Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-617-544/2010
Teisėja Malvyra Bučienė Proceso Nr. 2-37-3-01448-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 30.5; 30.12.2; 114.11; 121.18; 121.21;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-126/2011 pagal ieškovų N. K. ir I. K. ieškinį atsakovams D. K., V. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: E. R. individualios įmonės teisių perėmėja E. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė:
Ieškovai prašė įpareigoti atsakovus per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą namų valdos žemės sklype Sodų g. 20 Rokiškio m., o šio teismo sprendimo neįvykdžius nustatytu laiku skirti kiekvienam iš atsakovų 3000 Lt baudą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai reikalavimo dėl baudos skyrimo atsisakė. Ieškovai nurodė, kad N. K. nuosavybės teise įsigijo namo dalį, esančią Sodų g. 20, Rokiškio mieste. 2009 m. sausio 26 d. buvo atliktas žemės sklypų ribų paženklinimas. Paženklinimo metu paaiškėjo, kad atsakovai be ieškovų sutikimo jų nuomojame žemės sklype pastatė 1,64 m. aukščio tvorą. Ieškovai negali naudotis savo gyvenamuoju namu, nes gyvenamojo namo dalis stogo patenka už tvoros ir, esant būtinybei, negali patekti ant stogo. Tarp namo sienos ir tvoros yra 55 cm. tarpas, todėl neįmanoma šia vieta praeiti vienam ar su ūkio reikmenimis. Teigia, jog atsakovai nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2002 reikalavimo statyti tvorą ne arčiau kaip 1 metras nuo gyvenamojo namo ir tik esant kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimui (1 t., b. l. 1-2).
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu civilinę bylą dalyje dėl 3000 Lt baudos skyrimo kiekvienam iš atsakovų neįvykdžius teismo sprendimo nutraukė ieškovams atsisakius nuo šio reikalavimo ir teismui atsisakymą priėmus. Likusioje dalyje teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dalį, t. y. 18 metrų, tvoros iš Sodų gatvės pusės, kuri pagal inventorizacijos bylos planą turėtų priklausyti Sodų g. 20, Rokiškio mieste naudotojams. Teismas nustatė, kad ieškovė N. K. yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Sodų g.20, Rokiškio mieste, atsakovė D. K. - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Sodų g.18, Rokiškio mieste, savininkės. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-05 įsakymu Nr. AV-749 „Dėl žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai“ patvirtintas N. K. ir L. P. naudojamo žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai Sodų g. 20, Rokiškio mieste 2009 m. gegužės 4 d. parengtas geodezinių matavimų planas. Atsakovai nesilaikė tuo metu galiojusio (tvora buvo statoma 2008–2009 metais) Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184, kuriame nurodyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Pagal minėto reglamento 12.3.1 punktą, atsakovo pastatyta tvora priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus tvoros aukštis 1,64 m., todėl neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas. Pagal 2009-05-04 žemės sklypo planą statydami tvorą atsakovai užėmė 10 kv. m. ieškovų naudojamo žemės sklypo, dėl to šie negali netrukdomai naudotis gyvenamuoju namu. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietoje 2009-11-12 akte nurodyta, kad žemės sklype neteisingai paženklintos žemės sklypo ribos, neteisingai įtvirtinti riboženkliai, neteisingai kartografuoti situacijos elementai vietovėje. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad taip užtverdami tvorą atsakovai pažeidė ieškovų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, nes pastatė tvorą neturėdami rašytinio gretimo sklypo savininkų sutikimo, nustatyta tvarka neįteisinę žemės sklypo Sodų g. 18, Rokiškio mieste naudojimo, ir taip pažeidė ieškovų teises. Kadangi teismas sprendė, jog pagal 2009-05-04 žemės sklypo plano duomenis ne visa atsakovų pastatyta tvora pažeidžia ieškovų teises, o tik jos 18 metrų dalis iš Sodų gatvės pusės, todėl ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovus per nustatytą terminą nugriauti minėtą dalį tvoros, pastatytos namų valdos žemės sklype, esančiame Sodų g.20, Rokiškio mieste (LR CK 4.103str., 2 t., b. l. 33-36).
