Civilinė byla Nr. e3K-3-253-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02141-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.5.16.4; 3.1.7.1.1; 3.1.7.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Michel ir partneriai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, sandorio, prieštaraujančio imperatyviosioms įstatymo normoms, negaliojimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais ab initio: 1) Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5); 2) 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktą; 3) 2013 m. rugpjūčio 30 d. susitarimą dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pakeitimo.
3. Ieškovas nurodė, kad 1997 m. liepos 15 d. VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė su atsakove UAB „Michel ir partneriai“ sudarė dvi sutartis, kuriomis ligoninė pavedė bendrovei ieškoti asmenų, kuriems reikalingos laidojimo paslaugos ir kurie išsinuomotų 216,35 kv. m šarvojimo patalpas (duomenys neskelbtini) ir kt. Ieškovo nuomone, bendrovė šių sutarčių pagrindu gavo pajamų už velionių pervežimą, karsto pardavimą, nešikų darbą, duobės kasimą ir kitų su laidojimu susijusių paslaugų teikimą bei prekių pardavimą. Ligoninei bendrovė turėjo pervesti lėšas už naudojimąsi patalpomis, šaldytuvu ir automobilių stovėjimo vietomis. 2009 m. papildomu susitarimu prie sutarčių buvo patikslinta, kad bendrovė gali pastoviai veikti nurodytose patalpose. Šios sutartys VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės buvo nutrauktos nuo 2012 m. rugsėjo 13 d.
4. Sprendžiant 216,35 kv. m patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos klausimą, tiek VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas siūlė jas išnuomoti viešo konkurso būdu, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija priėmė nutarimą pavesti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimą dėl nuomojamų 216,35 kv. m ploto patalpų (duomenys neskelbtini) termino nustatymo 5 metams, t. y. UAB „Michel ir partneriai“ išnuomoti patalpas ne viešo konkurso būdu. Ieškovo nuomone, 2013 m. liepos 18 d. savivaldybė su UAB „Michel ir partneriai“ neteisėtai sudarė 216,35 kv. m negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ne viešo konkurso būdu (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDJĮ) 14 straipsnis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo, uždaro ir ne konkurso būdu nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.5 punktas). 2013 m. rugpjūčio 30 d. susitarimu buvo pakeistas 2013 m. liepos 18 d. sutarties 1 punktas. Pagal Nuostatų 11.5 punktą Vilniaus miesto savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas galėjo būti išnuomotas ne viešo konkurso būdu tik išimtiniais atvejais ir tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskiru sprendimu. Tokio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl nurodytų patalpų nuomos nebuvo priimta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. sausio 30 d. perdavimo savivaldybės nuosavybei priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jas valdė Sveikatos apsaugos ministerija, patalpomis panaudos sutarties (1997 m. spalio 1 d.) pagrindu naudojosi VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė (2012 m. reorganizuota į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialą). Pastaroji su UAB „Michel ir partneriai“ dėl šių patalpų 1997 m. liepos 15 d. sudarė dvi sutartis, pavesdama šiai bendrovei ieškoti asmenų, kuriems reikalingos laidojimo paslaugos, su jais atsiskaityti, įsipareigodama už mokestį suteikti automobilių stovėjimo vietas, įrangą (šaldytuvą, instrumentus), teikti prozektoriumo paslaugas. 2009 m. gegužės 21 d. papildomu susitarimu UAB „Michel ir partneriai“ buvo suteikta teisė naudotis patalpomis (duomenys neskelbtini) už mokestį.
7. Teismas nustatė, kad pagal susitarimų turinį laikytina, jog tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477, 6.530 straipsniai). Savivaldybė, 2012 m. sausio 30 d. perimdama iš Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo patalpas, kartu perėmė ir sutartinius įsipareigojimus UAB „Michel ir partneriai“, kuri faktiškai naudojosi patalpomis.
