Administracinė byla Nr. eA-460-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00849-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas U. R. (toliau – ir pareiškėjas, ir užsienietis) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (toliau – ir Konsulatas) 2023 m. sausio 19 d. sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. U6-1619 išdavė pareiškėjui leidimą dirbti elektriku uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vejusta“ (toliau – ir Bendrovė) 12 mėnesių. Šios profesijos profesionalių atstovų su patirtimi Lietuvoje trūksta dėl išaugusio žmonių susidomėjimo saulės ir vėjo elektrinėmis bei šio projekto plėtros įgyvendinimo, tad UAB „Vejusta“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją ir patvirtino, kad mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažiau 1 545 Eur. Tadžikistano Respublikoje yra registruota bei veikianti bendrovė LLC „Astel“. Ši bendrovė dirba elektros ir ryšių statinių, įrangos statybos ir montavimo srityje, todėl į darbą kviečiami keletas buvusių minėtos įmonės darbuotojų (tame tarpe ir pareiškėjas), kadangi jų kvalifikacija ir darbo patirtis atitiko Bendrovės veiklos specifiką. Pareiškėjas turėjo ir kelionių draudimo liudijimą iš kelionių draudimo bendrovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Gjensidige“, draudimo sutarties galiojimo terminas buvo numatytas nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 15 d.
2.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių abejonių spręsti apie kitą pareiškėjo atvykimo tikslą, nei darbas lietuviškoje įmonėje – pareiškėjas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra profesionalus darbuotojas, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, pateikė draudimo dokumentus, o tai, kad buvo sudaryta darbo sutartis įrodo, kad pareiškėjas turės reguliarias pajamas ir galės save išlaikyti bei taupyti, todėl ko papildomai trūko atsakingam konsuliniam pareigūnui nėra suprantama. Pareiškėjas turės būtinas lėšas pragyvenimui, todėl teiginiai dėl pragyvenimo lėšų yra nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas turės reguliarias pajamas iš darbdavio, kuris veiklą vykdo jau virš 13 metų.
2.3. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kokius dokumentus atsakovas laiko neatitinkančiais tikrovės ar suklastotais, todėl tik atsakovas gali pateikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, o pareiškėjas nuo tokių teiginių gintis galėtų tik po atsakovo atsiliepimo.
2.4. Sprendimas nėra motyvuojamas nei įstatymo nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nėra suprantama kokiu būdu gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
2.5. Vien deklaratyvios varnelės be tam tikrų logiškų bei išsamių paaiškinimų negali užkirsti kelio gauti motyvuotą paaiškinimą, kokiu pagrindu pareiškėjas gali kelti pavojų Lietuvai bei jos saugumui.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Konsulinis pareigūnas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
4.2. Konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nes Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalių ambasadose ir / ar konsulatuose, nagrinėjant pareiškėjų iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos Respublikų pateiktus prašymus išduoti vizą, yra nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai, siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir pareiškėjo padarytų pareiškimų tikrumu ir patikimumu, nustatė, kad tuo pačiu metu kartu su pareiškėju Konsulatui prašymus dėl vizos išdavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai (V. H., M. R., A. R., A. K., S. R. – jų skundai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme), o jų visų šešių pateikti dokumentų paketai iš esmės yra identiški, t. y. šių užsieniečių pateikti dokumentai yra parengti pagal vieną šabloną: 1) visi pateikė tos pačios mokymo įstaigos išduotą dokumentą apie trumpalaikių kursų (penki iš šešių – elektriko, vienas – suvirintojo dujomis ir elektra) baigimą; 2) penkių iš jų dokumentas apie turimą kvalifikaciją išduotas tą pačią dieną; 3) visi pateikė to paties ankstesnio darbdavio pažymas apie darbą (įdarbinti panašiu metu) jo bendrovėje; 4) visi pateikė to paties banko panašaus laikotarpio banko operacijų pažymas, kuriose nurodomi pasikartojantys lėšų šaltiniai (fiziniai asmenys, dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai vieni kitiems), panašūs lėšų likučiai; 5) pateiktose darbo knygelėse nėra kitų įrašų, išskyrus darbą ankstesnio darbdavio bendrovėje. Šios aplinkybės konsuliniam pareigūnui sukėlė abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo, todėl padaryta išvada, jog bandoma formaliai atitikti atvykimo į Lietuvą, o faktiškai į Šengeno valstybių zoną, sąlygas.
