Civilinė byla Nr. e2-156-889/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03186-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.; 3.4.1.11.4.3.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Skersienė (buvusi pavardė – Valiulytė),
sekretoriaujant L. P., I. G.,
dalyvaujant ieškovės atstovams A. B., advokatui V. R.,
atsakovų UAB "Pamario statiniai", UAB “Projektas” atstovui advokato padėjėjui V. P., atsakovei R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Projektas“, uždarajai akcinei bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statiniai“, R. M., tretieji asmenys notarė I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybinė įmonė „Registrų centras“, L. V., S. R., K. K., uždaroji akcinė bendrovė „Marganda“, A. B., V. B., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, G. M. paslaugų įmonė, V. S., Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K., dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo ir nekilnojamųjų daiktų registracijos panaikinimo,
Teismas
n u s t a t ė :
2019 m. balandžio 24 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašė: taikyti niekinio sandorio restituciją ir priteisti iš UAB „Pamario statiniai“ UAB „Projektas“ naudai 10000,00 Eur; grąžinti nuo UAB „Projektas“ UAB „Pamario statiniai“ inžinierinius kiemo statinius: kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvorą (kl), tvorą (k2) ir vartus (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelė (k4), rezervuaro (k5), tvoros (kl), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją UAB „Projektas“ vardu; priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. gegužės 6 d. teisme gautas trečiojo asmens valstybinės įmonės „Registrų centras“ atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškovės UAB ,,Bilvina“ reikalavimą panaikinti inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją UAB ,,Projektas“ vardu, atmesti, kitus ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
2019 m. gegužės 13 d. teisme gautas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus.
2019 m. gegužės 14 d. teisme gautas trečiojo asmens akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
2019 m. gegužės 14 d. teisme gautas trečiojo asmens notarės I. M. atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriame nurodyta, jog nesutinka su ieškiniu. Nemano, jog jos sudarytos sudarytas sandoris yra niekinis ir prašo ieškinį atmesti.
2019 m. gegužės 15 d. teisme gautas teisme gautas atsakovės UAB “Projektas” atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė bylą nutraukti ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės netinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas negali užtikrinti jiems tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes tokie procesiniai pažeidimai neleidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir nesudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovų pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas jų teises, todėl toks ieškinys negali būti tenkinamas ir turi būti atmetamas vien dėl šių procesinių teisės normų pažeidimo.
2019 m. gegužės 15 d. teisme gautas teisme gautas atsakovės UAB „Pamario statiniai“ atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog notarė formino minėtas sutartis, tai reiškia, kad teisės aktai tai leido, be to žemės savininkas sutiko su tokiu sandoriu, todėl žemės savininko teisės nebuvo pažeistos, o tai reiškia, kad ir teisės aktai nebuvo pažeisti, todėl toks ieškinys yra nepagrįstas ir jis negali būti tenkinamas.
2019 m. birželio 13 d. teisme gautas trečiojo asmens L. V. atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju inžinerinių statinių pardavimas be sutikimo prieštarauja įstatymams ir to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kad nekilnojamojo daikto - inžinerinių statinių pardavimas be žemės sklypo savininko sutikimo prieštarauja to žemės sklypo naudojimo sąlygoms akivaizdu iš realios situacijos, nes žemės sklypo paskirtis - pramoninei veiklai, trečiųjų asmenų statiniai yra pramoninės paskirties objektai, o ieškovo inžinerinis statinys - kiemo aikštelė - trukdo patekimui tretiesiems asmenims iki savo statinių. Taigi, esant situacijai, kai nekilnojamojo daikto - inžinerinių statinių pardavimas be žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimo prieštarauja įstatymams ir sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, buvo būtina gauti žemės sklypo savininko, t. y. trečiojo asmens R. M. sutikimą. Todėl inžinerinių statinių pardavimas, nesant R. M. sutikimui, neteisėtas. Notarinė pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovas UAB „Projektas“ iš atsakovo UAB „Pamario statiniai“ įsigijo inžinerinius statinius, nesant žemės sklypo savininko sutikimui, yra niekinė ir negaliojanti, todėl turi būti naikintina ir taikoma restitucija.
2019 m. spalio 31 d. teisme gautas trečiojo asmens UAB „Marganda“ atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nes nemato pagrindo ginčyti sandorį.
