Civilinė byla Nr. e2A-824-413/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02696-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.4.2.3; 2.6.7; 2.6.8.9; 2.6.8.11.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.16; 2.6.16.10; 3.3.1.19.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė MB ,,Radom LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Š. S. 13 130 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 2 d. sudarė automobilio Ford Eco Sport pirkimo – pardavimo sutartį, už kurį ieškovė sumokėjo atsakovui 6 000 Eur ir kurį vėliau ji pardavė Kipre gyvenančiam asmeniui už 8 500 Eur. Naujajam pirkėjui siekiant įregistruoti automobilį Kipre, paaiškėjo, kad už automobilį Jungtinėje Karalystėje yra susidariusi neapmokėta skola lizingo bendrovei. Apie skolą lizingo bendrovei ieškovė nebuvo informuota, neturėjo galimybės šią informaciją patikrinti, o už teisingos ir išsamios informacijos apie prekę suteikimą yra atsakingas atsakovas. Atsakovas, neatskleisdamas informacijos apie tai, kad nėra padengta lizingo skola, nesąžiningai suklaidino ieškovę ir pardavė jai automobilį nebūdamas jo savininku, todėl nuosavybės teisė neperėjo ir ieškovei. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro atsakovui už automobilį sumokėta 6 000 Eur suma, 3 150 Eur ieškovės sumokėtos automobilio transportavimo į Kiprą išlaidos ir 104 Eur dokumentų vertimo išlaidos, iš viso – 9 254 Eur. Be to, anot ieškovės, ji patirs 3 150 Eur išlaidas, susijusias su automobilio pargabenimu iš Kipro, todėl šios išlaidos, kaip būsimi ieškovės nuostoliai, taip pat turėtų būti priteisti iš atsakovo.

3.       Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo automobilį jis įsigijo pagal skelbimą interneto portale ,,Autoplius“. Automobilį pirko Zapyškyje iš vyriškio, lietuvio, tačiau jokių duomenų apie jį neturi. Pardavėjas teigė, kad automobilį į Lietuvą parsivežė iš Jungtinės Karalystės. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, išorinių defektų neturėjo, dokumentuose automobilio savininke buvo nurodyta E. J., su kuria atsakovas nėra bendravęs. Pardavėjas apie skolą lizingo bendrovei nieko nesakė ir nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų galima apie tai nuspręsti. Anot atsakovo, jis norėjo automobilį eksploatuoti Lietuvoje, tačiau paaiškėjus, kad per daug sudėtinga jį pritaikyti dalyvauti eisme Lietuvoje, automobilį jis pardavė ieškovei. Kadangi jis nieko nežinojo apie skolą už automobilį lizingo bendrovei, negalėjo apie tai informuoti ir pirkėjos (ieškovės).

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš jos atsakovui Š. S. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 18,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

5.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikino minėtą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6.       Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą neatskleidęs jos esmės. Pažymėjo, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą teismas turi svarstyti klausimą, kas iš tikro buvo parduodamo automobilio savininkas – trečiasis asmuo E. J., lizingo bendrovė ar kiti asmenys – ir spręsti dėl buvusio (esamo) transporto priemonės savininko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Nustačius, jog atsakovas ar trečiasis asmuo E. J. nebuvo tikrieji automobilio savininkai, teismas savo iniciatyva turėtų nuspręsti dėl 2020 m. balandžio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių teisėtumo ir galiojimo, o nagrinėdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, teismas turėtų pasisakyti dėl visų sandoryje dalyvavusių asmenų sąžiningumo.

7.       Trečiasis asmuo E. D. (buvusi J. paaiškino, kad gyvendama Didžiojoje Britanijoje 2019 m. rugsėjo 16 d. lizingo sutarties pagrindu įgijo automobilį Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini). 2020 metais ji grįžo į Lietuvą. Automobilis nebuvo pritaikytas eksploatuoti Lietuvoje (dėl kitoje pusėje esančio vairo), o lizingo įmokas reikėjo mokėti. Internetiniame portale www.autoplius.lt, buvo įkeltas skelbimas, kad asmuo superka arba išsinuomoja automobilius iš Anglijos. Kaip paaiškėjo vėliau, šis asmuo buvo atsakovas Š. S.. Susitikus su juo buvo paaiškinta, kad automobilis yra lizingo bendrovės nuosavybė, todėl sutarta, kad atsakovas mokės lizingo įmokas ir naudosis automobiliu iki įmokos bus pilnai išmokėtos, tuomet automobilis bus perrašytas Š. S. vardu. Automobilis nebuvo parduotas atsakovui Š. S., tačiau jos sutuoktiniui K. D. buvo perduoti 3 000 Eur, kaip užstatas (manė, kad toks prievolės užtikrinimas bus papildoma apsauga). Akivaizdu, kad Š. S. negalėjo nežinoti, jog jis negali įgyti nuosavybėn beveik 20 000 Eur vertės automobilio už 3 000 Eur kainą. Ieškinio priedas Nr. 5 (automobilio pardavimo sąskaita) yra galimai suklastota. Mano, kad tarp jos ir Š. S. faktiškai buvo sudaryta žodinė automobilio nuomos sutartis (vietoje nuomos užmokesčio, mokant lizingo įmokas lizingo bendrovei), išmokėjus įmokas ketinant automobilį perregistruoti atsakovo vardu. Š. S. neturėjo teisės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleisti nuosavybės teise jam nepriklausančio automobilio tretiesiems asmenims, todėl toks sandoris yra niekinis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės MB ,,Radom LT“ ir atsakovo Š. S. dėl automobilio Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 6 000 Eur prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento; taikė vienašalę restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 000,00 Eur automobilio kainą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir  priteisė atsakovui iš ieškovės 3 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui E. D. – 4 629,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 89,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

