TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 14 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,         dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, kaltinamiesiems N. J., T. K., J. R., A. S.,

gynėjams advokatams Kristinai Adomavičienei, Vilmantui Poškui, Algimantui Ruginiui, Adomui Jonauskui,

kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą V. G., E. J., I. S.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį;

T. K.

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2020-10-08 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė 8 mėn. laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime, t. y. 2020-05-06, nuo 2020-07-02 iki 2020-10-08 ir laikyta, jog jis yra atlikęs 2 mėnesius laisvės apribojimo bausmės. 2020-10-08 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi ištaisytas rašymo ir aritmetinis apsirikimas ir laikyta, kad J. R. yra atlikęs 6 mėnesius 16 dienų laisvės apribojimo bausmės,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

veikdami bendrininkų grupėje J. R., A. S., T. K., N. J. 2019-09-16 apie 15.30 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams - demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų J. R. provokavo konfliktą įžeidinėdamas ir žodžiu grasindamas bei stumdydamasis, sugriebęs K. K. už kaklo, sprando srityje ir palenkęs į apačią, nutempė jį ant greta buvusio žolyno, kur sudavė ne mažiau tris kartus kumščiu į galvos sritį K. K. ir parvertęs ant žemės, spyrė jam, tačiau K. K. išvengus spyrio ir atsistojus, sugriebęs K. K. už kaklo ir palenkęs žemyn, kumščiu sudavė vieną kartą į kairį šoną, taip sukeldamas K. K. fizinį skausmą, po to sugriebę R. J. už vilkėtų rūbų nutempė ant greta esančio žolyno, kur N. J. sudavė 1 kartą R. J. į nugarą, o T. K. spyrė koja R. J., tačiau R. J. pagavęs T. K. koją nustūmė jį nuo savęs, po ko N. J., T. K., A. S. bendrai sudavė R. J. kumščiais ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, ir ne mažiau 4 kartus į rankas, ir ne mažiau 2 kartus į abu šonus bei kojomis įspyrė nenustatytą skaičių kartų, tuo padarydami R. J. žaizdą viršugalvyje, kas sukėlė nežymų R. J. sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį R. J. ir K. K. bei šokiravo juos ir aplinkinius E. P., L. Ž., L. G. sukėlė jų pasipiktinimą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis N. J. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-16 draugai jam pasakė, kad jeigu R. (kuris yra dabar nukentėjusysis) pamatys, kad pasakytų. (duomenys neskelbtini) jis pamatė R., K. ir dar vieną vaikiną su mergina. Todėl jis skambino A. S. pasakyti kur jie stovi, tačiau A. S. neatsiliepė, todėl paskambino J. R. ir pasakė, kad prie laiptinės stovi R., bei paaiškino kurioje vietoje. Tada jis atsistojo dviem laiptinėmis toliau, nei kad stovėjo R. su savo draugais ir laukė savo draugų. Po kokių penkių minučių atėjo jo (kaltinamojo) draugai J. R., A. S., T. K. ir A.. Tada jie visi priėjo prie R., K., E. ir dar vieno vaikino, kurio nepažįsta. J. R. pradėjo aiškintis su K., pradžioje konfliktavo žodžiais, dėl konfliktų iš anksčiau, bet dėl ko tiksliai nežino. Daugiau niekas kaip ir nekonfliktavo, o T. aiškinosi su R., tik žodžiais. Tada galiausiai J. sugriebė K., atrodo už rūbų ir jį nusitempė tolyn į žolyną. R. buvo paėmęs K. už kaklo ir laikė po pažastimi. Ar sudavė jam smūgius, nematė. R. A. trenkė į veido sritį, jis nukrito ant žemės, tada mergina trenkė T., T. spyrė koja, T. koją pagavo, T. nuvirto, tada ant jo (N. J.) puolė. Jis mėgino trenkti kumščiais į veido sritį, jis (N. J.) pasilenkė, po to (N. J.) R. trenkė, tuo metu jam (N. J.) iš nugaros kažkas trenkė į pakaušį, nuo smūgio nukrito ant žemės, po to atsistojo ir tada jis (N. J.) porą kartų sutrenkė R.. Supranta pasielgęs blogai.

Kaltinamasis T. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-16 einant iš mokyklos prasilenkė su R., K. ir dar vienu jų draugu, kurio vardo nežino. Jam einant pro juos R., tyčia eidamas pro jį, į jį atsitrenkė su savo pečiu, galima sakyti kaip ir bandė jį išprovokuoti, tyčia jį užkliuvo ir atsisukęs šaukė jį vadindamas „triochla“, kas reiškia bailys.  Parėjęs namo persirengė ir išėjo į Sodų parkelį. Ten susitiko su J. R., A. S. ir A.. Paskambino N. J. ir pasakė, kad prie laiptinės (duomenys neskelbtini) yra K.. Susitarė visi susitikti. Jis (T. K.) papasakojo draugams, kad R. tyčia jį užkliuvo. Tada jie ėjo iš Sodų parkelio link (duomenys neskelbtini) namo, o N. ėjo link jų ir jie susitiko, netoli (duomenys neskelbtini) namo. Pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, antros laiptinės, stovi R., K., K. draugė E. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta, bet tai buvo tas pats vaikinas, kuris su R. ir K. buvo tuomet, kai R. į jį atsitrenkė. K. buvo prisikalbėjęs J. ir J. norėjo su juo išsiaiškinti. Jis (T. K.) klausė R., kodėl jį užkliudė, bet šis nieko neatsakė. J.. pasiūlė eiti K. išsiaiškinti, tai yra pasimušti, tačiau K. nesutiko. J. K. paėmė už rankos ir g nusitempė ant žolyno apie 10-15 metrų. J. savo ranka apkabino K. kaklą ir jį laikė, o K. muistėsi ir bandė ištrūkti. Jie visi stovėjo ir žiūrėjo. Staiga pamatė, kad A. sudavė smūgį R. ir A. nukrito. Tada prasidėjo muštynės. Jis (T. K.), A. S. ir N. J. puolė R..  Jis (T. K.) sudavė rankomis ir kojomis kelis smūgius R., tačiau jo koją pagavo. E. pasakė, kad iškvietė policiją, jie visi išsilakstė. Gailisi dėl padaryto, supranta netinkamai pasielgęs.