2019 m. gruodžio 16 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašė: taikyti niekinio sandorio restituciją ir priteisti iš UAB „Pamario statiniai“ UAB „Projektas“ naudai 10000,00 Eur; grąžinti nuo UAB „Projektas“ UAB „Pamario statiniai“ aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2kl, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini); panaikinti aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2kl, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją UAB „Projektas“ vardu; panaikinti aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančios iš tvoros 2kl, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-06-18 kadastrinių matavimų bylą; priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Projektas“ ir UAB „Pamario statiniai“ ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ 2019 m. gruodžio 16 d. patikslinto ieškinio dalį atsakovams G. M. paslaugų įmonei ir G. M. dėl aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančios iš tvoros 2kl, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 18 d. kadastrinės bylos panaikinimo ir priėmė kitą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ 2019 m. gruodžio 16 d. patikslinto ieškinio dalį dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo. Nutartyje nurodė, jog ieškovė negali kreiptis į teismą su patikslintame ieškinyje nurodytu reikalavimu panaikinti aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančios iš tvoros 2kl, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų (bylą), kadangi kadastrinių matavimų panaikinimas negali būti ginčo dalyku ir nėra teisinio pagrindo tokį reikalavimą reikšti kadastrinius matavimus atlikusiems atsakovams G. M. paslaugų įmonei ir G. M.
2019 m. gruodžio 31 d. teisme gautas trečiojo asmens valstybinės įmonės „Registrų centras“ atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimai ir argumentai iš esmės liko tie patys kaip ir anksčiau pareikštame ieškinyje (patikslinti tik duomenys, susiję su padalintu nekilnojamuoju daiktu kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl trečiasis asmuo palaiko savo poziciją, išdėstytą 2019 m. gegužės 6 d. atsiliepime.
2020 m. sausio 7 d. teisme gautas atsakovės UAB “Projektas” atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį, kuriuo prašė bylą nutraukti ir ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškinio dalykas taip pat neaiškus ir negali būti tenkinamas toks ieškinys, kuriame prašoma panaikinti sandorį jo neidentifikuojant. Jei ieškovas prašo taikyti niekinio sandorio restituciją, tai savo reikalavime turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokį ir tarp kokių šalių, bet prieš tai teismas turėtų pripažinti tokį sandorį niekiniu, o to ieškinio dalyke nėra prašoma.
2020 m. sausio 7 d. teisme gautas teisme gautas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus.
2020 m. vasario 5 d. teisme gautas trečiojo asmens L. V. atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, 2019 m. birželio 13 d. atsiliepime nurodytais motyvais.
2020 m. gegužės 14 d. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: taikyti 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kaip niekinio sandorio restituciją ir priteisti R. M. iš UAB „Projektas“ 1,00 Eur, grąžinti nuo R. M. UAB „Projektas“ kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją R. M. vardu; panaikinti inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimą į atskirus daiktus ir panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją; taikyti 2017 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kaip niekinio sandorio restituciją ir priteisti iš UAB „Pamario statiniai“ UAB „Projektas“ naudai 10000,00 Eur, grąžinti nuo UAB „Projektas“ UAB „Pamario statiniai“ inžinierinius kiemo statinius: kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvorą (k1), tvorą (k2) ir vartus (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelė (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją UAB „Projektas“ vardu; priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog bylos eigoje UAB „Projektas“ minėtiems statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 28 d. kadastrinių matavimų byla), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurią pardavė R. M.; aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla). Minėtus kadastrinius matavimus atliko G. M. paslaugų įmonės matininkas G. M.. Padalijimas ir padalytų daiktų kadastro duomenys buvo įrašyti pagal atsakovės prašymą ir jos pateiktą daiktų kadastrinių matavimų bylą. Po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3283 m2, padalijimo į 4 atskiras aikšteles (1k žemės sklype (duomenys neskelbtini)ir 1k, 4k ir 5k, žemės sklype (duomenys neskelbtini), jų bendras plotas buvo padidintas iki 3769 m2, t. y. 486 m2. Aikštelė 1k žemės sklype (duomenys neskelbtini), nurodyta esanti 800 m2, ir išsidėsčiusi ir už rezervuaro į pietryčius. Palyginus šios aikštelės išsidėstymo vietą ir konfiguraciją su byloje esančia 2019-04-11 sklypo plano asfalto dangos geodezine nuotrauka matyti, kad už rezervuaro į pietryčius asfalto dangos nėra, todėl ten negali būti ir aikštelės, kas