovės išlaidų pagal UAB „Maritima“ PVM sąskaitas faktūras už Laivo uosto rinkliavas bei Laivo agentavimo paslaugas nepagrįstumo.
71. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo jai padarytus nuostolius, susidariusius mokant uosto rinkliavas. Teigia, kad ieškovė, kaip Laivo saugotoja, neišvengiamai privalėjo mokėti už Laivą uosto rinkliavas bei mokestį už Laivo agentavimo paslaugas bendrovei UAB „Maritima“, iš viso tokių išlaidų suma pagal UAB „Maritima“ išrašytas ir ieškovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras sudaro 13 307,28 Eur (priedai Nr. I-13 ir Nr. I-4). Klaipėdos apygardos teismas priteisė tik dalį šių išlaidų – 5 446,56 Eur. Taigi ginčytiną sumą sudaro 7 860,72 Eur (13 307,28 Eur – 5 446,56 Eur). Ieškovės teigimu, dėl minėtų išlaidų sprendime padaryta klaida, jog prašomi priteisti nuostoliai (13 307,28 Eur) yra neva pagal sąskaitas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. (ne nuo 2019 m. balandžio 1 d., kaip kitų nuostolių atveju). Iš UAB „Maritima“ sąskaitų matyti, kad ieškovė prašė priteisti nuostolius pagal tas UAB „Maritima“ sąskaitas, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. Taigi šios sąskaitos nėra susijusios su laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Nors UAB „Maritima“ ir teikė ieškovei paslaugas nuo 2019 m. vasario 4 d., už laikotarpį nuo
2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 31 d. suteiktas paslaugas buvo teiktos kitos sąskaitos, kurių su ieškiniu ieškovė teismui neteikė ir su jomis susijusių išlaidų priteisti neprašė.
72. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 74 punkte nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad UAB „Maritima“ teikė ieškovei UAB „Demeksa“ agentavimo paslaugas laikotarpiu nuo
2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. bei už UAB „Maritima“ paslaugas ieškovei UAB „Demeksa“ (už visą laikotarpį) išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 13 307,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „Maritima“ išrašytos sąskaitos už laikotarpius nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bei nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. nesusijusios priežastiniu ryšiu su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl nepriteistinos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (452 dienos) patyrė 13 307,28 Eur išlaidų už Laivo uosto rinkliavas bei agentinį atlygį už Laivo agentavimo paslaugas, todėl nusprendė, kad vidutiniškai per vieną dieną ieškovė patyrė 29,44 Eur išlaidų (13 307,28 Eur / 452 dienos). Ieškovei iš atsakovės priteisė
5 446,56 Eur (29,44 Eur x 185 dienos) sumą.
73. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė šias UAB Maritima“ išrašytas ieškovei PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą
Nr. MAR-000694 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 273070 (395,23 Eur), Bill No. KUR 273532 (523,34 Eur) ir agentinį atlygį (770,65 Eur), 354,74 Eur (21 proc.) pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), iš viso 2 043,97 Eur suma; 2019 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000709 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 273927 (482,51 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 164,33 Eur PVM, iš viso 946,84 Eur suma; 2019 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000723 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 274418 (415,17 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 150,19 Eur PVM, iš viso 865,36 Eur suma; 2019 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000736 už uosto rinkliavą Bill. No. KUR 274844 (405,83 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 148,22 Eur PVM, iš viso
854,05 Eur suma; 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000758 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 275300 (415,17 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 150,19 Eur PVM, iš viso 865,36 Eur suma; 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000777 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 275814 (415,17 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 150,19 Eur PVM, iš viso 865,36 Eur suma; 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000792 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 276218
(405,83 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 148,22 Eur PVM, iš viso 854,05 Eur suma; 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000813 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 276768 (415,17 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 150,19 Eur PVM iš viso 865,36 Eur suma; 2019 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000819 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 277221 (405,83 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 148,22 Eur PVM, iš viso 854,05 Eur suma; 2020 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000831 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 277710 (415,17 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 150,19 Eur PVM iš viso 865,36 Eur suma; 2020 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000850 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 278151 (415,17 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 150,19 Eur PVM, iš viso 865,36 Eur suma; 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000870 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 278927 (396,49 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 146,26 Eur PVM, iš viso 842,75 Eur; 2020 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą
Nr. MAR-000877 už uosto rinkliavas Bill No. KUR 279226 (415,17 Eur), ir agentinį atlygį
(300 Eur), 150,19 Eur PVM, iš viso 865,36 Eur suma; 2020 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR-000885 už uosto rinkliavą Bill No. KUR 279514 (405,83 Eur) ir agentinį atlygį (300 Eur), 148,22 Eur PVM, iš viso 854,05 Eur suma.
