Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-18-697/2021

                                               Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00225-2020-2

                                               Procesinio sprendimo kategorija 16.19.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. (V. D.) atstovo advokato Viktoro Dovidaičio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1500 Eur bauda už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintas Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisykles (toliau – ir Taisyklės), 2020 m. liepos 28 d. 23.20 val. atvyko į Šalčininkų kelio postą, esantį Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k., Kazachstano vežėjui N. I., S. A. priklausančiu vilkiku DAF FT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe DROMECH (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos.

2.       Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. įgalioto atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinis skundas netenkintas.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 450 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo V. D. nutraukti. Pareiškėjas nurodo:

4.1.        Priimant teismų sprendimus buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. V. D. veiksmuose nebuvo ANK 450 straipsnio 3 dalyje ir (ar) 2 dalyje nurodytų sudėčių, kadangi: 1) nei vilkike, nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo gabenama, o jo vairuojamas vilkikas su puspriekabe važiavo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaip transporto priemonės, kurios buvo registruotos Europos Sąjungoje, o ne krovinys, kaip nurodyta teismų sprendimuose; 2) pagal ANK 450 straipsnį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik asmeniui, kuris turėjo gauti nutarime nurodytą leidimą. Teismai nenustatė, kad būtent V. D. turėjo gauti leidimą. Jis nėra vežėjas, jis yra vairuotojas, fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį. Leidimą kroviniui, jei būtų vykęs tarptautinis krovinio pervežimas, turi gauti vežėjas.

4.2.        Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Kaip ANK 450 straipsnio 2 dalyje (3 dalyje) nurodytas administracinis nusižengimas kvalifikuojamas krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, t. y. ne bet koks kelių transporto priemonės judėjimas Lietuvos Respublikos ir kitų šalių teritorija, bet toks, kuris atitinka visus šiuos kriterijus: kelių transporto priemone vežamas krovinys; krovinys vežamas tarptautiniu maršrutu, įskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją; tokiam krovinio gabenimui reikalingas leidimas, kurį išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių 7 ir 8 punktai).

4.3.        Skundžiamos nutarties argumentas, kad pati transporto priemonė yra krovinys, neatitinka teisinio reglamentavimo, nes krovinių tarptautinį pervežimą reglamentuojantys dokumentai nurodo, kad kelių transporto priemonės judėjimas be krovinio nėra krovinių pervežimas (Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2BE-264 patvirtintas Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis paskirstymo, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas, Tarptautinio transporto forumo Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos, leidimų naudotojo vadovas). Sprendžiant krovinio ir transporto priemonės atribojimo klausimus, būtina atsižvelgti į tarptautiniuose teisės aktuose, kurie ratifikuoti Lietuvos Respublikos, nurodytas sąvokas. CMR Konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „taikant šią Konvenciją terminą „transporto priemonė“ – automobilius, automobilius-vilkikus, priekabas ir puspriekabes – suprantame taip, kaip jie apibrėžti 1949 m. rugsėjo 19 d. Kelių eismo konvencijos 4 skyriuje“. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad motorinė transporto priemonė yra bet kokia transporto priemonė, kuri paprastai naudojama žmonėms ar kroviniams vežti keliais, išskyrus bėgines arba prie elektros laidų prijungtas transporto priemones, o priekaba – tai transporto priemonė, kurią tempia motorinė transporto priemonė. Analogiškai krovininio automobilio, priekabos ir puspriekabės sąvokos apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 7–9 punktuose. V. D. vairavo sunkvežimį, kuris tempė puspriekabės cisterną, taigi, šios transporto priemonės visiškai atitinka 1949 m. Konvencijoje ir Kelių transporto kodekse pateiktus jų apibrėžimus.

4.4        Neteisingi nutarties argumentai, kuriais transporto priemonė prilyginta krovinio gabenimui, nes V. D., vykdamas tarptautiniu maršrutu, vadovaudamasis Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių 18.7 puntu, privalomai įrašė transporto priemonės markę ir valstybinį numerį. Krovinio pavadinimas, kiekis, svoris nenurodyti, nes paties krovinio nebuvo. Nutartyje nepagrįstai remiamasi 2020 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2020 m. liepos 21 d. sąskaita, kad vilkikas ir puspriekabė buvo nupirkti ir gabenami kaip kroviniai į Kazachstano Respubliką. Sutarties dalykas buvo transporto priemonės, todėl jų, kaip transporto priemonių, teisinis statusas liko toks pat, ir kroviniais jos netapo. Iš dalies su tokia pozicija teismas sutiko nutartyje nurodydamas, kad nei sunkvežimis, nei puspriekabė neatitinka krovinių vežimo apibrėžimo.