reiškia, kad minėtos aikštelės kadastriniai duomenys yra neteisingi, nes ji realiai yra gerokai mažesnė. Sulyginus aikštelės 5k konfiguraciją ir išsidėstymą su geodezine nuotrauka taip pat matyti, kad ji nurodyta esanti ten, kur nėra asfalto dangos (asfalto danga yra tik ties puse pastato 7P1p). Aikštelės 4k konfiguracija kadastriniuose matavimuose yra nurodyta taisyklingų geometrinių formų, kai sulyginus ją su minėta geodezine nuotrauka matyti, kad asfalto danga toje vietoje nėra taisyklingos geometrinės formos, o yra netaisyklingos formos ir mažesnio ploto. Vartai 2k3 yra pažymėti esantys nesutampantys su tvoros 2k1 linija, kai tuo tarpu vartų aplamai nėra, o jų tvirtinimo vietos yra vienoje linijoje su tvora 2k1. Tvora 2k2 yra iki pat pietvakarinio sklypo kampo, kai tuo tarpu kadastriniuose matavimuose nurodyta, kad ji yra tik iki pusės pietrytinės sklypo kraštinės. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla yra netiksli, joje nurodyti duomenys yra klaidingi, juos darant buvo vadovautasi negaliojančiais žemės sklypo kadastriniais matavimais, todėl tokie kadastriniai matavimai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Kadangi duomenys apie daiktą į Nekilnojamojo turto registrą įrašomi pagal kadastrinių matavimų bylą, o ne jos dalis, tai nustačius, kad dalis kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų yra neteisingi, laikoma, kad neteisinga yra visa kadastrinių matavimų byla. Jeigu kadastrinių matavimų bylą yra neteisinga, tai ir padalijimo pagal ją negalima laikyti teisėtu, net jei ir antroji kadastrinių matavimų bylą yra teisinga. Daiktą padalinti gali tik daikto savininkas, o dėl virš nurodytų priežasčių akivaizdu, kad padalijimą padaręs UAB „Projektas“ nėra daikto savininkas. Kadangi aikštelės 1k sklype (duomenys neskelbtini) atidalijimas, kaip viso daikto padalijimas į atskirus daiktus, yra neteisėtas, tai ir jos perleidimas R. M. yra neteisėtas, 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), o toks perleidimo sandoris yra niekinis, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Šiuo sandoriu pažeidžiamos ieškovės teisės dėl to, kad trukdoma yra įgyvendinti restituciją pagal 2017 m. birželio 12 d. sandorį. Viešajai tvarkai dėl tų pačių priežasčių taip pat prieštarauja ir sprendimas padalinti inžinierinius kiemo statinius: kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į šešis atskirus daiktus. Sprendimas padalinti daiktą yra vienašalis UAB „Projektas“ sandoris, kuriuo, kaip paaiškėjo, sudaryti kiek įmanoma daugiau kliūčių, kad procesas užsivilkintų ir nebebūtų galima taikyti restitucijos. Restitucija tarp R. M. ir UAB „Projektas“ galima taikyti, nes minėtas sandoris sudarytas bylos eigoje, R. M. dalyvavo byloje kaip tretysis asmuo ir žinojo apie ginčijamas UAB „Projektas“ nuosavybės teises į sandorio objektą, todėl nėra laikoma sąžininga įgijėja. Dėl tokių niekinių sandorių UAB „Projektas“ siekia užvaldyti žemę, taip pažeisdamas visų žemės naudotojų teises, trukdo naudotis žeme.
2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas atsakovės UAB „Projektas” atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį, kuriuo prašė bylą nutraukti ir 2020 m. gegužės 14 d. patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl minėtų inžinerinių statinių išregistravimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė parengė nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas ir taip vietoj prašomų išregistruoti statinių iš naujo suformavo kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvorą (k1), tvorą (k2) ir vartus (k3) bei paprašė nekilnojamojo turto registratoriaus juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisės aktų nustatyta tvarka nepertvarkius šių inžinerinių statinių, neatlikus jų kadastro duomenų nustatymo veiksmų, neįmanoma šių daiktų nei išregistruoti, nei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o taip pat kartu turi būti sprendžiamos ir daiktinių teisių į šiuos daiktus išregistravimas ir įregistravimas. Pažymi, jog asmuo, reikšdamas ieškinį dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, privalo įrodyti, pirma, kad jis yra suinteresuotas asmuo ir kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, antra, kad toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Bendrovė, įsigydama iš atsakovės UAB „Pamario statiniai“ minėtus kiemo statinius, nekreipė jokio dėmesio į sutartyje nurodytą pastabą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su juo nebus sudaryta, nes niekas negali uždrausti naudoti nuosavybę pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė trukdo UAB „Projektas“ naudotis kiemo statiniais, todėl šiuo metu jau dvi civilinės bylos yra nagrinėjamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir dėl šių pažeidimų jau keletą metų vyksta ginčas su ieškove. Nurodo, jog ieškovė nepateikė duomenų, kokį realų, teisėtą jos interesą pažeidė atsakovai, sudarydami 2017 m. birželio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė per visą tą laiką, ne kartą tikslindama ieškinius, taip ir nesugebėjo nurodyti kaip buvo pažeista jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, todėl