9.       Teismas nustatė byloje tokias faktines aplinkybes:

9.1.                      MotoNovo Finance Limited ir E. J. (dabartinė pavardė – D.) 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarė pirkimo išsimokėtinai sutartį dėl automobilio Ford Ecosport hečbeko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sąlygas, mėnesines įmokas turėjo mokėti E. J., tačiau mokėjimai nebuvo atliekami, susidarė įsiskolinimas, dėl to MotoNovo Finance Limited 2020 m. gruodžio 2 d. pranešė apie įsipareigojimų nevykdymą pagal 1974 m. Vartojimo kredito įstatymą, po to sutartį nutraukė, nurodant, kad visas sąskaitos likutis turi būti apmokėtas. 2021 m. vasario 10 d. MotoNovo Finance Limited pranešė E. J., kad sieks susigrąžinti transporto priemonę dėl sąskaitos įsiskolinimo. MotoNovo Finance Limited užregistravo transporto priemonę NAVCIS.

9.2.                      2023 m. kovo 9 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba pranešė (dokumento registracijos Nr. DOK-30323), kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje gautas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialiojo policijos atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pranešimas, kuriame pateikiama pirminė informacija dėl ieškomo automobilio Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės aplinkybių.

9.3.                      2023 m. kovo 28 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybą pateikė pranešimą, kad pagal POLIS II registro duomenis, patvirtinančius automobilio Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), tarptautinę paiešką, kuri buvo paskelbta 2021 m. balandžio 20 d. Jungtinėje Karalystėje. Žvalgybos duomenimis, transporto priemonė 2020 m. sausio 25 d. buvo eksportuota iš Jungtinės Karalystės į Prancūziją. Vairuotojas – K. D., gim. (duomenys neskelbtini), keleivis – E. J., gim. (duomenys neskelbtini).

9.4.                      Iš automobilio pardavimo sąskaitos faktūros (angl. k. Car Sale Invoice) matyti, kad E. J. pardavė, o Š. S. pirko automobilį Ford Eco Sport, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavimo sąskaitoje faktūroje nurodyta pardavimo kaina – 8 000 GBP, pardavimo data 2020 m. balandžio 6 d.

9.5.                      Automobilis paprastos rašytinės formos transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2020 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi atsakovo Š. S. buvo parduotas ieškovei MB ,,Radom LT“ už 6 000 Eur. Kainos sumokėjimą patvirtina 2020 m. rugpjūčio 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1.

9.6.                      2020 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė MB ,,Radom LT“ automobilį Ford EcoSport pardavė Graikijos piliečiui K. T. už 8 500 Eur.

9.7.                      2020 m. spalio 20 d. automobilis buvo atgabentas į Kiprą keltu. Po to automobilio pirkėjas K. T. nuvyko į Kipro kelių transporto departamentą užregistruoti automobilį savo vardu. Pareigūnams patikrinus automobilio dokumentus, paaiškėjo, kad automobilio negalima registruoti, nes Jungtinėje Karalystėje yra likę finansiniai įsipareigojimai. Dėl šios priežasties K. T. atsisakė pirkti automobilį. Dabar automobilis yra saugomas Kipro automobilių stovėjimo aukštelėje.

9.8.                      Jungtinėje Karalystėje transporto priemonė šiuo metu yra laikoma pavogta, todėl Kipro Respublikoje negali būti įregistruota.

10.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ir 2020 m. balandžio 6 d. atsakovo ir trečiojo asmens E. D. sudaryto sandorio dėl automobilio pardavimo (ne)teisėtumo.

Dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio 2020 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo – pardavimo sandorio

11.       Teismas pažymėjo, kad automobilio registracijos duomenys yra vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Tačiau asmens nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali būti paneigiami kitais įrodymais, tai savo ruožtu būtų teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis.

12.       Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 2 d. už 6 000 Eur įsigijo iš atsakovo ginčo automobilį ir su atsakovu pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad šios sutarties sudarymo metu ginčo automobilis priklausė ir (galimai) iki šiol priklauso trečiajam asmeniui Jungtinės Karalystės finansų įmonei MotoNovo Finance Limited, o ne atsakovui.

13.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas, įgydamas transporto priemonę iš trečiojo asmens E. D. (buvusi pavardė – J.), įgijo į automobilį nuosavybės teisę, kurią galėjo perleisti ieškovei, t. y. kad E. D. buvo perleisto daikto savininkė. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. D. (lizingo gavėja) 2019 m. rugsėjo 16 d. Jungtinėje Karalystėje lizingo būdu už 19 936 GBP įsigijo transporto priemonę iš Jungtinės Karalystės finansų įmonės Motonovo Finance Limited (lizingo davėja). Pagal lizingo sutartį Nr. 20229855, kurioje nurodyti 47 mokėjimai po 283,82 GBP kas mėnesį, pradedant pirmu mėnesiu po dokumentų įforminimo, pirma mėnesinė įmoka yra 6 057,25 GBP, galutinė sumokėta suma 16 468 GBP, sutarties terminas 5 metai, transporto priemonė lieka Jungtinės Karalystės finansų įmonės Motonovo Finance Limited nuosavybe, kol bus neatlikti mokėjimai. Kai pinigų pervedimas buvo patvirtintas, jis buvo išsiųstas automobilių atstovybei „TC Harrison Ford“, o tada automobilis su dokumentais ir raktais buvo perduotas E. J.. E. D. atlikus tik tris mokėjimus, dėl sutarties pažeidimo sutartis 2020 m. gruodžio 20 d. buvo nutraukta, lizingo gavėjai pranešant, kad visas sąskaitos likutis turi būti apmokėtas.