4.5.        Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių 21 punkte nurodyta, kad krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja tarpvalstybiniai susitarimai. 1993 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau – Susitarimas) nustato teisinį reguliavimą atliekant reguliarius ir nereguliarius keleivių ir krovinių vežiojimus autotransporto priemonėmis tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis. Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kroviniai tarp abiejų šalių ar tranzitu vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus“; 2 dalyje nustatyta, kad atskiras leidimas išduodamas būtent „krovinio vežimui“. Taigi, Susitarime nėra nurodyta galimybė taikyti ribojimus (leidimus) judėti kelių transporto priemonėms be krovinio, vykstant per Lietuvos Respublikos teritoriją, po to per trečiąsias šalis į Kazachstano Respubliką.

4.6.        Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės ir Susitarimas nenustato galimybės leidimus gauti fiziniam asmeniui, kuris nėra vežėjas, o dirba pagal darbo sutartį. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius vežimus pildymo taisyklių (toliau – Leidimų pildymo taisyklės) 6 punkte nustatyta vairuotojo pareiga tinkamai užpildyti jau gauto leidimo skiltis, nurodant vežėją, adresą ir kt. V. D. buvo tik transporto priemonės vairuotojas, o pagal Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisykles leidimą kroviniui, jeigu jis būtų gabenamas, turėjo gauti vežėjas, t. y. subjektas, kuriam priklauso vairuotos transporto priemonės, ar jam įsipareigojęs jas pervežti nuosavomis transporto priemonėmis asmuo ir tai daręs vežėjas, jau turintis bendrą tos valstybės licenciją vykdyti krovinių pervežimo veiklą. Jei teismas laikė, kad pareiškėjo vairuotos transporto priemonės yra kartu ir kroviniai, tai administracinei atsakomybei taikyti buvo svarbu nustatyti vežėjus. V. D. nėra vežėjas ir jam administracinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes jis nėra ANK 450 straipsnio 2 dalyje (3 dalyje) nurodytos nusižengimo sudėties subjektas.

4.7.        Teismų sprendimai yra neteisėti ir dėl esminio proceso teisės pažeidimo. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę. V. D. surašytas protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o nutarimas pripažinti V. D. kaltu dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 450 straipsnio 3 dalyje, padarymo – ir ANK 636 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Iš protokolo ir nutarimo nėra aišku, kokias būtent Taisyklių nuostatas pažeidė V. D. ir dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nutarime yra nuoroda į Taisyklių pažeidimą, taigi teismas pripažino, kad ANK 450 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, tačiau nuoroda dėl Taisyklių pažeidimo yra nekonkreti ir apsunkinanti pareiškėjo gynybą nuo kaltinimo.

4.8.        Leidimų pildymo taisyklių 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu, t. y. nustatytos trys savarankiškos sudėtys, kai, vykdant tarptautinį krovinių vežimą, reikalingas atitinkamas leidimas ir nesilaikant bent vieno iš nurodytų reikalavimų gali kilti atsakomybė pagal ANK 450 straipsnį. Leidimų pildymo taisyklių pažeidimas nei protokole, nei nutarime nenurodytas, yra tik bendro pobūdžio teiginys, kad pažeistos Taisyklės, tačiau kokia buvo padaryta veika – veikimas ar neveikimas, liko neaišku.

4.9.        Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, dėl to netinkamai taikė nusižengimo sudėtį nustatančias teisės normas, nurodydamas pažeistus teisės aktus, kurie iš tikrųjų nebuvo pažeisti ir negalėjo būti pažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

5.       Vilniaus teritorinės muitinės direktorė Dovilė Kraulaidienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti pareiškėjo prašymo ir palikti nutarimą ir nutartį nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

5.1.        Teismų nutarimas ir nutartis yra teisėti, pagrįsti, o juos priimant nebuvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai. Administracinio nusižengimo protokolas V. D. surašytas už tai, kad jis neturėjo leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, tai yra vykdė tarptautinį krovinių vežimą be leidimo. Nors administracinio nusižengimo protokole nėra aiškiai nurodyta, kokį krovinį gabeno V. D., tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu. Argumentai, kad V. D. nesuprato kaltinimo esmės bei turinio ir tai pažeidė jo teisę į gynybą, yra deklaratyvūs. V. D. ne pirmą kartą surašomas administracinio nusižengimo protokolas už analogišką nusižengimą, taigi jo esmė, net ir nevisiškai tinkamai surašius protokolą, jam turėtų būti aiški. Administracinio nusižengimo protokolas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, kaltinimas suformuluotas aiškiai, tai sudarė galimybes gintis nuo pateikto kaltinimo.