Kaltinamasis J. R. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodyta dieną buvo Sodų parkelyje su A. S., A.. Paskambino N. ir pasakė, kad prie laiptinės yra K.. Jam (J. R.) su K. reikėjo pasikalbėti, nes anksčiau kalbant telefonu su K. buvo apsipykę, K. jam siūlė „duoti į sprandą“  Ėjo su N., A., A., susitiko T. . Prie laiptinės stovėjo K., R. dar mergina E. ir dar vienas vaikinas. Jis (J. R.) su K. pradėjo kalbėti „jeigu kietas tai einame pasikalbėti“ jis nėjo. Todėl jam (J. R.) „užvirė kraujas“, sugriebė K. už sprando dešine ranka ir nusitempė ant žolyno, ką kiti darė, nematė, nes nežiūrėjo. K. pradėjo muistytis, jam (J. R.) sudavė apie du tris smūgius į galvą sritį ir jis nukrito ant žemės, spyrė, bet nepataikė. K. atsistojo. Jis (J. R.) jį sugriebė ir tempė į šoną, E. šaukė, kad iškvies policiją. Jis (J. R.) sušuko visiems, kad užtenka ir nuėjo. Gailisi dėl padaryto. Ikiteisminio tyrimo metu išvyko į Jungtinę Karalystę dirbti. Po to buvo karantinas, negalėjo grįžti. Sužinojęs, kad išduotas Europos arešto orderis nuėjo į policiją, ten jį sulaikė parai, po to iš sulaikymo paleido, uždėjo apykoję.

Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad po įvykio praėjo metai laiko, todėl visko gerai nepamena, nemoka sklandžiai papasakoti, prašė perskaityti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė: „įtarime nurodytu laiku, tikrai prisimena, kad buvo rugsėjo mėnuo. Jis tą dieną buvo su J. R., T. K., N. J., bei A. D., jam dabar 17 metų, jis niekur nesimoko šiuo metu, gyvena prie Pavasario mokyklos, tikslaus adreso nežino. Atsimena, kad tą dieną jie sužinojo, tiksliau J. R. ir T. K. sužinojo, kad prie kažkokio namo, lyg ir antros laiptinės, tikslaus adreso nežino, stovi K. K., su savo drauge E., R., bei dar buvo vienas vaikinas kurio nepažįsta. Tą dieną, kiek atsimena, N. J., paskambino J. R. ir pasakė, kur yra K. su savo draugais ir tada J. nusprendė, kad jam reikia nueiti ir išsiaiškinti su K. K., nes jie yra turėję anksčiau visokių konfliktų ir nesutarimų. Kiek jam yra žinoma, K. bei E. „mandravodavo“ prieš J., sakydavo, kad reikia viską išsiaiškinti, todėl tą dieną ir nusprendė visi ten nueiti. Dar atsimena, kad T. K., kaip tik sakė, kad jis tą dieną prasilenkė su R., o šis specialiai "išmetė rėmą" ir į jį atsitrenkė, todėl jie norėjo viską ir išsiaiškinti. Tai tada jie penkiese, tai yra jis, J. R., N. J., T. K. ir A. D. priėjo prie tos laiptinės kur stovėjo K. K., E., R. ir dar vienas vaikinas. Atsimena, kad žodinis konfliktas kilo tarp J. R. ir K. K., bei R. ir T. K.. Galiausiai J. pagriebė K. už sprando ir pasivedė kiek tai toliau, tada prie J. ir K. pradėjo eiti ir E., bei R. ir jam atrodo tas kitas vaikinas, todėl į tą pačią pusę ėje ir jie. Tada iš niekur nieko R. trenkė vieną smūgį iš kumščio A. D. į veidą ir jis nukrito ant žemės, pats A. niekam jokių smūgių nesudavė. R. atsisuko į T. K. pusę ir pradėjo mosikuoti rankomis, tačiau ar jis jam pataikė nežino, tačiau T. K. gindamasis spyrė R., bet R. pagavo T. koją ir T.  nuo savęs nustūmė. Tuomet N. J. puolė ant R., tiksliau iš rankų pradėjo į jį trankyti, tačiau kur galėjo kliūti nežino, ten viskas vyko labai greitai. Tada atsimena, kad vienas iš R. draugų, kurio vardo nežino, trenkė N. J. iš nugaros ir tada N. J. nuo R. atsitraukė ir ant to R. puolė jis, tiksliau jis R. iš kumščio trenkė į galvą, į viršugalvį, trenkė gal kokius tris kartus, tuo metu, kai jis jam trenkė, jis rankomis buvo užsidengęs veidą, dar paskui ir N. jam kokį kartą trenkė į galvą. Galvą R. trankė tik jis ir N. J.. Tada trankydamas galvą R. pajuto smūgį sau į galvą iš nugaros, atrodo, kad jam trenkė R. draugas, kurio nepažįsta. Po smūgio, kurį gavo nuo R., atsitraukė ir matė, kad R. rankomis yra užsidengęs galvą, bei dejuoja. J. R. pasakė, kad viskas, užtenka ir jie pasišalino. Pradžioje išėjo keturiese, o A. paliko, bet vėliau grįžo ir su juo susitiko. R. smūgius sudavė jis ir N. J., o ar trenkė R. T. tiksliai pasakyti negali, tik matė kaip T. bandė R. spirti, tačiau nežino ar pataikė, nes R. jo koją nuo savęs nustūmė. Kiek smūgių sudavė ir ar iš viso sudavė J. R. K. nežino, nes nematė. R. trenkė tik todėl, kad jis „atjungė“ A. ir puolė ant kitų jo draugų ir mano, kad jis juos būtų taip pat atjungęs, todėl norėjo juos užstoti ir apginti ir sudavė jam smūgius. Gailisi, kad sudavė smūgius R. į galvą. Ligonių kasai padarytą žalą atlygino visi trys: jis, N. J. ir T. K., sumokėjo po 19.18 eurų. (b. l. 54-55; 59, II tomas)

Teismo posėdyje kaltinamasis A. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad gailisi dėl padaryto.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).