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo iš dalies panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį dalyje dėl jų įpareigojimo nugriauti 18 metrų tvoros iš Sodų gatvės pusės, kuri pagal inventorizacijos bylos planą turėtų priklausyti Sodų g. 20, Rokiškio mieste naudotojams, atmesti, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 4.45 str., 4.98 str. nuostatas. Teismas tenkino ieškovų ieškinį esant neišspręstam ginčui dėl žemės sklypų, esančių Sodų g. Nr. 18 ir Sodų g. Nr.20, ribų, nes nei sklypas Nr. 18, nei Nr. 20, esantys Sodų g. Rokiškio mieste nėra nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pripažindamas ieškovų pateiktą žemės sklypo planą su jame pažymėtomis gretimų sklypų ribomis teisingu, taip pat iš esmės nustatydamas sklypo Nr. 18 ir 20 ribą, teismas pažeidė CK 4.45 str. nuostatas. Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovai neįrodė savo nuosavybės teisių į atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį, kurioje yra pastatyta ginčo tvora. Ieškovės nurodyti įrodymai, kuriais vadovavosi ir teismas: Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-05 įsakymas Nr. AV-749 „Dėl žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai", patvirtinantis N. K. ir L. P. naudojamo žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai ribas, 2009-05-04 geodezinių matavimų žemės sklypo planas nuosavybės teisių neįrodo. CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovai neįrodė, kad jie yra ginčo sklypo savininkai, todėl neturi teisinio pagrindo pareikšti negatorinį ieškinį. Teismas netinkamai aiškino LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. Nr. 184 įsakymu „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo" įtvirtintus reikalavimus tvoros statymui (2007-12-29 įsakymo Nr. D1-723 redakcija). Teismas be pagrindo nesivadovavo tame pačiame įsakyme nustatytu reikalavimu ir atvejais, kai be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos galima statyti tam tikro tipo tvoras šiaurinėje, rytinėje, vakarinėje ar pietinėje pusėje. Teismas nevertino aplinkybės, kad tvora pradėta statyti 2008 metais vadovaujantis 2004-09-06 parengtu planu, atlikus geodezinius matavimus ir prie sklypo ribos. Tuo metu žemės sklypo Sodų g. 18, Rokiškio mieste naudotoja ieškovė N. K. sutiko su sklypo ribomis ir pasirašė 2004-09-06 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Analogiškos žemės sklypo ribos nurodytos ir 2008-07-23 parengtame žemės sklypo plane, kurių nustatymo teisingumą ieškovė taip pat patvirtino pasirašydama 2008-07-23 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Nors ieškovė neigia pasirašiusi minėtą aktą, tačiau neprašė parašo pripažinti negaliojančiu. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, jų tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad dalis tvoros pastatyta savavališkai, pažeidžiant statybos reikalavimus bei įpareigojo atsakovus dalį tvoros nugriauti.
2. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str., 186 str., 197 str. 2 d., 270 str.), rungimosi, dispozityvumo principus. Teismas be pagrindo pripažino teisingu ieškovų pateiktą žemės sklypo planą su jame pažymėtomis gretimų sklypų ribomis, nustatydamas sklypo Nr. 18 ir 20 ribą nesilaikė CK 4.45 straipsnyje nurodytų žemės sklypo ribų nustatymo reikalavimų esant ginčui. Ieškovai nepareiškė teismui reikalavimo dėl sklypų ginčytinos ribos nustatymo, todėl teismas nesant šalies valios ir reikalavimo bei esant pateiktiems įrodymams apie neišspręstą šalių ginčą dėl sklypų ribos, negalėjo konstatuoti, kad ieškovų pateiktame žemės sklypo plane ginčo riba yra teisinga, o atsakovų pateiktame plane - ne. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė vertinti atsakovų paaiškinimus, jog dėl sklypo ribos, prie kurios pastatyta ginčo tvora, geodezinių matavimų žemės sklypo Sodų g. 18, Rokiškio m. planą, liudytojos I. Č. parodymus, todėl ne tik pažeidė minėtus principus, bet ir nukrypo nuo LAT praktikos, suformuotos įrodymų priėmimo, vertinimo ir tyrimo srityje.