4.3. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei deklaruojamomis pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis, nustatė, kad kyla abejonių dėl užsieniečio turimų pajamų stabilumo ir lėšų kilmės, nes neįmanoma patikrinti ir įsitikinti turimų piniginių lėšų kilme. Užsienietis nepagrindė, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir / arba gauna reguliarių pajamų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
4.4. Dėl pareiškėjo kilo įtarimų, jog jis yra pažeidęs trečiosios valstybės – Rusijos Federacijos teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį šioje valstybėje.
4.5. Būtent pareiškėjas turėjo pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.
4.6. Konsulinis pareigūnas, vertindamas pareiškėjo prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei Konsulato savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo prašyme išduoti vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą.
4.7. Konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo pateiktas prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje (jaunas, bedarbis, nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą kilmės valstybėje, darbovietę ir pan.) vertintini kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą.
4.8. Konsulinio pareigūno gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą, nes kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą. Pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (darbo Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
4.9. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui, tai pareiškėjas, norėdamas gauti vizą vykti į Lietuvą dirbti, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo darbo sąlygomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsuliniam pareigūnui aiškinantis pareiškėjo deklaruojamą vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas.
4.10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus dokumentus (darbo knygelę ir kita), todėl dar kitų (kažkokių) papildomų dokumentų pareikalavimas niekaip nepakeistų pačio pareiškėjo sukurtos situacijos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulinis pareigūnas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo, pats pareiškėjas su skundu nepateikė jokių papildomų dokumentų (duomenų), kurie galimai nebuvo įvertinti konsulinio pareigūno.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo U. R. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Kaliningrade pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla – elektrikas (19 punktas); 2) darbdavys – UAB „Vejusta“ (20 punktas), 3) kelionės tikslas – darbas (21 punktas); 4) numatomas atvykimas į Lietuvą – 2023 m. sausio 16 d. (29 punktas), numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2023 m. rugsėjo 18 d. (30 punktas); 5) kviečianti įmonė - UAB „Vejusta“, Vilnius, Akademijos 7 (32 punktas), 6) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas grynaisiais pinigais (33 punktas).
6.2. Kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė sekančius dokumentus: pasą, 2022 m. gruodžio 11 d. Rusijos Federacijos migracijos kortelę, UAB „Vejusta“ 2022 m. gruodžio 14 d. tarpininkavimo raštą, darbo sutartį, Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 10 d. leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, 2020 m. sausio 13 d. mokymo įstaigos kopiją, ankstesniojo darbdavio 2022 m. gruodžio 2 d. pažymą, Sberbank Rosiji 2022 m. gruodžio 21 d. pažymą ir išrašą, santuokos liudijimą, kelionių draudimo liudijimo kopiją, Tadžikistano užsienio reikalų ministerijos 2023 m. sausio 5 d. pažymą, darbo knygelės 1 – 3 psl. kopiją.
6.3. Pareiškėjas su UAB „Vejusta“2022 m. rugpjūčio 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 22/08-2, kurios pagrindu pareiškėjas terminuotai, iki 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas dirbti elektriku, mokant jam 1 600 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą Nr. U6-1619, kuriuo nutarė leisti pareiškėjui 12 mėnesių (nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d.) dirbti elektriku UAB „Vejusta“.
6.4. Konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo kelionių į trečiąsias valstybes istoriją bei tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nes Europos Sąjungos šalių ambasadose ir / ar konsulatuose, nagrinėjant pareiškėjų iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos Respublikų pateiktus prašymus išduoti vizą, yra nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai, siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir pareiškėjo padarytų pareiškimų tikrumu ir patikimumu, paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo teisėtą buvimą Rusijos Federacijos teritorijoje 2018 m. ir 2021 m., dokumentą apie turimą kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille), darbo knygelės originalą arba notaro patvirtintą kopiją.
6.5. Ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti Šengeno vizą tuo pagrindu, kad: pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 str. 1 d. 2 p.); kyla abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.); kyla abejonių dėl pateikto (-ų) dokumento (-ų) autentiškumo, jo (-ų) turinio teisingumo, kyla įtarimų, kad pateiktas (-i) neteisėtai įgytas (-i) ar suklastotas (-i) dokumentas (-ai) (Įstatymo 19 str. 1 d. 3 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 str. 1 d. 10 p.); spręstina, jog pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (Įstatymo 19 str. 1 d. 13 p.).
7. Teismas nustatė, kad vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Įstatymas, pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų išdavimo tvarkos apraše.
8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nes nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, bei nustačius, kad tuo pačiu metu analogiškus dokumentus pateikė ir kiti Tadžikstano Respublikos piliečiai, atsakingam kosuliniam pareigūnui pagrįstai kilo abejonės dėl pareiškėjo pateiktos informacijos, dėl darbo Bendrovėje patikimumo, bei dėl pragyvenimo lėšų turėjimo tikrumo.