Kaltinamųjų kaltę be jų prisipažinimo įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad 2019-09-16 apie 15 val., jis su draugais K. K., jo drauge E., pavardės nežino ir L. Ž. buvo Mažeikiuose prie (duomenys neskelbtini) namo, antros laiptinės įėjimo durų. Jiems besėdint pro šalį praėjo du vaikinai apie 17 metų amžiaus, vieną vaikiną žinojo iš matymo, tačiau jo nei vardo nei pavardės nežinojo, tik vėliau draugai sakė, kad tai buvo N. J., o kitas vardu L., jo pavardės nežino. Maždaug po 5 minučių minėti vaikinai nuo prekybos centro "Maxima" pusės grįžo atgal ir priėjo prie jų. Netrukus prie jų iš kitos pusės t.y. nuo Sodų pagrindinės mokyklos priėjo dar trys vaikinai, iš matymo pažinojo tik vieną vaikiną tai J. R.. N. J. atėjusiai trijulei ėmė sakyti, kad jie kabinėjasi prie jo ir jo draugo. Iš matymo žinomas J. R. pradėjo jiems keturiems t. y. jam, K. K., jo draugei ir L. Ž. grasinti, kad išsiveš juos "pasivažinėti". Tokius jo žodžius suprato kaip grasinimą su juo ir draugais susidoroti. J. R. pasiėmęs savo mobiliojo ryšio telefoną ėmė skambinti savo keliems draugams, kad jie atvažiuotų, tačiau kaip suprato niekas atvažiuoti nesutiko. Kadangi niekas neatvažiavo, J. R. pradėjo jam ir jo draugui K. K. siūlyti santykius išsiaiškinti ant žolyno. K. K. draugė E. dėl tokio J. R. elgesio supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. Po konflikto N. J. su jam nežinomu savo draugu paėmė jį už rūbų ir ėmė tempti nuo laiptinės link žolyno, kuris yra už automobilių stovėjimo aikštelės, o J. R. suėmęs K. K. už sprando taip pat jį vedėsi ant žolyno. Atėjus ant žolyno J. R. bandė K. K. parversti ant žemės, tačiau jam nepavyko. Jam bestovint prie jo priėjo aukštas apie 2 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo jaunuolis, kuris iš rankos kumščio jam vieną kartą sudavė smūgį į kairį šoną. Nuo smūgio patyrė fizinį skausmą. Skausmas kairiame šone tęsėsi apie pusę minutės laiko. Netrukus pajautė skausmą nugaros srityje, suprato, kad kažkas jam sudavė vieną smūgį į nugarą, atsisukęs pamatė, kad stovi N. J. ir jo draugas, todėl suprato, kad kažkuris iš jų jam smūgiavo į nugarą. Pamatė, kad visi trys N. J., tas už jį aukštesnis vaikinas ir N. draugas artinasi prie jo, todėl rankomis užsidengė veidą. Būdamas užsidengęs veidą nematė kas būtent iš vaikinų smūgiavo, tačiau smūgius jautė galvos srityje, buvo suduota nemažiau 5 kartų, į rankas nemažiau 3-4 kartų, į kairį šoną buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių. Po suduotų smūgių visi penki vaikinai nubėgo link Sodų pagrindinės mokyklos. Nuo suduotų smūgių jautė skausmą viršugalvyje ir skruostikaulyje, skausmas buvo intensyvus, todėl vakare teko gerti vaistus nuo skausmo. Po įvykio K. K. draugė paskambino į policiją ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi jam kraujavo iš galvos. Všį Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo diagnozuotas galvos sumušimas, buvo išleistas gydytis į namus. Prašo surasti jį sumušusius asmenis ir juos nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 43-45, I tomas). 2019-11-26 papildomos apklausos metu liudytojas R. J. parodė, kad pasakojo jam su draugais stovint prie Žemaitijos gatvėje esančio vieno iš namų, prie jų priėjo penki vaikinai, tiksliau jų iš viso buvo septyni, bet du iš jų iškart nuėjo į šoną ir prie jų nėjo. Visų pirma konfliktas kilo tarp jo draugo K. K. ir J. R.. Galiausiai J. R. suėmė už spardo K. K. ir jį nusitempė ant žolyno, jis ir J. R. keturi draugai ėjo jiems iš paskos,. E. ir L. tuo metu iš paskos J. R. ir K. nėjo, o pasiliko prie namo laiptinės. Tada pamatė, kad J. K. apvertė ant žemės ir suprato, kad bus kažkas negerai, pradėjo sakyti, kad jie baigtų ir ėjo link J. ir K., tuo metu jam vienas iš J. R. draugų, toks aukštas, apie dviejų metrų ūgio, jis jo nei vardo nei pavardės nežino, trenkė vieną smūgį į kairį šoną, o po to jis dar pajuto vieną smūgį į nugarą, o kai atsisuko, pamatė, kad jam už nugaros stovi N. J. ir dar vienas vaikinas, tačiau jis buvo šiek tiek toliau nei N., todėl į nugarą jam trenkė būtent N. J.. Po to N. smūgio atsitraukė šiek tiek toliau, bet tada link jo priėjo visi trys vaikinai, tai yra tas pats aukštas apie 2 metrų vaikinas, kuris pirmas sudavė smūgį jam į šoną, taip pat N. J. ir dar trečias vaikinas, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Kur liko ketvirtas vaikinas, kuris ėjo iš paskos, kai J. R. tempėsi K. K., pasakyti negali. Kai šie priėjo jo, jis rankomis užsidengė veidą, todėl nematė ar jį mušė trys ar tik du vaikinai, tačiau mano, kad tikrai mušė ne mažiau, kaip du vaikinai, nes vienu metu juto smūgius keliose vietose, todėl mano, kad tai darė mažiausiai du vaikinai. Tuo metu jam kliuvo ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį, ne mažiau, kaip 3 kartus jam kliuvo į rankas, tiksliau į dilbius, nes rankomis kaip jau sakė buvo užsidengęs veidą, ir patikslina, kad į abu šonus jam kliuvo smūgiai, į dešinį šoną ne mažiau kaip 2, o į kairį ne mažiau kaip 1 smūgis. Jam visi suduoti smūgiai buvo iš rankų, mano, kad iš kumščių. Tada tiesiog staiga viskas baigėsi, ir jie visi pabėgo. Jam atrodo, kad nubėgo jie visi penki. Kai viskas nurimo prie jo priėjo E. ir pasakė, kad jam iš galvos bėga kraujas, tačiau, kas ir kaip galvą praskėlė pasakyti tiksliai negali. Dėl sužalojimo kreipėsi į Mažeikių ligoninę, kur jam galvą susiuvo ir išleido namo. Tą vakarą gėrė vaistų nuo skausmo ir viskas. Daugiau niekur nebesikreipė, dar ant kairės rankos dilbio buvo nedidelė mėlynė, bet ji po poros dienų išnyko. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, dėl jam padarytos žalos, tačiau ieškinio nereikš, tik nori, kad jie suprastų, kad šitaip elgtis negalima ir būtų nubausti. Be to nematė kiek smūgių sudavė ir ar aplamai kokius nors smūgius sudavė J. R. K., nes tuo metu jį patį mušė ir jis nieko aplinkui nebematė. (b. l. 47-48, I tomas) 2020-02-04 papildomos apklausos metu liudytojas R. J. parodė, matė, kaip J. R. į žolyną tempė K., tačiau jis jį tempė vienas, šalia jų nieko daugiau nebuvo, na bent jau taip arti, kad dar kas nors galėtų trenkti K., bei atsimena, kad J. K. nusitempė ant žolyno, kur jį paguldė ant žemės, kas vyko toliau nebematė, nes tada jam į šoną trenkė aukštas vaikinas. Tačiau kol J. tempė K., niekas kitas K. į galvą trenkti negalėjo, nes tiesiog arti jų nieko nebuvo. (b. l. 49-50, I tomas)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. parodė, kad 2019-09-16 apie 15.30 val., kartu su savo draugais L. Ž., R. J. ir E. P. stovėjo prie Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, kalbėjosi. Tuomet