14.       Anglų kalba surašyto dokumento „Car Sale Invoice“, išversto dokumento pavadinimas  „Automobilio pardavimo sąskaita faktūra“, nurodyta, kad pirkėjas gauna užpildytą ir pasirašytą formą V5C, tačiau iš byloje pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), forma V5C) turinio matyti, kad šis dokumentas nėra nuosavybės teisės įrodymas, o tik parodo, kas yra atsakingas už transporto priemonės registraciją ir apmokestinimą, be to, jis nėra pilnai užpildytas ir pasirašytas. Tai reiškia, kad byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, jog E. J. buvo tikroji automobilio savininkė, kad jį parduodantis asmuo turėjo įgaliojimus atstovauti pardavėją E. J., o atsakovas būtų reikalavęs pateikti tokius įgaliojimus, apie atsakovo sumokėtą kainą pradinei pardavėjai už įsigytą automobilį. Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Š. S., įsigydamas transporto priemonę aptarto sandorio pagrindu ir nepareikalaudamas daikto nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl jam tenka rizika, jog tikrajam automobilio savininkui pareiškus pretenzijas į transporto priemonę, atsakovas nesugebės pagrįsti savo nuosavybės teisės ir dėl to pirkimo – pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

15.       Teismas nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog automobilio savininkas yra kitas asmuo – Jungtinės Karalystės finansų įmonės Motonovo Finance Limited, kuri nesiekia susigrąžinti automobilio dėl repatriacijos išlaidų, tačiau E. D. už automobilį su šia įmone nėra pilnai atsiskaičiusi. Taigi, atsakovas Š. S. niekada nebuvo parduoto automobilio savininkas ir ši aplinkybė egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu ir tai reiškia, jog objektyviai neįvykdyta atsakovo kaip pardavėjo pareiga užtikrinti, jog jis turi teisę parduoti jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį ir kad jos nuosavybės teisės neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos (CK 6.317, 6.321 straipsniai). Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia 2020 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo – pardavimo sandorio

16.       Iš pateiktos į bylą automobilio pardavimo sąskaitos faktūros (angl. k. Car Sale Invoice) teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. J. pardavė, o atsakovas Š. S. pirko automobilį Ford Eco Sport, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavimo sąskaitoje faktūroje nurodyta pardavimo kaina – 8 000 GBP, pardavimo data 2020 m. balandžio 6 d.

17.       Kaip pažymėjo teismas, bylos nagrinėjimo metu šalių tikroji valia nebuvo nustatyta, pats pirkimo – pardavimo sandoris raštu sudarytas nebuvo. Esant informacijai, kad galimai su šalimis bendravo kitas asmuo, kuriam ir buvo perduotas automobilis naudotis, šių prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti, juolab, teismo vertinimu, galbūt net reikalingas teisėsaugos institucijų tyrimas, dėl ko, kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo E. D., ji ir kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pasisakyti dėl 2020 m. balandžio 6 d. automobilio perdavimo teisėtumo ir pagrįstumo, juolab spręsti dėl 2020 m. balandžio 6 d. įvykusio sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, tiek atsakovas Š. S., tiek trečiasis asmuo E. D. turi teisę reikšti už tai atsakingiems asmenims reikalavimus dėl patirtų nuostolių atlyginimo, įrodinėjant jų sudarytų sandorių pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl restitucijos taikymo ir būdo

18.       Teismas nurodė, kad byloje konstatavus, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2020 m. rugpjūčio 2 d. sutartis, sudaryta tarp atsakovo Š. S. ir ieškovės MB Radom LT“, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tokia sutartis laikoma negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomos pripažinto negaliojančiu sandorio turtinės pasekmės – restitucija. Atsižvelgdamas į faktinę bylos situaciją, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju iki pažeidimo buvusi padėtis bus atkurta taikant vienašalę restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur už automobilį sumokėtą kainą.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius

19.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti kitus jos patirtus 7 130 Eur dydžio nuostolius (13 130 Eur - 6 000 Eur), kuriuos sudaro: 3 150 Eur išlaidos už krovinio gabenimą iš Klaipėdos jūrų uosto į Kiprą, 3 150 Eur išlaidos už krovinio gabenimą iš Kipro į Klaipėdos jūrų uostą (būsimos išlaidos), 104 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 726 Eur išlaidos už teisinę pagalbą rengiant pretenziją atsakovui (iki kreipimosi į teismą), teismas nustatė, kad 3 150 Eur nuostolius sudaro: 1) pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Baltic Shipping Centre“ ieškovei išrašytą sąskaitą faktūrą Serija BSC Nr. 2009023 bendrai 2 190,10 Eur sumai, krovinio gabenimas iš Klaipėdos jūrų uosto į Limassol (Kipras) jūrų uostą (ieškinio priedas Nr. 7); 2) 2021 m. lapkričio 14 d. L. V. ieškovei išrašyta sąskaita faktūra Serija LVJ Nr. 76 16 Eur už vertimo paslaugas (2021 m. lapkričio 15 d. dokumento registracijos Nr. DOK-144686); 3) 2020 m. rugsėjo 7 d. S. V. ieškovei išrašyta sąskaita faktūra Serija VAL Nr. 376, 150 Eur sumai už transportavimo paslaugą (kiekis 1 vnt.) (ieškinio priedas Nr. 8); 4) 2021 m. vasario 10 d. UAB „Vertimų karaliai“ ieškovei išrašyta sąskaita faktūra Serija ir Nr. VK-000 7998, 104 Eur už vertimo paslaugas (ieškinio priedas Nr. 9); 5) 2020 m. spalio 20 d. ,,CYGL Cyprus Global Logistic LTD“ K. T. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 5112, 781,10 Eur už krovinio Limassol (Kipras) jūrų uoste muitinės mokesčius (2021 m. gegužės 7 d. dokumento registracijos Nr. DOK-59464).

