Civilinė byla Nr. e2-1996-773/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00635-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.37.; 2.3.2.5.; 2.3.2.10.; 2.3.2.9.1.; 3.1.1.2.2.1; 3.4.4.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovei M. B. K., ieškovės atstovei advokatei D. V., A. K., atsakovei I. K. ir atsakovės atstovei advokatei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu,

n u s t a t ė :

Ieškovė M. B. K. 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1. Atnaujinti M. B. K. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl ½ dalies ūkininko ūkio, priklausiusio R. K., mirusiam 2015 m. rugpjūčio 22 d., pareikšti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių;

            2. Pripažinti ieškovei M. B. K. nuosavybės teisę į ½ (vieną antrąją) dalį R. K. ūkininko ūkio, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visumos, kaip įgytą jungtinės veiklos pagrindu su R. K., M. B. K. asmeninėn nuosavybėn priteisiant: 2.1. ½ dalį žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2. ½ dalį pastato-veršidės, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.3. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.4. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.5. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini); 2.6. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.7. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.8. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.9. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2.10. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.11. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.12 ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.13. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.14. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.15. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.16. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ., reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.17. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.18. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.19. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.20. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2.21. ½ dalį pastato-karvidės, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.22. ½ dalį pastato-veršidės, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.23. 15/64 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.24. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2.25. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2.26. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2.27. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2.28. ½ dalį žemės ūkio technikos bei padargų, esančių fermų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) šiaudų, šieno paėmimo šakių, siloso paėmėjo, traktoriaus, dviejų priekabų, traktoriaus su šakėmis ir stumdytuvu, traktoriaus su pakrovėju, pakrovėjo su 5 vnt. priedų, svarstyklių, grūdų malūno, 2 vnt. grūdų gyvatukų, šaldytuvo pienui, melžimo aikštelės, buities reikmenų (šaldytuvas, skalbimo mašina, pečius, lova); 2.29. ½ dalį žemės ūkio technikos, padargų, esančių sodybos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) .: šieno, šiaudų rulonų preso, žalios savadarbės priekabos grūdams, 2 vnt. rulonų presų (duomenys neskelbtini), kultivatoriaus trijų velenų, chemikalų purkštuvo, priekabos rulonams, trąšų barstytuvo, dirvos lygintojo, padargo, skirto smulkinti dirvos, pievos paviršių lėkštės, žolės smulkintuvo (mulčiuotojo), sėjamosios (duomenys neskelbtini), šieno, šiaudų grėblio „Dobilas“, priekabos (žalios), 3 vnt. grėblių, bulvių kauptuko, purkštuvo, srutų talpyklos, 2 vnt. mėšlo kratytuvų, žolės rulonų vyniotuvo, šieno vartytuvo, 2 vnt. vandens talpyklų, vartomo plūgo KVERNELAN, kombaino (duomenys neskelbtini); 2.30. ½ dalį transporto priemonių: motociklo KTM, keturračio motociklo (duomenys neskelbtini), sunkiojo keturračio motociklo Polaris, ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovės priekabos (duomenys neskelbtini), žalios traktoriaus puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus Kubota, savaeigės šienapjovės Fortschritt; 2.31. ½ dalį galvijų: 42 vnt. buliukų; 69 vnt. telyčių; 41 vnt. karvių; 2.32. ½ dalį piniginių lėšų, esančių Kredito unijos „Prienų taupa“ privalomojo pajaus sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taupymo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), debetinės kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus R. K., jo palikimą priėmė jo sutuoktinė atsakovė I. K. ir ieškovė. Pažymėjo, kad ieškovė M. B. K. su savo sūnumi R. K. nuo 1989 m. bendrai ūkininkavo ir tokiu būdu vykdė bendrą jungtinę veiklą, todėl jai priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio R. K. ūkyje. Ieškovės teigimu, ji rūpinosi R. K. ūkiu, jame dirbo, investavo savo lėšas, paveldėtą turtą, pasirūpino, kad ūkiui priklausytų kuo daugiau žemės sklypų, kurie buvo dovanojami ar parduodami jos giminaičių. Ieškovė teigė, kad nepraėjus trims mėnesiams po sūnaus mirties žodžiu kreipėsi į atsakovę informuodama, kad ieškovė visą laiką investavo į sūnaus ūkį, jame dirbo ir dėl to sutiko atsakovei sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią palikimo dalį, tačiau atsakovė nesutiko (t. 1, b. l. 4-16).

Atsakovė I. K. 2016 m. birželio 2 d. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad R. K. ūkis buvo įsteigtas 1991 metais. Ieškovė nebuvo sudariusi su R. K. jungtinės veiklos sutarties ir nebuvo registruota kaip ūkininko R. K. partnerė Ūkininkų ūkių registre. Atsakovė teigė, kad apie 2011 metus R. K. buvo susipykęs su ieškove ir gyveno atskirai, tuo metu ieškovė ūkyje nepadėjo dirbti. Ieškovė gyvenamojo namo valdą ir butą (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukrai, kas parodo, jog ieškovė nesiekė įnešti jokio indėlio į R. K. ūkį. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji savo darbu ar savo ir jos sutuoktinio piniginiais įnašais būtų prisidėję prie ginčo turto įsigijimo. Aplinkybės dėl bendro šalių gyvenimo fakto tam tikru laikotarpiu ar, kad ieškovė atliko tam tikrus ūkinius darbus nereiškia, kad šalys vykdė bendrą jungtinę veiklą. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nes nesutarimai dėl R. K. ūkio prasidėjo dar nepasibaigus trijų mėnesių terminui, o ieškovė nesielgė kaip rūpestingas ir sąžiningas proceso dalyvis (t. 2, b. l. 77-81).

Terminas reikalavimui dėl paveldimo turto pareikšti atnaujintinas, ieškinys atmestinas

Ieškovė M. B. K. 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ (vieną antrąją) dalį R. K. ūkininko ūkio, kaip įgyto jungtinės veiklos pagrindu su sūnumi R. K. ir atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl ½ dalies ūkininko ūkio, priklausiusio R. K., mirusio 2015 m. rugpjūčio 22 d., pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (popierinės bylos t. 1., b. l. (toliau – b. l.) 4-16). Ieškovė nurodė, kad ji su sūnumi R. K. ūkininkauti pradėjo 1989 m., kai sūnus grįžo iš karinės tarnybos, o ieškovė tapo pensininke, ir kartu su sūnumi sukūrė R. K. ūkininko ūkį jungtinės veiklos pagrindu. Ieškovė ieškinį pareiškė pagal CK 5.13 straipsnį įstatyminei įpėdinei, pergyvenusiai sutuoktinį, atsakovei I. K., kuri su palikėju R. K. santuoką buvo sudariusi 2015 m. birželio 27 d. (t. 1, b. l. 18, 164).   

Dėl termino atnaujinimo reikalavimui dėl paveldimo turto pareikšti

Teismas nustatė, kad ieškovė M. B. K. prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl ½ dalies ūkininko ūkio, priklausiusio R. K., mirusio 2015 m. rugpjūčio 22 d., pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Ieškovė nurodė, kad nepraėjus trims mėnesiams po palikėjo R. K. mirties ji žodžiu kreipėsi į palikėjo sutuoktinę (atsakovę) I. K., informuodama, kad ieškovė visą laiką investavo į palikėjo ūkininko ūkį, jame dirbo ir dėl to sutiktų atsakovei sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią palikimo dalį, kuri atitiktų ¼ dalį ūkio vertės. Ieškovė nurodė, kad tik po kurio laiko paaiškėjo, jog atsakovė nesutinka su tokia kompensacija. Ieškovė laikė, kad toks reikalavimas žodžiu yra tinkamas informavimo būdas. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, jog paveldimas turtas sudaro 346 159,33 eurus, todėl pratęsus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, būtų užtikrintas CK 5.63 straipsnio tikslas apsaugoti palikėjo įpėdinio interesus, kadangi paveldimo turto vertė viršija palikėjo skolinių įsipareigojimų dydį. Pažymėjo, kad palikėjo R. K. žūtis ieškovei buvo itin netikėta ir sukėlusi didelę psichologinę traumą, todėl tik po kurio laiko ji suprato, kad atsakovė neketina sutikti su jos siūlomomis sąlygomis dėl turto atidalinimo. Nurodė, kad palikėjas vos porą mėnesių iki žūties neturėjo jokių aukštesnės eilės įpėdinių, nes vaikų neturėjo, kadangi su atsakove susituokė tik pusantro mėnesio iki žūties.