matė, kad kiek toliau nuo jų, prie tvorelės stovi L., kurio pavardės nežino, vidutinio ūgio, apie 1.76 cm, jam 16 metų, jis yra E. klasiokas, Sodų vidurinėje mokykloje, 10 klasėje ir N. J., jam 17 metų, bei dar buvo keli asmenys, bet jų neįsidėmėjo. Paskui L. ir N. J. pro juos praėjo ir atsistojo dviem laiptinėmis toliau nei stovėjo jie. Neilgai trukus iš vienos pusės link jų pradėjo eiti J. R. su A. D. jam lyg ir 18 metų, jis aukštas, mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje, tokiais juodais, kiek ilgesniais garbanotais plaukais, bei A. S., bei jiems iš paskos parėjo ir T., kurio pavardės nežino, jam apie 16 metų, jis mokosi Sodų vidurinėje, taip pat yra E. klasiokas, o iš kitos pusės, nuo kitos laiptinės parėjo N. su L.. Tada jie visi šeši sustojo prie jų ir jis, bei R. J. pradėjo su jais kalbėtis. L. į jų pokalbius nesikišo visiškai, jis buvo įlindęs į savo telefoną. Iš priėjusių vaikinų labiausiai kalbėjo J. R. ir N. J.. L. greitai nuėjo prie kitos laiptinės ir nei į pokalbį, nei į konfliktą nesivėlė. Jie su jais pradžioje kalbėjosi, o paskui pradėjo konfliktuoti, nes N. J. ir J. R. rašinėjo E., o ji nenorėjo su jais bendrauti. Į jų konfliktą įsikišo ir E., pradėjo su jais ginčytis, galiausiai R. pradėjo stumdyti E., sakyti, kad nesikištų, o paskui A. D. jį suėmė už rankos ir nugaros ir bandė nusitempti į šoną, tačiau jis ištrūko iš jo ir prie jo priėjo J. R., sučiupo jį ir nusitempė į žolyną. Dar kol jis jį tempė, matė, kad prie R. J. eina A. D., tačiau kas toliau ten prie laiptinės įvyko nematė, nes R. jį buvo sučiupęs už kaklo ir palenkęs į apačią. Tada prie jo pasilenkusio dar kažkas pribėgo ir jam sudavė vieną smūgį į pakaušį, tačiau kas trenkė nežino, bet tikrai ne J. R., nes jis viena ranka laikė jį, o kitą jo ranką jis matė. Po to smūgio J. R. iš savo rankos kumščio ne mažiau kaip tris kartus trenkė jam į galvą, parvertė ant žemės, bandė spirti, bet nepataikė, tada jis atsistojo ir vėl jį paėmė už kaklo ir palenkė žemyn, bei iš savo rankos kumščio trenkė jam vieną kartą į kairį šoną, tada dar porą sekundžių jį palaikęs paleido. Tuo metu, kai jam buvo suduoti smūgiai, jis juto fizinį skausmą, tačiau skaudėjo tik tų smūgių metu, paskui nieko nejuto, nors prie kairės akies buvo nedidelė mėlynė. Kai J. R. jį paleido, jis pakėlė galvą bei išgirdo, kad kažkas šaukia "policija" ir dar spėjo pamatyti, kad prie R. J. stovi, tiksliau jį kaip ir užspaudę laiko, A. S., N. J. ir T., tada jau pamatė kad L. Ž. už rūbų sučiupo ir nuo R. nutempė N. J., ir dar bandė griebti kitą, tačiau nebespėjo, nes jie visi penki pabėgo. Jis pats nematė kaip R. kas nors mušė ir kiek, bei kas jam sudavė smūgių, nes tuo metu jį patį mušė J. R. ir jis sudavė smūgius tik jam, o R. kliuvo nuo visų trijų, tai yra N. J., A. S. ir T., kiek žino A. D. pradžioje konflikto pasišalino ir nieko nemušė. Dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė, vaistų taip pat negėrė, kaip jau sakė, jam buvo tik nedidelė mėlynė prie kairės akies, pretenzijų neturi, tik pasipiktino, kad jie taip elgėsi viešoje vietoje, kad juos užsipuolė. Nors šiaip gali pasakyti, kad jie prie jų priėjo todėl, kad N. J. norėjo su juo kažką išsiaiškinti, jis jam sakė, kad jis jam kažką skolingas, kad prisišnekėjo kažko ir tiesiog pasikvietęs draugus norėjo su juo išsiaiškinti. (b. l. 61-62, 63-64 I tomas)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Ž. parodė, kad su draugais E. P., K. K. ir R. J. buvo prie Žemaitijos gatvėje esančio vieno iš daugiabučių laiptinės, kuris tiksliai šiuo metu nurodyti negali. Jie su draugais stovėjo prie laiptinės ir kalbėjosi, bei juokavo, paskui pamatė, kad pro juos praėjo N. J. su savo draugu, kurio nepažįsta ir sustojo prie kitos to paties namo laiptinės. Paskui pastebėjo, kaip N. buvo nusivilkęs striukę, matėsi, kad kažką galvoja, vis tą striukę nusivilkdavo, po to vėl apsimaudavo, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio ir toliau stovėjo prie laiptinės. Neilgai trukus, gal parėjus 10-15 min, nuo Sodų mokyklos pusės, link jų atėjo J. R., A. S., T., kurio pavardės nežino ir dar vienas aukštas, smuklaus sudėjimo vaikinas, kurio nepažįsta. Ir prie jų priėjo ir N., o jo draugas su kuriuo jis buvo prie laiptinės, nuėjo prie kitos laiptinės ir ten atsisėdo, prie jų nėjo. Tada kai tik jie prie jų priėjo, J. R. iš kart pasiklausė, kuris K., matėsi, kad J. nori kažką su K. išsiaiškinti, tik nežino ką. Kaip suprato, K. su J. iš anksčiau turėjo kažkokių konfliktų, tačiau nežino kokių. J. visko klausinėjo, sakė kažką, bet jie praktiškai su jais net nekalbėjo tik K. atsakydavo trumpai. J. skambino savo draugams, kvietė juos ateiti, bet daugiau prie jų niekas neatėjo. Po to J. įsidėjo telefoną į kišenę ir pradėjo eiti link K., jis vis bandė K. paimti už rankos, kad galėtų nusitempti į žolyną, bet tarp jų vis atsistodavo E., todėl J. E. keletą kartų pastūmė, o galiausiai prie E. priėjo arba T., arba tas aukštasis vaikinas, kurio nepažįsta, ją suėmė už rankų ir laikė, kad netrukdytų J., o tada J. priėjo prie K. ir suėmęs jį už rankos nusitempė į žolyną. R. pradėjo iš lėto eiti link K. su J.. Tuo metu jis išsitraukė savo telefoną ir žadėjo skambinti policijai arba pradėti viską filmuoti, bet pakėlęs akis į viršų pamatė, kaip ant R. supuolė trys vaikinai: N. J., A. S. ir dar vienas, tiksliai pasakyti kuris negali, bet arba T., arba tas aukštas vaikinas. Jis tiesiog matė, kad R. stovi viduryje, o aplink jį stovi trys vaikinai ir jį muša rankomis, kuris tiksliai ir kiek smūgių sudavė negali pasakyti, tačiau tikrai smūgius sudavė visi trys. Tuo metu E. stovėjo prie laiptinės, nes ją kažkuris vienas laikė. O J. su K. buvo kiek toliau ir tuo metu lyg ir stumdėsi, ką tiksliai jie darė nematė, nes labiau žiūrėjo į R. ir pamatęs, kad jį muša trise bėgo jam padėti. Pribėgęs rankomis nustūmė N. J., jis nukrito ant žemės ir tuo metu pamatė, kad ir E. bėga link K. ir šaukia "Policija". Tada pamatė, kad R. iš galvos bėga kraujas, jis priėjo prie R., ką E. veikė prie K. su J. nematė, nes stengėsi padėti R.. K. taip pat niekuo nesiskundė, ant jo sužalojimų jokių nesimatė, ar jam J. sudavė kokius nors smūgius nematė. Jam pačiam jokių smūgių niekas nesudavė. Jį labiausiai papiktino J. R. elgesys, jis ir elgėsi įžūliai ir muštynes būtent jis pradėjo. Jam nepriimtinas toks elgesys ir mano, kad muštis viešoje vietoje ir šiaip aplamai nėra priimtina (b. l. 77-78, 79-80, I tomas) 2020-02-10 papildomos apklausos metu liudytojas L. Ž. parodė, kad K. K. į žolyną nusitempė J. R., vienas pats. Nematė, kad jam kas nors būtų