5.2.        Aplinkybė, kad vilkike ir puspriekabėje jokių krovinių nebuvo gabenama, šios transporto priemonės važiavo tuščios, neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nevyko krovinių vežimas. Iš CMR važtaraščių matyti, kad vilkikas ir puspriekabė yra įvardijami kaip kroviniai, o CMR važtaraščiai yra pildomi tik kroviniams, kurie gabenami už atlygį. CMR važtaraščiai nėra pildomi daiktams, transporto priemonėms, kurie nėra kroviniai. Tokio tipo transporto priemonės yra perkamos ne asmeniniais, o būtent verslo tikslais, be to, vežėjas yra juridinis asmuo. Teismai teisingai nusprendė, kad vilkikas ir puspriekabė buvo nupirkti ir gabenami į Kazachstano Respubliką kaip kroviniai.

5.3.        Nesutiktina, kad V. D. neturėtų galimybės gauti leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais. V. D. yra vairuotojas, dirbantis įmonėje, kuri dokumentuose yra nurodyta kaip vežėja, todėl jis, kaip vežėjos atstovas, turėjo įsitikinti, ar turi visus kroviniui vežti reikalingus dokumentus.

5.4.        ANK 450 straipsnio dispozicijoje nėra nuorodų į kitus teisės aktus, todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad, be ANK 450 straipsnio 3 dalies, administracinio nusižengimo protokole turėjo būti nurodyta konkreti Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių nuostata (dalis ar punktas), kurios reikalavimai yra pažeisti, ir kad jos nenurodžius administracinio nusižengimo protokole V. D. nepagrįstai suvaržyta teisė į gynybą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio prašymas netenkintinas.

        Dėl ANK 450 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

7.       ANK 450 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų požymių. Minėto straipsnio antroji dalis nustato atsakomybę už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu, o trečioji dalis – kai aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

8.       Apylinkės teismo nutarimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintas Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisykles, 2020 m. liepos 28 d. 23.20 val. atvyko į Šalčininkų kelio postą, esantį Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k., Kazachstano vežėjui N. I., S. A. priklausančiu vilkiku DAF FT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe DROMECH (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos. 

9.       Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad buvo pažeista V. D. teisė į gynybą, nes jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitiko ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuris nustato, jog administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pateiktame prašyme atnaujinti bylą teigiama, kad pabrėžiami administracinio nusižengimo protokolo turinio reikalavimai, susiję su administracinio nusižengimo esme ir su teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, nuostatų nurodymu, nebuvo išdėstyti.

10.       Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Iš 2020 m. liepos 29 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00-ANR_P-3101-2020 turinio matyti, kad jame, be kitų duomenų, nurodoma: nusižengimo padarymo vieta, data, laikas – Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k., 2020 m. liepos 28 d. 23.20 val.; nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės – į Šalčininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos atvyko Kazachstano vežėjui I. N., A. S. priklausantis vilkikas DAF FT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe DROMECH (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamas Lietuvos Respublikos piliečio V. D.. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad vairuotojas neturi leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos; ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė – ANK 450 straipsnio 3 dalis; teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas – Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės.

11.       ANK 450 straipsnis yra reguliacinė teisės norma, nustatanti teisinio santykio dalyvio teisių ir pareigų turinį, jos dispozicijoje nėra nuorodų į kitus teisės aktus, todėl prašyme atnaujinti bylą išdėstytas argumentas, kad administracinio nusižengimo protokole turėjo būti nurodyta konkreti Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių norma, kurios reikalavimai pažeisti, yra perteklinis. Kolegijos manymu, teismai padarė teisingą išvadą, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR_P-3101-2020 yra išdėstyti esminiai administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 450 straipsnyje, požymiai, pakankamai konkrečiai aprašyta neteisėta V. D. veika ir iš jam suformuoto kaltinimo yra aišku, kad administracinio nusižengimo protokolas V. D. surašytas už tai, jog jis neturėjo leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, tai yra vykdė tarptautinį krovinių vežimą be leidimo. V. D. yra vairuotojas, dirbantis įmonėje, kuri dokumentuose yra nurodyta kaip vežėja, todėl jis, kaip vežėjos atstovas, turėjo įsitikinti, ar turi visus kroviniui vežti reikalingus dokumentus.

12.       Kaip jau buvo paminėta pirmiau, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje. Esminis prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir nutarimo bei nutarties apskundimo dėl materialiosios teisės pažeidimo argumentas yra tai, kad, pareiškėjo manymu, teismo išvada, jog pati transporto priemonė yra krovinys, neatitinka teisinio reglamentavimo, nes krovinių tarptautinį pervežimą reglamentuojantys dokumentai nurodo, kad kelių transporto priemonės judėjimas be krovinio nėra krovinių pervežimas.