ieškovė negali įrodyti materialinio teisinio suinteresuotumo ir taip realizuoti teisę į teisminę gynybą. Mano, kad ieškovė nėra suinteresuotas asmuo CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme ir konkrečiu atveju neturi teisės pareikšti ieškinį dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo. UAB „Projektas“ nesiekia teisių į ieškovės valdomą žemės sklypo dalį, o siekia naudotis tik savo nuosavybe. Nacionalinė žemės tarnyba, išdavusiai sutikimą sandoriui forminti, ir notarui, suforminusiam ginčo sandorį, ieškovė jokių pretenzijų neturi, o tai reiškia, kad sudarant ginčo sandorį, jie nepažeidė jokios teisės normos, todėl laikytina, kad ginčo sandoris nepažeidė nei įstatyminių, nei sutartinių nuostatų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, suformintas griežtai vadovaujantis LR CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas atsakovės UAB „Pamario statiniai” atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį, kuriuo prašė bylą nutraukti ir 2020 m. gegužės 14 d. patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog UAB „Pamario statiniai“ 2017 m. birželio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „Projektas“ inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius valstybiniame žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinius pirkimo pardavimo metu sudarė kiemo aikštelė, kadastro žemėlapyje pažymėta indeksu k4 (plotas 0,3283 ha), rezervuaras (k5), tvoros (k1 ir k2) ir vartai (k3). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, valdydamas Žemės sklypą patikėjimo teise, pritarė šiam sandoriui ir 2017-06-12 Pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 punkte buvo įrašyta, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), tačiau šios sutarties 2.5 punkte buvo įrašyta, kad valstybinė žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaryta. Tokiu būdu, UAB „Projektas“ įsigijo Kiemo statinius be teisės įsigyti ar valdyti (naudoti) žemę po jais. Kadangi Kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti atskirais objektais, o ne žemės priklausiniais, tai susidarė situacija, kad kiemo statinių savininkai buvo vieni, o žemės sklypų – kiti. UAB „Pamario statiniai" Kiemo statinius įsigijo iš V. V., kuris nebuvo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininku, todėl ir UAB „Pamario statiniai" netapo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininku, atitinkamai ir UAB „Projektas“ taip pat netapo nei (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininku. Tai reiškia, kad šiam ginčui CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, o reikšmingos yra CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ieškovė patikslintu ieškiniu privalėjo įrodyti, kad abu šie sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant CK 6.394 straipsnio 3 dalis normai ir kad ši norma yra imperatyvi. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko (Lietuvos valstybės) atžvilgiu apskritai nebuvo jokio teisės pažeidimo, nes, sudarant minėtus sandorius, Lietuvos valstybės atstovas (Nacionalinė žemės tarnyba) davė sutikimus šių sandorių sudarymui ir jame aptarė pirkėjo teises į žemės sklypą. Pirkėjai (UAB „Pamario statiniai“ ir UAB „Projektas“) sutikimu sudaryti sandorį buvo informuoti, kad jie neįgis jokios teisės į žemės sklypą, dėl ko po šių sandorių sudarymo Žemės sklypo savininkui (Lietuvos valstybei) neatsirado vieno ar kito materialiojo teisinio efekto (t. y. nesukūrė, nepanaikino ir nepakeitė subjektinių teisių ir (ar) pareigų). Pažymi, kad tokio sutikimo negavimas, per se (pats savaime) nesudaro pagrindą teigti, kad šis sandoris yra niekinis, t. y. kad pažeidė imperatyvias teisės normas. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad ir tokiu atveju (be R. M. sutikimo) kiemo statiniai galėjo būti parduoti, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti ieškinyje nurodytų sandorių (teisėtą interesą dėl ginčo dalyko), todėl ieškinys turi būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
2020 m. gegužės 26 d. teisme gautas atsakovės R. M. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog ginčyti 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį bei inicijuoti teisminį ginčą turi teisę tik tas asmuo, kurio interesai pažeidžiami. Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi jokie ieškovo interesai nebuvo pažeisti. Atsakovė mano, jog ieškovė nepagrindė (neįrodė), kaip 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartis paveikė (pažeidė) jos materialiąsias teises ir pareigas, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukels (sukeltų) pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas, ieškovai nurodyti motyvai, neva neteisingai atlikto matavimai, sandoris prieštarauja viešai tvarkai, yra visiškai deklaratyvūs ir atmestini. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė UAB „Bilvina“ nėra ginčijamo sandorio šalis, taip pat ieškovė nėra žemės sklypo, kuriame įrengtas ginčo dalykas, savininkė, taip pat ieškovei niekas nesuteikė įgaliojimų ginti kitų asmenų galimai pažeistų teisių, todėl ji (ieškovė) neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį.
