Pranešėjas Audrius Saulėnas                                   Civilinė byla Nr. 2S-1830-622/2011

Teisėja Raimonda Kulberkienė                                   Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                             110.1; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui E. B..

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą,

nustatė:

ieškovė D. B. pateikė prašymą teismui prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo E. B. turtą, o jo esant nepakankamai – pinigines lėšas, atitinkančias reikalavimo sumą.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-08-10 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui E. B., priklausantį turtą už 14 400 Lt. Teismas įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nutraukiant santuoką su ieškove buvo susitarę, jog neprašys priteisti santuokoje sugyvento nekilnojamojo turto, jo nesidalins teisme, o jam priklausanti ½ nekilnojamojo turto dalis atiteks vaikams kaip jų išlaikymas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai prašydama iš jo priteisti vaiko išlaikymą.

Ieškovė D. B. K. apygardos teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaiku, kurią vykdyti atsakovas vengia.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vaiko išlaikymo priteisimas, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai prašydama iš jo priteisti vaiko išlaikymą, atmestini.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos ar pakeičiamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 148 straipsnis, 149 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo gali kreiptis į skundžiamą nutartį priėmusį teismą. Be to, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK      337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                   Audrius Saulėnas