13.       Išties V. D. Lietuvos keliais gabeno Kazachstano vežėjui I. N., A. S. priklausantį vilkiką DAF FT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe DROMECH (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie iš Lietuvos Respublikos į Kazachstano Respubliką vyko be krovinio. Pirmiau pacituotoje ANK 450 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis. Ar automobilis ir jo tempiama puspriekabė laikytini kroviniu pagal ANK 450 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nėra aišku, nes kas yra krovinys, nei ANK 450 straipsnis, nei ANK XXII skyrius, kuriame nurodyti administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu, nepateikia išaiškinimo. Pačioje ANK 450 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nuoroda į ANK 214 straipsnį, pažymint, kad veika kvalifikuojama pagal ANK 450 straipsnį, kai nėra požymių, nustatytų ANK 214 straipsnyje. Šių abiejų normų objektyvieji požymiai – tam tikro krovinio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorija – sutampa. Taigi ANK 214 straipsnis, kurio paminėti požymiai atitinka ANK 450 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, nustato atsakomybę už prekių (krovinio), kurių vertė viršija penkis, bet neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų požymių. Šiame straipsnyje yra apibrėžiamas prekės (krovinio) gabenimas. Taigi prekės ir krovinio sąvoka apibrėžiama kaip tapati. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo požymiams nustatyti svarbu yra ne gabenimo būdas – krovinys pakrautas į kitą transporto priemonę ant platformos, priekabos ar vyksta Lietuvos keliais pats, o tai, kad jis vyksta kaip prekė. Krovinio ir jo gabenimo sąvoka yra pateikiama Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje, joje nurodoma, kad krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Šiuo atveju sutiktina su Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime pateiktais argumentais, kad aplinkybė, jog nei pačiame vilkike, nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo gabenama, šios transporto priemonės važiavo tuščios, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo vykdomas krovinių gabenimas už atlyginimą arba jų gabenimas kaip prekių. Administracinio nusižengimo protokolas V. D. surašytas už tai, kad jis neturėjo leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, tai yra vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas nustatyto leidimo.

14.       Apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir atsiliepime į prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo teisingai nurodoma, kad, vadovaujantis CMR Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. CMR važtaraštis patvirtina krovinio vežimo sutartį (CMR Konvencijos 4 straipsnis). Taigi CMR važtaraštis turi būti išrašomas tuo atveju, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais. Kaip matyti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra du CMR važtaraščiai. Šiuose važtaraščiuose nurodyta, kokie kroviniai šiuo atveju buvo gabenami – naudotas sunkvežimis DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir naudota puspriekabės cisterna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra būtent vilkikas, kurį vairavo V. D., ir puspriekabė yra įvardijami kaip kroviniai (dėl abiejų užpildyti CMR važtaraščiai). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad CMR važtaraščiai yra pildomi tik kroviniams, kurie gabenami už atlygį, todėl jeigu vilkikas su puspriekabe būtų tik važiavę per Lietuvos Respublikos teritoriją ir valstybinę sieną kaip transporto priemonės, tokiu atveju CMR važtaraščiai nebūtų pildomi. Be to, iš minėtų CMR važtaraščių matyti, kad vežėjas yra juridinis asmuo („IV B. G.K.“), siuntėjai yra skirtingos Lietuvos Respublikos įmonės (UAB „A“ ir UAB „T“), o vilkiką ir puspriekabę buvo siekiama pergabenti į Kazachstano Respubliką skirtingiems asmenims (sunkvežimio gavėjas – N. I., o puspriekabės cisternos – A. S.). Be to, CMR važtaraščiuose nurodomi pridedami dokumentai: 2020 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2020 m. liepos 21 d. sąskaita. Tai rodo, kad vilkikas ir puspriekabė buvo nupirkti ir gabenami į Kazachstano Respubliką kaip kroviniai (prekės). Taigi nors pagal minėtus dokumentus vilkikas nebuvo gabenamas jokia transporto priemone, dėl pirmiau išdėstytų argumentų tai nekeičia vilkiko kaip krovinio (prekės) statuso. Tuo tarpu puspriekabė (puspriekabės cisterna) buvo gabenama vilkiku, tai yra transporto priemone, o tai jau visiškai atitinka ANK 450 straipsnio 1 dalyje ir Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą krovinių vežimo sąvoką.

15.       Teismai teisingai nustatė visus ANK 450 straipsnio 3 dalies požymius, nes iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus asmens padarytus administracinius nusižengimus ir per praėjusius trejus metus priimtus sprendimus matyti, kad 2020 m. birželio 27 d. V. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo ir administraciniu nurodymu buvo skirta 425 Eur bauda, apie jos sumokėjimą informacijos nėra. Remdamiesi šiais duomenimis, teismai teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, kad V. D. pakartotinai vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas kelionės leidimo, ir pagrįstai kvalifikavo tai, kad V. D. padarė ANK 450 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

16.       Remiantis išdėstytais motyvais, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio prašymas netenkintinas, o teismų sprendimai paliktini nepakeisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                   Audronė Kartanienė

        Artūras Pažarskis

        Alvydas Pikelis