Teismas pažymi, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kokios priežastys laikomos svarbiomis CK nenustatyta, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009. Teismų praktika. 2009, 32).

Teismas nustatė, kad palikėjas R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17), todėl ieškovė M. B. K. pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį iki 2015 m. lapkričio 22 d. turėjo teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ieškovė M. B. K. su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 10 d. ieškiniu, t. y. 5 mėnesius praleidusi terminą ieškiniui pareikšti.   

Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia į individualias šios bylos aplinkybes, kad ieškovė M. B. K., kuri pareiškė reikalavimą dėl paveldimo turto, pati yra palikėjo R. K. motina ir antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ji paveldi pagal įstatymą pusę palikimo su palikėją pergyvenusia sutuoktine (CK 5.13 straipsnis). Prienų rajono 3-iojo notarų biuro notarės A. B. 2015 m. rugsėjo 8 d. liudijimas patvirtina, kad po R. K. mirties 2015 m. rugpjūčio 22 d., palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė I. K. (t. 1, b. l. 152), kurios faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 162). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė M. B. K. yra garbingo amžiaus, todėl netikėtai žuvus sūnui ir palikimui esant specifiniam (ūkininko ūkio turtui), tai objektyviai reikalavo laiko suvokti savo galimų teisių apimtį ir teisių gynybos būdą. Teismas atsižvelgia, kad ieškovė nebuvo pasyvi savo teisių gynybos atžvilgiu, dar 2015 m. spalio 8 d. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimo, nurodydama, jog tarp paveldėtojų nėra išspręstas klausimas dėl ūkio pasidalijimo, kas patvirtina prašymo argumentus, kad ji kreipėsi į atsakovę palikėjo R. K. sutuoktinę, siekdama išspręsti palikimo pasidalijimo klausimą. Teismas įvertina, kad paveldimas turtas yra didelės vertės, kurio vertė yra apie 346 159,33 eurai, o ieškovė siekia nustatyti, kad ½ dalį šio turto ji sukūrė su palikėju (savo sūnumi) jungtinės veiklos pagrindu, todėl neatnaujinus termino taip būtų nepagrįstai apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą ir sudarytos prielaidos nuosavybės teisės pažeidimui, tačiau tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas ieškovei M. B. K. atnaujinamas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas ieškinio reikalavimui dėl paveldimo turto, atsiradusio po R. K. mirties, pareikšti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Dėl jungtinės veiklos teisinių santykių ir ūkininko ūkio veiklos materialinio teisinio reglamentavimo

Ieškovė M. B. K. kreipdamasi į teismą su ieškiniu nurodė, kad jungtinės veiklos pagrindu kartu su sūnumi R. K. 1989 m. įsteigė ir kūrė ūkininko ūkį, t. y. dar iki 2000 m. naujojo CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., ūkininko ūkio kūrimą tęsė ir vėliau, todėl taikytinos atitinkamos jungtinės veiklos teisinių santykių reglamentavimo teisės normos, numatytos tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės dėl jungtinės veiklos vykdymo nuo 1989 m. siekiant bendro specifinio tikslo – ūkininko ūkio sukūrimo, todėl šioje byloje taip pat taikytinos ir specialiųjų įstatymų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ (galiojo nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. gegužės 19 d. (Žin., 1989, Nr.20-242) ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatos (galioja nuo 1999 m. gegužės 19 d. (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537).

1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad dalyvių įnašai pinigais gali būti jų asmeninės santaupos ar bet kokios kitokios pajamos, pvz., paskolos, dovanoti pinigai ir pan. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą, kaip nuosavybės objektą, bet ir kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, dalyvauja siekiant bendro ūkinio tikslo dirbant bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008).

2000 m. CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ (galiojusio iki 1999 m. gegužės 19 d.) 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Valstiečio ūkis yra žemės produktų ir žaliavų gamintojas, valstiečio ūkio nariais laikomi sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, giminaičiai ir kiti bendrai ūkį tvarkantys asmenys. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį Valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento, kurį išduoda rajono Deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį Valstiečio ūkio nuosavybės objektai yra žemė, pastatai, statiniai, įrenginiai, įrengimai, transporto priemonės, žemės ūkio technika, pasėliai, sodiniai ir želdiniai, gyvuliai, produkcija, prekės, lėšos ir kitas turtas. Valstiečio ūkio narių turtiniai santykiai reguliuojami atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio bei Santuokos ir šeimos kodeksų normomis.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (galioja nuo 1999 m. gegužės 19 d.) 1 straipsnyje numatyta, kad Ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, o ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre; ūkininko partneris – fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu yra registruojamas ūkis, kurio ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai nurodyta: 1) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo data; 2) partnerių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta; 3) partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę; 4) asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu.

Įrodymų vertinimas ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės

Teismas pagal reiškiamą faktinį ieškinio pagrindą siekdamas nustatyti, ar R. K. ūkininko ūkis buvo sukurtas R. K. veikiant jungtinės veiklos pagrindu kartu su ieškove M. B. K., ištyrė ir įvertino įrodymus dėl šio ūkininko ūkio įsteigimo aplinkybių, ieškovės prisidėjimo kuriant ir vystant ūkį, ieškovės, kaip R. K. šeimos nario, ir jos galimo pripažinimo ūkininko ūkio partnere. Teismas ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus, o taip pat šalių ir liudytojų paaiškinimus vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ginčo šalių nurodyti duomenys patvirtina tas aplinkybes, kurias jos dėsto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Torpol Baltija“ v. Z. P. , bylos Nr. 3K-3-698-686/2015; ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gasida“ v. L. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad R. K. 1993 m. sausio 8 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu parduoti 11,27 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes planuoja steigti privatų specializuotą augalininkystės ir gyvulininkystės ūkį bei statyti namą ir ūkinį pastatą, nurodant, kad turi dvi žemės ūkio mašinas (duomenys neskelbtini) ir 9 raguočius (t. 3, b. l. 72). Šį žemės sklypą ūkininkas R. K. įsigijo 1993 m. birželio 4 d. Žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi už 53506 investicinius čekius, kurie pagal 1993 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimą buvo nurašyti nuo R. K. investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 75, 77).

Ieškovė M. B. K., siekdama įrodyti, kad ji prisidėjo prie ūkininko ūkio įsteigimo, nurodė, kad šio žemės sklypo įsigijimui ieškovės prašymu buvo panaudoti jos dukters R. R. ir tuometinio sutuoktinio P. K. investiciniai čekiai. Ieškovė pateikė Lietuvos Taupomojo banko R. R. taupomąją knygelę, iš kurios matyti, kad 1993 m. balandžio 16 d. buvo nurašyti 43 092 investiciniai čekiai į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Taupomojo banko P. K. taupomąją knygelę, iš kurios matyti, kad 1993 m. balandžio 16 d. buvo nurašyti 48 228 investiciniai čekiai (t. 3, b. l. 79-82).