8. CK 6.494 straipsnio 2 dalies pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2013 m. birželio 5 d. protokoliniu nutarimu pavedė Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimą dėl nuomojamų 216,35 kv. m ploto patalpų (duomenys neskelbtini) 5 metų termino ir nuomos kainos 30 Lt (8,69 Eur) už kv. m nustatymo. 2009 m. UAB „Michel ir partneriai“ ir VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės sutartis buvo pakeista 2013 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Michel ir partneriai“ Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2013 m. liepos 24 d. protokoliniu nutarimu analogiška tvarka sutartis 2013 m. rugpjūčio 30 d. susitarimu buvo pakeista. 
9. VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės 2012 m. birželio 13 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra niekinis ir nesukeliantis teisinių pasekmių, nes nuo 2012 m. sausio 30 d.  patalpų perdavimo savivaldybės nuosavybėn tik ši, kaip turto savininkė, turėjo teisę spręsti dėl nuomos santykių su UAB „Michel ir partneriai“. Savivaldybė nuomos sutartį pratęsė.
10. Nenustačius teisės aktų pažeidimų sudarant ginčijamą sutartį, esant neginčytinam faktui, kad savivaldybė gavo 95 000 Lt (27 51,90 Eur) nuompinigių, pretenzijų dėl sutarties vykdymo UAB „Michel ir partneriai“ neturi, yra pagrindas konstatuoti, kad konkrečiu atveju nenustatytas viešojo intereso pažeidimas.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti – pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento: 1) Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5), 2) 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą ir 3) 2013 m. rugpjūčio 30 d. susitarimą dėl 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5) pakeitimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Kolegija nurodė, kad VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė 2012 m. birželio 13 d. išsiuntė pranešimą UAB „Michel ir partneriai“, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. nutraukia 1997 m. pasirašytas sutartis. UAB „Michel ir partneriai“ 2012 m. birželio 20 d. atsakė, kad turi būti laikomasi sutartyje nustatyto trijų mėnesių įspėjimo termino. VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. buvo vykdoma reorganizavimo procedūra ir ji 2012 m. gruodžio 12 d. buvo prijungta prie VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei informaciją, kad pavedimo sutartis su UAB „Michel ir partneriai“ nutraukta nuo 2012 m. rugsėjo 13 d.
13. 1997 m. liepos 15 d. pavedimo sutartis neatitinka nuomos sutarčiai keliamų reikalavimų (1964 m. CK 297 straipsnis). Pavedimo sutartimi patalpos nebuvo perduotos atsakovei UAB „Michel ir partneriai“, o buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria bendrovė įsipareigojo ieškoti nuomininkų, surinkti nuomos mokestį ir jį pervesti ligoninei. Kita tos pačios dienos sutartimi ligoninė išnuomojo dvi automobilių stovėjimo vietas ir šaldytuvą bei įrangą, tačiau patalpos atsakovei taip pat nebuvo perduotos. 
14. 2009 m. gegužės 21 d. papildomu susitarimu ligoninė suteikė atsakovei UAB „Michel ir partneriai“ teisę naudotis patalpomis, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Tai, kad nuomos mokestis apibrėžtas šarvojimo įkainiu per parą bei šaldytuvo naudojimo valandiniu įkainiu, nepaneigia patalpų perdavimo atsakovei naudotis fakto (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). 2009 m. gegužės 21 d. papildomu susitarimu atsakovei buvo perduotas ne tik šaldytuvas ar įranga, bet ir patalpos, todėl tarp šalių susiklostė patalpų nuomos teisiniai santykiai. 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo galiojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl 2013 m. liepos 18 d. sutarties; 2009 m. sandorio sudarymo tvarka neturi įtakos 2013 m. liepos 18 d. sutarties teisėtumui.
15. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2013 m. birželio 5 d. vykusio posėdžio metu nurodė parengti ginčo patalpų nuomos sutarties pakeitimą, tačiau tai nebuvo ankstesnių sutarčių pakeitimas. 2013 m. liepos 18 d. sutartis įforminta kaip nauja, joje nėra ankstesnių sutarčių sąlygų. Be to, ligoninės ir atsakovės UAB „Michel ir partneriai“ nuomos sutartis tuo metu jau buvo nutraukta. Atsakovės vadovas 2014 m. rugsėjo 25 d. prokurorui duotame paaiškinime nurodė, kad sutartiniai nuomos santykiai su ligonine nutraukti nuo 2012 m. rugsėjo 13 d., kad bendrovė iki nurodytos datos išsikraustė iš nuomotų patalpų, lūkesčių, kad sutartis bus atnaujinta, atsakovė neturėjo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis, sutartis taip pat buvo laikoma nutraukta nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. Taigi pati savivaldybė pripažino sutarties nutraukimo faktą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad 2013 m. liepos 18 d. savivaldybė su UAB „Michel ir partneriai“ sudarė naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
16. Pasikeitus patalpų savininkui, t. y. patalpų nuosavybės teisei perėjus savivaldybei, panaudos sutartis (1997 m. spalio 1 d.) su VšĮ Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine nebuvo nutraukta. Nors patalpų savininke tapo savivaldybė, ji, kaip savininkė, patalpų nevaldė ir jomis nesinaudojo, patalpomis nepertraukiamai naudojosi ir jas valdė ligoninė. Po patalpų savininkės pasikeitimo atsakovė UAB „Michel ir partneriai“ patalpų nuomos mokestį mokėjo ligoninei, taigi ši iš nuomojamų patalpų gavo pajamų. Todėl ligoninė, kaip patalpų valdytoja ir naudotoja, turėjo teisę tiek sudaryti nuomos sutartį, tiek ją nutraukti.
17. Pagal VSTVNDJĮ 14 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu) savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Viešosios teisės principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Savivaldybei nesuteikta diskrecijos teisė kita nei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nuomoti jai priklausantį turtą.
18. Atsakovė UAB „Michel ir partneriai“ yra siekiantis pelno privatus juridinis asmuo ir neatitinka nė vieno iš Nuostatų 9 punkte nurodytų subjektų požymių, todėl ne konkurso būdu nuomos sutartis su ja negalėjo būti sudaryta. Nuostatų 11.5 punkte savivaldybės tarybai suteikta teisė, netaikant 9–11.4 punktų reikalavimų, atskiru sprendimu išnuomoti ilgalaikį materialųjį turtą ne konkurso būdu. Nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo priimtas.
19. Nagrinėjamoje byloje prokuroras siekia iš teisinių santykių apyvartos pašalinti niekinį sandorį. Toks ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į savivaldybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus. Tai, kad savivaldybė gavo nuompinigių, nereiškia, kad buvo gauta maksimali nauda iš savivaldybei priklausančio turto (VSTVNDJĮ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.) 81 straipsnis). Maksimalios naudos gavimas būtų užtikrintas turtą išnuomojus viešo konkurso būdu didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui, kartu būtų užtikrinama ūkio subjektų konkurencija. Ne konkurso tvarka suteikiant išskirtinę galimybę vienam asmeniui išsinuomoti patalpas, nebuvo užtikrintas efektyvumo principas, pažeistas viešosios teisės principas. Neužtikrinus maksimalios naudos iš savivaldybei priklausančio turto gavimo buvo pažeistas viešasis interesas.
20. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2011), restitucijos taikyti negalima.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartis, šalių tarpusavio santykius, nepagrįstai konstatavo nuomos santykių nutrūkimą (CK 1964 m. CK 297 straipsnis). Teismas nevertino sutarties turinio, viso teksto, nuostatų ir jų tarpusavio ryšio (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Šalys 1997 m. liepos 15 d. pavedimo sutartimi susitarė dėl patalpų nuomos, tai patvirtina sutarties turinys. 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo turinys taip pat patvirtina toliau tęsiamus šalių nuomos santykius. 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas yra ankstesnių nuomos sutarčių pakeitimas, o ne naujos nuomos sutarties sudarymas.
2. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ginčo šalių tikrųjų ketinimų sudarant pavedimo ir patalpų nuomos sutartis, neatsižvelgė į sutarčių prasmę bei sutarčių šalių tikslus, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl sutarčių aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
3. 1997 m. liepos 15 d. sutartis nelaikytina bendradarbiavimo sutartimi. 1964 m. CK nereglamentavo bendradarbiavimo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė reikšmingų (esminių) bylai aplinkybių (įrodinėjimo dalyko), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).