20.       Teismas nurodė, kad nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, teismas turi vertinti visas aplinkybes, įskaitant ir žalos atsiradimo priežastis. Pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė yra apmokėjusi šias sąskaitas pilnai ar iš dalies. 2021 m. lapkričio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose pirkėjas, patvirtindamas, kad pats sumokėjo už procedūras muitinėje ir iškrovimo mokesčius, nurodė, kad su ieškove buvo susitarę, jog visas transportavimo išlaidas apmoka pardavėjas. Iš pateikto į bylą ieškovės 2021 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 11111415, kuriuo ieškovė sumokėjo K. T. 1 206,20 Eur skolą, teismo vertinimu, nėra aišku, už kokią skolą ieškovė sumokėjo Kipro piliečiui, ši suma neatitinka nei 2020 m. spalio 20 d. ,,CYGL Cyprus Global Logistic LTD“ sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, nei 2021 m. lapkričio 14 d. K. T. rašytiniuose paaiškinimuose jo patirtų 2 281,20 Eur išlaidų automobiliui (1 500 Eur už alyvą + 781,20 Eur už muitinės paslaugas). Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad K. T. jis asmeniškai pažinojo, turi verslo santykius.

21.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra apmokėjusi kaip žalą prašomas priteisti 150 Eur už automobilio transportavimą, 104 Eur ir 16 Eur už vertimo paslaugas.

22.       Vertindamas ieškovės pateiktą į bylą UAB ,,Baltic Shipping Centre“ 2024 m. gegužės 8 d. komercinį pasiūlymą ieškovei dėl automobilio transportavimo į Klaipėdos jūrų uostą iš Derinia (Kipro) ir pristatymo į Vilnių, kurio vertė 3 375 Eur, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju  nebuvo taikyta dvišalė restitucija ir automobilis negrąžintas pardavėjui ar kitam asmeniui, todėl tiek ieškovės ieškinyje nurodomų 3 150 Eur nuostolių, tiek komerciniame pasiūlyme nurodytų būsimų transportavimo išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepagrindė patirtų išlaidų jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomas išlaidas, tiek patirtas, tiek ir būsimas išlaidas, vertinti kaip nuostolius nėra pagrindo, kadangi nebuvo įrodytas jų dydis (CPK 12, 178, 185 straipsnis).

24.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir teismo posėdyje ištirtas aplinkybes bei jų pagrindimui pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymui, todėl ieškinį šioje reikalavimo dalyje teismas pripažino nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovas iš viso patyrė 3 551 Eur (600 + 2 825 + 126) bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo E. D. – 4 579,85 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą ir 50 Eur už vertimo paslaugas, iš viso 4 629,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26.       Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Radom LT“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą:

26.1.                      pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo MB,,Radom LT“ ir atsakovo Š. S. dėl automobilio Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 6 000 Eur prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento;

26.2.                      Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo Š. S. ieškovui MB ,,Radom LT“ 6 000,00 Eur automobilio kainą;

26.3.                      Priteisti iš atsakovo Š. S. ieškovui MB ,,Radom LT“ 3 150 Eur automobilio transportavimo išlaidų į Kiprą, 104 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų;

26.4.                      Priteisti ieškovui iš atsakovo Š. S. visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme;

26.5.                      Priteisti iš atsakovo Š. S. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. D. 4 629,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27.       Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

27.1.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė CK 6.246 - 6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymui. Automobilio pirkimo – pardavimo sandorio metu atsakovas nebuvo teisėtas jo savininkas. Neturėdamas nuosavybės teisės, atsakovas negalėjo jo parduoti ieškovui, taigi automobilio sutarties sudarymo metu atsakovas buvo nesąžiningas turto įgijėjas ir neteisėtas valdytojas, todėl netinkamai įvykdė sutartį, nes automobilio pirkimo – pardavimo metu buvo apribotas disponavimas juo. Tuo tarpu ieškovas šioje byloje buvo sąžiningas įgijėjas.

27.2.                      Teismas nustatė, kad automobilio savininkas yra kitas asmuo – lizingo bendrovė, o atsakovas niekada nebuvo automobilio savininkas ir ši aplinkybė egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu ir tai reiškia, jog atsakovas neįvykdė savo kaip pardavėjo pareiga užtikrinti, jog jis turi teisę parduoti ieškovei jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį. Todėl akivaizdu, kad atsakovas turi pareigą ne tik sumokėti ieškovui 6000 Eur automobilio kainą, bet ir atlyginti kitus ieškovės ieškinyje nurodytus nuostolius – 3 150 Eur.

27.3.                      Ieškovė įrodė, kad ji patyrė 3 150 Eur automobilio transportavimo į Kiprą išlaidų. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2020 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Baltic Shipping Centre“ išrašytą sąskaitą faktūrą BSC Nr. 2009023 ir 2020 m. spalio 20 d. ,,CYGL Cyprus Global Logistic LTD“ K. T. išrašytą sąskaitą faktūrą, o šių sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus ieškovė pateikė kartu su 2022 m. gegužės 13 d. apeliaciniu skundu. 2022 m. gegužės 13 d. apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad 2190,10 Eur ji sumokėjo įmonei UAB „Baltic Shipping Centre“ už automobilio nugabenimą į Kiprą, o 150 Eur sumokėjo grynais S. V. už Automobilio nugabenimą į Klaipėdos uostą ir 1 206,20 Eur K. T., padengdamas šios asmens patirtas muitinės paslaugų išlaidas.