padėjęs ir kai J. nusitempė K. ant žolyno jie ten buvo dviese, kiek atokiau nuo visų kitų ir niekas kitas K. trenkti, be J., negalėjo, nes daugiau niekas prie jų nebuvo priėję. R. į žolyną niekas netempė, jis pats nuėjo į žolyną, kad padėtų K.. Kas pirmas trenkė R. nematė, taip pat nematė ar R. kam nors trenkė. Taip pat nematė, kad kas nors būtų nuvirtęs ant žemės ir gulėjęs. Jis matė, kad prie R. tikrai buvo A. S., N. J. ir dar vienas asmuo, tik kas tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Gerai atsimena, kad kai jis nuo R. patraukė N. J., prie R. liko A. S. ir dar vienas vaikinas, tik negali įvardinti kuris, neatsimena. Po įvykio R. iš galvos bėgo kraujas, o ar kraujas bėgo dar kam nors negali pasakyti, nematė. (b. l. 81-82, I tomas)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, kad tikslios dienos ir laiko neprisimena, tačiau vieną dieną, ji, R. J., L. Ž. ir K. K. buvo prie daugiabučio namo, esančio Žemaitijos gatvėje, antros laiptinės, kiek toliau, gal už dviejų laiptinių prie to paties namo buvo N. J. ir L. G.. Maždaug po 5 minučių prie jų priėjo, nuo Vyturio pradinės mokyklos pusės, J. R. su A. D., kuriam 17 metų, A. S. ir T. K., kuriam 16 metų, bei nuo laiptinės prie jų priėjo N. J., o L. prie jų nėjo, jis atėjo viena laiptine arčiau, atsisėdo ir žiūrėjo. Kai priėjo J., jis pradėjo kalbėtis su R.. O paskui J. pradėjo eiti prie K.. T. J. pradėjo sakyti K., kad eitų ant žolyno, tačiau ji atsistojo tarp jų ir niekur eiti K. neleido. J. pradėjo ją pravardžiuoti, sakė K., kad neklausytų "bobos", tai yra jos. K. aplamai nelabai kalbėjosi su jais. T. J. vis siuntė kažką iš su juo buvusių vaikinų, kad nutemptų K. į žolyną, bet ji niekam neleido, todėl J. sugalvojo, kad reikia ją palaikyti. Tada prie jos priėjo J. ir dar kažkas, kas tiksliai negali pasakyti ir ją laikė už rankų, o K. kažkas nutempė į žolyną, kas K. tempė nepastebėjo. Paskui J. nuėjo prie K., o ją laikė kažkas kitas, tačiau kas tiksliai neatsimena. Kai išsilaisvino nuėjo prie K., kuris gulėjo ant žemės, o J. bandė jį daužyti, spardė su kojomis, daužė rankomis, ji bandė J. nutempti nuo K., šaukė, kad paskambins policijai, bandė traukti J. į šoną. Kur ir kiek kartų konkrečiai J. trenkė K. pasakyti negali. Kur ir ką veikė kiti asmenys, tuo metu, kai J. mušė K., pasakyti negali, nepastebėjo, ji visą laiką žiūrėjo tik kur yra K. ir kas vyko aplinkui nelabai matė. Matė, kad R. galva buvo praskelta, tačiau kaip tai įvyko nurodyti negali, nes nepastebėjo. Tuo metu, kai jie pradėjo muštis sustresavo, išsigando. (b. l. 86-87, I tomas)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. G. parodė, kad tikslios dienos ir mėnesio neprisimena, bet žino, kad buvo ruduo. Jis apie 14.00 - 15.00 val., su savo draugu A. ėjo iš Sodų mokyklos takeliu link (duomenys neskelbtini) namo. Priartėjus prie namo matė, kad takelio gale, maždaug už kokių 50 metrų nuo jų, kažkas vyksta, buvo daug žmonių. Priėjus pamatė, kad J. R. smaugia K. K., tai yra J. savo ranka buvo apglėbęs K. K. kaklą. Prie J. su K. buvo dar keturi asmenys, tai yra E. P., E. draugas, kurio nepažįsta ir apibūdinti negali, nes neprisimena kaip jis atrodė, N. J. ir A. S.. Jie visi tiesiog stovėjo netoliese prie J. R. ir K. K., tačiau nieko nedarė. Kad J. R. būtų trenkęs K. K. nematė. Jie su A. prie jų nesustojo, tiesiog praėjo ir atsisėdo prie trečios namo laiptinės ir viską stebėjo, tai visi tie asmenys jiems liko panašiai už kokių 20 ar tai 30 metrų. Dar netoliese nuo J. su K. stovėjo ir T. K. bei A., kurio pavardės nežino, bet jis yra labai aukštas. Jie stovėjo už kokių 10 metrų nuo visų kitų, šiek tiek toliau nei E. ir visi kiti. Prie antros laiptinės taip pat buvo keli asmenys, gal du ar tai trys, jis tiksliai neprisimena, kai nuo antros laiptinės, link A. pradėjo eiti aukštas, didelis šviesiais plaukais vaikinas, tuo metu A. stovėjo sukryžiavęs rankas, priekyje, bei buvo pasukęs galvą į šoną, nes stebėjo J. su K.. O tada aukštas, šviesių plaukų vaikinas prie jo priėjo, A. į jį atsisuko ir gavo vieną smūgį į veidą, tai yra tas aukštas stambus vaikinas, trenkė A.. Nuo smūgio A. nukrito ant žemės ir atsijungė, neteko sąmonės ir neatsikėlė, gulėjo ant žemės, niekam smūgių nesudavė. Po to ant aukšto šviesių plaukų vaikino pradėjo pulti T. K., jis aukštam, šviesių plaukų, vaikinui spyrė iš kojos, bet vaikinas jo koją pagavo, po ko pribėgo A. S. ir įtrenkė aukštam šviesiam vaikinui su ranka į galvą ir jis paleido T. K. koją, po ko T. jam vieną kartą trenkė iš rankos į galvą ir tada prie jo pribėgo E. draugas, kuris stovėjo su E. prie J. R. ir K. K., ir įtrenkė A. S. į galvą, tai Tuomet N. J. trenkė aukštam šviesiam vaikinui į veidą iš rankos, po ko jis nukrito ant žemės ir jį pradėjo spardyti N. J. ir A. S.. Kiek tiksliai kartų spyrė ir kur pataikė pasakyti negali. T. K. tuo metu buvo nuo jų atsitraukęs, jis sudavė aukštam vaikinui tik vieną smūgį. K. E. pradėjo šaukti Policija, T. K., N. J., A. S. ir J. R. nubėgo į kitą pusę. (b. l. 91-92, I tomas)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad tikslios datos neatsimena, panašiai 2019 metų rugsėjo - lapkričio mėnesį. Tą dieną jis kartu su L., kurio pavardės nežino, ėjo iš mokyklos po pamokų, apie 15.00 val., link L. namų, tikslaus jo namo Žemaitijos gatvėje. Eidami pamatė, kad prie dar kito šalimais esančio daugiabučio vidurinės laiptinės, stovi labai daug vaikinų, apie šešis ar septynis, kurių nepažįsta. Tarp jų buvo ir viena mergina, kurios vardas E.. Tada jie su L. pro juos praėjo ir sustojo prie sekančios laiptinės, to paties namo prie kurio ir buvo susirinkę daug tų vaikinų ir E.. Jie atsistojo ir stebėjo kas bus ir po maždaug 5 - 10 minučių ten buvę vaikinai pradėjo pyktis, rietis, tai yra šaukti vienas ant kito. Vienas toks bandė iškviesti kitą muštis. Tas kitas nesutiko ir tada tas, kuris kvietė muštis, tą kitą vaikiną, kuris nesutiko tiesiog ištempė nuo laiptinės šiek tiek toliau, suėmęs už rankos. Tempiamas vaikinas priešinosi, bet galiausiai tas vaikinas vis tiek išsitempė tą kuriam siūlė muštis ir nusitempęs trenkė jam vieną kartą iš rankos į veidą, į nosį tiksliau. Kai nusitempė minėtą vaikiną, kitas vaikinas šviesiais plaukais ėjo padėti, tam nutemptam vaikinui, bet jį kažkas laikė vienas ar du vaikinai ir bandė jį nuversti. Aukštas vaikinas gavo į galvą nuo dar kito vaikino, tik vieną kartą, kai jam praskėlė galvą. E. to įvykio metu bandė visus skirti, šaukė, kad baigtų muštis. E. paskambino policijai ir greitajai kartu ir jie išgirdę visi pabėgo. Jam toks elgesys tikrai yra nepriimtinas. (b. l. 96-97, I tomas)

Ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas A. D. S. parodė, kad tikslios dienos ir laiko neprisimena, tačiau atsimena, kad buvo ruduo, 2019 metų, gal rugsėjo mėnuo. Jis tą dieną apie pietus, žino, kad buvo tada dar pakankamai šviesu su savo draugais A. S. ir J. R. buvo Sodų parkelyje, kai A. S. paskambino T. K. ir pasakė, kad jis su tokiu R. nepasidalino kelio. Tačiau jie tada visi trys tiesiog nuėjo prie vieno daugiabučio, esančio Žemaitijos gatvėje, koks ten tiksliai adresas nežino, tačiau jis yra netoli Žemaitijos gatvėje esančio prekybos centro Maxima. Jiems trims atėjus prie minėto namo, susitiko T. K. ir N. J.. Taip pat matė, kad prie vienos iš laiptinių stovi E. P. su savo draugu K. bei dar du vaikinai. Vienas jų buvo aukštas, stambokas, šviesiais plaukais, kaip vėliau sužinojo jis yra vardu R., tačiau to įvykio metu jis jį matė pirmą kartą. Tada jie visi penki, tai yra jis, N. J., T. K., J. R. ir A. S. nuėjo prie tos laiptinės, kur stovėjo E. su savo trim draugais. Kai tik jie prie jų priėjo, J. R. pradėjo konfliktuoti su K., kodėl, jie pykosi pasakyti negali. Tačiau po kurio laiko J. R. pradėjo bandyti tempti K. į žolyną, buvo K. suėmęs už rankų ir tempė į žolyną, sakė eiti išsiaiškinti, tačiau K. eiti nenorėjo, priešinosi. Galiausiai J. R. K. nusitempė į žolyną, kiek atsimena paėmęs jį už rankos išsitempė, o paskui viena savo ranka apsikabino K. per spandą, o kitos rankos kumščiu trankė K. K. į šoną. Ar K. bandė trenkti atgal J. negali pasakyti. Kai J. nusitempė K., jis nuėjo paskui juos, su juo kartu paskui J. R. ir K. ėjo ir A. S., N. J. ir T. K.. Jis į K. ir J. žiūrėjo iš arčiausiai, tai yra stovėjo kokių 2 metrų atstumu nuo jų, atsimena, kad savo rankas buvo susikišęs į kišenes, ant galvos užsidėjęs kapišoną, todėl kas vyksta šonuose nelabai matė. Kiek toliau jam iš šono stovėjo T. K., o dar šiek tiek toliau A. S. ir N. J.. Kai J. R. nusitempė K., jis iš kart išėjo paskui juos, todėl tiksliai pasakyti kur liko E. ir du jos draugai, tai yra tas R. ir dar vienas vaikinas pasakyti negali. Kiek jis stebėjo J. R. ir K., prie jų daugiau niekas nebuvo priėjęs, jie ten aiškinosi dviese. Kiek matė, tai J. K. trenkė mažiausiai tris kartus į šoną. Dar tuo metu, kai J. R. tempėsi K. į tą žolyną ir paskui, kai jau pradėjo jį mušti, jis visą laiką girdėjo, kaip E. šaukia, kad jie ramintųsi, kad ji kvies policiją. Paskui pajuto smūgį į veidą, kas jam trenkė pasakyti negali, pats nematė, tiesiog stovėjo. Kliuvo į nosį ir lūpą, bei nuo to smūgio aukštielninkas nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, ir kas vyko toliau nieko nematė. Kodėl jam trenkė pasakyti negali, jis pats tikrai niekam nieko nedarė, jokių smūgių nesudavė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Kai atsipeikėjo nuėjo už namo matė, kad ant to žolyno, kur viskas vyko, stovi E., K., R. ir dar tas vienas jų draugas. Matė, kad R. galva buvo kruvina, tačiau kas jam nutiko paaiškinti negali. Jis į medikus nesikreipė, viskas sugijo savaime per keletą dienų, jokių pretenzijų niekam neturi. (b. l. 102-103, I tomas)????