3.Teismas neteisėtai ir nepagrįstai V. K. laikė tinkamu atsakovu pagal ieškovų ieškinį, nepašalino jo iš proceso kaip netinkamo atsakovo ir nepagrįstai įpareigojo jį vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dalį tvoros iš Sodų gatvės pusės, kuri pagal inventorizacijos bylos planą turėtų priklausyti Sodų g. 20, Rokiškio mieste naudotojams. Atsakovas V. K. savo motinos D. K. nurodymu pastatė ginčo tvorą, todėl jo civiliniai teisiniai santykiai susiklostė ne su ieškovais, o su D. K., kuri jam pretenzijų nereiškia.
4.Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes netinkamai taikė LR CPK 93 str. 2 d., 94 str. 1 d. nuostatas. Ieškovai ieškinyje reiškė du reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą ir 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką skirti kiekvienam iš atsakovų 3000 Lt baudą. Pastarojo reikalavimo ieškovai atsisakė ir teismas šioje dalyje civilinę bylą nutraukė būtent šiuo pagrindu, o ne dėl to, kad reikalavimas buvo geruoju patenkintas, todėl atsakovai neturi atlyginti šioje dalyje ieškovų turėtų išlaidų. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą atsisakius ieškinio, turėjo nustatyti priežastį, dėl kurios ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų, tačiau šio reikalavimo nevykdė ir priežasčių nesiaiškino, tačiau CPK 93 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų priteisė ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 39-43).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad teismas be pagrindo netaikė LR CK 4.45 str., kuriame nurodyta, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos neaiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, nuostatų. Pagal bylos duomenis jie ir atsakovė D. K. yra valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuomotojai. Jie pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisų gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, nes dėl savavališkai pastatytos tvoros negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, o apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad tai galima daryti tik tapus žemės sklypo savininkais. Teismas pagrįstai nurodė, kad, nesant nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, nenustačius ir neįteisinus žemės sklypo ribų, neturint gretimo namo savininkų sutikimo, atsakovai savavališkai įsirengė pastatė tvorą. Nurodė, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-11-05 įsakymu Nr. AV-749 2009-05-04 parengtas geodezinių matavimų planas ir patvirtint riba tarp namų valdos žemės sklypų Sodų g. 18 ir Sodų g. 20. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-13 rašte Nr. SD-5.29-1525 nurodoma, kad prieš įsakymo patvirtinimą administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija vietoje nustatė naudojamo sklypo ribas pagal ankstesnius žemės naudojimo dokumentus. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pakanka įrodymų patvirtinančių jog D, Krasauskienės ir V. K. pastatyta tvora pažeidė jų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, nes gyvenamojo namo stogo dalis patenka už tvoros ir esant būtinybei jie negali patekti ant stogo, tarp namo ir tvoros yra 55 cm. tarpas, todėl šia vieta neįmanoma prastumti ir pasistatyti ūkio reikmenis. V. K. yra tinkamas atsakovas byloje, nes jis atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Atsisakymas prašymo atsakovams skirti baudą, jei šie neįvykdys sprendimo nustatytu terminu, nėra ieškinio reikalavimo atsisakymas ir teismas savo nuožiūra turi teisę skirti ar neskirti atsakovams baudą (CPK 273 str.). Teismas pagrįstai taikė CPK 93 str. 2 d., nes ieškinį patenkino visiškai.