Civilinė byla Nr. e2A-464-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01775-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5773-345/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai” ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ ir akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Kauno tiltai” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) sprendimus: 1) dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Kamesta“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 1); 2) dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Kamesta“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 2); 3) dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo AB „Eurovia Lietuva“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 3).
2. Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymus dalyvauti visuose trijuose Konkursuose. UAB „Kamesta“ visuose konkursuose pasiūlė mažiausią kainą, tačiau perkančioji organizacija tik Konkurso Nr. 1 ir Konkurso Nr. 2 laimėtojais pripažino UAB „Kamesta“ pasiūlymus. Konkurso Nr. 3 laimėtoju paskelbtas AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymas, nes UAB „Kamesta“ neatitiko kvalifikacinio reikalavimo – karštojo asfalto gamykloje turi būti įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal standartą LST EN 13108, nors visų trijų konkursų sąlygos buvo vienodos.
3. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Kamesta“ dirbtinai pralaimėjo Konkursą Nr. 3, nes nepatikslino savo kvalifikacijos. UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Atsakovės sprendimai dėl konkursų rezultatų, kuriais nustatyta pasiūlymų eilė ir paskelbtas laimėtojas, turi būti panaikinti, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnio nuostatomis.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pagal pirkimų sąlygų reikalavimų 14.18 punktą tiekėjas turi nuosavybės teise turėti arba turi galimybę nuomotis (ar kitais pagrindais naudoti) stacionarias ar mobilias karšto asfalto gamyklas, kuriomis galėtų pasinaudoti, kad tinkamai atliktų pagal pirkimo sutartį numatytus darbus. Jei tiekėjas nuosavybės teise neturi minėtos (minėtų) gamyklos (gamyklų), neketina jos (jų) nuomotis ar naudoti kitais pagrindais, jis turi įsigyti (nusipirkti) asfalto mišinių. Karštojo asfalto gamykloje turi būti įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal standartą LST EN 13108 „Minkštas asfaltas. Reikalavimai“ (arba lygiavertis). Taigi tuo atveju, jei tiekėjas neturi gamyklų ir neketina jų nuomotis, o asfalto mišinius įsigis (nusipirks), jam reikalavimas turėti įsidiegus sertifikuotą vidinės kontrolės sistemas pagal standartą LST EN 13108 „Minkštas asfaltas. Reikalavimai“ (arba lygiavertį) netaikomas.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Kamesta“ konkursuose pateikė neišsamius duomenis apie kvalifikaciją, todėl ji buvo prašyta patikslinti duomenis. Tikslindama savo kvalifikaciją, UAB „Kamesta“ paaiškino, kad objekto darbams atlikti minkštą asfaltą ketina įsigyti (nusipirkti) iš AB „Eurovia Lietuva“ ir šiai faktinei aplinkybei pagrįsti pateikė ketinimų protokolus dėl asfalto pirkimo ir įrodymus, kad asfalto gamykloje įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal konkursų sąlygų 14.18 punkte nustatytą standartą. AB „Eurovia Lietuva“ patvirtino, kad UAB „Kamesta“ laimėjus Konkursą Nr. 1 ir Konkursą Nr. 2, jai tieks minkšto asfalto produkciją.
7. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Kamesta“ pasiūlymas atitiko konkursų sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir atsakovė jo pasiūlymą, pateiktą Konkursui Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįstai pripažino laimėjusiu. Dalyvaudama Konkurse Nr. 3 UAB „Kamesta“ atsakovės prašytų duomenų nepatikslino, dėl to jos pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad UAB „Kamesta“ nevykdė konkursų sąlygose nustatytos pareigos išviešinti subteikėjus, subtiekėjus ar subrangovus, kurių pajėgumais remiamasi, nes nenurodė AB „Eurovia Lietuva“, tieksiančio jai asfalto mišinius. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, kad subtiekėju ar partneriu, išviešinamu teikiant pasiūlymus, pripažįstamas tas asmuo, jei jis veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų arba darbų, priklausomai nuo veiklos organizavimo formos (subrangos ar partnerystės). Jei vykdant viešojo pirkimo sutartį, tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju – kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga, partneryste ir tokiu atveju kitam subjektui priklausančios infrastruktūros naudojimas yra tik priemonė ją teikti, bet ne subtiekimas ar subranga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
9. UAB „Kamesta“ pati atliks darbus, tik asfalto mišinius pirks iš AB „Eurovia Lietuva“, kuri nelaikytina subtiekėju ar subrangovu, dėl ko, teismo įsitikinimu, UAB „Kamesta“ neturėjo pareigos išviešinti AB „Eurovia Lietuva“. Įmonei pakako pateikti įrodymus, patvirtinančius UAB „Kamesta“ galimybę naudotis AB „Eurovia Lietuva“ ištekliais sutarčių vykdymo laikotarpiu.
10. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus dėl UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ suderintų veiksmų. AB „Eurovia Lietuva“ su UAB „Kamesta“ sudarė ketinimų protokolus, kuriais įsipareigojo, laimėjus Konkursus Nr. 1 ir Nr. 2, parduoti statybines medžiagas – asfalto mišinius, tačiau jokių susitarimų dėl asfalto mišinių pardavimo laimėjus Konkursą Nr. 3 AB „Eurovia Lietuva“ su UAB „Kamesta“ nesudarė.
11. Atsakovei paprašius patikslinti duomenis apie kvalifikaciją Konkurse Nr. 3, UAB „Kamesta“ iki atsakovės nurodyto termino pabaigos duomenų apie kvalifikaciją nepatikslino ir nepasinaudojo teise prašyti pratęsti atsakovo nustatytą terminą, dėl to atsakovė pagrįstai tiekėjo pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. UAB „Kamesta“ po pasiūlymo pateikimo kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“ dėl ketinimų protokolo sudarymo, tačiau įmonė tokį protokolą atsisakė sudaryti.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė, siūlydama darbus konkursuose ir teikdama pasiūlymus, iš AB „Eurovia Lietuva“ taip pat ketino pirkti asfaltbetonį ir (ar) bituminę skaldą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Ieškovė AB „Kauno tiltai” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB ,,Kamesta“ neprivalėjo išviešinti AB „Eurovia Lietuva“ kaip subtiekėjo. Visi subjektai, kurių pajėgumai pasitelkiami minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui atitikti, laikomi subrangovais, subtiekėjais ir turi būti išviešinami teikiant pasiūlymą. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-169-180/2016 ir kt. AB „Eurovia Lietuva“ veikia aktyviai, prisideda prie pirkimo objekto. UAB ,,Kamesta“ neišviešino AB „Eurovia Lietuva“ kaip subtiekėjo, todėl jos pasiūlymai Konkurse Nr. 1 ir Konkurse Nr. 2 turėjo būti atmesti.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie UAB ,,Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ suderintus veiksmus. Ieškovei negali būti nustatytas aukštas suderintų veiksmų įrodinėjimo ir nustatymo standartas. UAB ,,Kamesta“ pateikė tris analogiškus pasiūlymus konkursams, patvirtino, kad atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tačiau nesąžiningai Konkurse Nr. 3 teigė, kad neturi ketinimų protokolo. Patyrusio tiekėjo neveikimas nėra atsitiktinis. Tikėtina, kad ketinimų protokolai Konkursams Nr. 1 ir Nr. 2 buvo sudaryti atgaline data. Sužinojus tiekėjų pasiūlymų kainas konkursuose, UAB ,,Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ suderino veiksmus ir sudarė draudžiamą susitarimą – AB „Eurovia Lietuva“ leido remtis savo pajėgumais Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 su sąlyga, kad UAB ,,Kamesta“ pralaimės Konkurse Nr. 3. Be to, verslo partnerius atstovauja ta pati advokatų kontora.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB ,,Kamesta“ neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Tiekėjas atsakovės prašymu patikslino savo kvalifikaciją, kuri visiškai atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus.
2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB ,,Kamesta“ privalėjo AB „Eurovia Lietuva“ išviešinti kaip subtiekėją savo pasiūlyme. Asfalto mišinių pardavimas nėra aktyvus teikėjo veikimas vykdant viešojo pirkimo sutartį. Apeliantės nurodyta teismų praktika nėra aktuali, nes AB „Eurovia Lietuva“ nelaikytina subtiekėju.
3. Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo ar argumento, patvirtinančio suderintus UAB ,,Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ veiksmus.
15. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB ,,Kamesta“ ir UAB ,,Eurovia Lietuva“ palaiko atsakovės poziciją. Atsiliepimai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės atsiliepimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į ieškovės AB „Kauno tiltai“ apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, neišeidama iš tų klausimų ribų, dėl kurių byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 320 str. 1-2 d.; 362 str. 2 d.).

Dėl ieškovės atsiliepimo į kitų šalių paaiškinimus

17. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta iki 2018 m. sausio 10 d. (imtinai) pateikti papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus dėl ginčo dalies, kuri buvo perduota nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys pasinaudojo šia teismo suteikta teise, tuo tarpu ieškovė iki teismo numatyto termino pabaigos jokių papildomų paaiškinimų teismui nepateikė.
18. 2018 m. sausio 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas ieškovės AB „Kauno tiltai“ atsiliepimas į trečiųjų asmenų UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ bei atsakovės Kelių direkcijos pateiktus paaiškinimus.