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų bazės teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami Tadžikistano Respublikos piliečių skundai dėl Konsulato priimtų sprendimų panaikinimo (administracinė byla Nr. eI2-4054-331/2023, eI2-4056-1064/2023, eI2-4055-561/2023). Teismas konstatavo, kad iš kitose bylose nagrinėjamų skundų bei pateiktų dokumentų, minėti asmenys iš esmės pateikė tuos pačius dokumentus dėl darbo UAB „Vejusta”, pvz.: administracinėje byloje Nr. eI2-4054-331/2023 pareiškėjas prašymą pateikė išduoti nacionalinę vizą 2022 m. gruodžio 22 d., pagal Darbo knygą dirbo bendrovėje LLC ,,Astel“ elektriku nuo 2020 m. sausio 20 d., pagal banko sąskaitos išrašą, pervedimai kartojasi tarp minėtų asmenų; administracinėje byloje Nr. eI2-4056-1064/2023 pareiškėjas prašymą pateikė išduoti nacionalinę vizą 2022 m. gruodžio 22 d., pateikta darbo sutartis su UAB „Vejusta”, 2020 m. gegužės 11 d. išduotas sertifikatas pagal kurį suteikta dujinio elektrinio suvirintojo kvalifikacija, pagal Darbo knygą dirbo LLC ,,Astel“ dujiniu–elektriniu suvirintoju, pagal banko sąskaitos išrašą, pervedimai kartojasi tarp minėtų asmenų; administracinėje byloje Nr. eI2-4055-561/2023 pareiškėjas prašymą pateikė išduoti nacionalinę vizą 2022 m. gruodžio 22 d., 2020 m. sausio 13 d. išduotas sertifikatas pagal kurį suteikta ketvirtos kategorijos elektriko kvalifikacija, pagal Darbo knygą dirbo LLC ,,Astel“ elektriku, pagal banko sąskaitos išrašą, pervedimai kartojasi tarp minėtų asmenų.
10. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog dokumentai, kurie buvo pateikti pareiškėjo, iš esmės tokie patys buvo pateikti ir kitų asmenų (taip pat pateikti prašymai išduoti nacionalinę vizą tą pačią dieną kaip ir pareiškėjo), todėl teismas darė išvadą, kad dokumento šablonai buvo parengti pagal iš anksto užpildytą formą, tik pakeičiant asmenų vardus ir pavardes, įgytas kvalifikacijas ar darbo patirtis. Be to, pateiktuose Rusijos banko sąskaitų išrašuose, lėšos pervedamos tarp tų pačių asmenų, įnešami grynieji pinigai, kas sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo turimų lėšų patikimumo, kadangi nėra aišku, ar turimos pragyvenimo lėšos yra pastovios, ar turimos lėšos sukuriamos dirbtinai. Teismas pažymėjo, jog nepakanka vien formaliai pateikti dokumentus dėl nacionalinės vizos gavimo, kadangi konsulinis pareigūnas turi įsitikinti dėl jų autentiškumo bei tikrojo asmens siekio atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nenustačius neginčijamų duomenų dėl pareiškėjo tikrojo tikslo atvykti į Lietuvos Respubliką, konsulinis pareigūnas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
11. Teismas konstatavo, kad konsulinis pareigūnas, pagrįstai įvertino ir tas aplinkybes, kad pareiškėjas yra pažeidęs trečiosios valstybės – Rusijos Federacijos teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį šioje valstybėje. Iš kelionės dokumento kopijos ir sienos kirtimo spaudų nustatyta, kad pareiškėjas Rusijos Federacijos teritorijoje (iš esmės) be pertraukos buvo, pvz., nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. (122 dienas), nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (173 dienas), 2021 m. kovo 7 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. (251 dieną), nuo 2022 m. gruodžio 11 d. iki dabar (37 dienas) buvo / yra Rusijos Federacijoje. Tuo tarpu vadovaujantis Rusijos Federacijos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio nuostata, užsienio piliečio, atvykusio į Rusijos Federaciją, atveju, kai nereikalaujama gauti vizą, laikino buvimo Rusijos Federacijoje laikotarpis negali viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
12. Kadangi pareiškėjas pripažino, kad jis vieną kartą yra baustas Rusijos Federacijoje už neteisėtą buvimą ir yra sumokėjęs baudą, teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti teisėto buvimo trečiojoje valstybėje principų. Tai, kad pareiškėjas yra baustas tik vieną kartą bei, kad jam netaikytas draudimas atvykti į Rusijos Federaciją nepašalina neteisėtų veiksmų fakto.