4. 1997 m. liepos 15 d. sutartis negali būti kvalifikuojama ir kaip pavedimo, nes VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė neįgaliojo atsakovės UAB „Michel ir partneriai“ atlikti kokių nors veiksmų ligoninės vardu, neįsipareigojo už tai mokėti atlygio. Mokestį už naudojimąsi ginčo patalpomis, šaldytuvu ir kt. ligoninei įsipareigojo mokėti būtent UAB „Michel ir partneriai“ (1964 m. CK 397 straipsnis). Šis sandoris turi būti kvalifikuojamas tik kaip nuomos sutartis.
5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šalių elgesio po sutarčių sudarymo, kad šalys nuolat ir nepertraukiamai vykdė sutartis (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). 2012 m. birželio 13 d. VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės pranešimas UAB „Michel ir partneriai“ dėl 1997 m. sutarties nutraukimo nuo 2012 m. liepos 1 d. negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, nes jį pasirašė ir išsiuntė VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės vadovas, o ne patalpų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai nuo 2012 m. sausio 30 d. patalpos priklausė, o VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė patikėjimo teise jų nebevaldė. Be to, pagal VSTVNDJĮ 13 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi 2012 m. birželio 13 d.) asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negalėjo jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad tokie asmenys negalėjo ir nutraukti galiojančių nuomos sutarčių. Aplinkybė, kad po patalpų savininko pasikeitimo UAB „Michel ir partneriai“ patalpų nuomos mokestį mokėjo ligoninei, o ne savivaldybei, nepaneigia nurodytos imperatyviosios įstatymo nuostatos. Be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems tikslams. Savivaldybė skiria dotacijas VšĮ Vilniaus universitetinei Antakalnio ligoninei jos funkcijoms vykdyti, todėl viešasis interesas nebuvo pažeistas. Besitęsiančius nuomos santykius patvirtina byloje esantys įrodymai – 2013 m. balandžio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-2532456-13 ir 2013 m. rugsėjo 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-2532456-13, pagal kuriuos UAB „Michel ir partneriai“ teikė žmogaus palaikų šarvojimo paslaugas ginčo patalpose.
6. 2013 m. birželio 5  d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos protokolinis sprendimas pavesti (protokolo Nr. Al6-545(2.1.28-AD4) Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimą buvo priimtas CK 6.494 straipsnio 2 dalies pagrindu; ši teisės norma yra imperatyvi. 2013 m. liepos 18 d. nuomos sutartis laikytina ankstesnių sutarčių pakeitimu, išdėstant nauja forma ir nustatant nuomos terminą. Esminės nuomos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos (patalpos ir nuomos mokestis). Be to, tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai nuomos teisiniai santykiai, todėl kaina nėra esminis sutarties dalykas, ji gali būti keičiama. VSTVNDJĮ įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai įpareigoja atsakovę nuolat peržiūrėti sudarytas patalpų nuomos sutartis, jų sąlygas ir nustatyti rinkos kainas atitinkančias nuomos kainas.
7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo patalpos galėjo būti išnuomotos tik viešo konkurso būdu ir tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, nes Nuostatai buvo taikomi tik naujai sudaromoms negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartims. Jeigu kasacinis teismas traktuotų, kad šiuo atveju buvo pažeista Nuostatuose nurodyta tvarka, toks pažeidimas negalėtų būti laikomas esminiu ir sudarančiu pagrindą pripažinti ginčijamą nuomos sutartį niekine.