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylą dalyje dėl baudos skyrimo ieškovams atsisakius šios ieškinio dalies ir teismui atsisakymą priėmus, apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovai neturėjo teisinio pagrindo pareikšti negatorinį ieškinį. CK 4.98 str. numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovai kreipėsi į teismą siekdami apginti savo, kaip teisėtų namo su priklausiniais savininkų ir žemės sklypo naudotojų teises, o ne žemės sklypo savininkų teises, kaip kad nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovai. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys yra gretimų gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų savininkai: ieškovė N. K. yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Sodų g. 20, Rokiškio mieste, atsakovė D. K. - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Sodų g.18, Rokiškio mieste, savininkės (1 t., b. 1. 13-29, 34-36, 95-96). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorinių planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai. Kitos paskirties žemės sklypai parduodami (išnuomojami), vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Šiuo nutarimu patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Žemės sklypai prie pastatų, esančių Sodų g. 20 ir Sodų g. 18 Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Pastatų savininkai yra 1992 metais pareiškę norą nusipirkti naudojamą prie pastatų žemės sklypą ir įmokėję už perkamus žemės sklypus (1 t., b. l. 73-78), tačiau pirkimo-pardavimo sutartys nėra sudarytos. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-05 įsakymu Nr. AV-749 „Dėl žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai“ patvirtintas N. K. ir L. P. naudojamo žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai Sodų g. 20, Rokiškio mieste 2009-05-04 parengtas geodezinių matavimų planas (1 t. b. l. 161). Pagal tvoros statybos metu (dėl tvoros statybos laiko 2008-2009 metais tarp šalių ginčo nėra) galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184, priedo 1.2.2 punktą, atsakovų pastatyta tvora priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus tvoros aukštis 1,64 m., todėl neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas. Atsakovai nesilaikė minėto statybos techninio reglamento VIII skirsnyje, reglamentuojančiame statytojo prievoles atliekant nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą nustatytų reikalavimų, kurie numatė, kad statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo: vadovautis Statybos įstatymu [4.1], Civiliniu kodeksu [4.2], kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, šiuo ir kitais statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype [4.1]. Atsakovai, pasistatę tvorą neturėdami gretimo namo savininkų sutikimo, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Apie tai, kad atsakovai savavališkai įrengė tvorą ir savavališkai užėmė dalį žemės sklypo, konstatuoja ir Panevėžio apskrities viršininko administracija 2010-03-04 rašte (1 t. b. l. 56-57, 68). Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietoje 2009-11-12 akte (1 t. b. l. 62-63) nurodyta, kad žemės sklype neteisingai paženklintos žemės sklypo ribos, neteisingai įtvirtinti riboženkliai, neteisingai kartografuoti situacijos elementai vietovėje. Atsakovai apie 18 metrų tvoros dalį pastatė žemės sklypo dalyje, kuri pagal inventorizacijos bylos planą priklauso naudojimui atsakovams, t. y. sklypo Sodų g. 20 naudotojams, ką patvirtina E. R. įmonės 2009-05-04 parengtas geodezinių matavimų planas bei tikrinusių specialistų išvados (1 t., b. l. 56-57, 62-63). Pažymėtina, kad fakto, jog tvora pastatyta ne pagal inventorizacijos plano duomenis, neginčijo ir atsakovai.
Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais ar jų dalimi nesivadovauja. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas V. K. yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Pats atsakovas neneigia, kad pastatė ginčo tvorą prie jo motinai priklausančios gyvenamosios valdos nurodytu adresu. Dalyvaujantys byloje asmenys ir liudytojai nurodė, kad būtent minėtas atsakovas rūpinosi statybos reikalais, domėjosi, ar reikalingi kokie nors leidimai ir sutikimai, bendravo šiuo klausimu su kaimynais ir pareigūnais. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 str. 1 d.). Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Atsakovas V. K., statydamas ginčo tvorą sklype, kuris jam pačiam nepriklauso jokiu teisėtu pagrindu ir neįsitikinęs, ar teisę statyti tvorą (jos dalį) be kaimyninio sklypo naudotojų sutikimo turi jo motina, turėjo arba galėjo suprasti, kad jo veiksmai gali padaryti žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl atsakovo V. K. civiliniai teisiniai santykiai susiklostė ne tik su savo motina D. K., bet ir su ieškovais. Byloje nebuvo pareikšti ieškinio ar priešieškinio reikalavimai dėl sklypo ribų nustatymo, o pateikti virš nurodyti įrodymai patvirtino, kad ginčo tvoros dalis yra ieškovų naudojamo sklypo ribose. Nors apeliantai teigia, jog reikėjo vadovautis minėto 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 nustatytais atvejais, kai tvorą galima statyti be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos, tačiau ir šiais atvejais numatyta, kad tvoros konstrukcijoms neturi būti peržengiamos sklypų ribos, o apeliantai neįrodė, kad pastatė ginčo tvoros dalį, kaip patys apeliaciniame skunde nurodo, statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir ([) 45°) ažūrinę tvorą kurios kiaurymių plotas didesnis už 50 % bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą plotą) (toliau - kiaurymių plotas) ar statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25% ar statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir ([) 225°) tvoros tipo nereglamentuojant.
Kolegija pagal apeliacinio skundo ribas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovų ieškinio reikalavimas buvo įpareigoti atsakovus per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą namų valdos žemės sklype Sodų g. 20 Rokiškio m., o šio teismo sprendimo neįvykdžius nustatytu laiku skirti kiekvienam iš atsakovų 3000 Lt baudą (1 t., b. l. 1-2). Pagal tokį ieškinio reikalavimą teismas turi priimti sprendimą, kuriuo atsakovus įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus ir, priklausomai nuo, ar tuos veiksmus gali atlikti tik atsakovas, ar juos gali atlikti ir ieškovas, teismas vadovaujasi arba CPK 273 str. 1 d. arba 2 d. nuostatomis. Pagal šio straipsnio prasmę, bauda yra priemonė, kuria užtikrinamas teismo sprendime nustatyto įpareigojimo įvykdymas, o ne savarankiškas reikalavimas. Todėl ieškovo reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus ir skirti atitinkamą sankciją, jei įpareigojimas bus nustatytu terminu neįvykdytas, nėra du savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai. Ieškinys buvo apmokėtas žyminiu mokesčiu už vieną neturtinį reikalavimą (1 t., b. l. 3-4). Atsakovai ir jų atstovas neprieštaravo, kad šioje dalyje reikalavimo dėl baudos skyrimo būtų atsisakyta ir kad byla šioje dalyje byla būtų nutraukta (2 t., b. l. 22, 31). Sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo apeliaciniu skundu neskundžiama. Teismo sprendimu ieškovų reikalavimai dėl esminių jų reikalavimų patenkinti visiškai, sprendimas priimtas ieškovų naudai ir nustatyta, kad atsakovai atsakingi dėl ieškovų teisių pažeidimo (2 t., b. l. 33-36). Žyminio mokesčio, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai yra patvirtinti rašytiniais įrodymais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimais ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (išlaidos mažesnės už numatytus maksimalius dydžius. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų nustatymą ir paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei iš atsakovų priteisė nenurodydamas konkrečios priteisiamų išlaidų dalies iš kiekvieno atsakovo, todėl šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama.
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantų ieškovei N. K., kuri turėjo 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje, priteisiama 1000 Lt šių išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios mažintinos atsižvelgiant į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad atstovas atstovavo ieškovą nuo bylos pradžios bei į tai, kad pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog 1600 Lt suma sumokėta ir už atsiliepimo surašymą, ir už atstovavimą teisme, o bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka apeliantų prašymu (1 t., b. l. 5, 2 t., b. l. 51-54, CPK 93 str. 1 d., 98 str., minėtų Rekomendacijų 2 p., 8.11 p., 11 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 p.,
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovų D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama: ieškovei N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) - po 866 (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – po 23 (dvidešimt tris) Lt 50 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660).
Priteisti ieškovei N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Zina Mickevičiūtė
Birutė Valiulienė