Ieškovė B. M. K. 2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1989 m. kaime turėjo namą ir žemės, kurią pirko savo ir dukters investiciniais čekiais, pinigus taip pat skolino, sūnus nieko nemokėjo, dalį žemės išsinuomojo, visą laiką skolindavosi pinigus, ūkyje dirbo, padėjo visą sveikatą, ūkį registravo sūnaus R. K. vardu, nes žiūrėjo į ateitį, ūkis gavo įvairias išmokas, kurios buvo teikiamos R. K., kaip jaunam ūkininkui. Ieškovė teigė, kad su sūnumi ūkyje darbus dirbdavo nesidalindami, važiuodavo pas karves, nes iš pradžių dešimt metų negalėdavo samdyti žmonių, vėliau ji žymėjo, kas ir kiek dirba, nes darbininkas gerdavo. Ieškovė nurodė, kad ūkis įsteigtas 1989 – 1990 metais, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau ji grįžo iš (duomenys neskelbtini), kai ūkis jau buvo gavęs žemės, ūkis turėjo apie 96 hektarus nuosavos žemės, kuri buvo R. K. vardu kaip jauno ūkininko, kiek ji finansiškai prisidėjo prie žemės įsigijimo negali pasakyti, prie ūkio prisidėjo visu turtu, ką turėjo, ir pensija ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pinigais, buvo samdžiusi seklius sūnui kontroliuoti (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min. iki 1 val. 14 min.).

Atsakovė I. K. 2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie ūkio įsteigimą žino iš vyro R. K. pasakojimų, kad mama išvyko su seserimi (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), o jis po karinės tarnybos 1989 m. grįžo gyventi į kaimą pas močiutę, bet niekada nebuvo minėjęs, kad ieškovė prie ūkio prisidėjo finansiškai, ji gamindavo valgyti, tačiau R. K. tai erzindavo, kad motina nori viską žinoti, tam samdė net seklius, jis buvo išvarytas iš namų. Atsakovė nurodė, kad ji skatino bendravimą, o mama talkininkaudavo darbuose, buvo itin valdinga, santykiai buvo labai šalti, ieškovė sunaikinusi R. K. nuotraukas, neprižiūri kapo, todėl bendro ūkio kūrimas su sūnumi esant tokiems santykiams nebuvo galimas, o kai ieškovė R. K. 2010 m. – 2011 m. išvarė iš namų ūkyje dirbo tik R. K. ir samdyti darbuotojai, ieškovė niekuo neprisidėjo. Atsakovė pažymėjo, kad R. K. įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini), kai buvo išvarytas iš namų, prieš tai du metus gyveno fermose su gyvuliais, yra minėjęs, kad mama skolino pinigų, tačiau finansiškai neprisidėjo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės 2015 m. ūkyje visiškai nebuvo, sodyboje nesilankė, o pagal R. K. ūkininko ūkio buhalteriją ieškovė nėra atlikusi jokių mokėjimų. Atsakovė nurodė, kad R. K. pasakojo, jog įsteigiant ūkį pačią pradžią karvę, telyčią ir UAZ automobilį atidavė močiutė, techniką skolindavosi iš dėdės. Iš liudytojos R. R. sąskaitos buvo nurašyti 42092 investiciniai čekiai, tačiau kada buvo pinigai grąžinti negali pasakyti, įsteigiant ūkį R. K. dirbo ūkyje ir investavo visas pajamas, paskolas ėmė savo vardu (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 15 min. iki 1 val. 51 min.).

Liudytojas V. K. parodė, kad ūkininkas R. K. yra jo pusbrolis, o ieškovė B. M. K. yra teta, kurie pradėjo ūkininkauti 1989 m. grįžus iš Vilniaus, tačiau neatsimena, kada ir kas pradėjo ūkininkauti, teta prašė per mamą padirbėti keletą dienų ūkyje, pinigus prašė paskolinti teta, tačiau pinigus grąžino (duomenys neskelbtini), ūkį pačioje pradžioje sukūrė teta ir (duomenys neskelbtini). Liudytojo nuomone, į kaimą pirma grįžo teta, apie finansus žino tik tiek, kiek tėvukas pasišnekėdavo su mama, jie stengėsi galvoti į ateitį, plėstis (duomenys neskelbtini) skatindavo teta, tačiau ūkio galva buvo (duomenys neskelbtini), su kuriuo ieškovė važiuodavo į fermas dirbti dar prieš įstojimą į Europos Sąjungą (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 54 min. iki 2 val. 05 min. 10 sek.).

Liudytoja R. R., ieškovės duktė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1989 m. brolis R. K. grįžo į kaimą ir apsigyveno name, seneliai turėjo keletą galvijų, motina skatino pradėti ūkį, dėl to nusipirko žemės investiciniais čekiais, kuriuos davė ir savo, ir uošvienės, ir vyro, tuo tarpu brolis turto, santaupų ar nekilnojamojo turto neturėjo. Liudytoja nurodė, kad brolis kaime pradėjo rūpintis gyvuliais ir taip pradėjo savo verslą, tačiau jaunu vaikinu niekas nepasitikėjo, giminės juokėsi, kaime jam vadovavo mama. Liudytoja teigė paskolinusi R. K. 40 000 Lt, pinigus perdavė kaime mamai, tačiau ji buvo senyvo amžiaus, todėl paskolos raštelį paėmė iš (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo technikos ir kitokios ūkio plėtros. Liudytoja pažymėjo, kad mamai rūpėjo ūkio situacija net traumos metu 2006 metais, todėl jai ūkis rūpi ir dabar. Liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) grįžo į kaimą 1989 m., 1996 metais įsiregistravo ūkį savo vardu, kad kaip jaunas ūkininkas gautų valstybės paramą, SAPARD lėšas, tuo tarpu mama nusprendė duoti sūnui žalą šviesą, nesimaišyti, ir nuo tų prieauglių išsivystė banda. Ieškovė pažymėjo, kad ūkyje dirbo dešimt metų dviese, nes ūkio lėšos neleido samdyti darbininkų, nusipirko fermas, ir tos fermos pagalba labai įsitvirtino, kiekvienais metais ūkio padėtis gerėjo, pinigus skolindavo ir jos vaikai, o pats ūkis buvo (duomenys neskelbtini) vardu, nors ieškovė vadovavo. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad skolas atiduodavo (duomenys neskelbtini), nesekė, kada grąžino, nes skolino broliui. Liudytoja teigė, kad nežino, kiek prie ūkio buvo prisidėjusi mama, tačiau žino, kad atiduodavo pensiją ir savo asmenines santaupas, tačiau kiek ir kur tų pinigų buvo negali pasakyti (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 06 min. 50 sek. iki 2 val. 50 min. 30 sek.).

Liudytojas A. J. R., ieškovės anūkas, gim. 1990 m., parodė, kad gali prisiminti tik nuo vaikystės, jog močiutė buvo iniciatorius viso ūkio, kad buvo pradininkė, ir ji R. K. įtaisė į ūkį, kurį sukūrė nuo pat pradžių, pakviesdavo dirbti vasaromis. Liudytojas pažymėjo, kad močiutė visą laiką su (duomenys neskelbtini) ir su vaikais tardavosi, ką veiks visą dienos bėgį, galutinis žodis buvo močiutės, (duomenys neskelbtini) nelabai kišdavosi, galutinis žodis nuo darbų ką pirks, kokius įrankius ir kokią techniką naudos, ką pjaus ir šienaus, ką vartys, kur eis, ką tvers ir visą kitą, o (duomenys neskelbtini) kartais atrodydavo kaip paprastas darbininkas. Liudytojas teigė, kad pagal nuogirdas ūkio pradžia buvo nuo močiutės turimų gyvulių, o (duomenys neskelbtini) neturėdamas ką veikti nuėjo ūkininkauti, dirbo ūkį nuo 7 metų iki dabar savaitgaliais ir vasaromis, padėdavo močiutei, kuri dirbo su (duomenys neskelbtini) prie karvių melžimo, tačiau įsigijus techniką karves melždavo (duomenys neskelbtini), o ji eidavo aptverti. Liudytojas parodė, kad jo uždirbtus pinigus reikalaudavo į ūkį investuoti močiutė, todėl jis pinigus skolindavo, paimdavo iš jo, nes sakydavo, kad ateityje galimai tas ūkis jam atiteks, pinigų duodavo simboliškai močiutė, kuri pensiją ir santaupas įnešė į ūkį (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 52 min. iki 3 val. 03 min.).        