27.4.                      Ieškovė taip pat įrodė, kad ji patyrė 104 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, pateikdama teismui 2021 m. vasario 10 d. UAB „Vertimų karaliai“ sąskaitą už vertimo paslaugas ir kartu su 2022m. gegužės 13 d. apeliaciniu skundu apmokėjimą patvirtinantį AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad ieškovė sumokėjo UAB „Vertimų karaliai“ 104 Eur.

27.5.                      Ieškovė įrodė, kad apmokėjo ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Į bylą yra pateikta 2020 m. gruodžio 30 d. advokatų profesinės bendrijos Avocad PVM sąskaita faktūra Nr. 20-762, kurios darbų ataskaitoje nurodyta, jog atlikti darbai – „Pretenzijos parengimas dėl įsigyto automobilio“, darbų kaina - 726,73 Eur. Į bylą pateiktas Citadele banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė apmokėjo 726,73 Eur už teisinę pagalbą. Šių sąskaitų apmokėjimas buvo nustatytas ir 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo sprendime.

27.6.                      Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje negalėjo nurodyti, kad ieškinys atmestas, kadangi dalis ieškovės materialinio teisinio rezultato buvo patenkinta. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, pripažino sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė vienašalę restituciją. Vienas iš ieškinio reikalavimų buvo prisiteisti 6 000 Eur sumą, kuri ir yra automobilio kaina, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui. Teismas nepriteisė kitų ieškovės patirtų nuostolių, todėl akivaizdu, kad ieškinys nebuvo atmestas, o buvo patenkintas iš dalies. Ieškovė neprieštaravo, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia ex officio ir būtų taikoma restitucija.

27.7.                      Atsižvelgiant į tai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis. Teismui patenkinus ieškovės materialinį teisinį rezultatą ir  priteisus jai iš atsakovo 6000 Eur automobilio kainą, turėjo proporcingai paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens E. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo, kadangi ji su visais atsakovo paaiškinimais kategoriškai nesutiko ir nurodė, jog automobilio niekam nepardavė, jos sutuoktiniui buvo perduoti 3 000 Eur, kaip užstatas, už automobilio nuomą, todėl ji pati save laikė nukentėjusia nuo atsakovo veiksmų.

27.8.                      Teismui pripažinus sutartį negaliojančia ir taikius vienašalę restituciją, ieškovės prašomos priteisti būsimos 3 150 Eur transporto išlaidos iš Kipro į Lietuvą nebėra ieškinio dalykas (išnyko teisinis suinteresuotumas reikalauti tokių išlaidų atlyginimo), todėl teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu ieškovė nebereiškia reikalavimo priteisti 3 150 Eur transporto išlaidų iš Kipro į Lietuvą.

28.       Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinis skundas atsižvelgiant į jo ribas ir argumentus. 

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji asmenys MotoNovo Finance Limited (toliau – ir MFL) ir E. J. (dabartinė pavardė – D.) 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarė pirkimo išsimokėtinai (lizingo) sutartį, kuria MFL perdavė E. J. (D.) naudotis transporto priemone Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), o pastaroji įsipareigojo mokėti kas mėnesį atitinkamo dydžio (po  283,82 GBP per 47 mėnesius) lizingo įmokas. Sutartyje buvo nustatyta, kad automobilis lieka MFL nuosavybe, kol bus atlikti visi mokėjimai. Kadangi E. J. (D.), kaip lizingo gavėja, savo įsipareigojimų nevykdė (per 15 mėnesių iš savo asmeninės HSBC sąskaitos atliko tik 3 mokėjimus), lizingo davėja MFL 2020 m. gruodžio 2 d. sutartį nutraukė.

31.       Anot atsakovo Š. S., 2020 m. balandžio 6 d. automobilį jis įsigijo (pirko) iš trečiojo asmens E. D. už 8 000 GBP pagal automobilio pardavimo sąskaitą faktūrą (anglų kalba – Car Sale Invoice).

32.       Neužilgo atsakovas Š. S., kaip pardavėjas, ir ieškovė MB ,,Radom LT“, kaip pirkėja, 2020  m. rugpjūčio 2 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei automobilį už 6 000 Eur.

33.       Netrukus 2020 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė MB ,,Radom LT“ automobilį pardavė dar kitam pirkėjui – Graikijos piliečiui K. T. už 8 500 Eur, tačiau šis sandoris neįvyko, kadangi K. T. pardavėjui (ieškovei) nesumokėjo sutartos kainos, nes dėl automobiliui taikomų tarptautinių ribojimų (Jungtinėje Karalystėje transporto priemonė šiuo metu yra laikoma pavogta) jo negalėjo įregistruoti Kipro kelių transporto departamente savo vardu.

34.       Ieškovė MB ,,Radom LT“ 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškė atsakovui Š. S. pretenziją dėl netinkamo pardavėjo pareigų vykdymo ir pareikalavo atlyginti ieškovei 13 026 Eur dydžio (6 000 Eur automobilio kaina + 6 300 (po 3 150 Eur į vieną pusę) transportavimo į Kiprą ir iš Kipro išlaidos + 726 Eur teisinės pagalbos išlaidos) nuostolius. Atsakovas į pretenziją neatsakė ir prašomų nuostolių neatlygino.