8. Šiuo atveju sprendžiant, ar yra pamatinis visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, būtina atsižvelgti į tai, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas – nebuvo padaryta žalos, nenukentėjo jokie asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl šioje situacijoje aiškinant įstatymus ir juos taikant privaloma vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Savivaldybė nuomos pagrindu iš UAB „Michel ir partneriai“ gavo 95 054,42 Lt (27 529,66 Eur) pajamų. Nustatytas 30 Lt (8,69 Eur) nuomos įkainis už 1 kv. m yra didžiausias galimas nuomos mokesčio įkainis, apskaičiuotas 2004 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-467 patvirtinta Nuompinigių už negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos skaičiavimo tvarka. Taigi turtas buvo valdomas tinkamai ir buvo siekiama patenkinti viešąjį interesą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nustatė tik pirmąją sandorio pripažinimo niekiniu sąlygą – imperatyviosios teisės normos pažeidimą, tačiau neaptarė antrosios sąlygos – ar imperatyviosios normos pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2009; kt.). Be to, teismas nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika, pagal kurią jei pasekmės nėra numatytos pačioje imperatyviojoje teisės normoje, tai šalys gali naudoti tokius sutartinius gynybos būdus, kurie šioje situacijoje yra protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-191-916/2015). VSTVNDJĮ 14 straipsnio 6 dalyje įsakmiai nenustatyta sandorio negaliojimo pasekmė šią normą pažeidus. Tai reiškia, kad teismas, detaliai neišnagrinėjęs aplinkybių, neturėjo teisės pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.
10. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kaip buvo pažeistas viešasis interesas – asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ir ar toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, nenurodė, ar apskritai buvo kam nors padaryta žala. Teismas nenustatė, kad jeigu sprendimą išnuomoti patalpas būtų priėmusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tai būtų buvę gauta daugiau pajamų į biudžetą.
11. Pagal Nuostatų 11.5 punktą Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę atskiru sprendimu išnuomoti ilgalaikį materialųjį turtą ne konkurso būdu, be to, Nuostatai buvo taikomi tik naujai sudaromoms nuomos sutartims, todėl negali būti konstatuotas konkurencijos pažeidimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų esminių faktinių ir teisinių bylos aspektų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad iš esmės nebuvo tinkamo bylos nagrinėjimo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
22. Atsakovė UAB „Michel ir partneriai“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo kasacinį skundą tenkinti.
23. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nuomos sutarties esmė – turto savininkas (nuomotojas) perduoda nuomininkui už sutartą nuomos mokestį valdyti ir naudotis atitinkamu daiktu. 1997 m. liepos 15 d. pavedimo sutartyje nėra nuorodų apie tai, kad bendrovei buvo suteikta teisė valdyti patalpas ir jomis naudotis (2.1.1.–2.1.3. punktai), suteikta tik teisė naudotis šaldytuvo ir prozektoriumo įrenginiais bei automobilių stovėjimo vietomis ligoninės kieme. Patalpų nuomininkais 1997 m. sutartyse įvardyti kiti asmenys – šarvojimo ir laidojimo paslaugų vartotojai. Taigi tiesioginio nuomos ar nuomininko sąvokų nurodymo sutartyse negalima vertinti kaip ligoninės ir UAB „Michel ir partneriai“ nuomos teisinių santykių patvirtinimo.
2. 1997 m. liepos 15 d. sutartis atitinka pavedimo sutarties požymius (1964 m. CK 397 straipsnis). UAB „Michel ir partneriai“ įsipareigojo ligoninei perduoti viską, ką gavo vykdydama pavedimą. Patalpų remonto organizavimo darbai pagal kasacinio teismo praktiką neprieštarauja pavedimo instituto esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. komercijos įmonė v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-887/2002).
3. VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė 2012 m. birželio 13 d. pranešime Nr. 01-294 nurodė, kad vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą nuo 2012 m. liepos 1 d. nutraukia 1997 m. pasirašytas sutartis. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė žinojo apie 1997 m. sutarčių nutraukimą.
4. Kasatorė nepateikė duomenų, kaip pasikeitė ligoninei skirtų dotacijų dydis dėl to, kad ši gauna mokėjimus už UAB „Michel ir partneriai“ naudojamas patalpas, šaldytuvo ir automobilių stovėjimo vietų nuomą.
5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai 2013 m. birželio 5 d. posėdžio metu pavedus Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimą, ligoninės ir UAB „Michel ir partneriai“ nuomos sutartis jau buvo nutraukta.
6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė tenkinti UAB „Michel ir partneriai“ skundo, pateikto dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (12-6)12.11-132, atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą Nr. 1-738-171/2013. Tokio procesinio sprendimo pagrindas – skundo atsisakymas grindžiamas tuo, kad UAB „Michel ir partneriai“ su VšĮ Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine sudarytos sutartys, kurių pagrindu bendrovė naudojosi patalpomis ir įranga, buvo nutrauktos.
7. Sudarant ginčijamą nuomos sutartį buvo pažeistos imperatyviosios VSTVNDJĮ 14 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes nesilaikyta savivaldybei priklausančio turto nuomos tvarkos. Šios imperatyviosios įstatymo nuostatos pažeidimo pasekmė – sandorio negaliojimas – yra akivaizdi. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios tokio turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Priešingu atveju būtų įteisintas nuomotojo nepateisinamas aplaidumas valdant savivaldybės turtą, o tai nesuderinama su viešuoju interesu. Savivaldybės viešosios nuosavybės teisės perdavimo srityje padarytų teisės aktų pažeidimų pašalinimas yra viešasis interesas. Viešojo intereso pažeidimas pasireiškia ne konkrečia žala, padaryta viešajam interesui ginčijamų sandorių sudarymu, bet neteisėtu savivaldybei priklausančio turto disponavimu – šio turto išnuomojimu ne viešo konkurso būdu, pažeidžiant teisėtus valstybės ir savivaldybės lūkesčius, kad savivaldybės turtas bus valdomas, naudojamas ir juo bus disponuojama griežtai vadovaujantis teisėtumo principu, kuris užtikrina ir kitus įstatymo nustatytus valstybės (savivaldybės) turto valdymo principus (efektyvumo, racionalumo ir kt.).
8. Maksimalios naudos gavimas būtų užtikrintas patalpas išnuomojus viešo konkurso būdu didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui (VSTVNDJĮ 81 straipsnis). Vilniaus miesto savivaldybė, ne viešo konkurso būdu išnuomojusi ginčo patalpas UAB „Michel ir partneriai“, pažeidė sąžiningos ūkio subjektų konkurencijos, valstybės turto valdymo principus, viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių kvalifikavimo ir galiojimo

24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartis, šalių tarpusavio santykius ir nepagrįstai konstatavo nuomos teisinių santykių nutrūkimą. Kasatorės vertinimu, šalys 1997 m. liepos 15 d. pavedimo sutartimi susitarė dėl patalpų nuomos, tai patvirtina sutarties turinys, o 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo turinys taip pat patvirtina toliau tęsiamus šalių nuomos teisinius santykius.
25. Pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį 1997 m. liepos 15 d. sutarčių sudarymo metu (1964 m. CK 297 straipsnis), taip pat pagal 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo sudarymo metu galiojusį reglamentavimą, siekiant nustatyti susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, būtina išsiaiškinti, ar turtas buvo perduotas nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį.
26. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 1997 m. liepos 15 d. pavedimo sutartimi atsakovei UAB „Michel ir partneriai“ patalpos nebuvo perduotos. Kita tos pačios dienos sutartimi ligoninė išnuomojo dvi automobilių stovėjimo vietas ir šaldytuvą bei įrangą, tačiau patalpos atsakovei taip pat nebuvo perduotos. Taigi, pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pavedimo sutartis neatitinka nuomos sutarčiai keliamų reikalavimų, o šalių patalpų nuomos teisiniai santykiai susiklostė patalpas perdavus atsakovei 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo pagrindu.  