19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepasinaudojo savo teise pateikti teismui paaiškinimus dėl ginčo dalies, kuri buvo perduota nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui, o teismas nebuvo numatęs šalims galimybės pateikinėti atsiliepimų į paaiškinimus, bei įvertinus tai, kad atsiliepimas teisme gautas tik likus dienai iki teismo posėdžio dienos, kas suponuoja išvadą, jog jo prijungimas prie bylos užvilkintų bylos, kurios nagrinėjimas jau ir taip tęsiasi nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, nagrinėjimą, nes jį prijungus prie bylos išlaikant šalių pusiausvyrą reiktų ir kitiems dalyviams suteikti galimybę pateikti tokį patį procesinį dokumentą - atsiliepimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo prie bylos prijungti ieškovės pateiktą procesinį dokumentą, kuriame yra dėstomi atsikirtimai į kitų šalių pateiktus paaiškinimus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Kelių direkcija vykdė šiuos atvirus konkursus: 1) „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 1); 2) „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 2); 3) „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 3). Ieškovė pateikė pasiūlymus dalyvauti visuose trijuose konkursuose. UAB „Kamesta“ visuose konkursuose pasiūlė mažiausią kainą, tačiau perkančioji organizacija tik Konkurso Nr. 1 ir Konkurso Nr. 2 laimėtojais pripažino UAB „Kamesta“ pasiūlymus. Konkurso Nr. 3 laimėtoju paskelbtas AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymas, nes UAB „Kamesta“ neatitiko kvalifikacinio reikalavimo – karštojo asfalto gamykloje turi būti įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal standartą LST EN 13108, nors visų trijų konkursų sąlygos buvo vienodos.
21. Ieškovė AB „Kauno tiltai” kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo sprendimus: 1) dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Kamesta“ paskelbimo Konkurse Nr. 1; 2) dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Kamesta“ paskelbimo Konkurse Nr. 2; 3) dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo AB „Eurovia Lietuva“ paskelbimo Konkurse Nr. 3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
22. Ieškovė AB „Kauno tiltai“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtino, kad UAB ,,Kamesta“, neatitikusi kvalifikacinių reikalavimų, privalėjo savo pasiūlyme išviešinti subtiekėją AB „Eurovia Lietuva“, kurio pajėgumais ketino naudotis, todėl UAB ,,Kamesta“ pasiūlymas turėjo būti atmestas. Taip pat nurodė, kad UAB ,,Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ buvo sudarę draudžiamą susitarimą, t. y. UAB ,,Kamesta“ pralaimės Konkursą Nr. 3 su sąlyga, kad AB „Eurovia Lietuva“ tieks asfalto mišinius Konkursams Nr. 1 ir Nr. 2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje konstatavo neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau klausimą dėl neteisėtų atsakovės sprendimų, priimtų Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2, konkrečių padarinių taikymo perdavė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Be to, konstatavęs, kad galimo susitarimo tarp UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ aplinkybės bylą nagrinėjusių teismų buvo vertintinos izoliuotai, nevisapusiškai bei nebuvo pašalinti prieštaravimai, pavedė Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo įvertinti UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ veiksmus konkursuose ir spręsti, ar šios bendrovės nebuvo sudariusios draudžiamo susitarimo. Būtent šiais dviem aspektais ir bus pasisakoma.

Dėl galimai suderintų UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ veiksmų Konkurse Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3

24. KĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. Pagal KĮ 3 straipsnio 15 dalį, susitarimas – tai bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.
25. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas itin plačiai, nekeliant esminių reikalavimų tokio susitarimo išraiškos būdui ar formai. Vertinant, ar ūkio subjektų elgesys laikytinas susitarimu pagal KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr e3K-3-155-415/2016 ir joje nurodyta Europos Sąjungos Bendrojo teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
26. Ieškovė AB „Kauno tiltai“ viso teismo proceso metu įrodinėja, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 3 nepatikslino savo kvalifikacijos duomenų, ji ir AB „Eurovia Lietuva“ buvo sudariusios draudžiamą susitarimą – UAB „Kamesta“ specialiai pralaimėjo Konkursą Nr. 3, kad jo laimėtoja taptų AB „Eurovia Lietuva“. Savo poziciją ieškovė iš esmės grindė aplinkybe, kad UAB „Kamesta“, visuose trijuose konkursuose pateikusi mažiausią kainą, Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 pateikė ketinimų protokolą su AB „Eurovia Lietuva“ dėl medžiagų tiekimo, t. y. patikslino kvalifikacijos duomenis, o Konkurse Nr. 3 – ne. Ši aplinkybė, jos vertinimu, yra neįprasta, prieštarauja įprastai verslo logikai.
27. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė trečiųjų asmenų suderintų veiksmų aplinkybės, o UAB „Kamesta“ veiksmų Konkurse Nr. 3 (kvalifikacijos duomenų nepatikslinimą, dėl kurio jos pasiūlymas buvo atmestas) nelaikė neteisėtais. Tokią savo poziciją grindė AB „Eurovia Lietuva“ direktoriaus paaiškinimu, jog įmonė atsisakė bendradarbiauti su UAB „Kamesta“, nes pati siekė šiame konkurse dalyvauti.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžino bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, atkreipdamas dėmesį į tai, kad prieš tai bylą nagrinėję teismą neįvertino: 1) aplinkybės, kad, esant panašiu metu paskelbtiems trims analogiškiems konkursams, UAB „Kamesta“ dėl dviejų iš trijų laiku kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“ dėl asfalto tiekimo, o Konkurse Nr. 3 pavėlavo inicijuoti tarpusavio bendradarbiavimą; 2) aplinkybės, kad UAB „Kamesta“ visuose trijuose konkursuose deklaravo savo atitiktį konkursų sąlygų 14.18 punktui: jei tiekėja manė, kad ji atitinka Konkurso Nr. 3 sąlygas be trečiojo asmens pajėgumo pasitelkimo, neaišku, kodėl jos pozicija buvo kitokia kituose analogiškuose konkursuose ir kodėl prieš galutinį pasiūlymų pateikimo terminą ji kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“; 3) AB „Eurovia Lietuva“ vaidmens galimame draudžiamame susitarime ir jos pasikeitusi pozicija dėl asfalto tiekimo UAB „Kamesta“; 4) AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“ ketinimų protokolų turinio bei atitikties įprastinei bendrovių praktikai.
29. Pagal Teisingumo Teismo praktiką draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 40 p.).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad visų trijų konkursų nuostatos vienodos, tapačios dalyvavimo sąlygos. UAB „Kamesta“ pasiūlymus visuose konkursuose pateikė tą pačią dieną. Visuose trijuose konkursuose UAB „Kamesta“ deklaravo, kad ji atitinka konkursų 14.18 punkto nuostatas. Konkursų sąlygų 14.18 punkte nustatyta, kad karštojo asfalto gamykloje turi būti įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal standartą LST EN 13108 „Minkštas asfaltas. Reikalavimai“ (arba lygiavertis). Dokumentai ir informacija, kuriuos turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus: Minkštojo asfalto vidinės gamybos kontrolės sistemos sertifikatas, išduotas paskelbtosios (notifikuotos) arba paskirtosios sertifikacijos įstaigos, arba pateikti nuorodą į LR registrus, valstybės informacines sistemas ar į kitas informacines sistemas, kuriose saugoma informacija apie reikalaujamą tiekėjo kvalifikaciją ir pagal LR valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus neatlygintinai gali būti prieinama perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjų lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.
31. Visuose trijuose konkursuose UAB „Kamesta“ pateikė mažiausios kainos pasiūlymus, todėl buvo pripažinta laimėtoja ir paprašyta pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. UAB „Kamesta“, įrodinėdama kvalifikacijos atitiktį pirmiau nurodytai konkursų nuostatai, pateikė duomenis apie savo pačios gamyklą; atsakovė šiuos duomenis vertino kaip nepakankamus, todėl prašė juos dar kartą patikslinti. UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 pateikė ketinimo protokolus, sudarytus su AB „Eurovia Lietuva“, o Konkurse Nr. 3 savo kvalifikacijos duomenų nepatikslino, dėl to šio pirkimo laimėtoja pripažinta AB „Eurovia Lietuva“. AB „Eurovia Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ adresuotame rašte, kuriuo atsisakoma sudaryti ketinimų protokolą, reikalingą pastarosios bendrovės kvalifikacijos atitikčiai Konkurse Nr. 3 pagrįsti, nurodoma, kad UAB „Kamesta“ kreipėsi dėl ketinimo protokolo sudarymo tik 2016 m. birželio 16 d. (ketinimo protokoluose, pateiktuose į Konkursą Nr. 1 ir Nr. 2, nurodyta sudarymo data – 2016 m. gegužės 11 d.). AB „Eurovia Lietuva“ atsisakymas grindžiamas būtent pavėluotu kreipimusi į ją, siekiu nepažeisti imperatyviųjų teisės normų, bendrosios praktikos ir sutarčių teisės principų. Lietuvos apeliacinio teismo procese AB „Eurovia Lietuva“ atstovas įmonės atsisakymą bendradarbiauti su UAB „Kamesta“ motyvavo tuo, kad pati AB „Eurovia Lietuva“ ketino dalyvauti Konkurse Nr. 3 (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties 43 p.).
32. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Kamesta“ 2016 m. gegužės 10 d. vienu raštu Nr. 290 kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“ dėl visų trijų konkursų ir prašė sudaryti ketinimų protokolus minkšto asfalto pirkimui visiems trims konkursams (e. bylos t. 5, b. l. 51, 54). Taigi UAB „Kamesta“ nepavėlavo inicijuoti tarpusavio bendradarbiavimo su AB „Eurovia Lietuva“ dėl Konkurso Nr. 3, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių AB „Eurovia Lietuva“ iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos išdavė ketinimų protokolus tik Konkursui Nr. 1 ir Konkursui Nr. 2.