Liudytoja S. N. Š. parodė, kad ieškovę pažįsta nuo gimimo, yra su ja kartu užaugusi. Liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini), grįžęs iš karinės tarnybos, apsigyveno pas mamą kaime, ūkininkauti pradėjo (duomenys neskelbtini) (ieškovė), (duomenys neskelbtini) padėjo. Liudytoja keitė ir davė nenuoseklius parodymus, nurodydama, kad jie abu, ne abu, bet (duomenys neskelbtini) ūkį kūrė, dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) dviese gal dešimt metų, važinėjo į fermas, dirbo pagrinde (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) buvo jaunas. Dar daugiau, liudytoja nurodė kitiems įrodymams prieštaraujančius teiginius, kad ieškovė kažkaip vedė dokumentaciją, pajamas, išlaidas, nors jai sunku buvo, padėdavo dukra, anūkai, buvo daug rankinio darbo, viskam vadovavo (duomenys neskelbtini), tas ūkis priklausė jai, o (duomenys neskelbtini) kaip sūnus padėjo. Liudytoja toliau nurodė, kad ieškovė atidavė savo žemes ir čekius, ūkis buvo šeimos, tačiau kai atsirado melžimo prietaisai, reikėjo juos uždėti, šerti karves, fizinį darbą dirbo kol susirgo, nes (duomenys neskelbtini) ne tiek išmanė, kiek ji viską žinojo. Liudytoja parodė, kad ji nuo 1995 m. gyveno kaime, ūkis turėjo paskutiniais metais tik vieną samdomą darbuotoją, (duomenys neskelbtini) buvo išėjęs gyventi su moterimi atskirai, jie pradėjo nuo kelių karvių apie 1992 metus (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 05 min. 22 sek. iki 3 val. 14 min. 30 sek.).  

Liudytojas J. K., ieškovės pusbrolis, parodė, kad grįžęs po karinės tarnybos R. K. nieko neturėjo, pradėjo gyventi pas mamą, dirbo kolūkyje, nuo jaunystės pažinojo (duomenys neskelbtini), kuris mamos klausė, turėjo kantrybės, buvo labai darbštus, pradžioje ieškovė melžė karves. Liudytojas parodė, kad ieškovė su sūnumi darbus darė kartu, ieškovė dirbo ūkyje kiek sveikatos turėjo, valgyti gamino, ūkį sukūrė per daug metų (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 15 min. 22 sek. iki 3 val. 22 min.).  

Liudytojas K. K., ieškovės kaimynas, parodė, kad (duomenys neskelbtini) mama turėjo ūkį, jį įkūrė seniai, dirbo jie kartu, tačiau kiek suprato, (duomenys neskelbtini) buvo darbininkas, nes kiek teko bendrauti taip pasirodė, nemažai konsultavosi, technikos pirko. Liudytojas nurodė, kad ūkį kūrė skolintomis lėšomis, R. K. iš pradžių buvo jaunas, turėjo pradinę bazę, namus nuo jaunystės, tuo tarpu ieškovė gyveno su vyru, kuris vėliau mirė. Liudytojas teigė, kad ūkį ieškovė kūrė su vyru (sugyventiniu), o (duomenys neskelbtini) buvo pagalbininkas, visa diktatūra buvo iš (duomenys neskelbtini) (ieškovės), leidimus iš jos reikėjo gauti, vėliau (duomenys neskelbtini) apsiėmė daugiau darbų, vienas pradėjo dirbti kai Lietuva atsiskyrė nuo tarybų sąjungos. Liudytojas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) konsultavosi ekonominiais klausimais, kai pradėjo duoti SAPARD paramą, iš pradžių (duomenys neskelbtini) motina konsultuodavosi, su (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo, po to (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad gauti SAPARD paramą turėjo būti stažas ir ūkio registracija jauno ūkininko vardu, tačiau motina buvo sena, todėl buvo nerealu paramą gauti jos vardu, nes reikia daug rūpintis administraciniais dalykais. Liudytojas pažymėjo, kad dėl šių priežasčių ūkį kūrė ir įsteigė (duomenys neskelbtini), kuris ūkį registravo savo vardu, ir tada prasidėjo rimtesnė veikla, paskolų gavimas ir technikos pirkimas (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 23 min. iki 3 val. 35 min.).  

Liudytojas J. K., ieškovės kaimynas, parodė, kad kartu su ieškove pradėjo ūkininkauti apie 1990 metus, ieškovė dirbdavo su sūnumi, padėdavo duktė ir vaikai, ieškovė kartu važinėdavo su (duomenys neskelbtini), pinigai buvo motinos, iš pradžių dirbo žemę, įsigijus melžimo aparatus prie karvių dirbo (duomenys neskelbtini), ieškovė prižiūrėdavo veršelius, tačiau pagrinde dirbo (duomenys neskelbtini), ieškovė dirbo lengvesnius darbus. Liudytojas nurodė, kad ieškovė ir (duomenys neskelbtini) gyveno kartu visada ir paskutinius penkis metus, pasikalbėdavo kaip paskolas gauti, jas organizuodavo ieškovė, dalyvaudavo ūkininkų susirinkimuose, tačiau paskolas duodavo (duomenys neskelbtini) (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 37 min. iki 3 val. 44 min.).

Liudytoja S. K., kurios vyras dirba R. K. ūkininko ūkyje, teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė apie 2011 m. išvijo (duomenys neskelbtini) iš namų, kuris apsigyveno fermoje, ūkis priklausė R. K., dirbdavo jie kartu laukuose ir fermose, ieškovė M. B. K. į ūkį neinvestuodavo, (duomenys neskelbtini) pirko techniką ir mokėjo atlyginimą, taip pat buvo samdytos melžėjos, ieškovės M. B. K. dirbant ūkyje nematė, ji tik stebėdavo jos vyrą kaip jis dirba, darbo grafiką kontroliavo (duomenys neskelbtini) žymint ant kalendoriaus ir mokant darbo užmokestį (2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0 val. 9 min. iki 0 val. 29 min. 30 sek).  

Liudytojas R. K., kuris dirbo ir dirba R. K. ūkininko ūkyje, teismo posėdžio metu parodė, kad jis ūkyje dirba daugiau nei 10 metų, dirbti pakvietė (duomenys neskelbtini), prieš trylika metų ūkis dar buvo nedidelis, 18 karvių, žemių buvo daug mažiau nei dabar yra, turėjo du traktorius, (duomenys neskelbtini) gyvulių neparduodavo, plėtėsi, pirkdavo techniką, vėliau prasidėjo paramos, todėl jam grąžindavo dalį. Liudytojas pažymėjo, kad ūkininkas R. K. ėmė daug paramų, beveik visą naują techniką ėmė paramomis: fermose grūdų linijos, malūnai, du nauji traktoriai (virš 100 000), pakrovėjas, kurie supirkti už pieną ir valstybės paramą, be to, iš pradžių skolindavosi iš banko, skolas grąžino R. K.. Liudytojas nurodė, kad ieškovę sutikdavo iki kol ji išvijo (duomenys neskelbtini) iš namų, išnešė iš namų daiktus ir daugiau neįsileisdavo, o (duomenys neskelbtini) du metus gyveno fermose kompresorinėje, iki kol jis asmeniškai nusipirko namus, kuriuose pats įsirenginėjo. Liudytojas pažymėjo, kad R. K. ūkininko ūkis buvo išsiplėtęs kai išėjo gyventi atskirai, (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo iš ūkio išvažiavęs, nes visada dirbo ūkyje, o ieškovė ūkyje nedirbo, bet daugiau nervus gadino. (duomenys neskelbtini) sakydavo, kad nekreiptų dėmesio, nes dirba pas jį, o ne pas ieškovę, visi darbo nurodymai ūkyje buvo R. K.. Liudytojas pažymėjo, kad jis ūkininkui padėdavo ir namuose prie buities darbų, ieškovė sekdavo R. K., ką su mergomis daro. Liudytojas parodė, kad ieškovės paimtą pensiją iš banko R. K. atiduodavo motinai M. K., tačiau vėliau pensijos pervedimą į kortelę baigė, prie ūkio dirbo ir sesers vaikai, kuriems sumokėdavo (duomenys neskelbtini) pardavęs bulių. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) visą laiką atsiskaitydavo, ūkio šeimininkas buvo jis vienas, ieškovė paskutinius šešerius septynerius metus iš vis nesilankydavo ūkyje (2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0 val. 31 min. iki 1 val. 05 min.).

Liudytoja A. K. parodė, kad senelė D. K. su seneliu labai mylėjo (duomenys neskelbtini), todėl po karinės tarnybos 1990 metais leido ūkininkauti, turėjo tris hektarus, vėliau (duomenys neskelbtini) gavo žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą, iš pradžių dirbo su mažu traktoriumi. Liudytoja pažymėjo, kad po močiutės mirties 1992 metais visas turtas turėjo atitekti (duomenys neskelbtini), todėl visi įpėdiniai A. K., L. K., A. K., A. J. P., liudytojos mama, paliko visą turtą žodiniu būdu (duomenys neskelbtini), ir kad nebūtų finansinės naštos palikimo atsisakė ieškovės naudai, tačiau turtą perrašius M. K. K. vardu ji turto (duomenys neskelbtini) neperrašė, o 2012 m. visą turtą užsirašė savo vardu. Liudytoja laiko, kad ieškovė M. K. K. turtą gavo apgaulės būdu, be to, ji kartais trukdydavo (duomenys neskelbtini), pripylė vandenio ir sugadino traktorių UAZ, kad nepadėtų draugui, kuris padėdavo (duomenys neskelbtini). Liudytojas pažymėjo, kad pirmą traktorių (duomenys neskelbtini) „Bielarus“ pirko apie 1999 – 2000 metų žiemą kaip jaunas ūkininkas, pavasarį įsigijo šienapjovę, vartytuvą „Dobilas“, techniką pirko iš skolintų pinigų, taip pat vienas pats supirko iš žmonių žemę ir fermų kompleksą, valstiečio ūkio žemę išsipirko investiciniais čekiais, galimai šeimos nepanaudotais. Liudytojas nurodė, kad mokesčius mokėdavo, namus tvarkė ir remontavo tik (duomenys neskelbtini), ūkio sukūrimo metu M. K. K. gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo paprastą virėjos darbą, todėl finansiškai prie ūkio negalėjo prisidėti. Liudytojas parodė, kad žemę (duomenys neskelbtini) matavo 1992 metais, ūkio sukūrimo metu ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), iš kurio grįžo tik 1994 metais, faktinis ūkio valdytojas buvo tik (duomenys neskelbtini), nes jis priėmė sprendimus, atsakomybę, augino gyvulius, pirko žemes, o ieškovė lazda pabadydavo atvažiavus, siekdavo izoliuoti (duomenys neskelbtini) nuo pasaulio, jį valdyti (2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 06 min. iki 1 val. 50 min.).

Liudytojas M. M., kuris ūkininkavo šalia, teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. buvo labai darbštus, viską vienas dirbo, motina buvo (duomenys neskelbtini), o jis pradėjo ūkininkauti kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, iš pradžių dirbo vienas, ir karves melžė, vėliau turėjo pagalbinį darbininką, ieškovė (duomenys neskelbtini)kontroliavo, tuo tarpu jis mamos atžvilgiu nepasakė blogo žodžio, nors motina laikė jį kaip vergą. Liudytojas parodė, kad ūkio šeimininkas buvo (duomenys neskelbtini), jis viską sprendė, ieškovė grasindavo moterims, kurios bendravo su (duomenys neskelbtini), viską ūkyje jis padarė vienas, tuo tarpu ieškovė jį išvijo iš namų ir jis gyveno du metus fermoje su karvėmis. Liudytojas taip pat parodė, kad R. K. samdė melžėjas, ieškovė karvių nemelždavo, ūkis kilo palaipsniui susitaupius pinigų, jis pirko žemę ir žemės ūkio techniką, kurdamas ūkį (duomenys neskelbtini) gavo valstiečio ūkio vienas, motina buvo (duomenys neskelbtini), viską uždirbo ieškovės sūnus, o pati ieškovė daugiau stebėdavo dirbančius automobilyje ir nurodinėdavo, galiausiai (duomenys neskelbtini) žmoną atsivedė iš (duomenys neskelbtini) ir turėjo laimingą gyvenimą (2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 53 min. iki 02 val. 15 min.).

Liudytoja L. R., kuri dirba ūkininko ūkyje nuo 2012 m. birželio 7 d. melžėja, teismo posėdžio metu parodė, kad ją dirbti pakvietė R. K., sutartį pasirašė fermoje, kur jis gyveno, jam niekas nepadėjo, nes net įvykus nelaimingam atsitikimui, įstrigus šakai į galvą jis važiavo vienas į ligoninę, o veršiai liko negirdyti. Liudytoja pažymėjo, kad ieškovė ją per laidotuves atpažino kaip moterį iš nuotraukų, po mirties ieškovė sakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo durnas, kad susituokė. Liudytoja parodė, kad algas mokėjo (duomenys neskelbtini), kuris apie mamą blogo žodžio nesakė, gero žodžio taip pat, prašydavo sutvarkyti kiaules, jam niekas nepadėdavo, jis gyveno atskirai, ieškovės nei sodyboje, nei fermoje nematė. Liudytoja pažymėjo, kad R. K. minėjo mamą, kad nelabai geri santykiai, kad jį išvarė, pasakojo, kad atėjo gyventi iš (duomenys neskelbtini) pas senelius, kurie padovanojo vieną karvę, nuo to prasidėjo ūkis, tuo tarpu apie mamos indėlį nieko negirdėjo, sakydavo, kad seneliai padėjo (2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02 val. 16 min. iki 02 val. 33 min.).

Liudytojas V. M., kuris yra (duomenys neskelbtini) draugas nuo vaikystės ir ūkininkas, teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) grįžus iš (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino kolūkyje, po to išėjo, nes gavo žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą, ir pradėjo kurti ūkį, susipirko techniką, gavo paramą, ir dirbo bei vadovavo ūkiui iki nelaimės, ūkis priklausė (duomenys neskelbtini), ieškovė kaip motina padėjo, palaikė kažkiek, bet bendro ūkio nebuvo. Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vadovavo ūkiui, buvo protingas, dirbo be atostogų, turėjo samdomų darbuotojų, mokėjo mokesčius, pelno mokesčius, pildė ataskaitas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o motina norėjo vadovauti. Liudytojas taip pat parodė, kad ūkiui įsteigiant ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), prisidėjo moraline parama, tačiau finansine prasme viskas vystėsi per paskolas, iš draugų, iš kredito linijų, kredito unijų, kurį vystė (duomenys neskelbtini), kuris ūkį pradėjo kurti gavęs žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Liudytojas pažymėjo, kad R. K. pajamas gaudavo iš pieno bei kiaulių, ūkyje dirbo vienas (duomenys neskelbtini), ieškovė daug neprisidėjo (2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02 val. 34 min. iki 02 val. 55 min. 30 sek.).

Dėl ieškovės veiklos įsteigiant ir kuriant R. K. ūkininko ūkį jungtinės veiklos pagrindu

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, siekdamas nustatyti, kas įsteigė R. K. ūkininko ūkį ir koks buvo ieškovės M. B. K. indėlis, visų pirma atsižvelgia į tai, kad pagal byloje esantį Ūkininko ūkio įregistravimo 1998 m. gruodžio 23 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. ūkininko ūkis įregistruotas 1996 metais, vienintelis jame nurodytas ūkininkas buvo R. K., kiti duomenys apie asmenis, kurie būtų steigę ūkį jungtinės veiklos sutarties pagrindu ar būtų buvę ūkininko ūkio nariais nebuvo nurodyti, 1998 m. nuosavybės teise naudojamas žemės plotas buvo 11,21 ha (t. 3, b. l. 23). Teismas pažymi, kad šią ūkininko ūkio žemę ūkininkas R. K. buvo įsigijęs asmeniškai 1993 m. birželio 4 d. Žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi už 53506 investicinius čekius, kurie pagal 1993 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimą buvo nurašyti nuo R. K. investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 75, 77). Minėtame R. K. 1993 m. sausio 8 d. prašyme (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai parduoti 11,27 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad jis planuoja steigti privatų specializuotą augalininkystės ir gyvulininkystės ūkį bei statyti namą ir ūkinį pastatą, nurodant, kad turi dvi žemės ūkio mašinas (duomenys neskelbtini) ir 9 raguočius (t. 3, b. l. 72). Pažymėtina, kad tai, jog R. K. ūkininko ūkio įsteigimo metu 1996 metais ieškovės M. B. K. valia buvo, jog steigiamas ūkis priklausytų asmeniškai R. K., patvirtina ir aukščiau nurodyti liudytojų parodymai, ir visų pirma ieškovės dukters, R. K. sesers R. R. parodymai, kad R. K. ūkininko ūkį įsiregistravo savo vardu 1996 metais, o mama (ieškovė) nusprendė duoti sūnui žalią šviesą ir nesimaišyti, nes taip jaunas ūkininkas gavo valstybės paramą, SAPARD lėšas, galėjo vystyti ūkį. Tai, kad ūkininko ūkio įsteigimo metu R. K. ekonominis įnašas ir pagrindas įsteigti ūkininko ūkį buvo iš valstybės įgytas žemės sklypas, nepaneigia R. K., kaip ūkininko ūkio steigėjo teisių, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ 4 straipsnį Valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento. Iš byloje esančio Valstybinis žemės nuosavybės akto Nr. 122 matyti, kad dar 1991 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) rajono valdyba suteikė 11 ha 21 arus žemės K. R. valstiečio ūkiui steigti (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 36). Be to, iš byloje esančių ir kitais įrodymais nepaneigtų įrodymų matyti, kad pastatas-karvidė, reg. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-veršidė, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ., buvo įgyti asmeniškai R. K. 1996-1997 metais likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę pagal 1996 m. rugpjūčio 6 d. ir rugsėjo 24 d. akcininkų susirinkimo protokolus (t. 1, b. l. 77, 78, t. 3., b. l. 30-32), ir tai, teismo vertinimu, taip pat buvo ženklus R. K. ūkininko ūkio įsteigimo ir kūrimo ekonominis pagrindas.

Ieškovė M. B. K., siekdama įrodyti, kad ji prisidėjo prie ūkininko ūkio įsteigimo, nurodė, kad minėto žemės sklypo įsigijimui ieškovės prašymu buvo panaudoti jos dukters R. R. ir tuometinio sutuoktinio P. K. investiciniai čekiai. Ieškovė pateikė Lietuvos Taupomojo banko R. R. taupomąją knygelę, iš kurios matyti, kad 1993 m. balandžio 16 d. buvo nurašyti 43 092 investiciniai čekiai į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Taupomojo banko P. K. taupomąją knygelę, iš kurios matyti, kad 1993 m. balandžio 16 d. buvo nurašyti 48 228 investiciniai čekiai (t. 3, b. l. 79-82). Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, nustatė, kad ūkininkas R. K., siekdamas įsteigti ūkį, asmeniškai iš valstybės gavo žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą, vėliau ją nusipirko savo vardu ir už ją atsiskaitė. Teismo vertinimu, tai, jog kiti asmenys R. K. pervedė investicinius čekius, nepatvirtina, kad jie prisidėjo prie ūkininko ūkio steigimo veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nes tokios sutarties nebuvo sudaryta, tokios sutarties nebuvo sudariusi nei ieškovė M. B. K., nei R. R., nei kiti asmenys. Teismas pažymi, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad su visais kreditoriais, tame tarpe ir su seserimi R. R. ūkininkas R. K. atsiskaitydavo asmeniškai, todėl yra pakankamai įrodymų laikyti, kad žemės sklypas, įsigytas dar 1993 m., tapo tik asmenine R. K. nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Teismas, tirdamas, ar ieškovę M. B. K. galima pripažinti dalininke, jungtinės veiklos pagrindu sukūrusią R. K. ūkininko ūkį, įvertina tai, kad ieškovė M. B. K. nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų konkrečią ieškovės darbu ir lėšomis sukurtą R. K. ūkininko ūkio turto dalį, to nenurodė ir 2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu, teigdama, kad kiek ji finansiškai prisidėjo prie žemės įsigijimo negali pasakyti, bet prie ūkio prisidėjo visu turtu ką turėjo, ir pensija, ir buto, esančio Vilniuje, nuomos pinigais. Teismas įvertina ieškovės M. B. K. pakviestų liudytojų parodymus. Liudytoja R. R. parodė, kad kiek buvo prisidėjusi mama prie ūkio nežino, tačiau žino, kad atiduodavo pensiją ir savo asmenines santaupas, tačiau kiek ir kur tų pinigų buvo negali pasakyti. Liudytojas V. K. neatsiminė, kada ir kas pradėjo ūkininkauti, tačiau paskolintus pinigus grąžino (duomenys neskelbtini), ir, jo nuomone, tik pačioje pradžioje ūkį kūrė teta ir (duomenys neskelbtini), tačiau ūkio galva buvo (duomenys neskelbtini), teta paskatindavo tai daryti, tačiau į fermas važiuodavo dirbti tik prieš įstojimą į Europos Sąjungą. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas A. J. R., ieškovės anūkas, gimęs tik 1990 m., parodė, kad nuo vaikystės prisimena, jog močiutė buvo iniciatorius viso ūkio, pradininkė, ji R. K. įtaisė į ūkį sukūrė nuo pat pradžių. Teismo vertinimu, tokie šio liudytojo parodymai yra nepatikimi ne tik dėl to, kad šis liudytojas R. K. pradėjus ūkininkauti buvo vos gimęs, jis buvo mažametis 6 metų amžiaus ir R. K. ūkininko ūkio įregistravimo metu 1996 metais, bet ir dėl to, kad jo parodymai neatitinka kitų aukščiau nurodytų įrodymų, juo labiau, kad liudytojas toliau teigė įrodymų visumai neatitinkančius aiškinimus, jog galutinis žodis dėl darbų, ką pirks, kokius įrankius ir kokią technika naudos, priklausė ieškovei, nes dauguma liudytojų, tiesiogiai dirbusių su ūkininku R. K., parodė, kad tiek finansinius, tiek administracinius, tiek ir fizinius darbus iš esmės dirbo tik pats ūkininkas R. K..

Teismas pažymi, kad liudytoja S. N. Š., kuri yra ieškovės pažįstama nuo gimimo, taip pat parodė kitiems įrodymams neatitinkančius, todėl nepatikimus teiginius, kad ūkį kūrė ieškovė, kuri ir dirbo, nes (duomenys neskelbtini) buvo jaunas, ieškovė vedė dokumentaciją, pajamas, išlaidas kažkaip, nes (duomenys neskelbtini) ne tiek išmanė, kiek ji. Tuo tarpu liudytojas J. K., ieškovės pusbrolis, parodė, kad R. K. buvo labai darbštus ir daug dirbo, tačiau pradžioje ieškovė melžė karves, dirbo ūkyje kiek sveikatos turėjo. Teismas įvertina liudytojo K. K., ieškovės kaimyno, parodymus, kad iš pradžių visa diktatūra buvo ieškovės, vėliau (duomenys neskelbtini) apsiėmė daugiau darbų, vienas pradėjo dirbti, ir kai Lietuva atsiskyrė nuo tarybų sąjungos, (duomenys neskelbtini) konsultavosi ekonominiais, SAPARD paramos gavimo klausimais, savo vardu įsteigė ūkininko, ir tada prasidėjo rimtesnė veikla, paskolų gavimas ir technikos pirkimas. Liudytojas J. K., ieškovės kaimynas, nurodė, kad R. K. kartu su ieškove pradėjo ūkininkauti apie 1990 metus, ji dirbdavo su sūnumi, padėdavo duktė ir vaikai, iš pradžių dirbo žemę, įsigijus melžimo aparatus prie karvių dirbo (duomenys neskelbtini), ir vėliau pagrinde dirbo (duomenys neskelbtini), ieškovė dirbo lengvesnius darbus, paskolas duodavo (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat įvertina atsakovės I. K. pakviestų liudytojų parodymus. Liudytoja S. K., kurios vyras dirba R. K. ūkininko ūkyje, teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė apie 2011 m. išvijo (duomenys neskelbtini) iš namų, jis apsigyveno fermoje, ūkis priklausė R. K., ieškovė M. B. K. neinvestuodavo į ūkį, (duomenys neskelbtini) asmeniškai pirko techniką ir mokėjo atlyginimą, taip pat buvo samdytos melžėjos, tuo tarpu ieškovės M. B. K. dirbant ūkyje nematė, darbo grafiką kontroliavo (duomenys neskelbtini) žymint ant kalendoriaus ir mokant darbo užmokestį. Liudytojas R. K., kuris dirba R. K. ūkininko ūkyje daugiau nei 10 metų, teismo posėdžio metu parodė, kad į ūkį dirbti kvietė (duomenys neskelbtini) prieš trylika metų, kai ūkis buvo nedidelis, buvo 18 karvių ir daug mažiau žemių, gyvuliai buvo neparduodami, todėl ūkis plėtėsi, buvo perkama technika, vėliau prasidėjo paramos, kuriomis naudojantis buvo imama beveik visa nauja technika, pajamas gaudavo už pieną, be to, skolindavosi iš banko, bet skolas R. K. grąžindavo. Liudytoja A. K. parodė, kad senelė D. K. su seneliu turėjo tris hektarus, kuriuose R. K. ir pradėjo ūkininkauti, vėliau gavo žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Liudytoja pažymėjo, kad R. K. ūkio techniką susipirko asmeniškai kaip jaunas ūkininkas, taip pat iš žmonių pirko žemes ir fermų kompleksą, tuo tarpu ūkio sukūrimo metu M. K. K. gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo paprastą virėjos darbą, todėl finansiškai prie ūkio negalėjo prisidėti, nes iš (duomenys neskelbtini) grįžo tik 1994 metais. Liudytoja pažymėjo, kad faktinis ūkio valdytojas buvo tik (duomenys neskelbtini), nes jis priėmė sprendimus ir atsakomybę, augino gyvulius. Liudytojas M. M., kuris ūkininkavo šalia, parodė, kad R. K. buvo labai darbštus, viską dirbo vienas, motina buvo (duomenys neskelbtini), kai jis pradėjo ūkininkauti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Liudytojas pažymėjo, kad ūkio šeimininkas buvo (duomenys neskelbtini), jis viską sprendė, tuo tarpu ieškovė jį išvijo iš namų ir jam teko gyventi du metus fermoje. Liudytojas nurodė, kad ūkis kilo palaipsniui susitaupius pinigų, R. K. pirko žemę ir žemės ūkio techniką, tuo tarpu ieškovė buvo linkusi kontroliuoti. Liudytoja L. R., kuri dirba ūkininko ūkyje nuo 2012 m. melžėja, teismo posėdžio metu parodė, kad ją dirbti pakvietė R. K., kuriam ūkyje niekas nepadėjo, jis mokėjo atlyginimus, apie mamos indėlį nieko negirdėjo, pats R. K. sakydavo, kad pačioje pradžioje seneliai padėjo. Gretimai ūkininkavęs liudytojas V. M. parodė, kad R. K. gavo žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą, ir pradėjo kurti ūkį, susipirko techniką, gavo paramą, pats dirbo bei vadovavo ūkiui iki nelaimės, ūkis priklausė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė kaip motina padėjo, palaikė kažkiek, bet bendro ūkio nebuvo. Teismas įvertina ir liudytojo parodymus, kad (duomenys neskelbtini) vadovavo ūkiui, dirbo be atostogų, turėjo samdomų darbuotojų, mokėjo mokesčius, pelno mokesčius, pildė ataskaitas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ūkiui įsteigiant ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), prisidėjo moraline parama, tačiau finansine prasme viskas vystėsi per paskolas, iš draugų, iš kredito linijų, kredito unijų.

Teismas, įvertinęs aukščiau ištirtus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, iš jų visumos nustatė, kad ūkininko R. K. ūkininkavimo pradžia buvo 1989 m., kai R. K. grįžo iš karinės tarnybos, atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), bet ne pas ieškovę, o pas senelius ir užsiėmė ūkine veikla. Tačiau, teismo vertinimu, ši R. K. ūkininkavimo pradžia 1989 m. negali būti laikoma R. K. ūkininko ūkio, kuris yra nuosavybės teisinių santykių ginčo objektas šioje civilinėje byloje, įsteigimu, nes būtina įvertinti R. K. ūkininko ūkio plėtrą ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi ūkis po jo įsteigimo ir įregistravimo 1996 metais iki ūkininko R. K. mirties 2015 m. rugpjūčio 22 d. buvo kuriamas devyniolika metų, jo struktūra ir turinys, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, iš esmės pasikeitė tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ūkininkavimo pradžia 1989 m. buvo asmeninė R. K. veikla, nes ieškovė M. B. K. tuo metu dar gyveno (duomenys neskelbtini), ir į kaimą persikėlė gyventi jau po to, kai R. K. buvo gavęs žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Teismas įvertina ir tai, kad R. K. ūkininko ūkio įsteigimo metu 1996 metais visus finansinius klausimus sprendė pats ūkininkas R. K., kuris rūpinosi ūkininko ūkiui teikiamomis paramomis, SAPARD lėšų gavimu, ūkio vystymusi ir plėtra, asmeniškai tam gaudavo bei grąžindavo reikiamas pinigines lėšas, kreditavosi, įsigijo reikiamą techniką, žemę ir fermas, buvo išauginęs galvijus, kurie buvo registruoti ūkininko R. K. vardu. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovės M. B. K. valia buvo sukurti ūkininko ūkį, kuriame ieškovė būtų bendraturtė (dalininkė) jungtinės veiklos pagrindu. Teismui byloje nepateikta įrodymų, kad R. K. steigiant ūkį ieškovė B. M. K. jį kūrė kartu jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ar vėliau veikė turėdama tikslą kaip ūkininko šeimos narys ar ūkininko partnerė savo vardu vystyti ir sukurti ūkininko ūkį, kurio dalis priklausytų jai asmeninės nuosavybės teisėmis. Teismas atsižvelgia, kad nei ieškovė M. B. K., nei liudytoja R. R., nei kiti liudytojai negalėjo parodyti, kiek konkrečiai lėšų ar kito turto į R. K. ūkininko ūkį įnešė ieškovė, todėl vien tik ieškovės teiginiai, kad į ūkį ji įnešė savo pensiją, iš buto nuomos gaunamas pajamas ir darbą, visų teismo nustatytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo laikyti, kad ji prisidėjo finansais ar kitu turtu prie ūkininko ūkio įsteigimo ir kūrimo jungtinės veiklos pagrindu (CPK 178, 185 straipsnis).

Teismas nustatė, kad ieškovė M. B. K. su R. K. nebuvo sudariusi jungtinės veiklos sutarties, jos veikla prisidedant prie ūkio darbų buvo epizodinė ir susijusi daugiau su asmeniniais santykiais tarp jos ir sūnaus R. K., siekiu kontroliuoti tiek sūnaus asmeninį gyvenimą, tiek jam priklausančio ūkininko ūkio veiklą. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė M. B. K. neveikė kaip ūkininko ūkio partnerė ar kaip ūkininko šeimos narys, nes nuo R. K. ūkininko ūkio steigimo 1996 metais visą aktyvią finansinę, administracinę ir ūkio darbų veiklą vykdė pats R. K. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4, 7 straipsniai). Šios teismo išvados nepaneigia ir Kredito unijos „Prienų taupa“ 2016 m. birželio 17 raštas (t. 3, b. l. 107), kuriame nurodyta, kad R. K. 1995-2012 m. paimtos paskolos buvo užtikrintos fizinių asmenų laidavimu, viena iš kurių buvo M. B. K., o taip pat byloje pateiktos laidavimo sutartys: 2004 m. liepos 7 d. laidavimo sutartis (t. 5, b. l. 11-12), ir 2005 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartis (t. 5, b. l. 23-24), kuriomis ieškovė užtikrino R. K. vardu prisiimtų prievolių įvykdymą, nes paskolos sutartys buvo imamos tik R. K. vardu, kurias jis asmeniškai ir grąžindavo. Teismas įvertina byloje pateiktas įvairias pirkimo-pardavimo sutartis, kurias kaip ūkininkas sudarė asmeniškai R. K., ir kuriomis buvo įgytas įvairus turtas (šieno presas, šienapjovės, savaeigis mėšlo šalinimo krautuvas, grūdų traiškytuvas, pašarų transporteris, siloso atkandėjas ir kt.), į kurio dalis ieškovė prašo nustatyti asmenines nuosavybės teises (t. 2, b. l. 82-134). Teismas pažymi, kad iš šių sutarčių matyti, jog vienintelis pirkėjas, įgijęs nuosavybės teises į daiktus buvo pats ūkininkas R. K., kuris už daiktus ir atsiskaitė, ieškovė neprisidėjo prie šių daiktų įsigijimo.   

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ūkininkas R. K. nuo 2010 metų gyveno visiškai atskirai, ieškovė paskutinius penkerius metus visiškai nesilankė ūkyje ir nereiškė jokių pretenzijų į ūkininko ūkio dalį, o pripažinti nuosavybės teises į dalį R. K. ūkio pareiškė tik po to, kai R. K. mirė ir buvo pradėtas spręsti palikimo priėmimo ir paskirstymo klausimas tarp palikimą paveldėjusios ūkininko R. K. sutuoktinės atsakovės I. K. ir ieškovės. Teismas atsižvelgia į liudytojų parodymus, kad ūkininkas R. K. per ūkininko ūkio kūrimo ir vystymo laikotarpį visą savo uždirbtą pelną investavo į ūkį, jį labai išplėtojo, pagal R. K. ūkininko ūkio balansą 2013 m. gruodžio 31 d. ūkininko ūkį sudarė turtas, viso už 346 159 eurus (1 195 219 Lt), iš kurių buvo 217 394 eurų (750619 Lt) ilgalaikis turtas, 38658 eurų (133 481 Lt) biologinis turtas, 90 106 eurų (311119 Lt) trumpalaikis turtas (t. 1, b. l. 126-127), pagal R. K. ūkininko ūkio balansą 2015 m. gruodžio 31 d. ūkininko ūkį sudarė turtas, viso už 277 998 eurų, 2016 m. birželio 30 d. – 277 113 eurų (t. 5, b. l. 115-118). Teismas taip pat įvertina, kad R. K. ūkininko ūkio balanse yra registruota įvairi technika (penki automobiliai, trys motociklai, devyni traktoriai ir kt.), taip pat įvairūs neregistruoti ūkio padargai, kurie su ieškove jokio santykio neturi ir buvo naudojami išimtinai paties ūkininko R. K. (t. 1, b. l. 118-119). Teismas įvertina byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kad visi R. K. ūkininko ūkio nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė ir buvo įregistruoti asmeniškai R. K. vardu (t. 1, b. l. 30-89), ir su ieškovės M. B. K. nuosavybe nei teisiškai, nei faktiškai nebuvo sujungti. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė M. B. K. asmeninės nuosavybės teisėmis turėjo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini) kuriuos 2013 m. gegužės 24 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai R. R. (t. 1, b. l. 22-26), ieškovė nuosavybės teisėmis pagal byloje esančius duomenis taip pat turi keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 128). 

Teismas pažymi, kad ieškovė prašo pripažinti jai ½ dalį R. K. ūkininko ūkio turto ir priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalis viso R. K. vardu registruoto turto, t. y. ne tik ūkininko ūkiui priklausiusių gyvulių (42 buliukų, 69 telyčių, 41 karvių), 27 žemės sklypų, įvairios žemės ūkio technikos ir transporto priemonių, R. K. ūkininko ūkio lėšų, bet taip pat ir žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuos R. K. nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis 2012 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kai ieškovės išvytas iš namų gyveno fermose (t. 1, b. l. 31-35). Teismo vertinimu, tokie ieškovės M. B. K. ieškinio reikalavimai ne tik nėra įrodyti pagal reiškiamą ieškinio pagrindą, kaip turtas, ieškovės įgytas jungtinės veiklos pagrindu, bet ir neatitinkantys teisingumo ir sąžiningumo principų, nes vien tai, kad ieškovė sūnui daugiau nei prieš dvidešimt penkerius metus pradedant faktiškai ūkininkauti jį morališkai parėmė, skatino užsiimti ūkininkavimu ir epizodiškai dalyvaudavo padedant sūnui ūkyje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu jai pripažinti asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį sūnaus R. K. ūkininko ūkio nuosavybės teisėmis įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jungtinės veiklos pagrindu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas sprendžia, kad ieškovė B. M. K. negali būti pripažinta dalyvavusi įsteigiant R. K. ūkininko ūkį jungtinės veiklos pagrindu, ar šį ūkininko ūkį sukuriant bendrai veikdama kaip ūkininko ūkio šeimos narys jungtinės veiklos pagrindu, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 263 straipsnis).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės B. M. K. ieškinys atmestinas visiškai, atsakovei I. K. priteistinos jos patirtos viso 2250 eurų bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 150 eurų bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 3, b. l. 183-185), 2100 eurų bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, apmokant už teisines konsultacijas, susipažinimo su byla, prašymų teismui ir kitoms įstaigoms rengimą, atsiliepimo į ieškinį surašymą, atsiliepimo į pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą, atsiliepimo į du atskiruosius skundus surašymą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių surašymą ir atstovavimą civilinėje byloje (t. 6, b. l. 136-138).

Valstybė šioje byloje patyrė 2,20 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, be to, ieškovei M. B. K. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo atidėtas 2 126 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 135), todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina 2128,20 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi buvo patenkinta ieškovės M. B. K. prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po R. K. mirties, o  Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos R. K. ūkininko ūkio turto administratore paskirta I. K.. Teismui atmetus ieškinį šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovei M. B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą ieškiniui dėl paveldėto turto, atsiradusio po R. K. mirties (duomenys neskelbtini) pareikšti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. K., (duomenys neskelbtini) 2250 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės M. B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai  2128,20 eurų (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po R. K. mirties, ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos R. K. ūkininko ūkio turto administratore paskirti I. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                        Mindaugas Šimonis