27. Nustačius, kad šalių patalpų nuomos teisiniai santykiai susiklostė 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo pagrindu, kasacinio skundo argumentai, susiję su 1997 m. sutarčių teisiniu kvalifikavimu, teisinės reikšmės skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis – VšĮ Vilniaus  universitetinės Antakalnio ligoninės 2012 m. birželio 13 d. raštą ,,Dėl sutarčių nutraukimo“, atsakovės UAB „Michel ir partneriai“ atsakymą į šį raštą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, šios nutarties 25 punkte nurodytas sutartis pasirašiusio UAB „Michel ir partneriai“ vadovo paaiškinimą, taip pat šioje byloje ginčijamos sutarties turinį, nustatė, kad, sudarant šioje byloje ginčijamą 2013 m. liepos 18 d. sutartį, ankstesnė nuomos sutartis jau buvo nutraukta. Kasacinės instancijos teismas yra saistomas šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė ginčo patalpas valdė panaudos sutarties pagrindu ir ši sutartis nebuvo nutraukta, pasikeitus patalpų savininkui. Byloje nustatyta, kad 1997 m. liepos 15 d. sutartys bei  2009 m. gegužės 21 d. papildomas susitarimas buvo sudaryti tarp VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės ir atsakovės. Kasacinis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad savivaldybė pripažino nuomos sutarties nutraukimo faktą ir sudarė naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (šioje byloje ginčijamą sutartį), ir atsižvelgdamas į šios nutarties 27 punkte išdėstytą argumentą, kasatorės teiginį, kad VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės 2012 m. birželio 13 d. pranešimas UAB „Michel ir partneriai“ dėl 1997 m. sutarčių nutraukimo nuo 2012 m. liepos 1 d. negalėjo sukelti teisinių pasekmių, pripažįsta nepagrįstu.
30. Nustačius, kad ankstesnė patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta iki ginčijamos 2013 m. liepos 18 d. nuomos sutarties sudarymo, kasacinio skundo argumentai, kad pastaroji sutartis laikytina ankstesnių sutarčių pakeitimu, išdėstant nauja forma ir nustatant nuomos terminą, pripažįstami teisiškai nepagrįstais. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė 2013 m. liepos 18 d. sutarties galiojimo klausimą, atsižvelgdamas į byloje pareikštame ieškinyje dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu išdėstytas aplinkybes.

                            Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms

31. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
32. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus miesto savivaldybė v. S. L., bylos Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybė v. UAB „Kuprijus“, bylos Nr. 3K-3-502/2015; kt.).
33. Byloje nustatyta, kad ginčijamos nuomos sutarties objektas yra savivaldybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
34. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ar savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Šis principas reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. UAB ,,Eurovaistinė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2011; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybė v. UAB „Kuprijus“, bylos Nr. 3K-3-502/2015; kt.). 
35. Pagal VSTVNDJĮ 14 straipsnio 6 dalį savivaldybei priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
36. Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 ,,Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ buvo patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo, uždaro ir ne konkurso būdu nuostatai, kuriuose buvo nustatyta savivaldybei priklausančio materialiojo turto išnuomojimo tvarka.
37. Pagal Nuostatų  14 punktą, savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas tik viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, nustatytus šių nuostatų 9–13 punktuose.   
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Nuostatų 9–10 punktų nuostatas, pagrįstai nustatė, kad 9 punkte yra išvardyti subjektai, kuriems savivaldybės turtas gali būti išnuomotas ne konkurso būdu, o 10 punkte – kriterijai, kuriuos turi atitikti šie subjektai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, ir jis nepriskirtinas prie Nuostatų 9 punkte išvardytų subjektų, kurie pasižymi viešųjų, labdaros, paramos, visuomeniškumo skatinimo funkcijų vykdymu. Ginčijama sutartis pagal joje nustatytą nuomos terminą ir paskirtį bei nuomininko subjektiškumą taip pat neatitinka ir Nuostatų 11.1–11.4 punkte nustatytų kriterijų, leidžiančių išnuomoti patalpas ne konkurso būdu. Nuostatų 11, 12 punktuose nurodyta galimybė išnuomoti patalpas uždaro konkurso būdu atskiriems subjektams (nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms socialinės paramos srityje, tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms, žemės ūkio subjektams savos gamybos žemės ūkio produkcijai realizuoti), tačiau prie jų atsakovė taip pat negali būti priskiriama. 
39. Nuostatų 11.5 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė atskiru sprendimu, netaikant Nuostatų 9–11.4 punktų reikalavimų, išnuomoti ilgalaikį materialųjį turtą ne konkurso būdu.