13. Teismas konstatavo, kad buvimo Rusijos Federacijoje terminai, kelia pagrįstų abejonių ir dėl pareiškėjo darbo santykių jo kilmės valstybėje.
14. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ginčijamas Sprendimas priimtas pagal iš anksto parengtą formą pažymint, kokių Įstatymo reikalavimų neatitinka pareiškėjas, nereiškia, kad Sprendimas nėra motyvuotas. Teismas nurodė, kad atsakingas konsulinis pareigūnas įvertino visus pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus ir nurodė, kokių Įstatymo 19 straipsnio reikalavimų neatitinka. Teismas darė išvadą, kad neturi pagrindo pripažinti, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.
15. Teismas pažymėjo, kad Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, Šengeno sienų kodeksas, Vizų kodeksas, Lietuvos Respublikos Įstatymas „Lietuvos Respublikos konsulinis statutas“, Diplomatinės tarnybos įstatymas, Vizų išdavimo tvarkos aprašas (su pakeitimais) apibrėžia konsulinio pareigūno kompetenciją, todėl konsuliniam pareigūnui nagrinėjant užsieniečių prašymus išduoti vizas ir priimant sprendimus dėl jų galioja ypatingo formalizuotumo principas, kuris reiškia, kad konsulinis pareigūnas gali atlikti tik tai, kas numatyta jo kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. Konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių kaip jiems tinkamai parengti prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio prašymą išduoti jam vizą.
16. Apibendrindamas teismas sprendė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą konstatuoti, kad konsuliniam pareigūnui kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas padarė pagrįstą išvadą bei pagrįstai priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
III.
17. Pareiškėjas U. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (panaikinti Sprendimą, įpareigoti atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, nebuvo pasisakyta nei dėl vieno skundo argumento (nei dėl faktinių, nei dėl teisinių argumentų), sprendimo motyvai yra deklaratyvūs.
18.2. Ginčijamas Sprendimas naikintinas vien tuo pagrindu, kad neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ambasada neatleidžiama nuo pareigos sprendimus atsisakyti išduoti vizą pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis, o atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai (aplinkybės) negali būti vertinami ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui, tik administraciniame sprendime jo priėmimo motyvų nurodymas sudaro asmeniui tinkamas sąlygas ginti savo teises teisme, o teismui sudaro tinkamas sąlygas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą.
18.3. Nagrinėjamu atveju skundas buvo grindžiamas teisiniais ir faktiniais motyvais, kad atsakovas nevykdė teisinės pareigos tinkamai analizuoti dokumentus ir šalinti abejones, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 10, 13 punktus.
18.4. Atsakovui abejones kėlė tai, kad tuo pačiu metu prašymus dėl vizos pateikė ir kiti užsieniečiai, kurie turėjo tokį patį išsilavinimą bei dirbo tam pačiam darbdaviui, tačiau: 1 ) Vien tai, kad pareiškėjas baustas pagal Rusijos Federacijos įstatymus, neaišku kaip šios aplinkybės gali turėti įtakos šiai bylai; 2) Sprendime nenurodoma, kokiais dokumentais buvo vadovautasi, t. y. byloje nėra kitų užsieniečių dokumentų, net nenurodomi vardai ir pavardės, todėl kokie dokumentai buvo panašūs nėra suprantama; 3) pareiškėjas aiškiai nurodė, kad dirbo su kitais užsieniečiais LLC ,,Astel“ ir būtent tuo pagrindu jie buvo pakviesti dirbti Bendrovėje, todėl kokias abejones sukėlė buvęs darbdavys nėra suprantama; 4) abejonės taip pat neva sukėlė ir bankiniai pervedimai, tačiau kokie konkrečiai asmenys yra tie patys, kurie atliko mokėjimus, liko neaišku; 5) nors pareiškėjas prašė išreikalauti visą pareiškėjo prašymo dėl vizos išdavimo medžiagą, tačiau teismas šio prašymo net nesvarstė, nors atsakovas pateikė selektyvius dokumentus, pvz. visi dokumentai buvo notaro patvirtinti, apostilizuoti, tačiau atsakovas pateikė dokumentų kopijas be apostilių, siekiant nuslėpti, kad dokumentai buvo tinkamai legalizuoti.
18.5. Atsakovas diskriminuoja Tadžikistano Respublikos piliečius ir tai patvirtina, kad vienas iš pirmų atsakovo motyvų buvo tas, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos grėsmę. Pirmosios instancijos teismas toleruoja atsakovo išankstinę nuomonę, nors byloje nebuvo pateikta dokumentų pagrindžiančių nurodytas abejones.