33. Kaip matyti visuose trijuose konkursuose UAB „Kamesta“ laikėsi vienodo pozicijos, t. y. iš pradžių siekė įrodyti, jog jos pačios gamykla atitinka Pirkimo sąlygų 14.18 punkto reikalavimus, ir, tik perkančiajai organizacijai pakartotinai to paprašius, UAB „Kamesta“ pateikė AB „Eurovia Lietuva“ ketinimų protokolus Konkursui Nr. 1 ir Konkursui Nr. 2, kuriuos buvo gavusi dar iki pasiūlymų termino pabaigos. UAB „Kamesta“ negalėjo pateikti ketinimų protokolo Konkursui Nr. 3, kadangi AB „Eurovia Lietuva“, pakartotinai kreipusis į ją, atsisakė išduoti ketinimų protokolą šiam Konkursui, ką patvirtina AB „Eurovia Lietuva“ 2016 m. birželio 16 d. raštas Nr. SD-808 (e. bylos t. 5, b. l. 97). Taigi UAB „Kamesta“, žinodama, kad neatitinka Konkurse Nr. 3 Pirkimo sąlygų 14.18 punkto reikalavimo, šiame Konkurse dalyvavo savo rizika.
34. Nors kasacinis teismas atkreipė dėmesį į AB „Eurovia Lietuva“ pozicijos nenuoseklumą, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia esminio prieštaravimo tarp pirmosios AB „Eurovia Lietuva“ nurodytos atsisakymo išduoti ketinimo protokolą Konkursui Nr. 3 priežasties – ketinimo protokolo išdavimas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui prieštarautų VPĮ nuostatoms, ir įmonės direktoriaus teismo posėdyje nurodytos priežasties – AB „Eurovia Lietuva“ ketinimo savarankiškai dalyvauti Konkurse Nr. 3.
35. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad atsisakymas bendradarbiauti su UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 3 buvo grindžiamas ne vien siekiu laikytis teisės aktų, pati savaime nesuponuoja neteisėtų AB „Eurovia Lietuva“ veiksmų. Pažymėtina, kad kiekvienas ūkio subjektas turi teisę sudaryti susitarimus su kitais ūkio subjektais ir laisva nuožiūra susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 1 ir 2 d.).
36. Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacine tvarka žodinio posėdžio metu AB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius paaiškino, kad įmonė buvo apsisprendusi savarankiškai dalyvauti Konkurse Nr. 3 dėl kapitalinio remonto darbų žvyrkeliuose netoli nuo Vilniaus esančiuose regionuose, kaip Šalčininkų ir Trakų, kadangi AB „Eurovia Lietuva“ būstinė, žmogiškieji ir techniniai ištekliai sukoncentruoti būtent Vilniaus regione. Įmonės direktoriaus teigimu, kituose rajonuose, nutolusiuose nuo jos bazės AB „Eurovia Lietuva“ nedalyvauja, ieško jungtinės veiklos partnerių arba parduoda savo produkciją, todėl Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2, kurių objektai yra nutolę nuo Vilniaus rajono, AB „Eurovia Lietuva“ išdavė ketinimų protokolus dėl asfalto pardavimo UAB „Kamesta“, Konkurse Nr. 1 dalyvavo jungtinės veiklos pagrindu tik kaip jungtinės veiklos partnerė, o Konkurse Nr. 3 niekam neišdavė ketinimų protokolų ir su niekuo nedalyvavo kaip jungtinės veiklos partnerė. Teisėjų kolegijos nuomone, toks trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ paaiškinimas yra suprantamas bei logiškas, nes įmonei būtų neracionalu ir neekonomiška dalyvauti nuo jos gamybinių bazių nutolusių objektų viešuosiuose pirkimuose, kadangi tai sąlygotų papildomas išlaidas ir padidintų bendrą pasiūlymo kainą, dėl ko įmonė sumažintų savo konkurencingumą kitų tiekėjų atžvilgiu.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suabejojo ir pirmosios AB „Eurovia Lietuva“ versijos realumo (tikrumo), kadangi ji grindžiama ne ekonominėmis (ar gamybinėmis) priežastimis, dėl kurių paprastai privatūs ūkio subjektai modeliuotų savo elgesį rinkoje, bet teisinėmis – siekiu, kad kitas ūkio subjektas nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai ištyręs tiek byloje buvusius įrodymus, tiek naujai pateiktus, neįžvelgia pagrindo abejoti tokio trečiojo asmens elgesio motyvais. Ūkio subjekto siekis laikytis teisės aktų reikalavimų, nors jam tai finansiškai ir nėra naudinga, teisinėje valstybėje negali būti traktuojamas kaip įtarimų keliantis elgesys. Kaip ir paaiškino AB „Eurovia Lietuva“, ji neišduoda ketinimų protokolų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kadangi toks protokolų sudarymas yra rizikingas. Toks trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ elgesys gali būti suprantamas, nes bet koks teisei prieštaraujantis veikimas iškelia riziką įsivelti į teisminius ginčus, o tai gali sąlygoti papildomas išlaidas įmonei ir pakenkti įmonės vardui.
38. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad susitarimus dėl statybinių medžiagų pardavimo sudaro ne tik su UAB „Kamesta“, bet ir su pačia ieškove AB „Kauno tiltai“ (e. bylos t. 5, b. l. 17–21), o tai suponuoja išvadą, kad tiek UAB „Kamesta“, tiek ieškovė AB „Kauno tiltai“ trečiajam asmeniui AB „Eurovia Lietuva“ yra lygiavertės statybinių medžiagų pirkėjos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad AB „Eurovia Lietuva“ sutikimai parduoti asfaltą UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 1 ir Konkurse Nr. 2 nėra kuo nors išskirtiniai ar nukrypstantys nuo įprastos tarp šalių susiklosčiusios praktikos. Jokie įrodymai, patvirtinantys tai, kad UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ būtų susijusios kokiais nors išskirtiniais ryšiais, į bylą pateikta nebuvo (CPK 178 str.).
39. Kaip patvirtina bylos duomenys, AB „Eurovia Lietuva“ kiekvienu atveju ketinimų protokolus su tiekėjais pasirašo, kai šie remiasi jos ištekliais, dalyvaudami konkrečiuose viešuosiuose pirkimuose. 2016 metais balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais su UAB „Kamesta“ buvo sudaryti net penki ketinimų protokolai dėl dalyvavimo skirtinguose viešuosiuose pirkimuose (e. bylos t. 5, b. l. 8; 11; 14; 30; 33), o tai leidžia daryti išvadą, kad vien bendro pobūdžio produkcijos tiekimo sutarties pasirašymas nereiškia, jog produkcija pagal ją bus parduodama ir konkrečiam viešajam pirkimui. Į bylą pateiktoje 2016 m. balandžio 1 d. produkcijos tiekimo sutartyje Nr. 16-PT22, sudarytoje su UAB „Kamesta“, nėra jokių nuorodų į konkrečius viešojo pirkimo konkursus ar statybos objektus, o įtvirtinti tik bendro pobūdžio  įsipareigojimai teikti medžiagas pagal šalių suderintus užsakymus (e. bylos t. 5, b. l. 24–29).
40. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ su rašytiniais paaiškinimais pateiktus duomenis apie tuo pačiu metu, kaip ir ginčo konkursai, vykusį kitą kelių konstrukcijos Kauno regione viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 171413), kuriame taip pat mažiausios kainos pasiūlymą pateikė UAB „Kamesta“, tačiau galiausiai jos pasiūlymas buvo atmestas jai nepateikus neįprastai mažos kainos pagrindimo, o pirkimo laimėtoja buvo pripažinta AB „Kauno tiltai“ (e. bylos t. 5, b. l. 6, 7). Teisėjų kolegijos nuomone, iš minėtų faktinių aplinkybių taip pat būtų buvę galima daryti prielaidą, kad UAB „Kamesta“, nepagrįsdama pasiūlytos neįprastai mažos kainos, specialiai pralaimėjo pirkimą AB „Kauno tiltai“ naudai, tačiau tuo atveju abejonės dėl minėtų tiekėjų suderintų veiksmų nebuvo keliamos. Taigi praktikoje pasitaiko ir tokių situacijų, kai tiekėjas, pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą, ne visada atlieka visus reikiamus veiksmus, kad būtų išrinktas konkurso laimėtoju, tačiau ši aplinkybė pati savaime negali suponuoti draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo fakto.
41. Be to, kaip matyti iš minėto pirkimo procedūrų ataskaitos, pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo ir AB „Eurovia Lietuva“ (e. bylos t. 5, b. l. 36–42). Tai, kad tiekėja dalyvavo nesavarankiškai, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina AB „Eurovia Lietuva“ šios bylos nagrinėjimo metu pateikiamą versiją, jog ji savarankiškai viešuosiuose pirkimuose dalyvauja tik tuo atveju, jei perkami darbai būna vykdomi Vilniaus regione.
42. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, jog tretieji asmenys UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ iš anksto būtų suderinę veiksmus, kuriais būtų siekę riboti konkurenciją, ar kad jų veiksmai būtų neatitikę įprastinės verslo praktikos, todėl šiuo aspektu pripažinti konkursų neteisėtumą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl neteisėtų atsakovės sprendimų, priimtų Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 padarinių

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje konstatavo neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2.
44. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos matyti, kad atsakovė Konkurse Nr. 1 2016 m. liepos 4 d. nustatė pasiūlymų eilę, laimėtoja pripažino UAB „Kamesta“, o 2016 m. liepos 26 d. su šia įmone sudarė viešojo pirkimo sutartį, kurios vertė 4 991 322,76 Eur, taip pat kad perkančioji organizacija Konkurse Nr. 2 2016 m. liepos 13 d. nustatė pasiūlymų eilę, laimėtoja pripažino UAB „Kamesta“ ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. su ja sudarė viešojo pirkimo sutartį, kurios vertė 6 271 532,99 Eur (e. bylos t. 3, b. l. 130–142; 148–159).
45. Bylą dalyje dėl neteisėtų atsakovės sprendimų, priimtų Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 padarinių taikymo grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalims buvo pasiūlyta pateikti savo poziciją šiuo klausimu. Atsakovė Kelių direkcija, nurodydama, kad, pradėjus sutartis vykdyti, restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju turėtų neproporcingų padarinių, prašo vietoj sutarčių pripažinimo negaliojančiomis taikyti alternatyvias sankcijas. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų būtina išsaugoti neteisėtų pirkimų sutarčių padarinius, todėl prašo sutartis pripažinti niekinėmis. Ieškovė teismo nustatytu terminu savo pozicijos nepateikė.
46. Kaip ir nurodė kasacinis teismas, pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.), nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-926/2017).
47. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 952 straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudarytos sutartys Konkurse Nr. 1 ir Konkurse Nr. 2 ir teismo sprendimo priėmimo metu jos jau yra vykdomos. Tai, kad pradėti vykdyti projektavimo darbai, jau yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sudarytų sutarčių vykdymą. Po minėtos nutarties priėmimo praėjo jau dešimt mėnesių, kas suponuoja išvadą, kad darbai dar labiau pasistūmėjo pirmyn. Tai patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Kamesta“ į bylą pateikta 2018 m. sausio 10 d. pažyma apie atliktų darbų vertę, iš kurios matyti, kad projektavimo darbai Konkurse Nr. 1 užbaigti 100 proc. 9 pozicijose iš 10, tuo tarpu Konkurse Nr. 2 projektavimo darbai 100 proc. užbaigti net 16 pozicijų iš 17, be to, atlikta 34,21 proc. Kelio Nr. 1837 Gilučiai-Gabriliava ruožo nuo 1,573 iki 3,818 km statybos darbų; 45,30 proc. Kelio Nr. 1823 Mūros Strėvininkai-Kietaviškės-Elektrėnai ruožo nuo 0,807 iki 2,465 km statybos darbų (e. bylos t. 5, b. l. 93–95).
49. Trečiojo asmens UAB „Kamesta“ teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodomos problemos ir nesklandumai, iškilę sutarčių vykdymo metu, kurie užvilkino tam tikrų darbų operatyvų atlikimą, vertintini kaip neturintys esminės įtakos sprendžiamam klausimui.
50. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai projektavimo darbai yra iš esmės užbaigti ir pradėti vykdyti statybos darbai, kito tiekėjo darbas tokiame projekte, perimant visą projektą, būtų komplikuotas, kadangi ne tik reiktų dirbti vadovaujantis kito tiekėjo parengtu projektu, bet ir užbaigti jau pradėtus vykdyti statybos darbus.
51. Be to, minėtoje 2017 m. kovo 31 d. nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai sutartis prieš jos pripažinimą negaliojančia, buvo vykdoma, iš esmės negalimas šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei kontrahento pakeitimas. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad yra pasikeitęs viešojo pirkimo poreikis, objektas, apimtis, vertė, atitinkamai turėtų kisti pirkimo dokumentų turinys, tiekėjų pasiūlymų kaina, esminės viešojo pirkimo darbų sutarties sąlygos ir t. t. Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju turėtų būti rengiami nauji konkursai, o tai, įvertinus ir teisminių ginčų galimybę, sąlygotų nepateisinamai ilgą daliai visuomenės reikšmingų projektų, susijusių su visuomenės saugumu keliuose, įgyvendinimo trukmę.
52. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, t. y. kad 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudarytos sutartys ir teismo sprendimo priėmimo metu jos jau yra vykdomos, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 952 str. 4 d. 2 p.).
53. Kasacinis teismas dėl šios VPĮ normos išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 952 str. 4 d. 2 p.), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių; taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, šios veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas jai baudą, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).
54. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo skiriamos baudos dydis, pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 952 str. 4 d.), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 952 str. 5 d.), trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
55. Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad perkančioji organizacija galimai buvo suklaidinta teisinio reglamentavimo, susijusio su būtinybe išviešinti ne tik subtiekėjus ir subrangovus, bet ir trečiuosius asmenis, kurių pajėgumais bus naudojamasi sutarties vykdymo metu (teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią, jei perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas, buvo suformuluota tik šią bylą nagrinėjant kasacine tvarka), kilusius padarinius, VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei teismų praktiką šiuo klausimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nėra ūkiskaitinė siekianti pelno organizacija, ji bei jos skelbiami konkursai finansuojami iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis, bauda išieškoma taip pat į valstybės biudžetą, spręstina, kad atsakovei skirtina nedidelė, lyginant su ginčijamų pirkimų suma, 20 000 Eur bauda.
56. Teisėjų kolegijos nuomone, skirtinas baudos dydis atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą, įstatymo leidėjo nustatytus tikslus, skiriant alternatyvią sankciją, yra proporcingas ir turėtų būti pakankamai atsakovę atgrasantis nuo pakartotinių pažeidimų.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra teisinis pagrindas ieškovės AB „Kauno tiltai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai dėl Konkurso Nr. 1 ir Konkurso Nr. 2, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje tenkinti. Pripažinti neteisėtais atsakovės Kelių direkcijos sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Kamesta“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (Konkurse Nr. 1); ir dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Kamesta“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (Konkurse Nr. 2) ir skirti atsakovei 20 000 Eur baudą. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
59. Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.
60. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Trečiojo asmens UAB „Kamesta“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 160 Eur, įskaitant ir išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Pirmosios instancijos teiginys, kad išlaidos už atskiruosius skundus priteistinos apeliacinės instancijos teisme, kai išnagrinėjamas skundas, neatitinka CPK nuostatų, kadangi visos šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str.). Bylą nagrinėjant pirmą kartą Lietuvos apeliaciniame teisme trečiasis asmuo AB ,,Eurovia Lietuva“ patyrė 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo UAB ,,Kamesta“ – 1 200 Eur. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“, pateikdamos atsiliepimus į ieškovės kasacinį skundą, patyrė atitinkamai 1452 Eur ir 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme UAB „Kamesta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 210 Eur, o AB „Eurovia Lietuva“ - 871,20 Eur. Taigi iš viso trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ bylos nagrinėjimo metu turėjo 5 970 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ – 6 316 Eur bylinėjimosi išlaidų.
61. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė AB „Kauno tiltai“, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 504,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (651 Eur žyminis mokestis ir 1 853,58 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti); bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą – 1 693, 64 Eur (žyminis mokestis – 651 Eur, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 042,64 Eur); pateikdama kasacinį skundą, AB „Kauno tiltai“ sumokėjo 651 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 579,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovės bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 428,47 Eur.
62. Duomenų apie atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
63. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai tiekėjas (ieškovas) savo interesus gina prieš ne vieną, o du (ar daugiau) procesinius varžovus – perkančiąją organizaciją ir kitą tiekėją(us) (dalyvius), nustačius šių šalių argumentų nepagrįstumą ir elgesį procese, yra teisinga procesą laimėjusios šalies patirtas išlaidas lygiomis dalimis atlyginti iš pralaimėjusiųjų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
64. Tenkinus du ieškinio reikalavimus iš trijų, tenkinta reikalavimų dalis sudaro 66,67 proc., todėl ieškovei iš trečiųjų asmenų AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“ bei iš atsakovės Kelių direkcijos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistina po 1 206,39 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos (CPK 93 str. 2 d.).
65. Atmetus vieną iš trijų ieškinio reikalavimų, tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kuri sudaro 33,33 proc. Iš ieškovės AB „Kauno tiltai“ trečiajam asmeniui AB „Eurovia Lietuva“ priteistina 2 105,12 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ – 1 989,80 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ reikalavimai dėl Konkurse Nr. 1 ir Konkurse Nr. 2 priimtų sprendimų, kuriais nustatyta pasiūlymų eilė ir išrinktas laimėtojas, pripažinimo neteisėtais, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje tenkinti.

Pripažinti neteisėtais atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ pripažinimo laimėtoja paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 172351) ir viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 172212).

Skirti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (j. a. k. 133729589) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638), iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (j. a. k. 259805810) ir iš trečiojo asmens akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (j. k. a. 302586134) po 1 809,49 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devynis eurus ir keturiasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant visų instancijos teismuose.

Priteisti akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (j. k. a. 302586134) iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (j. a. k. 133729589) 2 105,12 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkis eurus dvylika euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant visų instancijos teismuose.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (j. a. k. 133729589) 1 989,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant visų instancijos teismuose.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Romualda Janovičienė

                                                                                                                                                                                                    Alvydas Poškus

                                                                                    Vigintas Višinskis