2020 m. birželio 3 d. teisme gautas trečiojo asmens valstybinės įmonės „Registrų centras“ atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė bylą dalyje dėl ieškovės UAB ,,Bilvina“ reikalavimų panaikinti inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją UAB ,,Projektas“ vardu, panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją R. M. vardu, panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančios iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją – nutraukti, o šio prašymo netenkinus – šiuos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, kitus patikslinto ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, jog matyti, kad ieškovė iš esmės kvestionuoja ne Registrų centro veiksmus, bet jau minėtą nekilnojamojo daikto – inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo teisėtumą, kaip argumentus nurodydama tai, kad matininko G. M. parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra netiksli, joje nurodyti duomenys klaidingi, todėl tokie matavimai yra naikinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Jei teismas tenkintų tiek patikslintus ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisių perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo, tiek ieškovės reikalavimą panaikinti inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimą į atskirus daiktus, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas tokio įsiteisėjusio teismo sprendimo ir asmens prašymo pagrindu galėtų atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo papildomai ginčyti ne tik nekilnojamojo daikto padalijimą į atskirus daiktus, bet ir naujų nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos teisinę registraciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi terminą skųsti 2017 m. birželio 23 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 8 d. priimtus Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus ginčijamų sandorių pagrindu ir patikslinti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys matininko parengtų kadastro duomenų bylų pagrindu Nekilnojamojo turto registre, mano, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punktu yra visi pagrindai civilinę bylą dalyje dėl teisinių registracijų panaikinimo, nutraukti. Be to, ir pati ieškovė ieškinyje, nors ir reiškia reikalavimą panaikinti ginčo statinių teisines registracijas, nenurodė nei vienos teisės normos, kurią galimai pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra jokio teisinio pagrindo reikšti naują reikalavimą panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją R. M. vardu. Registrų centras pažymi, kad nekilnojamojo daikto, t. y. kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į jį teisinė registracija atlikta pagal pateiktus dokumentus (2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 28 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, parengtą matininko G. M.). Ginčijant teismine tvarka inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimą į atskirus daiktus – nėra jokio pagrindo papildomai reikšti ir reikalavimą naikinti šių nekilnojamųjų daiktų registraciją.
Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovai nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko pilna apimti ir ieškinį prašo tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3283 m2, padalijimo į 4 atskiras aikšteles (1k žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir 1k, 4k ir 5k, žemės sklype (duomenys neskelbtini), jų bendras plotas buvo padidintas iki 3769 m2, t. y. 486 m2. Pažymėjo, jog negalima parduoti statinių be žemės savininko sutikimo.
Teismo posėdžio metu atsakovų UAB "Pamario statiniai", UAB “Projektas” ir jos atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovės topografiniai planai neatspindi sklypo ploto, ten fiksuojama tai, kas šiuo metu yra ant žemės sklypo. Pažymi, jog nepažeidė jokių imperatyvių normų, gavo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.
Teismo posėdžio metu atsakovė R. M. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, jog ieškovė ginčija ne sklypų registraciją, o sprendimą padalinti daiktą, kuris buvo teiktas Registrų centrui įregistruoti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens L. V. atstovė nurodė, jog ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, jog 2017 metų sandoris yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms normoms, pažeidžia jos teises, prašo taikyti restituciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Bilvina“, L. V., S. R., K. K., UAB „Marganda“, A. B., V. B., ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, nes minėti asmenys turi statinius ant šio sklypo. R. M. priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais statiniais, kurių adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai abu žemės sklypai buvo vienu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. M. atsidalijo savo dalį į atskirą sklypą. Ant abiejų šių žemės sklypų buvo inžinieriniai kiemo statiniai: kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Pamario statiniai“ 2017 m. birželio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „Projektas“ inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius valstybiniame žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinius pirkimo pardavimo metu sudarė kiemo aikštelė, kadastro žemėlapyje pažymėta indeksu k4 (plotas 0,3283 ha), rezervuaras (k5), tvoros (k1 ir k2) ir vartai (k3). 2017 m. birželio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 punkte buvo įrašyta, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), 2.5 punkte įrašyta, kad valstybinė žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaryta. UAB „Projektas“ minėtiems statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 28 d. kadastrinių matavimų byla), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurią pardavė R. M. pagal 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 1 Eur; aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla). Minėtus kadastrinius matavimus atliko G. M. paslaugų įmonės matininkas G. M.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog UAB „Projektas“ neturėjo ir iki šiol neturi jokių teisių naudotis žeme, todėl UAB „Pamario statiniai“ ginčo sutartimi negalėjo perleisti nuosavybės teisių į minėtus inžinierinius statinius UAB „Projektas“, kadangi LR CK nuostatos imperatyviai draudžia perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kuris neturi teisės naudotis žeme, nesuteikiant jam teisės ja naudotis, o tokios teisės UAB „Pamario statiniai“ suteikti negalėjo, nes jos neturėjo. Pažymi, jog 2017 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negali sukelti teisinių pasekmių, o jau sukeltos teisinės pasekmės yra neteisėtos, todėl sutinkamai su LR CK 1.81 straipsnio nuostatomis šio sandorio šalys privalo viena kitai grąžinti tai, ką yra gavusios natūra, o taip pat atitinkamai turi būti pakeista ir teisinė registracija, t. y. panaikinta registracija pagal ginčo sandorį, atstatant iki jo įregistravimo buvusią padėtį. Po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3283 m², padalijimo į 4 atskiras aikšteles (1k žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir 1k, 4k ir 5k, žemės sklype (duomenys neskelbtini), jų bendras plotas buvo padidintas iki 3769 m², t. y. 486 m². Sklype esančių statinių fizinės ribos nesutampa su kadastriniuose matavimuose nurodytomis ribomis, nebuvo naudojama geodezinė nuotrauka. Pažymi, jog daiktą padalinti gali tik daikto savininkas, o padalijimą padaręs UAB „Projektas“ nėra daikto savininkas. Kadangi aikštelės 1k sklype (duomenys neskelbtini) atidalijimas, kaip viso daikto padalijimas į atskirus daiktus, yra neteisėtas, tai ir jos perleidimas R. M. yra neteisėtas. LR CK 4.103 straipsnis numato, kad jei daiktas sukurtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai juo draudžiama disponuoti, t. y. jį draudžiama perleisti kitiems asmenims. Tuo pagrindu 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoris yra niekinis, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Kiemo statinių padalijimas į atskirus daiktus, kaip vienašalis sandoris, pažeidžia ieškovės teises dėl to, kad nepagrįstai padidinamas aikštelių plotas, t. y. padidinamas pats daiktas, jos formos yra nurodytos išsidėsčiusios ten, kur yra ieškovės naudojama žemės, nors faktiškai jų ten ir nėra, tokiu būdu siekiant įgyti teises pretenduoti į ieškovės valdomą žemę.