35.       Ieškovė 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 13 130 Eur nuostolių atlyginimą.

36.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė,  pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės MB ,,Radom LT“ ir atsakovo Š. S. dėl automobilio Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 6 000 Eur prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento; taikė vienašalę restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 000,00 Eur automobilio kainą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovui iš ieškovės 3 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui E. D. – 4 629,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 89,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

37.       Apeliaciniu skundu minėtą teismo sprendimą skundžia ieškovė MB ,,Radom LT“, prašydama sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad: 1) 2020 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės MB ,,Radom LT“ ir atsakovo Š. S. dėl automobilio Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 6 000 Eur prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovei 6 000,00 Eur automobilio kainą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 150 Eur automobilio transportavimo išlaidų į Kiprą, 104 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. D. 4 629,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją ir priteisdamas iš atsakovo ieškovei 6 000,00 Eur (automobilio kainą), iš esmės ieškinį ne atmetė, bet tenkino iš dalies, nes be ieškinyje nurodyto nuostolių (žalos) atlyginimo būdo ieškovė teismo posėdyje prašė pripažinti sandorį negaliojančiu ir teismo sprendime nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė kitų prašomų priteisti iš atsakovo nuostolių dydžio. Tenkindamas ieškovės reikalavimus iš dalies, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui E. D. bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nes šio asmens, remiantis jos paaiškinimais, procesinė padėtis atitiko trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, bet ne atsakovo pusėje, kaip nusprendė teismas, padėtį.

39.       Taigi, apeliacijos objektas – materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo diskrecijos teisę kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir nuspręsti byloje dėl teisinio jos rezultato, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

40.       Minėta, kad byloje kilo ginčas dėl 2020  m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovas pardavė ieškovei už 6 000 Eur automobilį, (ne)teisėtumo. Ieškovė savo ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad atsakovas neatskleidė informacijos apie tikrąjį automobilio savininką ir pardavė jam (atsakovui) nuosavybės teise nepriklausantį automobilį. Teismai laikosi praktikos, kad tokią pirkimo-pardavimo sutartį galima pripažinti negaliojančia, dėl to, kad pardavėjas perdavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius (ieškinio 35 punktas). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalos (ieškinio 46 punktas), todėl ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė savo apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu ji papildomai (žodžiu) prašė pripažinti 2020  m. rugpjūčio 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu teismo nustatytu šio sandorio negaliojimo pagrindu, teismas šią aplinkybę pripažino (sprendimo 23, 24 punktai), tačiau rezoliucine sprendimo dalimi nusprendė ieškinį atmesti.       

41.       Negaliojantys sandoriai skirstomi į niekinius ir nuginčijamus (CK 1.78 straipsnis). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).    

42.       Nuginčijamo sandorio galiojimas, priešingai, priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Nuginčijamus sandorius gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio ir tokiu atveju sandoris liks galioti, net ir esant visoms sandorio negaliojimo sąlygoms. Taigi, nuginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu yra būtinas šalies reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu bei teismo sprendimas, patenkinantis tokį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).

43.        CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Taigi, pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas yra nuginčijamasis sandoris, o tokia sutartis nėra negaliojanti tik tokiais atvejais, jeigu pardavėjas pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku (CK 6.307 straipsnio 1, 2 dalys).  

44.       Dėl byloje taikytinų teisės normų nustatymo, jų turinio išaiškinimo ir šalių santykių kvalifikavimo kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi vieningos ir nuoseklios pozicijos.  

45.       Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma reikalavimo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta praktika). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018, 17 punktas ir jame nurodyta praktika). 

46.       Kaip nurodyta šios nutarties 40 punkte, nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kokio materialinio teisinio rezultato ji siekia, jos žodinis prašymas dėl sandorio negaliojimo ir teisinių pasekmių taikymo atitiko CK 1.78 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir sutapo su teismo išvadomis, kuriomis remiantis 2020  m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškinys atmetamas, neteisingai nusprendė dėl bylos teisinio rezultato, dėl to yra pagrindas šią teismo klaidą ištaisyti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti.

47.       Kaip minėta, apeliantė prašė pakeisti teismo sprendimą dalį, prašydama priteisti iš atsakovo 3 150 Eur automobilio transportavimo išlaidų į Kiprą, 104 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Anot apeliantės, teismas padarė faktiniams bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas, kad ieškovė šių nuostolių neįrodė, ir kad ieškovė neįrodė CK 6.246 - 6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymui.  

48.       Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Visų pirma, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (sprendimo 73, 77, 78 punktai) galima spręsti, kad teismas netenkino ieškovės ieškinio aptartoje reikalavimų dalyje ne vien todėl, kad ieškovė jų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, bet ir dėl to, kad teismas ginčo sandoriui taikė vienašalę restituciją, be kita ko sprendime nurodydamas, kad  automobilio savininkas yra kitas asmuo – Jungtinės Karalystės finansų įmonės Motonovo Finance Limited, o ne atsakovas Š. S., todėl akivaizdu, kad ieškovė šio sandorio sudarymo metu negalėjo įgyti daugiau teisių nei turėjo automobilio pardavėjas.   

49.       CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. Šios taisyklės įtvirtintos CK 6.145-6.153 straipsniuose. Pagal CK 6.152 straipsnį, restitucijos išlaidas abi šalys apmoka lygiomis dalimis, jeigu jos nėra susitarusios kitaip (1 dalis). Jeigu viena šalis yra nesąžininga arba restitucija taikoma dėl jos kaltės, visas restitucijos išlaidas turi atlyginti ši šalis.

