LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. lapkričio 17 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „HSC Baltic“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Hidrum“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, priimdami sprendimą ir nutartį bei konstatuodami, kad techniniame projekte numatyti reikalavimai įrangai (žemsiurbei/žemkasei) yra vertinami kaip kvalifikacijos reikalavimai, bet ne kaip sutarties vykdymo sąlygos, nukrypo nuo naujausių Lietuvos kasacinio teismo išaiškinimų dėl pirkimo sąlygos tinkamo kvalifikavimo ir iš to kylančių skirtingų teisinių padarinių. Kitaip tariant, teismai vertino, kad tikrinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintam kvalifikacijos reikalavimui, atsakovė turi teisę taikyti ir techniniame projekte numatytus techninius reikalavimus įrangai (nors šie reikalavimai net nebuvo išviešinti prie kvalifikacijos reikalavimo), o jei šių reikalavimų neatitinka, kasatorės pasiūlymas turi būti atmestas. Tačiau teismai visiškai nevertino, kad techniniame projekte įtvirtinti techniniai reikalavimai yra vertinami kaip pirkimo sutarties vykdymo sąlygos ir atsakovė neturi teisės kasatorės pasiūlymo atitikties minėtiems reikalavimams vertinti pasiūlymo pateikimo metu, negana to, ir atmesti kasatorės pasiūlymą. Teismai pirkimo sąlygų turinį aiškino nukrypdami nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, numatančios, kad (i) perkančioji organizacija (šiuo atveju – atsakovė) negali pirkimo sąlygų aiškinti plečiamai; (ii) pirkimo sąlygų aiškinimas negali peržengti sisteminio aiškinimo ribų. Teismai, nors ir konstatavo pirkimo sąlygų neaiškumą, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai visą iš pirkimo sąlygų neaiškumo kylančią riziką perkėlė kasatorei, tokiu būdu nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų rizika tenka būtent perkančiajai organizacijai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ (į. k. 300130281) 1 537,50 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt septynių eurų 50 ct) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. lapkričio 9 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 6709.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Donatas Šernas