Atsakovai nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl minėtų inžinerinių statinių išregistravimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė parengė nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas ir taip vietoj prašomų išregistruoti statinių iš naujo suformavo kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvorą (k1), tvorą (k2) ir vartus (k3) bei paprašė nekilnojamojo turto registratoriaus juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisės aktų nustatyta tvarka nepertvarkius šių inžinerinių statinių, neatlikus jų kadastro duomenų nustatymo veiksmų, neįmanoma šių daiktų nei išregistruoti, nei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o taip pat kartu turi būti sprendžiamos ir daiktinių teisių į šiuos daiktus išregistravimas ir įregistravimas. Pažymi, jog asmuo, reikšdamas ieškinį dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, privalo įrodyti, pirma, kad jis yra suinteresuotas asmuo ir kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, antra, kad toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Šiam ginčui CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, o reikšmingos yra CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ieškovė patikslintu ieškiniu privalėjo įrodyti, kad abu šie sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant CK 6.394 straipsnio 3 dalis normai ir kad ši norma yra imperatyvi. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko (Lietuvos valstybės) atžvilgiu apskritai nebuvo jokio teisės pažeidimo, nes, sudarant minėtus sandorius, Lietuvos valstybės atstovas (Nacionalinė žemės tarnyba) davė sutikimus šių sandorių sudarymui ir jame aptarė pirkėjo teises į žemės sklypą. Pirkėjai (UAB „Pamario statiniai“ ir UAB „Projektas“) sutikimu sudaryti sandorį buvo informuoti, kad jie neįgis jokios teisės į žemės sklypą, dėl ko po šių sandorių sudarymo Žemės sklypo savininkui (Lietuvos valstybei) neatsirado vieno ar kito materialiojo teisinio efekto (t. y. nesukūrė, nepanaikino ir nepakeitė subjektinių teisių ir (ar) pareigų). Pažymi, kad tokio sutikimo negavimas, per se (pats savaime) nesudaro pagrindą teigti, kad šis sandoris yra niekinis, t. y. kad pažeidė imperatyvias teisės normas. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad ir tokiu atveju (be R. M. sutikimo) kiemo statiniai galėjo būti parduoti, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Nurodo, jog ginčyti 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį bei inicijuoti teisminį ginčą turi teisę tik tas asmuo, kurio interesai pažeidžiami. Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi jokie ieškovo interesai nebuvo pažeisti. Atsakovė mano, jog ieškovė nepagrindė (neįrodė), kaip 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartis paveikė (pažeidė) jos materialiąsias teises ir pareigas, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukels (sukeltų) pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas, ieškovės nurodyti motyvai, neva neteisingai atlikto matavimai, sandoris prieštarauja viešai tvarkai, yra visiškai deklaratyvūs ir atmestini.
Dėl 2017 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sandorio galiojimo
Bendri reikalavimai dėl teisės į žemės sklypą perdavimo perleidžiant jame esančius statinius, nustatyti CK 6.394 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje aptariama situacija, kai asmuo, perleidžiantis statinius, nevaldo nuosavybės teise žemės sklypo (pvz., statiniai yra valstybiniame žemės sklype). Tokiu atveju nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Galimybė sudaryti valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutartį nebuvo siejama su valstybinės žemės savininko sutikimo perleisti statinius turėjimu / neturėjimu. Valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai, nuomininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka įgyti atitinkamą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, būtiną statinio eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, o 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta viena iš šio bendrojo principo išimčių, pagal kurią valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Taigi, teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi, reikalinga jame esančių statinių eksploatavimui, yra kildinama iš teisėto šiame žemės sklype esančių statinių valdymo ir poreikio naudoti juos pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jį tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai (valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, nuomininkai ir kt.) turi teisę naudotis valstybinės žemės sklypu net ir tuo atveju, jeigu jie nėra sudarę valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties; rašytinės nuomos sutarties neturėjimas neapriboja jų galimybės įgyvendinti savo, kaip statinių savininkų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).
Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas perleisti nuosavybės teisę į statinį, jeigu statinio savininkui nepriklauso atitinkama dalis žemės sklypo, kuriame yra tas statinys. Teisės aktuose taip pat nėra įtvirtintas reikalavimas iki nekilnojamojo daikto perleidimo suderinti su žemės sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininku sąlygas, kuriomis naujasis nekilnojamojo daikto savininkas galėtų naudotis žemės sklypu ar prieš perleidžiant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius statinius, gauti šio asmens sutikimą tokiam sandoriui sudaryti, jei naujajam savininkui nėra perduodama daugiau teisių, susijusių su žemės sklypu, nei jų turėjo nekilnojamojo daikto pardavėjas. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tik draudimas parduoti nekilnojamąjį daiktą be žemės savininko sutikimo, jeigu tai prieštarautų įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Išdėstytas reglamentavimas koreliuoja su pirmiau aptartomis valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančiomis teisės normomis, garantuojančiomis asmeniui, įgijusiam teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinį, teisę naudoti (nuomoti) šio statinio eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės plotą, kadangi pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas taip pat negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018).
Nagrinėjamu atveju ginčijama atsakovų UAB „Pamario statiniai“ ir UAB „Projektas“ 2017 m. birželio 12 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 2.1 punktas numato, jog pardavėjas (UAB „Pamario statiniai“) parduoda, o pirkėjas (UAB „Projektas“) perka inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro kiemo aikštelė, rezervuaras, tvoros ir vartai. Sutarties 2.2. punktas numato, jog parduodamo nekilnojamojo daikto paskirtis - Kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsniu, sutinka, kad UAB „Pamario statiniai“ perleistų kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) (sutarties 2.4 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, valstybinė žemės nuomos sutartis su asmeniu, kuris įsigys kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), nebus sudaroma. (Pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-07-11 Pažyma Nr. 13ST-300-(14.13.5 Į 2016-06-30 prašymą (sutarties 2.5 punktas).
Taigi nagrinėjamu atveju, Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, suteikė leidimą atsakovėms sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi jos turinys neprieštaravo imperatyvioms normoms. Ieškovė nurodo, jog toks sandoris prieštarauja imperatyvioms normoms, kadangi pagal CK 6.394 straipsnį, sutartyje nenumatyta žemės sklypo naudojimo tvarka.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota, kad nors CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyviosios ir jei ginčo sutartimis šios imperatyviosios normos akivaizdžiai pažeistos, tačiau nagrinėjamu atveju toks konstatavimas ir niekinio sandorio padarinių taikymas nėra būtinas ginant pažeistas ieškovo ar kitų asmenų teises. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys, neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, jos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu (pvz., įpareigoti kitą šalį sudaryti sutartį, pripažinti, kad šalys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017).
Aplinkybę, jog ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinis sandoriai, turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, jog sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms normoms (CK 6.394 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis) ir negalėjo būti sudaromas. Svarbu pažymėti ir tai, jog CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, t. y. pirkėjas (apdovanotasis) negali įgyti daugiau teisių, negu turėjo pats pardavėjas, vadinasi, žemės sklypo savininko teisių ir pareigų turinys savaime nepasikeičia, perleidus pastatus, kuriais yra užstatytas jo žemės sklypas (t. y. pasikeitus pastatų savininkui). Pirkėjo teisių į žemės sklypą neaptarimas sudarant nekilnojamųjų daiktų, esančių kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, pirkimo–pardavimo (dovanojimo) sutartį pats savaime nesukuria žemės sklypo savininkui vieno ar kito materialiojo teisinio efekto (t. y. nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia subjektinių teisių ir (ar) pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018).
Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad atsakovių sudaryta inžinierinių statinių pirkimo – pardavimo sutartis turint valstybės žemės sklypo valdytojo sutikimą, neprieštarauja imperatyvioms teisės nuostatoms ir pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad joje neaptartos konkrečios pirkėjo valstybės žemės naudojimo teisės ar sąlygos nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas yra atmestinas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.394 straipsnio 3 dalis).
Dėl statinių registracijos panaikinimo
Ieškovė taip pat prašė panaikinti inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimą į atskirus daiktus ir jų registraciją. Nurodė, jog kiemo statinių padalijimas į atskirus daiktus pagal G. M. įmonės atliktą 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. spalio 28 d. parengtų kadastrinių matavimų bylas, kaip vienašalis sandoris, pažeidžia ieškovės teises dėl to, kad padalijus daiktą nepagrįstai padidinamas aikštelių plotas, t. y. padidinamas pats daiktas, jos formos yra nurodytos išsidėsčiusios ten, kur yra ieškovės naudojama žemė, nors faktiškai jų ten ir nėra, tokiu būdu siekiant įgyti teises pretenduoti į ieškovės valdomą žemę.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, turi teisę kreiptis į Kadastro tvarkytoją, kuris ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Ieškovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad ginčija ne patį daiktų įregistravimą, o savininko sprendimą padalinti daiktą pagal atliktus kadastrinius matavimus į mažesnius atskirus nekilnojamuosius daiktus ir to sprendimo pagrindu suformuotų naujų nekilnojamuosius daiktų įregistravimą viešame registre.