2019-09-16 policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas informacinis pranešimas, kad kieme ką tik buvo muštynės. Jaunuoliui 18 m. kraujuoja galva. Buvo 4 - 5 asmenys, pasišalino, asmenys pažįstami. (b. l. 8-11, I tomas)

2019-09-16 tarnybiniame pranešime, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019-09-16 apie 15.30 val., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams t. y. adresu Mažeikiuose Žemaitijos g. prie namo (duomenys neskelbtini) antrosios laiptinės, trys iš matymo pažįstami asmenys sumušė R. J., kuriam VšĮ Mažeikių ligoninėje diagnozuotas galvos sumušimas, visas įvykis vyko R. J. draugų akivaizdoje, dėl ko jiems tai sukėlė pasipiktinimą. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, įtariamieji asmenys nustatinėjami. (b. l. 20-26, I tomas)

2019-09-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje prie (duomenys neskelbtini) antros laiptinės nesimato muštynių požymių. (b. l. 29-32, I tomas)

2019-09-17 protokole - pareiškime užfiksuota, kad R. J. pranešė, jog 20219-09-16 apie 15 val., Mažeikių m., prie (duomenys neskelbtini)  namo buvo sumuštas, patyrė fizinį skausmą, kraujavo iš galvos, dėl ko kreipėsi į medikus, kur buvo diagnozuotas galvos sumušimas. /1 t., b.l. 37-39/

2019-11-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. J. atpažino T. K., kaip asmenį, dėl kurio suduotų smūgių nėra tikras. ( I tomas, b.l. 105-107)

2020-02-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. J. atpažino N. J., kuris trenkė jam į nugarą, o paskui sudavė ir daugiau smūgių. ( I tomas, b. l. 120-125)

2020-02-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. J. atpažino J. R., kuris mušė K. K.. (1 t., b.l. 134-139)

2020-01-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad K. K. atpažino T. K., kuris buvo įvykio metu, kai jį sumušė bei matė, kaip T. K. su N. J., A. S. laikė R. J. prispaudę prie skalbinių stulpo. (1 t., b.l. 140-144)

2020-02-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. G. atpažino R. J., kurį mušė T. K., A. S. ir N. J..(1 t., b.l. 161-166)

Specialisto išvadoje Nr. G1416/2019(04) užfiksuota, kad R. J. padarytas sužalojimas: žaizda viršugalvyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto jvykio aplinkybėmis ir laiku. R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 190)

