Administracinė byla Nr. I-3397-789/2019

                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01585-2019-4

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos 8.1.2; 55.1.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. I. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teismas

 n u s t a t ė :

            Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azebaidžano Respublikai ir Turkmėnistanui 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 84 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti nagrinėti 2019 m. balandžio mėn. 3 d. prašymą iš naujo (b. l. 1–2, 15–16).

           Skunde nurodo, kad 2019 m. sausio mėn. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl nacionalinės vizos D išdavimo verslo pagrindu. Paaiškino, kad Lietuvoje įsteigė UAB „Fauzija“, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro 28 tūkst. eurų, tai yra pareiškėjos investuotos lėšos, kurios buvo įneštos į UAB „Fauzija“ banko sąskaitą, kuri yra atidaryta AB „Šiaulių bankas“. Nurodė, kad, pirmą kartą kreipiantis dėl nacionalinės vizos D išdavimo, Migracijos departamentas atsisakė išduoti nacionalinę vizą D vieneriems metams dėl buhalterinių paslaugų įmonės bei UAB „Fauzija“ buveinės adreso. Paaiškino, kad šiuo metu visos priežastys, dėl kurių Migracijos departamentas atsisakė išduoti nacionalinę vizą D, buvo pašalintos. Nurodė, kad UAB „Fauzija“ atstovauja kita įmonė, teikianti buhalterines paslaugas, o įmonės buveinės adresas yra pakeistas.

           Skunde paaiškino, kad antrą kartą dėl nacionalinės vizos D išdavimo verslo pagrindu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikai ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada). Nurodė, kad, prieš kreipdamasis į Ambasadą, pusę turėtų UAB „Fauzija“ įmonės akcijų perleido savo broliui A. A. M., todėl į Ambasadą kreipėsi su broliu. Paaiškino, kad Ambasada Sprendimu nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje 2 punkto reikalavimų, t. y. ji nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

          Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–27). 

           Nurodo, kad 2019 m. balandžio 3 d. pokalbio metu su konsulu metu pareiškėja negalėjo aiškiai nurodyti, kokias veiklas vykdo ir vykdys įmonė Lietuvoje, nurodė, jog nori atidaryti restoraną, tačiau nežino, kokį restoraną, ketina tirti rinką. Paaiškino, kad bendravimas vyko pareiškėjos pusbrolio pagalba, nes pareiškėja nekalba jokia kalba, tik urdu, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl jos suvokimo apie dokumentų turinį, kurie surašyti lietuviškai ir jos pasirašyti. Konsulas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų analizės bei interviu su pareiškėja metu gautos informacijos padarė išvadą, jog informacija, kurią pareiškėja buvo pateikusi siekdama pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima.

           Ministerija atsiliepime nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Pakistanu (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę), nepateikė jokių duomenų apie UAB „Fauzija“ veiklos pobūdį, vykdomą veiklą. Pagal Sodros duomenis apdraustųjų asmenų UAB „Fauzija“ nėra. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos investuotas lėšas į UAB „Fauzija“ veiklą, taip pat duomenų, kad pareiškėjos, kaip bendrovės akcininkės bei direktorės, buvimas Lietuvoje yra objektyviai būtinas bendrovės veiklai vykdyti.

           Ministerija atsiliepime teigia, kad skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad, Ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo ir visą surinktą informaciją, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjos buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa.

        Teismas

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 84, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Pakistano Islamo Respublikos pilietei F. I., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateikė 2019 m. balandžio 3 d. (b. l. 28–31). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėja nurodė verslą (prašymo formos 21 punktas). Kartu pareiškėja pateikė UAB „Fauzija“ banko sąskaitos 2019 m. sausio 11 d. išrašą,  2019 m. sausio 8 d. Grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje dokumentą (įstatinio kapitalo formavimui), UAB „Fauzija“ 2019 m. kovo 1 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, Balansą, Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, pasirašytus pareiškėjos, 2019 m. kovo 15 d. Kasos pajamų orderį Nr.001, duomenis apie UAB akcininkus, kelionės rizikų draudimo liudijimą (b. l. 32–53).

Ginčijamu Ambasados Sprendimu atsisakyta pareiškėjai išduoti vizą (b. l. 4–5). Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjai tuo pagrindu, jog, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (19 str. 2 p.).

Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr.562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizų suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos. 

 Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti vizą, privalėjo įvertinti pareiškėjos pateiktus duomenis.

Pažymėtina, jog pareiškėjos deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslas – verslas, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, jog pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Pakistanu (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę), jokių duomenų apie UAB „Fauzija“ veiklos pobūdį, vykdomą veiklą, taip pat nustatė, kad pagal Sodros duomenis apdraustųjų asmenų įmonėje nėra. Prašyme išduoti vizą nurodoma, jog visas kelionės ir pragyvenimo buvimo metu Lietuvoje išlaidas padengs ji pati, pagrindžiančių duomenų apie lėšų turėjimą nepateikė. 2019 m. kovo 15 d. pateiktas Kasos pajamų orderis, pasirašytas pareiškėjos ir buhalterės N. R., siekiant pagrįsti pareiškėjos sumokėtus 14 000 Eur į UAB „Fauzija“ kasą grynais pinigais už akcijų įsigijimą ir taip padidinant Įmonės įstatinį kapitalą iki reikalaujamos sumos (28 000 Eur), tačiau iš pareiškėjos pase padarytų kelionių atžymėjimų matyti, kad ji tą dieną negalėjo būti Lietuvoje. Dėl to konsului pagrįstai kilo abejonės dėl UAB „Fauzija“ deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikties Vizų aprašo 70.10 punkto reikalavimui, pagal kurį Bendrovės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų. Pareiškėja konsului nepateikė jokių duomenų, kad jos, kaip įmonės vadovės ir akcininkės, buvimas Lietuvoje yra objektyviai būtinas Bendrovės veiklai vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Taigi, Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikai ir Turkmėnistanui 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 84, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Ambasadą pareiškėjos 2019 m. balandžio 3 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos F. I. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai         Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                        Ernestas Spruogis

                                                                Jolanta Vėgelienė