Ieškovė savo argumentus dėl netinkamai suformuotų daiktų plotų ir konfigūracijos grindžia byloje esančia 2019 m. balandžio 11 d. UAB „Geoplanai“ atlikta sklypo plano asfalto dangos geodezine nuotrauka.
CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju, ginčijant kadastrinių matavimų pagrįstumą, kitokias išvadas apie atliktų kadastrinių matavimų nepagrįstumą būtų galima vertinti juo lyginant su viešajame registre įregistruotų kadastrinių matavimų duomenimis arba naujais teisės aktų nustatyta tvarka atliktais kitais kadastriniais matavimais. Pati ieškovė paaiškino, kad VĮ „Registrų centras“ atsakydamas į ieškovės 2019 m. lapkričio 29 užklausimą, nurodė, kad jog aikštelės plotas pasikeitė dėl skirtingo matavimo tikslumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus pripažinti ieškovių atliktus kadastrinius matavimus nepagrįstais įrodinėja geodezine, arba topografine nuotrauka – tai yra brėžinys, kuriame pavaizduota faktinė antžeminė ir požeminė situacija matuojamame žemės sklypo plote, taip pat savo argumentais.
Trečiasis asmuo G. M. paslaugų įmonė 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašyme teismui nurodė, kad įmonė parengė ginčo aikštelių padalijimo kadastrines bylas, vadovaudamasi iš VĮ „Registrų centras“ gautu kadastro duomenų paketu. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovų atstovas posėdžio metu.
Teismas neturi pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų patikimumu, todėl abejoti jų pagrindu atliktais kadastriniais matavimais, pagal kuriuos padalijus vieną daiktą suformuoti nauji daiktai, nėra pagrindo (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
Ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo UAB „Projektas“ sprendimą padalinti jam priklausantį daiktą atliekant kadastrinius matavimus ir suformuojant naujus daiktus iš esmės grindžiamas ieškinio argumentu, kad jis nėra daikto savininkas. Atsakovas yra daikto savininkas ir jis turi teisę disponuoti jam priklausančiu daiktu savo nuožiūra. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu, kiti ieškovo argumentai dėl savininko sprendimu atliktų kadastrinių matavimų ir jų pagrindu inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto padalijimo į atskirus daiktus ir jų registracijos nesudaro pagrindo pripažinti tokį savininko sprendimą negaliojančiu ir naikinti jo pagrindu įregistruotus statinius – reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis, CK 4.103 straipsnis). Ieškovo motyvai dėl atliekant kadastrinius matavimus panaudotų negaliojančių kadastrinių matavimų duomenų ir kiti argumentai išeina iš nagrinėjamos bylos dalyko ribų ir neturi esmės priimto sprendimo atmesti ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovo vardu įregistruotų statinių registraciją pagrįstumui, todėl plačiau neanalizuotini (CPK 180 straipsnis).
Dėl 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo
Ieškovė neįrodė, kad 2017 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis bei atsakovės sprendimas padalinti įgytą kiemo aikštelę į atskirus objektus ir juos įregistruoti viešame registre sudaryti pažeidžiant imperatyvias normas bei tai, jog pažeidžia jos teises. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog iš esmės tapatūs argumentai, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas pripažinti 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Projektas“ pardavė atsakovei R. M. atidalintos aikštelės dalį, niekine taip pat nepagrįsti, todėl teismas iš naujo dėl jų nepasisako.
Atsakovė UAB „Projektas“ sandorio sudarymo metu buvo parduodamo daikto savininkas ir pardavė atsakovei Nekilnojamo turto registre įregistruotą daiktą už šalių sutartą kainą. Aplinkybė, kad sandoris buvo sudarytas šios bylos nagrinėjimo metu, pati savaime nedaro sudaryto sandorio negaliojančiu.
Atsižvelgusį visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog 2017 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąją tvarką ar yra nuginčijamas sandoris, todėl reikalavimas taikyti ginčijamam sandoriui niekinio sandorio teisines pasekmes yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Teismui netenkinus ieškinio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė UAB „Pamario statiniai“ nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teismo posėdyje.
Atsakovė UAB „Projektas“ nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 1800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teismo posėdyje.
Atsakovė R. M. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Trečiajam asmeniui L. V. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau ji buvo ieškovo pusėje, todėl atmetus ieškinį patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 47 straipsnio 1-2 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).
Konstatuotina, jog atsakovių UAB „Pamario statiniai“ ir UAB „Projektas“ bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš ieškovės UAB „Bilvina“ atsakovei UAB „Pamario statiniai“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos 900,00 Eur sumai, o atsakovei UAB „Projektas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1800,00 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškinį
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statiniai“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ 1800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Milda Skersienė