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 3 150 Eur nuostolius (automobilio transportavimo išlaidas į Kiprą) kildina ne iš ginčijamo sandorio (2020  m. rugpjūčio 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutarties), bet iš kito sandorio, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės (pardavėjos) ir Graikijos piliečio K. T. (pirkėjo), kuri nebuvo užbaigta, kadangi pirkėjui nepavyko automobilio užregistruoti jo gyvenamojoje vietoje Kipre (šios nutarties 33 punktas). Iš paminėtos sutarties matyti, kad jo turinys faktiškai yra tapatus 2020  m. rugpjūčio 2 d. sutarties turiniui (2 t., b. l. 136, 142). Kaip ir ginčo atveju, pirkėjas (šiuo atveju jau ieškovė) patvirtino pirkėjui (Graikijos piliečiui), kad parduodama transporto priemonė priklauso jam (ieškovei) nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota <...>. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad automobilis ar naujoji jo pardavimo sutartis būtų išviešinta (įregistruota) Lietuvos oficialiuose registruose, išversta į užsienio kalbą, suprantamą automobilio pirkėjui ir naujajai jo registracijos tarnybai. Dar daugiau, kaip paaiškino automobilio pirkėjas K. T. Kipro policijos pareigūnams, visas transporto priemonės gabenimo į Kiprą išlaidas, priešingai nei teigia ieškovė, apmokėjo pirkėjas (K. T.), o pats automobilis, atvykęs į Limasolio uostą 2020 m. spalio 21 d., HRI sistemoje užregistruotas nuomos rinkos statusu (2 t., b. l. 15-19).

51.       Šios nutarties 50 punkte aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 150 Eur nuostolius nėra pagrindo dėl keleto priežasčių. Visų pirma, pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl atsakovo nesąžiningo elgesio sudarant ginčijamą 2020  m. rugpjūčio 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, nėra pagrindo pripažinti sąžininga buvus ieškovę sudarant jai 2020 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios apeliantė ir kildina patirtus nuostolius. Taigi, CK 6.152 straipsnio taikymo prasme atsakovo ir ieškovės (ne)sąžiningumas turėtų būti vertinami vienodai (CK 1.5 straipsnis). Antra, aptartų argumentų pagrindu nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, kadangi pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi priežastinio ryšio taikymas yra siejamas su nuostoliais, kurių atsiradimas yra siejamas su skolininko veiksmais, dėl kurio šie nuostoliai atsirado ir kurių kreditorius negalėjo kontroliuoti ir jų numatyti. Šiuo atveju ieškovė ne tik suprato (turėjo suprasti), kad automobilio pardavimo sąskaitą faktūra (Car Sale Invoice), kurios pagrindu atsakovas deklaravo savo nuosavybės teises į automobilį, ne tik nebuvo pasirašyta automobilio pirkėjo (trečiojo asmens E. D., bet ir neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento. Dar daugiau, neįregistravusi savo nuosavybės teisių į automobilį ir nenustačiusi tikrojo automobilio savininko, ieškovė įrašė į 2020 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio savininką. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų. 

52.       Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl 3 150 Eur nuostolių atlyginimo.

53.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktiniams bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad ieškovė neįrodė kitų, iki bylos nagrinėjimo patirtų, jos išlaidų (726 Eur už pretenzijos atsakovui parengimą + 104 Eur už dokumentų vertimą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas išlaidas patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė į bylą (senasis bylos Nr. e2-293-1088/2022, DOK – 59418; 1 t., b. l. 178-179). Kadangi paminėti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu šalių ginču, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti minėtas išlaidas ir priteisti jas iš atsakovo laikytinas pagrįstu (CK 6.249 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). 

54.       Apeliacinius skundu prašoma perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog ieškovės ieškinys yra atmetamas. Be to, teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens E. D. suinteresuotumą bylos rezultatu, todėl neteisingai traktavo jos procesinę padėtį byloje kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.

55.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023, 43 punktas). Taigi, kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2025).

56.       Šio nutarties 46 punkte konstatuota, kad teismas padarė teisės taikymo klaidą ir pagal ieškovės pareikštus reikalavimus neteisingai nusprendė, kad yra pagrindas ieškinį atmesti, nes faktiškai teismas patenkino materialinių reikalavimų dalį dėl 6 000 Eur atlyginimo (automobilio kainos priteisimo).

57.       Trečiasis asmuo E. D. teismui 2024 m. lapkričio 18 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad ji sandoryje tarp atsakovo Š. S. ir ieškovės MB „Radom LT“ nedalyvavo ir teismo sprendimas tenkinant ar netenkinant ieškinio reikalavimus neturi įtakos jos teisėms ir (ar) pareigoms. Patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė  priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies.

58.       Skundžiamu sprendimu teismas trečiojo asmens E. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės (bylą pralaimėjusios šalies). Teisėjų kolegija, kaip buvo nurodyta, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko ir sprendė, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies.  

59.       Iš trečiojo asmens teismui pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų matyti, kad nors E. D. prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, tačiau prieštaravo atsakovo pozicijai, t. y. nesutiko su atsakovo vertinimu, kad ji automobilį atsakovui pardavė, kadangi buvo priešingai, t. y. kad ji leido atsakovui naudotis automobiliu už 3 000 Eur užstatą, kad naiviai patikėjo atsakovo aiškinu, jog jis sąžiningai mokės lizingo bendrovei įmokas ir baigus jas mokėti galės perleisti automobilį atsakovui, kt.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina apeliantės teiginius, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas lėmė atsakovo netinkamas elgesys, todėl  sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškinį tenkinus nors ir iš dalies, trečiojo asmens E. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo (CPK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties

61.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies ir taikant restituciją priteisti ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur automobilio kainą, 830 Eur nuostolių atlyginimo, perskirstyti byloje šalių pairtas bylinėjimosi išlaidas pagal žemiau šioje nutartyje nurodytas proporcijas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).     