40. Byloje nustatyta, kad sprendimą dėl ginčijamos nuomos sutarties sudarymo priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija, 2013 m. birželio 5 d. vykusio posėdžio metu nutardama pavesti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimą. Kaip minėta šios nutarties 39 punkte, sprendimą išnuomoti ilgalaikį materialųjį turtą turi teisę priimti tik savivaldybės taryba. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo patalpos išnuomotos nesilaikant įstatymo reikalavimų ir sudarant ginčijamą nuomos sutartį buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, padaryta tinkamai išaiškinus savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
41. Nustačius, kad ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant viešosios teisės principą, t. y. savivaldybės turtas buvo perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu (žr. šios nutarties 34 punktą), pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), šio pažeidimo pasekmės yra sandorio negaliojimas: toks sandoris yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis). Tai, kad šio principo pažeidimo pasekmės yra sandorio negaliojimas, ne kartą yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. UAB ,,Eurovaistinė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2011; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybė v. UAB „Kuprijus“, bylos Nr. 3K-3-502/2015; kt.). 
42. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-191-916/2015), pagal kurią jei pasekmės nėra numatytos pačioje imperatyviojoje teisės normoje, tai šalys gali naudoti tokius sutartinius gynybos būdus, kurie šioje situacijoje yra protingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes nagrinėjamos bylos ir kasatorės nurodytos bylos ratio decidendi nesutampa. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar pagrindu įmonės sudarytus sandorius laikyti niekiniais gali būti pripažįstami imperatyviųjų įmonės veiklą reglamentuojančių nuostatų pažeidimai. Toks klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas.

              Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Tai reiškia, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Teismas sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir kt. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. L. L. ir kt., bylos Nr. Nr. 3K-3-271/2013).
44. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad prokuroras šioje byloje pareiškė ieškinį, gindamas viešąjį interesą ir siekdamas pašalinti iš teisinių santykių negaliojantį sandorį, kuriuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo išnuomotas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas. Vien aplinkybė, kad ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant viešosios teisės principą, įrodo viešojo intereso pažeidimą ir pagrindą šį interesą ginti. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad iš ginčijamo sandorio savivaldybė gavo pajamų, bei pagrįstai pažymėjo, kad ši aplinkybė nereiškia, jog savivaldybė gavo maksimalią naudą, kaip reikalaujama pagal VSTVNDJĮ 81 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą efektyvumo principą. Maksimalios naudos gavimas būtų užtikrintas turtą išnuomojus viešo konkurso būdu, nes šiuo būdu turtas išnuomojamas didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui. Todėl kasatorės argumentai, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, nes nebuvo padaryta žalos, nenukentėjo jokie asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo.
45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, nurodytų šios nutarties 21.12 punkte CPK 320 straipsnio 1 dalies taikymo klausimu, nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog reikalavimas pagrįsti teismo sprendimą neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras v. AB ,,Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-490-469/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alauša“ v. UAB „Grinda“, bylos Nr. 3K-3-229-219/2016).
46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčijamos nuomos sutarties galiojimo klausimą, tinkamai taikė ir aiškino valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijama nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms bei pagrįstai ją pripažino niekine. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

                            Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą, perskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu valstybei iš atsakovių po 41 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
48. Ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, mokėtinas penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo (šioje byloje nebuvo reiškiamas piniginis reikalavimas), žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai. Remiantis nurodytomis teisės normomis iš atsakovių turėjo būti priteista po 43 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia papildomai priteisti valstybei iš atsakovių po 2 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4, 7 dalys).
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi kasatorei buvo atidėtas žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas netenkintinas, iš kasatorės priteistinas 43 Eur žyminis mokestis už paduotą kasacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4, 7 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės (k. 111109233) ir uždarosios akcinės bendrovės „Michel ir partneriai“ (j. a. k. 110776277)  po 2 (du) Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).             

Priteisti iš kasatorės Vilniaus miesto savivaldybės (k. 111109233) 43 (keturiasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Donatas Šernas