Civilinė byla Nr. e2-137-196/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01380-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių S. D. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-1389-866/2019 pagal ieškovių S. D. ir J. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vingio turtas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės pareikštu ieškiniu prašo panaikinti (pripažinti niekiniais) dalyje dėl 104 900 kv. m., kaip pažymėta schemoje – ieškinio priede Nr. 12 skaičiais nuo 1 iki 44, 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1268, Vilniaus apskrities viršinimo 2005 m. spalio 20 įsakymą Nr. 2.3-9536-01. Reiškiant ieškinį ieškovės sumokėjo 1 200 Eur žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

2.       Ieškovės nurodė, jog šiai dienai negali nurodyti ieškinio sumos, kadangi ji joms nėra žinoma, nes kaip matyti iš ginčo dalyko ieškovės neginčija visos pirkimo – pardavimo sutarties, o tik jos dalį, tuo labiau ieškovėms nėra žinoma, kokią pinigų sumą pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė ieškovėms 7 dienų terminą trūkumams, nurodytiems motyvuojamoje dalyje, pašalinti. 

4.       Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teisme jau buvo pateiktas identiškas ieškovių reikalavimas, buvo nustatyta 11 250 Eur mokėtino žyminio mokesčio suma, ir kad analogiškas ieškovių prašymas atidėti sumokėjimą buvo nepagrįstas konstatavo, kad likusi sumokėti žyminio mokesčio suma ieškovėms yra 10 050 Eur.

5.       Taip pat konstatavo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas nepagrįstas tinkamais įrodymais yra nesuderinamas su proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principu, taigi ieškovės trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą turėtų traukti tik tuo atveju, kai yra žinomi jų tikslūs duomenys bei teisinis pagrindas. Nurodė, kad ieškovės turėtų kreiptis į atsakovę prašydamos atitinkamų duomenų ir tik jų negavus prašyti šiuos duomenis išreikalauti teismo. Pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3997-392/2018) nustatyta, kad kai kurie įtraukti tretieji asmenys yra mirę, tačiau nepaisant to ieškovės teikia ieškinį pakartotinai su tais pačiais trūkumais.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovės S. D. ir J. J. (toliau – apeliantės) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantės ne piktnaudžiauja, o siekia apginti savo pažeistas teises.

6.2.                      Apskaičiuodamas žyminio mokesčio dydį pirmosios instancijos teismas remiasi nurodytuoju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3997-392/201, tačiau pats teismas jo neskaičiavo. O kitoje byloje nurodytas preliminarus žyminio mokesčio dydis yra paskaičiuotas atsižvelgiant į sandorio dalies, kurį siekiama panaikinti, kainą (vertę). Tačiau, kaip matyti iš paties sandorio, pirkėjas nėra mokėjęs visos sandorio kainos ir kokia suma buvo sumokėta pardavėjui nėra aiški, todėl ir preliminariai kito teismo apskaičiuotas žyminio mokesčio dydis negali būti prejudiciniu faktu šioje byloje.

6.3.                      Tretieji asmenys ((duomenys neskelbtini) kaimo pretendentai) dalyvauja visuose teisminiuose procesuose, kuriuose yra sprendžiami klausimai dėl (duomenys neskelbtini) kaimo (nuomos, panaudos sutarčių panaikinimo ir pan.): Nr. 3-61-3-04667-2016-5, 2-68-3-26723-2015-7, civilinė byla Nr. 2-1182-994/2016 ir kt. Todėl teisinis pagrindas yra akivaizdus. Visais paminėtais ir kitais atvejais teismai įtraukė į nagrinėjamas bylas nurodytuosius asmenis trečiaisiais asmenimis, o duomenis sutikrina su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

6.4.                      Apeliantės nei pačios, nei atstovų pagalba aptariamų dokumentų (trečiųjų asmenų duomenų (adresų) o ir teisinio pagrindo) gauti neturi galimybės dėl asmens duomenų teisinės apsaugos. Taigi, apeliantės ir nurodo ieškinyje, jog pateikia turimus duomenis, šiuos duomenis turi patikslinti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

7.       Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškoves pašalinti trūkumus. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. 

Dėl ginčo esmės

8.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti: sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir patikslinti įtrauktinų trečiųjų asmenų duomenis bei teisinį pagrindą.

9.       Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nustatytais trūkumais, pirmiausia iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį ir taip pat nepagrįstai neatidėjo žyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, nes ginčo bylos atveju nėra aiškus sumos, sumokėtos pardavėjui, dydis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

10.       CPK 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieškinio, teismas, remdamasis ieškinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieškinio sumą, kuri būtų reikšminga apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 86 straipsnio 1 dalis).

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitoje byloje (bylos Nr. e2-3997-392/2018) nustatytas aplinkybes, pripažino, kad šioje nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 11 250 Eur. Apeliantės nurodo, kad joms nėra žinoma, kiek iš viso yra sumokėta už Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1268 ir todėl jos negali apskaičiuoti tikslaus žyminio mokesčio dydžio. Dėl šios priežasties, anot apeliančių, pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio dydis yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliančių argumentus laiko nepagrįstais.