18.6. Pareiškėjas skunde nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plėtojamas teisės aiškinimo taisykles, kuriomis būtina vadovautis nagrinėjamoje byloje (2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1112-520/2022).
18.7. Teismas neįvertino pareiškėjo pateiktos rašytinės medžiagos, nepasisakė dėl jos vertinimo bei įrodomosios galios, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas iš esmės perkėlė atsakovo atsiliepimo motyvus, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą ir neišnagrinėjo tinkamai pareiškėjo skundo.
18.8. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. kai kylą pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis. Nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo pateikti dokumentai kelia abejones, tačiau konkrečiai nėra nurodoma, kodėl dokumentai sukėlė abejones, nenustatyta, kad jie būtų netikri, visi dokumentai buvo patvirtinti ir apostelizuoti.
18.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą, tačiau šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju konkretaus faktinio pagrindo atsakovo Sprendime nebuvo, analogiškai pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
18.10. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje nesančia informacija, o būtent tuo, kad pareiškėjas baustas pagal Rusijos Federacijos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnį. Byloje nėra šio įstatymo vertimo. Byloje nėra baustumą patvirtinančio dokumento. Šiuo atveju nebuvo gilintasi į aplinkybes, kodėl užsienietis buvo Rusijoje, t. y. ar tai medicininės priežastys, ar kitos, susijusios su darbu, todėl savo sprendimo teismas negalėjo grįsti vien vadovaudamasis atsakovo prielaidomis. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad Tadžikistano piliečiams Rusijoje leidžiama būti be apribojimų. Nėra jokios abejonės, kad buvimo terminai gali sukelti kokias nors abejones dėl „pareiškėjo darbo santykių jo kilmės valstybėje“.
18.11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl atvykimo tikslo, kad nei vienas dokumentas nebuvo kvestionuojamas ar laikomas kaip nepagrįstu, taip pat teismas nenurodė nei vieno motyvo, kad užsieniečio atvykimo tikslas buvo kitoks nei nurodytas prašyme išduoti vizą. Pareiškėjas yra profesionalus darbuotojas, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, pateikė draudimo dokumentus, o tai, kad buvo sudaryta darbo sutartis, patvirtina, kad pareiškėjas turės reguliarias pajamas ir galės save išlaikyti bei taupyti.
18.12. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kokias abejones sukėlė pareiškėjo buvęs darbdavys ar kvalifikacija. Atsakovas turi įrodyti abejones dėl suklastotų dokumentų. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kokius dokumentus atsakovas laiko suklastotais ar neatitinkančiais tikrovės, todėl tik po to, kad atsakovas pateiks šiuos teiginius patvirtinančius įrodymus, pareiškėjas galėtų nuo jų gintis.
18.13. Teismas nevertino Sprendime nurodyto vizos neišdavimo pagrindo – nelegalios migracijos grėsmės. Atsakovui manant, kad pareiškėjas nedirbs, jis turėjo prašyti Bendrovės tai patvirtinti.
18.14. Bendrovės raštiški patvirtinimai įrodo, kad pareiškėjas turės būtinas lėšas pragyvenimui.
19. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje administracinėje byloje Nr.eI2-4055-561/2023 buvo priimtas teigiamas pareiškėjui sprendimas, todėl teigė, jog susiklostė situacija, kuomet nagrinėjant 4 skundus, vienas iš jų buvo tenkintas. Kita vertus, pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023 pateikė išaiškinimus, kurie yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Šiuo sprendimu konstatuota, kad sprendimas atsisakant išduoti vizą pagal standartizuotą formą, kurioje nenustatyta galimybė išdėstyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, taip pat administracinio sprendimo motyvus (ar bent jau nurodyti atsisakymo išduoti vizą pagrindo esmę, apibendrintus motyvus), prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2023 m. sausio 19 d. sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nusprendęs, kad konsuliniam pareigūnui kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl jis pagrįstai priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamos teismo išvados, be kita ko, nustatė ir remdamasis administracinių bylų Nr. eI2-4054-331/2023, eI2-4056-1064/2023, eI2-4055-561/2023 duomenimis, esančiais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“. Šie įrodymai nebuvo pridėti prie nagrinėjamos bylos.
22. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).
23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 1 d.).
24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, grindė įrodymais (administracinių bylų Nr. eI2-4054-331/2023, eI2-4056-1064/2023, eI2-4055-561/2023 medžiaga), kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, t. y. pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą betarpiškumo principą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
25. Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami, taip pat nenagrinėjamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys