Civilinė byla Nr. 2A-1115-601/2012

Procesinio sprendimo kategorija: 32.1; 121.21.

(S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros atstovei prokurorei Vestai Muckienei, atsakovams V. M., A. M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tendzegolskienei, tretiesiems asmenims D. R. K., J. K. J., R. M., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui Neringai Žukauskienei,

         viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams A. M., V. M., H. B., L. D., Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos su trečiaisiais asmenimis Kauno miesto savivaldybe, K. G., A. G., D. R. K., J. S., A. P., V. K., P. G. Š., R. D., A. S., R. M., Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filialu, UAB „PIX", J. K. J., S. K., D. M., R. B., R. S., V. L., S. L., V. M. dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo ir servituto nustatymo,

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūra patikslintu ieškiniu prašė: panaikinti 2004 m. vasario 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties su A. S. (M.) Nr. 19/2004-0023 (toliau – Sutartis) 9 punktą, 2004 m. vasario 5 d. Kauno AVA įsakymo Nr. 02-01-671 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/8791 patikslinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/96-3892 nutraukimo ir žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos“ (toliau – Įsakymas) 4 punktą; įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl kelio servituto, suteikiančio teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėms per sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nustatyti ne siauresnį kaip 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėms per sklypus (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir   (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), toje dalyje, kur nėra pastatų, iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pagal J. D. parengtą planą (1 t., b. l. 111-115)

Atsakovai V. M. ir A. M. su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad Įsakymo ir Sutarties pagrindu buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34-36).

2. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2004 m. vasario 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2004-0023 - 9 punktą, numatantį 143 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaunas. Panaikino 2004 m. vasario 5 d. Kauno AVA įsakymo Nr. 02-01-671 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/8791 patikslinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/96-3892 nutraukimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos", 4 punktą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš atsakovų priteisė valstybei po 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir po 126 Lt žyminio mokesčio (3 t., b. l. 141-146).

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Kauno miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 t., b. l. 2-6). Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) yra tik vienas įvažiavimas iki žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį V. M.. Kauno AVA, atstovaujama Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S., pasirašė su atsakovė A. M. žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas išnuomojo, o nuomininkė išsinuomojo 483 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties 9 p. numatytas 143 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėms per sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Nuo 2004 m. kovo 6 d. galioja servitutas suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms per (duomenys neskelbtini) sklypą, tačiau ši sąlyga įsigaliotų, kai žemės nuomininkas (A. S. – M.) nugriautų ir išregistruotų iš Nekilnojamojo turto registro sklype esantį pastatą. Minėtu adresu esantis pastatas-kavinė nėra nugriauta. (duomenys neskelbtini) namų gyventojų teisės yra pažeistos, kadangi jie turi vienintelę galimybę patekti į savo namus - per žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį V. M. Motyvuose nurodė, kad:

1. Teismas neįvertino esamų byloje įrodymų ir netinkamai taikė materialias ir proceso teisės normas. Teismo teiginiai ne tik nepagrindžia reikalavimo atmetimo, bet ir prieštarauja įstatymo normoms.
2. Teismas nepateikė motyvų, kuriais grindžia savo išvadas. Įrodymų vertinimas nemotyvuotas, jiems nebuvo skirta pakankamai dėmesio.
3. Teismas nepaaiškino savo argumentų, kodėl motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje detalizuota žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu procedūra, detalaus plano sprendiniai ir procedūra.
4. Teismas, nustatęs aplinkybes, kad ieškinio pagrindas ar reikalavimas nėra tinkamai suformuluoti, procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, privalėjo paskirti ieškovui terminą trūkumams ištaisyti.

         Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad prašo ieškinį dėl servituto nustatymo patenkinti iš dalies ir nustatyti ne siauresnį kaip 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėms per sklypus (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir  (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), toje dalyje, kur nėra pastatų, iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pagal J. D. parengtą planą. Nurodė, kad atstatoma istorinė įvaža (broma) nėra tinkama pravažiavimui, nes tą patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus raštas (nenužemintas 16 cm bortas į gatvę, norint nužeminti šaligatvį, reikėtų renovuoti po juo esančius tinklus), todėl yra būtinumas nustatyti šį servitutą.

Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundu prašė iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio atmetimo (4 t., b. l. 7-13). Motyvuose nurodė, kad:

1. Teismas motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog servituto nustatytas yra būtinas, tačiau pats sau prieštaraudamas ne tik kad nenustatė, bet ir panaikino esamą registruotą servitutą.
2. Teismas netinkamai aiškino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kreipimosi į teismą esmę, t. y. apginti trečiųjų asmenų teisę turėti tinkamą patekimą prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų, dėl to priėmė nelogišką, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris užkerta kelią įgyvendinti trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Priimtas sprendimas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų esmės.
3. Teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai, o tik konstatavo, kad nepaneigta aplinkybė, jog šalys gali susitarti taikiai, ir kad įmanomas kažkoks kitas įvažiavimas. Netyrė, ar tikrai yra galimybė nustatyti dar kažkokį kitą įvažiavimą, ar toks įvažiavimas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismas, panaikindamas servitutą tokio sprendimo nemotyvavo ir tinkamai nepagrindė, kodėl esamą servitutą tikslinga naikinti.
4. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nesilaikė LR CPK 270 str. 4 d. nuostatos, nustatančios, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, jų vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė įrodymus ir t. t. Patenkindamas ieškinį iš dalies teismas nenurodė jokių teisinių argumentų ir įrodymų, kuriais remiantis darė tokią išvadą ir laikė ieškinį įrodytu iš dalies, nemotyvavo, kodėl kitoje dalyje ieškinys atmestas.

         Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad atstatoma istorinė įvaža (broma) nėra tinkama pravažiavimui, todėl turi būti nustatytas ieškiniu prašomas servitutas.

Atsakovas V. M. su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (4 t., b. l. 23-28). Nurodė, kad teismo sprendimu įteisinti servitutą pagal architektės J. D. parengtą servituto planą nėra galimybės, kadangi jis neatitinka keliamų reikalavimų. Nėra išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, šiuo atveju atstatant istorinę įvažą, dėl kurios atstatymo Kauno miesto savivaldybė yra davusi sutikimą. 2010 m. parengta visa projektinė dokumentacija pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio, gauti visi leidimai ir reikiami dokumentai iš kitų institucijų. Nesant kito privažiavimo prie (duomenys neskelbtini) namų kiemų, minėtų namų gyventojai vaikšto bei važinėja per jam, H. B., L. D. nuosavybės teise priklausantį sklypą, bei A. M. nuomojamą sklypą, parkuoja automobilius šiuose sklypuose. Toks naudojimasis svetimu daiktu yra neteisėtas.

         Teismo posėdžio metu nurodė, kad istorinė įvaža (broma), per kurią yra galimybė privažiuoti prie pastato, yra atstatyta, todėl nėra jokios būtinybės nustatyti prašomą servitutą. Atstatyta istorinė įvaža yra tinkama pravažiavimui, tik reikia padaryti nuvažiavimą nuo šaligatvio borto, kuris yra 16 cm, tą turi padaryti savivaldybė.

Atsakovė A. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (4 t., b. l. 35-38). Nurodė, Kauno miesto savivaldybė neprieštaravo, kad teismas panaikintų 2004 m. vasario 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2004-0023 9 punktą, panaikintų 2004 m. vasario 5 d. Kauno AVA įsakymo Nr. 02-01-671 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/8791 patikslinimo, valstybinės žemės nuomos“ sutarties Nr. 169/96-3892 nutraukimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos 4 punktą. Tai, kad teismas panaikino esamą servitutą ir nepatvirtino naują, reiškia, kad nebuvo tinkamai suformuluotas reikalavimas. Servitutas, su vėlesniais Kauno AVA įpareigojimais, A. M. buvo suplanuotas detalaus plano pagrindu. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu naujo servitutinio kelio klausimas gali būti sprendžiamas tik vieninteliu įstatyme numatytu būdu - rengiant šios teritorijos detalųjį planą arba atliekant galiojančio detalaus plano pakeitimus. Architektės J. D. parengtas servituto planas neatitinka net minimalių reikalavimų, tokio plano nebūtų įmanoma įregistruoti Nekilnojamo turto registre.

         Teismo posėdžio metu nurodė, kad istorinė įvaža (broma), po kuria yra galimybė privažiuoti prie pastato, yra atstatyta, todėl nėra jokios būtinybės nustatyti prašomą servitutą. Atstatyta istorinė įvaža yra tinkama pravažiavimui, tik reikia padaryti nuvažiavimą nuo šaligatvio borto, kuris yra 16 cm, tą galėtų padaryti patys atsakovai, tačiau nežino, ar savivaldybė neapkaltins neteisėtais veiksmais.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius sutinka su apeliaciniais skundais ir prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 t., b. l. 49-52). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kreipimosi į teismą esmę, ne tik kad nenustatė servituto, bet panaikino esamą servitutą ir užkirto kelią esamo servituto įgyvendinimui, sprendimas priimtas nemotyvuotai ir neargumentuotai.

Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad servitutas vienoks, ar kitoks turi būti nustatytas.

Trečiasis asmuo K. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą (4 t., b. l. 40-45). Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines bei proceso teisės normas, todėl naikintinas. Nurodė, kad teismas neteisingai ir siaurai traktavo trečiųjų asmenų teisių pažeidimą ir nevertino, kad pats faktas, jog tretieji asmenys teisėtai nepatenka į savo būstus, esančius daugiabučiuose gyvenamuose namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, yra konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimas. Nepagrįsta teismo išvada, kad nepaneigta ir nenuginčyta galimybė šalių ginčą išspręsti taikiai. Teismas nepagrįstai rėmėsi V. M. ir A. M. parodymais, nes jų siūlomas alternatyvus įvažiavimas nėra realus ir objektyviai neįgyvendinamas, nes istorinė įvaža (broma) yra užmūryta. Neanalizavo ir netyrė atsakovų siūlymų ir nepasisakę dėl pateikto J. D. plano tinkamumo, kuris turėjo būti traktuojamas tik kaip pirminis pasiūlymas, siekiant išsiaiškinti atsakovų poziciją, turėjo savo nuožiūra nustatyti tinkamiausią ir priimtiniausią, šalis mažiausiai varžantį, servituto būdą. Teismas nesiėmė procesinių priemonių tarnaujančio daikto savininko siūlymų turiniui nustatyti, jų nevertino, todėl neištyrė bylai svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės materialinės teisės normų taikymui. Teismui, panaikinus įteisintą servituto teisę ir nenustačius naujo servituto, sukuriama beprecedentė ir absurdiška situacija, kuomet teismas prašomas įteisinti faktiškai egzistuojantį vienintelį įmanomą servitutą, palieka daugiabučius namus ir jų gyventojus iš viso be jokio servituto ir gyventojams nepaliekama jokia kita galimybė, kaip tik ir toliau pažeidinėti atsakovų daiktinę teisę.

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 15 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą (4 t. b. l. 107-112).

4. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis - ieškinį atmesti - panaikino (šią bylos dalį perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo). Kitą nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis panaikinti 2004 m. vasario 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2004-0023 9 punktą ir 2004 m. vasario 5 d. Kauno AVA įsakymo Nr. 02-01-671 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/8791 patikslinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/96-3892 nutraukimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos“ 4 punktą, paliko nepakeistą (4 t., b. l. 298-306).

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismams priimant sprendimus faktiškai egzistavo vienintelis būdas (duomenys neskelbtini), Kaunas, namų gyventojams patekti į savo namus: per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), toliau – per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismams nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, buvo pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo faktiškai naudoto kelio vietoje, per žemės sklypą  (duomenys neskelbtini), toliau – per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmetė prašymą nustatyti servitutą tuo pagrindu, kad neišnaudotos visos įmanomos ir objektyvios galimybės neapriboti (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų teisių, ir iš esmės nesprendė servituto nustatymo klausimo esant jo būtinybei. LR CK 4.126 straipsnio pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis - netenkinti reikalavimo nustatyti servitutą. Kasacinės instancijos teismas bylą grąžino įvertinti, ar atstačius istorinę įvažą išliko būtinumas nustatyti servitutą, ar ši įvaža yra tinkama ir pakankama, kad patenkintų (duomenys neskelbtini) namų gyventojų poreikius.

5. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

         Nustatyta, kad nagrinėjant šią civilinę bylą kasacinės instancijos teisme paaiškėjo (atsirado) nauja aplinkybė, t. y. kad istorinė įvaža (broma), per kurią galima patekti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra atstatyta, todėl byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, jog turi būti įvertinta, ar atstačius istorinę įvažą išliko būtinumas nustatyti servitutą, ar ši įvaža yra tinkama ir pakankama, kad patenkintų (duomenys neskelbtini) namų gyventojų poreikius.

         Taigi, byloje spręstinas ginčas – ar ieškovo prašomas nustatyti servitutas (nustatyti ne siauresnį kaip 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėms per sklypus (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir  (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), toje dalyje, kur nėra pastatų, iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pagal J. D. parengtą planą) yra būtinas, jeigu yra atstatyta istorinė įvaža (broma).

         Lietuvos Respublikos CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo sprendimu galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-126/2012 konstatavo, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.

         Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog atstatyta istorinė įvaža yra tinkama pravažiavimui, išnyksta servituto nustatymo būtinybė.

         Kaip matyti iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų yra nesutariama, ar atstatyta istorinė įvaža (broma) yra tinkama ir pakankama patenkinti (duomenys neskelbtini) namų gyventojų poreikius. Atsakovai nurodo, kad yra atstatyta istorinė įvaža, kuri yra pakankama pravažiuoti automobiliams (pateikiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, statinio dalinės ekspertizės aktas), šis pravažiavimas yra analogiškas kitiems Kauno senamiestyje esantiems pravažiavimams į kiemus. Ieškovo atstovė ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė nurodo, kad istorinė įvaža nėra tinkamai atstatyta ir šiuo metu nėra galimybės pro ją pravažiuoti (trukdo šaligatvio bordiūras – 16 cm). Tretieji asmenys D. R. K., J. K. J. ir R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad istorinė įvaža negali būti tinkama pravažiavimui, nes pro ją negalės pravažiuoti spec. transportas (gaisrinės automobilis, namą aptarnaujančios įmonės transportas ir kt.), kas būtina užtikrinant tinkamą namo priežiūrą.

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto nustatymo, išaiškino, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-433/2012).

         Lietuvos Respublikos CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę išvadą – nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

         Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš byloje pateikto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su nuotraukomis (5 t., b. l. 69-72), paminklosaugos ekspertizės akto (5 t., b. l. 135-137), statinio dalinės ekspertizės akto su nuotraukomis (5 t., b. l. 156-169), liudytojo (eksperto) V. L. paaiškinimo, galima daryti neabejotiną išvadą, jog istorinė įvaža (broma), kurią buvo rekomenduojama atstatyti, yra atstatyta ir pro ją gali pravažiuoti automobiliai, t. y. tinkama pravažiavimui. Ieškovo atstovės ir trečiųjų asmenų nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu, atstatant įvažą, nėra viskas atlikta, kas numatyta pagal projektą (neiškelta elektros skydinė, kuri 20 cm išsikišusi į įvažą ir pan.), ir kad nėra padarytas nuvažiavimas nuo šaligatvio į kelią (bordiūro aukštis – 16 cm), nėra pagrindas pripažinti, kad atstatyta istorinė įvaža (broma) nėra tinkama ir pakankama patenkinti (duomenys neskelbtini) namų gyventojų poreikius. Nurodytos aplinkybės yra techninio pobūdžio (nėra esminės), kurių įgyvendinimas (pašalinimas) priklauso ne tik nuo atsakovų, bet ir nuo valstybės ir savivaldybės institucijų. Pažymėtina, kad nurodyti trūkumai yra lengvai pašalinami, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad vienintelis būdas užtikrinti tinkamą gyventojų naudojimąsi namu yra prašomo servituto nustatymas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2012 m. rugsėjo 21 d. raštas „Dėl informacijos“ (5 t., b. l. 116), kuriame nurodyta, kad nėra techninių galimybių įrengti saugų išvažiavimą per bromą automobiliams (dėl bordiūro nenužeminimo, dėl elektros spintos, dėl po šaligatviu esančių požeminių komunikacijų, kurie norint nužeminti šaligatvį turėtų būti renovuoti), nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu istorinės įvažos naudojimo netinkamumą, nes šis raštas prieštarauja visai bylos surinktai medžiagai. Liudytojas (ekspertas) V. L. nurodė, kad esantis šaligatvio bordiūro aukštis (16 cm) yra lengvai pašalinama kliūtis, kuri yra išspręsta daugelyje analogiškų vietų Kaune (pateiktos nuotraukos), o nužeminti šaligatvio nėra jokio reikalo, pravažiavimas šaligatviu neturės jokios įtakos požeminėms komunikacijoms (tokia padėtis yra visoje gatvėje, kur taip pat per šaligatvius įvažiuojama į kiemus). Elektros kabelių spintos iškėlimo darbai vykdomi (5 t., b. l. 60-61). Be to, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad techninio, organizacinio pobūdžio trukdžiai, kurie gali būti nesunkiai pašalinti, negali būti pagrindu riboti nuosavybės teises, suteikiant prioritetą servituto nustatymui. Priešingai, visos suinteresuotos šalys turi imtis veiksmų, kad šie trukdžiai būtų kuo greičiau pašalinti, o ne jais remiantis bandyti varžyti vieno iš savininkų nuosavybės teises, pasirenkant sau patogesnį naudojimąsi daiktu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai sutinka (supranta), jog kol nebus pašalinti techniniai trukdžiai (nuvažiavimas nuo šaligatvio), kiti gyventojai turi turėti realią galimybę privažiuoti prie savo namo, t. y. iškilusį ginčą bando spręsti protingai ir sąžiningai.

         Trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo pro bromą privažiuoti spec. transportui, nelaikytinos svarbia priežastimi, dėl kurios galima būtų pripažinti, kad atstatyta istorinė įvaža (broma) nėra tinkama pravažiavimui ir pakankama gyventojų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad atstatyta yra istorinė įvaža, t. y. atstatytas senas pravažiavimas, kuris buvo pastatytas statant namą ir buvo skirtas šio namo gyventojų poreikių tenkinimui. Tokių (analogiškų) įvažų Kauno mieste yra daug, todėl pripažinus nurodytas aplinkybes pagrįstomis, reikštų, kad visos įvažos į kiemus yra netinkamos pravažiavimui ir turėtų būti visur daromas (nutiesiamas) privažiavimas, kuriuo gali pravažiuoti spec. transportas. Taigi, šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atstatyta istorinė įvaža netinkama pravažiavimui ir jomis remiantis galėtų būti varžomos atsakovų nuosavybės teisės, nustatant prašomą servitutą.

         Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtinumo nustatyti ieškovo prašomą servitutą nėra (yra galimybė naudotis atstatyta istorine įvaža (broma)), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai, juose nurodytais motyvais, netenkintini.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

         Apeliacinius skundus atmesti.

         Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                   Evaldas Burzdikas

Albinas Čeplinskas

                                                                                                                                  Izolda Nėnienė