12.       Net ir neturint tikslios informacijos apie realiai sumokėtą sumą pagal ginčo sutartį, mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymui tai neturėtų reikšmės, nes žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčo turto vertės (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto žyminio mokesčio dydžio apeliantės nurodo tik tai, kad pirmosios instancijos teismas remiasi kitoje byloje nustatytu žyminio mokesčio dydžiu, tačiau pačios nenurodo ir neargumentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo nustatytas mokėtino žyminio mokesčio dydis paskaičiuotas nepagrįstai. Atsakant į kitą apeliančių argumentą, kad jos, nežinodamos kiek iš viso yra sumokėta už Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1268, negali apskaičiuoti tikslaus žyminio mokesčio dydžio, tai pažymėtina, kad iš sutarties Nr. P01/2005-1268 4 punkto matyti, kad pirkėjas už perkamą žemės sklypą sumokėjo septynis milijonus aštuoniasdešimt du tūkstančius litų sumą, kuri šiandien yra lygi 2 051 088,97 Eur sumai. Iš to neabejotinai darytina išvada, kad sutarties kaina yra ne mažesnė nei 2 051 088,97 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo atveju tikslios pagal sutartį sumokėtos kainos dalies nežinojimas iš esmės nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo žyminį mokestį nustatytą nepagrįstai, nes vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu žyminio mokesčio dydis negali viršyti 15 000 Eur arba 11 250 Eur, jeigu ieškinys yra pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, ir konstatuota, kad sumokėta sutarties kainos dalis yra ne mažesnė nei 2 051 088,97 Eur, darytina išvada, jog maksimalus pirmosios instancijos teismo žyminio mokesčio 11 250 Eur dydis nustatytas pagrįstai ir nepažeidžiant CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

13.       CPK 84 straipsnis numato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Be to, minėta norma nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš apeliančių pateiktų duomenų negalima konstatuoti itin blogos abiejų apeliančių finansinės padėties. Pirma, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė J. J. turi turto, kuris yra areštuotas, taip pat gaunamos vidutinės pajamos išskaičiavus mokesčius siekia kiek didesnę nei 300 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikta duomenų apie apeliantės J. J. turimą neareštuotą kitą nekilnojamąjį turtą (nėra jokio išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, kurio pagrindu būtų galima įsitikinti, kad apeliantė turi arba neturi daugiau neapsunkinto nekilnojamojo turto), transporto priemones (nepateikti išrašai iš valstybės įmonės „Regitra“) ar kitą materialųjį turtą, sąskaitas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose, iš kurių būtų galima spręsti apie jos turtinę padėtį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie apeliantės S. D. finansinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės įrodė sunkią savo finansinę padėtį, dėl kurios jos negalėtų sumokėti nustatyto žyminio mokesčio. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sunki apeliančių finansinė padėtis ateityje pagerės ir jos bus finansiškai pajėgios sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį tuo atveju, jeigu būtų priimtas teismo sprendimas ne jų naudai.

14.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad likusi sumokėti žyminio mokesčio suma už ieškinį yra 10 050 Eur. Todėl apeliantės, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, buvo pagrįstai įpareigotos sumokėti šią likusią sumą.

15.       Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantės turi patikslinti duomenis ir teisinį pagrindą apie trečiuosius asmenis, nes minėti asmenys dalyvauja kitose bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl Miškinių rėžinio kaimo. Todėl, anot apeliančių teisinis pagrindas yra neabejotinas. Be to, apeliantės pažymi, kad neturi galimybės gauti duomenų apie asmenis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliančių argumentus taip pat laiko nepagrįstais.

16.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

17.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). CPK 47 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

19.       Taigi, ir nagrinėjamos bylos atveju, siekiant patvirtinti arba paneigti apeliančių nurodomų asmenų galimybę įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, būtina pateikti teismui tikslius duomenis apie visus asmenis ir nustatyti, ar šioje byloje jie turi pagrįstą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar – ne. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečioje byloje yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris apibrėžtas ieškinio pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymi, kad apeliantės turėtų kreiptis į atsakovę prašydamos atitinkamų duomenų ir tik jų negavus prašyti šiuos duomenis išreikalauti teismo. Be to, pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota, kad kai kurie iš ieškinyje nurodytų asmenų jau yra mirę. Apeliantės šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė ir nepatikslino duomenų apie asmenis, kurie jau yra mirę. Viena vertus, vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sutiktina su apeliantėmis, kad jų nurodomi asmenys dalyvauja kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ir dalyvavo jau išnagrinėtose, tačiau kita vertus, toks asmenų dalyvavimas kitose civilinėse bylose dar nepagrindžia jų materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos atveju, nes apeliančių nurodytose bylose ginčai kilę ne dėl to paties objekto, dėl kurio ginčas keliamas nagrinėjamoje byloje. Apeliantės turi patikslinti šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus asmenų duomenis ir pagrįsti šių asmenų materialinį teisinį suinteresuotumą.

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23.       Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

24.       Apeliantėms padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, joje nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus pasibaigė, todėl apeliantėms nustatomas naujas terminas pašalinti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus (CPK 138 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 138 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliantėms S. D. ir J. J. nustatyti naują procesinį terminą iki 2019 m. vasario 21 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui trūkumų pašalinimą patvirtinančius duomenis.

Teisėjas                                                                                  Konstantinas Gurinas