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose paskirstymo

62.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti 68,44 proc. apimtyje, t. y. priteisiant ieškovei iš atsakovo 6 830 Eur (6 000 Eur + 104,00 Eur + 726,00 Eur) × 100 proc. / 9 980 Eur, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

63.       Bylos duomenimis, ieškovė MB „Radom LT“ iš viso patyrė 12 420,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 293 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 296 Eur už apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo panaikinimo sumokėtas žyminis mokestis, 11 290,03 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas ir 541,43 Eur išlaidos už vertimo paslaugas (DOK-136582/2024-11-19).

64.       Atsakovas Š. S. iš viso patyrė 3 551 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias susideda iš 3 425 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir 126 Eur išlaidų už vertimo paslaugas (DOK-137935/2024-11-21).

65.       Trečiasis asmuo E. D. patyrė iš viso 4 629,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 4 579,85 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir 50 Eur išlaidų už vertimo paslaugas (DOK-136546/2024-11-19).

66.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

67.       Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025).

68.       Vertinant ieškovės MB „Radom LT“ patirtas teisinės pagalbos išlaidas, pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinį 2020 m. vasario mėnesį parengimą ieškovei priteistina suma yra 3 294,00 Eur (1 317,60 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); maksimali už apeliacinio skundo 2022 m. gegužės parengimą ieškovei priteistina suma yra 2 854,81 Eur (1 679,30 Eur (bruto) × 1,7 (Rekomendacijų 8.10 p.); už rašytinių paaiškinimų 2021 m. lapkričio mėnesį parengimą, priteistina suma yra 156,64 Eur (1 566,40 Eur (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už rašytinių paaiškinimų 2022 m. gruodžio mėnesį parengimą, priteistina suma yra 178,05 Eur (1 780,50 Eur (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už rašytinių paaiškinimų 2024 m. gegužės mėnesį parengimą, priteistina suma yra 211,03 Eur (2 110,30 Eur (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 16 val., maksimali priteistina suma yra 3 457,60 Eur (2 161,00 Eur (bruto) × 16 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali už suteiktas teisines paslaugas priteistina suma yra 10 152,13 Eur, kuri pagal ieškovės pateiktus duomenis viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydis mažintinas iki maksimalaus jų dydžio – iki 10 152,13 Eur. Iš viso ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos siekia 11 282,56 Eur (293 Eur + 296 Eur + 10 152,13 Eur + 541,43 Eur).

69.       Vertinant atsakovo teisinės pagalbos išlaidas, nustatyta, kad atsakovo atstovas advokatas į bylos nagrinėjimą įstojo nuo 2021 m. birželio 21 d., po parengiamojo posėdžio. Tačiau pagal atsakovės pateiktus duomenis atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes vien už advokato konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 16 val., maksimali priteistina suma yra 3 457,60 Eur (2 161,00 Eur (bruto) × 16 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).

70.       Vertinant trečiojo asmens E. D. patirtas atstovavimo išlaidas, nustatyta, kad jos atstovė į bylos nagrinėjimą įstojo nuo 2023 m. birželio 12 d., kai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ginčo automobilio. Pagal Rekomendacijas maksimali už rašytinių paaiškinimų 2023 m. birželio mėnesį parengimą priteistina suma yra 760,12 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 13 val., maksimali priteistina suma yra 2 809,30 Eur (2 161 Eur (bruto) × 13 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali už suteiktas teisines paslaugas priteistina suma yra 3 569,42 Eur, kuri pagal viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl trečiojo asmens patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydis mažintinas iki maksimalaus dydžio – iki 3 569,42 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas 68,44 proc. apimtyje, trečiajam asmeniui, kurio teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi sutampa su ieškovės interesais, priteistina iš atsakovo 2 442,91 Eur ( 3 569,42 Eur. x 68,44 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

71.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 7 721,78 Eur (11 282,56 Eur × 68,44 proc. / 100 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 1 120,70 Eur (3 551,00 Eur × 31,56 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 601,08 Eur (7 721,78 Eur – 1 120,70 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Trečiajam asmeniui E. D. iš atsakovo Š. S. priteistina 3 569,42 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

72.       Pirmosios instancijos teismo patirtos pašto išlaidos byloje siekė 89,17 Eur, atitinkamai valstybei iš atsakovo priteistina 61 Eur (89,17 Eur × 68,44 proc. / 100 proc.), o iš ieškovės 28,17 Eur (89,17 Eur – 61 Eur) (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovė mažosios bendrijos ,,Radom LT“, juridinio asmens kodas 305571707, ir atsakovo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Ford Ecosport Titanium, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 6 000 Eur (šešis tūkstančių eurų), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis), todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento.

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo Š. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai ,,Radom LT“ (juridinio asmens kodas 305571707) 6 000,00 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 ct) automobilio kainą ir 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) nuostolių atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,Radom LT“ (juridinio asmens kodas 305571707) iš atsakovo Š. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 601,08 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų vieno euro 8 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Š. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 442,91 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 91 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Radom LT“ (juridinio asmens kodas 305571707) 28,17 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Priteisti valstybei iš atsakovo Š. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61 Eur (šešiasdešimt vieno euro) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,Radom LT“ (juridinio asmens kodas 305571707) iš atsakovo Š. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,31 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 31 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai         Žibutė Budžienė

Gintautas Koriaginas

                                                                                       Algimantas Kukalis