74. Apibendrinus ieškovės argumentus, spręstina, kad ji mano, jog 13 307,28 Eur suma yra patirta už uosto rinkliavas ir agentavimo paslaugas per 13 mėnesių, o pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad per 15 mėnesių, todėl netinkamai apskaičiavo nuostolių vidurkį ir atitinkamai galutinę nuostolių sumą.
75. Teisėjų kolegija, įvertinusi PVM sąskaitų faktūrų turinį, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti, jog UAB „Maritima“ ieškovei išrašė PVM sąskaitas faktūras už mažiau nei penkiolikos mėnesių laikotarpį. Įvertinus, kad nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Maritima“ teikė ieškovei UAB „Demeksa“ agentavimo paslaugas (penkiolika mėnesių), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo ieškovės išlaidas, patirtas dėl UAB „Maritima“ išrašytų sąskaitų.
76. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 224,06 Eur palūkanų sumą, susidariusią už UAB „Maritima“ suteiktas paslaugas. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, kokias pastangas dėjo laiku apmokėti UAB „Maritima“ PVM sąskaitas faktūras, todėl nėra pagrindo priteisti nuostolius, kurie susidarė ieškovei pradelsus savo pinigines prievoles.
77. Su šiais atsakovės argumentais nesutiktina, kadangi ieškovei nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovės prašymu buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – 121 000 Eur turto areštas, taip pat ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog jos turtinė padėtis yra sunki (2020 m. birželio 19 d. antstolės nurodymą Nr. S-20-184-3231 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, „Creditinfo“ duomenis, valstybinės įmonės Registrų centro 2021 m. vasario 12 d. turto arešto aktų registro išrašo išsamią informaciją, UAB „Demeksa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. sausio 27 d. išrašą). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 224,06 Eur palūkanų pagal UAB „Maritima“ sąskaitas, nes ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, kad delsė apmokėti sąskaitas dėl lėšų trūkumo, o atsakovė šios aplinkybės nepaneigė.
78. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentus, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, iš dalies pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl priteisto žalos dydžio nepagrįstumo ir daro išvadą, kad keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių, kurie ieškovei kilo dėl Laivo saugojimo paslaugų sutarčių vykdymo, ir ieškovei iš atsakovės priteistini nuostoliai tik už J. V. teiktas Laivo saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų
79. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „KRISTĖ“ iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. UAB „KRISTĖ“ teigimu, ieškovės nesąžiningi veiksmai dėl 2019 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nulėmė civilinės bylos Nr. e2-369-459/2020 inicijavimą, dėl to ji turi prisiimti riziką dėl patirtos žalos.
80. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis,
6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).
81. CK 6.282 straipsnis reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius konkrečiai deliktinės civilinės atsakomybės atveju. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios CK normos gali būti taikomos, tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-422/2013).
82. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, ir, priešingai, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.
83. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (DCFR,
VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas bei tyčia kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).
84. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar ieškovė UAB „Demeksa“ veikė tyčios ar didelio neatsargumo kaltės forma Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėtos civilinės bylos
Nr. e2‑369-459/2020 aplinkybių kontekste ir dėl to atsakovės UAB „KRISTĖS“ prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Laivo ir ieškovės lėšų areštavimo forma padarytos žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas proporcingai pačios ieškovės kaltei.
85. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „KRISTĖ“ iki bylos inicijavimo turėjo suprasti, jog 2019 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties objektas (Laivas) nepriklausė
UAB „Demeksa“ jo perleidimo momentu, todėl UAB „KRISTĖ“ reiškė reikalavimą, kurio patenkinimas mažai tikėtinas, ir savo rizika prašė taikyti tokias laikinąsias priemones (Laivo areštą, kai Laivo saugotoja lieka UAB „Demeksa“), kurios neišvengiamai sukelia materialinius praradimus asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos.
86. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu dėl UAB „KRISTĖ“ galėjimo suprasti, kad UAB „Demeksa“, tikėtina, nebuvo Laivo savininkė ginčo sutarties sudarymo momentu ir galėjimo numatyti, kad laikinosios apsaugos priemonės neišvengiamai sukels papildomas Laivo saugojimo išlaidas UAB „Demeksa“, kadangi tokią išvadą suponuoja Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-369-459/2020 nustatytos aplinkybės.
87. Byloje nustatyta, kad pasirašant Laivo pirkimo–pardavimo sutartį, jos šalims (t. y. UAB „Demeksa“ ir UAB „KRISTĖ“) jau buvo žinoma apie tarp UAB „Pentagras“ ir atsakovės UAB „Demeksa“ sudarytos 2019 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/02/2019 egzistavimą, galiojimą bei vykdymą.
88. Minėtoje byloje UAB „KRISTĖ“, nesutikdama, kad ginčijama sutartis būtų pripažinta negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodė, kad UAB „Demeksa“ įsipareigojo perleisti Laivą kaip laivo savininkės (UAB „Pentagras“) įgaliotas asmuo. Teigė, kad
UAB „Pentagras“ atstovai nuolatos dalyvavo UAB „KRISTĖ“ ir UAB „Demeksa“ derybose dėl ginčijamos sutarties sudarymo ir net pats UAB „Pentagras“ rengė ginčijamos sutarties projektą, kuriame įrašė UAB „Demeksa“ įsipareigojimą parduoti laivą Laivą UAB „KRISTĖ“.
89. Nors šių aplinkybių minėtoje byloje teismui nepakako prieiti prie išvados, kad UAB „Demeksa“ veikė kaip UAB „Pentagras“ atstovė (teismas nusprendė, kad atsakovė UAB „Demeksa“ veikė neturėdama UAB „Pentagras“ raštiško sutikimo, todėl nepripažino atstovavimo teisinių santykių tarp jų), tačiau šioje byloje jų pakanka išvadai dėl UAB „KRISTĖ“ galėjimo numatyti apie potencialų ginčą dėl Laivo nuosavybės teisės su UAB „Pentagras“ ir sprendimo vis tiek prašyti teismo laikinosios apsaugos priemonės (Laivo arešto), kuri neišvengiamai sukels nuostolius Laivo saugotojui.
90. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl mišrios kreditoriaus deliktinėje prievolėje atsakomybės šioje byloje, nors ir nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, nepagrįstai nepasisakė dėl kreditorės (ieškovės) kaltės, todėl šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.
91. Kaip minėta, kreditorės kaltė nėra preziumuojama, ją turi įrodyti atsakovė. Iš atsakovės nurodytų ir aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad UAB „Demeksa“ veiksmai UAB „KRISTĖ“ atžvilgiu sudarant Laivo pirkimo–pardavimo sutartį bei ją nutraukiant negali būti įvertinti kaip atlikti tyčios ar didelio neatsargumo kaltės forma (kuri pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu) ir todėl atsakovės UAB „KRISTĖ“ nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymu sukelta žala UAB „Demeksa“ neturėtų būti mažinama.
92. Ši išvada darytina tokių aplinkybių pagrindu – UAB „Demeksa“ nesiekė nuslėpti fakto, kad Laivo savininkė yra UAB „Pentagras“ ir kad ji turi tik tiek teisių perleisti laivą, kiek jai suteikia UAB „Pentagras“, jos kaltė pasireiškė paprasto neatsargumo forma (tuo, kad Laivo pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „KRISTĖ“ tekste nebuvo aiškiai atskleistos UAB „Pentagras“ teisės bei numatytas sąlyginis šios sutarties galiojimas, susiejant jos nutraukimą su UAB „Pentagras“ valia dėl Laivo perleidimo). Kadangi, kaip minėta, kreditoriaus paprasto neatsargumo kaltės formos nepakanka mišriai deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), atsakovės reikalavimas dėl šios dalies netenkintas pagrįstai.
93. Atsakovė prašo atleisti ją nuo atsakomybės ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, teigia, kad žala kilo dėl pačios UAB „Demeksa“ (nukentėjusiojo asmens) veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusio asmens veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovė siekė, kad jai būtų padaryta žala (laivas būtų areštuotas ar būtų inicijuota pati byla dėl sutarties nutraukimo), todėl atsakovės reikalavimas šiuo pagrindu taip pat atmestinas kaip neįrodytas.
94. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovės UAB „KRISTĖ“ atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
95. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pranešti Vilniaus apygardos prokuratūrai apie galimai padarytas veikas, turinčias nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222, 220 straipsniuose, požymius. Pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie neapskaitytas ieškovės pajamas, taip pat Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie nelegalų darbą.
96. CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo.
97. Pirmosios instancijos teismas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išsiunčiant įsiteisėjusio sprendimo kopiją apie ieškovės UAB „Demeksa“ direktoriaus L. A. įmonės reikmėms panaudotas ir galbūt įmonėje neįtrauktas į apskaitą 20 000 Eur pinigines lėšas.
98. Byloje taip pat nustatyta, jog J. Ž., J. V. ir J. D. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėto jiems darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimai DGKS-3430, Nr. DGKS-3431, Nr. DGKS-3432).
99. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirą procesinį klausimą, bet nenagrinėdamas ginčo iš esmės pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles, poreikio priimti atskirąją nutartį ar juo labiau kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia. Atsakovė, manydama, kad ieškovė apgaulingai tvarko apskaitą, teikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
Dėl pirmosios instancijos teismo ieškovams iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų
100. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
101. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius turėtas 7 759,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino 44,70 proc. ieškinio reikalavimų ((35 468,83 Eur x 100 proc.) / 79 355,76 Eur), padarė išvadą, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovei iš ieškovės priteisė 4 290,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
102. Ginčo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nekilo, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių atstovų parengtų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatų darbo laiko sąnaudas, yra ne per didelės ir pagrįstos, jas paskirsto proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, atskirai nevertindama jų dydžio.
103. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, t. y. tenkinant 29,81 proc. ieškinio reikalavimų (23 660,83 Eur x 100 proc. / 79 355,76 Eur), atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis keistinas priteisiant atsakovei iš ieškovės 2 312,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
104. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Laivo saugojimo paslaugos sutartimis patirtų išlaidų, nustatant, kad šios išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik už J. V. teiktas Laivo saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 856 Eur, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
105. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė prašo priteisti 2 919,88 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 197,90 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, 798,60 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 757 Eur žyminį mokestį. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d. pirmininko raštu Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo
19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.9 papunktį už apeliacinį skundą maksimalus priteistinas dydis 2,5, kuris sudarytų 3 916 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 dydžio, t. y. 2 036,32 Eur (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies. Atsakovei iš ieškovės priteistina 1 381,35 Eur (357,09 Eur +
798,60 Eur + 225,66 Eur).
106. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovei UAB „Demeksa“ atidėjo 851 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama iš jos valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo ir dėl šios dalies sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRISTĖ“ (juridinio asmens kodas 140596228) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“ (juridinio asmens kodas 304555422) naudai 23 660,83 Eur (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų, aštuoniasdešimt tris centus) nuostolių atlyginimo.“
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl šios dalies sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“ (juridinio asmens kodas 304555422) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRISTĖ“ (juridinio asmens kodas 140596228) naudai 2 312,99 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvylika eurų, devyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“ (juridinio asmens kodas 304555422) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRISTĖ“ (juridinio asmens kodas 140596228) naudai 1 381,35 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, trisdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“ (juridinio asmens kodas 304555422) valstybės naudai 851 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Žilvinas Terebeiza