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaR. tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Padarinių atžvilgiu asmens tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Visi kaltinamieji nurodė, kad ėjo susitikti su nukentėjusiuoju K. K., nes J. R. norėjo su juo pasikalbėti, nukentėjusiajam nesuteikus eiti išsiaiškinti, kaltinamasis J. R. jį sugriebė ir nutempė ant žolyno, kadangi jam „užvirė kraujas“, sudavė nukentėjusiajam smūgius. Iš tokių kaltinamojo veiksmų akivaizdu, kad jis taip demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, „užvirus kraujui“, t. y., iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nors visi kaltinamieji nurodo, kad jie nesitarė smurtauti prieš nukentėjusiuosius, tačiau jų objektyvūs veiksmai rodo, kad veikė bendrininkų grupėje: J. R. jėga nutempus K. K. ant žolyno, kiti kaltinamieji taip pat nuėjo ir J. R. mušant nukentėjusįjį stovėjo šalia. Savo buvimu šalia smurtaujančio J. R. kiti kaltinamieji tiek nukentėjusiajam K. K., tiek kitiems su juo buvusiems asmenims sudarė grėsmę ir suvokimą, kad kaltinamieji veikia kartu. Po to N. J., A. S. ir T. K. sugriebę R. J. už vilkėtų rūbų nutempė ant greta esančio žolyno, kur N. J. sudavė 1 kartą R. J. į nugarą, o T. K. spyrė koja R. J., tačiau R. J. pagavęs T. K. koją nustūmė jį nuo savęs, po ko N. J., T. K., A. S. bendrai sudavė smūgius R. J. kumščiais ir kojomis.

Ikiteisminio tyrimo metu visų kaltinamųjų veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį.

Spęsdamas dėl bausmių kaltinamiesiems teismas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkų asmenybes; kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis) bei į nepilnamečių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nurodytus BK 80 straipsnyje.

Kaltinamieji atlygino teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, nukentėjusieji neprašo žalos atlyginti; nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia iš chuliganiškų paskatų.

Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti atsakomybė aplinkybė yra ta, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. J. nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą, tačiau jis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu 2020-03-19 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. BK 38 straipsnio pagrindu 2020-03-12 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Šios nusikalstamos veikos padarytos po veikos prieš nukentėjusiuosius R. J. ir K. K.. Ši aplinkybė rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, nes po veikos, dėl kurios yra teisiamas šioje byloje, jis gera valia nusikalstamų veiksmų nenutraukė, kol nebuvo nustatyta, jog jis padarė nusikaltimus ir įteikti pranešimai apie įtarimus dėl įvykdytų nusikaltimų. Todėl ši aplinkybė, kad kaltinamasis padarė kelis nusikaltimus, neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, nors nusikaltimą padarė ir būdamas nepilnamečiu. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad  asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. N. J. yra kaltinamas padaręs 1 nesunkų tyčinį nusikaltimą ir teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė viešieji darbai, nustatant šios bausmės dydį mažesnį nei bausmės vidurkis. Kaltinamasis prisipažino kaltu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti atsakomybė aplinkybė yra ta, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). T. K., būdamas nepilnamečiu, pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra trys būtinosios sąlygos, numatytos BK 93 straipsnyje.  Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nepadarė kitų nusikalstamų veikų, mokosi, bei įvertinus visas kitas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamąjį T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus tai, T. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutrauktina, jam taikytina auklėjamojo poveikio priemonė.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti atsakomybė aplinkybė yra ta, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikaltimo padarymo metu jis buvo neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbo. Šiuo metu jis jau yra teistas 2020-10-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2019-07-24 padarytą veiką. Taip pat teisme nagrinėjama byla dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pasislėpė, išvyko į užsienį, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis šioje byloje yra suimtas nuo 2020-07-02. Kadangi iki nusikaltimo šioje byloje padarymo kaltinamasis nebuvo teistas, jam skirtina vidutinė pagal griežtumą iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Atsižvelgus į tai, kad yra viena atsakomybė lengvinanti ir viena atsakomybė sunkinanti aplinkybė, bei į tai, kad J. R. savo veiksmais inicijavo nusikaltimą, jam bausmės terminas nustatytinas ilgesnis už vidurkį. Kaltinamasis prisipažino kaltu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis su 2020-10-08 nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime: 2020-05-06, nuo 2020-07-02 iki 2020-12-14. Kaltinamajam kardomoji priemonė suėmimas panaikintina ir jis paleistinas iš suėmimo nuosprendžio paskelbimo dieną. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2019-10-11 prokurorės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ( 3 t., 13-15 b. l.). Ši kardomoji priemonė nebuvo nei panaikinta, nei pakeista, ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti atsakomybė aplinkybė yra ta, kad  baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  A. S. būdamas nepilnamečiu, pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra trys būtinosios sąlygos, numatytos BK 93 straipsnyje. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nepadarė kitų nusikalstamų veikų, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, bei įvertinus visas kitas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamąjį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus tai, A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutrauktina, jam taikytina auklėjamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-02-17 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,53 Eur civilinį ieškinį (b. l. 194-200, I tomas), 2020-07-09 Šiaulių teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, kadangi visa žala Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiajam R. J. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų 2020-07-03 buvo atlyginta (2 tomas, b. l. 1-2).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie J. R. suteiktos teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 400,49 Eur. Kaltinamajam buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, jam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą (BPK 51 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis yra suimtas virš 5 mėnesių, turto ir pajamų neturi, todėl, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo neišieškotinos.

Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti N. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje  ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (valandų) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. J. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taikant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BPK 235 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, T. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taikant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BPK 235 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Pripažinti J. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nubausti 1 (vienerių) metų  6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti sumažintą bausmę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-10-08  nuosprendžiu paskirta bausme ir J. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams  5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-10-08 nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę J. R. įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime, t. y. 2020-05-06, nuo 2020-07-02 iki 2020-12-14 ir laikyti, jog jis yra atlikęs 11 (vienuolika) mėnesių 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – suėmimą J. R. panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y., 2020-12-14.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios J. R. palikti 2019-10-11 prokurorės Olgos Alibajevos nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).

Priimti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti J. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                             Silva Plungienė