ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-715/2016 pagal ieškovų D. A. ir L. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. S., tretiesiems asmenims notarei R. R., R. R., K. G., V. G., Ū. G., M. G., valstybės įmonei Registrų centras, notarei V. M. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės V. S. priešieškinį ieškovams D. A. ir L. G., tretiesiems asmenims R. R., K. G., M. G., V. G., Ū. G., notarei R. R., valstybės įmonei Registrų centras dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktą negaliojančiu, pagal kurį V. S. nusipirko 44152/44422 dalis, t. y. 4,4152 ha, ir D. A. nusipirko 27/44422 dalis, t. y. 0,0270 ha, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir išdėstyti jį taip: „Pardavėjai V. G. ir L. G. parduoda, o pirkėjai V. S. ir D. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise perka: V. S. perka 41722/44422 dalis, t. y. 4,1722 ha, ir D. A. perka 2700/44422 dalis, t. y. 0,2700 ha, žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., paskirtis: žemės ūkio; naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, kurio plotas yra 4,4422 ha, esančio (duomenys neskelbtini)“. Taip pat prašė priteisti ieškovams D. A. ir L. G. iš atsakovės V. S. visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas D. A. ir ieškovė L. G. bei jos sutuoktinis V. G., kuris jau yra miręs, 2007 m. pabaigoje susitarė parduoti D. A. 0,2700 ha žemės sklypo dalį iš 4,4422 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). L. G. sutuoktinis V. G. žemės sklypą planavo padalinti į 4 dalis, tuo pagrindu buvo paruoštas žemės sklypo padalinimo projektas, kuriame numatyta padalinti 4,4422 ha žemės sklypą į 2,1657 ha, 1,0000 ha, 1,0000 ha ir 0,2765 ha žemės sklypus. Vieną iš keturių dalinamų žemės sklypų, t. y. 0,2765 ha, buvo sutarta parduoti D. A.. 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1R-8657, kuria pardavėjai pardavė ieškovui D. A. 0,2700 ha žemės sklypo dalį. Ieškovas D. A. sutartį pasirašė suvokęs, kad jo įsigyjamos dalies skaičius 27 reiškia 27 arus, t. y. tiek, kiek buvo susitarta prieš sudarant notarinį sandorį. Vėliau išaiškėjo, kad pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis neatitinka tikrosios ieškovo D. A. ir pardavėjų valios, nes joje nurodyta ieškovo įsigyta žemės sklypo dalis neatitinka ieškovo ir pardavėjų ketinimų.

3. Atsakovė V. S. su pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir atsiliepimuose nurodė, kad neįtikėtina, jog asmuo dėl įgyjamos žemės ploto galėtų apsirikti 0,243 arais. Suklysti neįmanoma, nes sandorį patvirtino notaras. Ieškovo ketinimas įsigyti dešimt kartų didesnį žemės sklypą nei žodžiu, nei raštu niekada išreikštas nebuvo.

4. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas panaikinti visą 2007-12-03 pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją prieštarauja įstatymuose įtvirtintam teisinių santykių stabilumui. Nurodė, kad turėtų būti sprendžiama tik dėl 2007-12-03 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos D. A. dalies ištaisymo, t. y. vietoje 27/44422 turėtų būti 270/44422, bet ne dėl visos sutarties panaikinimo.

5. Trečiųjų asmenų R. R., K. G., V. G. ir M. G. atstovė advokatė V. V. bei Ū. G. atstovė pagal įstatymą L. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais. Pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka tikrosios ieškovo D. A. ir pardavėjų L. ir V. G. valios, nes joje nurodyta ieškovo įsigyta žemės sklypo dalis neatitinka ieškovo ir pardavėjų ketinimų. Ieškovas siekė įsigyti 27 arus, o pardavėjai buvo įsipareigoję parduoti 27 arus. 27/44422 dalys sudaro 0,0027 hektaro arba 0,27 aro, tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje – nurodyta, kad 27/44422 dalys sudaro 0,0270 hektaro (2,7 aro). Ieškovas už įsigytą žemės sklypo dalį sumokėjo 1200,00 Lt, o atsakovė už jos įsigytą sklypo dalį sumokėjo 20000,00 Lt. Taigi, ieškovui perkant 0,0270 ha žemės sklypo dalį, jam tenkanti mokėtina suma būtų buvusi 129,00 Lt, tuo tarpu atsakovės mokėtina suma turėjo būti 21069,00 Lt. Pardavėjai pardavė žemės sklypą už 21200,00 Lt. Ieškovas sumokėjo pardavėjams 1200,00 Lt, o atsakovė – 20000,00 Lt. 2003 m. projekte buvo planuojama suformuoti 0,2765 arų sklypą.

6. Trečiasis asmuo Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. patvirtino pirkimo – pardavimo sandorį, sutartyje buvo pažymėta, kad pardavėjai parduoda, o pirkėja V. S. perka 44152/44422 dalis, t. y. 4,4152 ha, o D. A. perka 0,0270 ha.

7. Atsakovė V. S. priešieškiniu prašė atidalinti atsakovei priklausantį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. 4,4422 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centras registruotus faktinius duomenis ir matininko S. Š. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, įpareigoti ieškovą D. A. pašalinti atsakovės V. S. nuosavybės teisės pažeidimus – demontuoti nurodytame žemės sklype savavališkai pastatytus statinius - tvorą, elektros energijos jėgainę su aikštele bei du šiltnamius - per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovui nurodyti, kad neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovė turi teisę atlikti tuos veiksmus ir kartu išieškoti iš ieškovo reikiamas išlaidas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Ieškovas D. A.              atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimais, kadangi sklypas nebuvo padalintas į atskirus žemės sklypus, o ieškovui buvo reikalinga tik dalis žemės sklypo. Pardavėjai įsipareigojo padalinti žemės sklypą į atskirus sklypus ir parduoti ieškovui jo pageidaujamą įsigyti žemės sklypo dalį, kuri turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,2500 ha. 2007-12-03 Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsigijo 0,2700 ha žemės sklypo dalį, o likusi dalis parduota V. S.. Tokia buvo ieškovo, atsakovės ir pardavėjų valia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį atmetė. Pripažino 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjų sutuoktinių V. G. ir L. G. bei pirkėjų D. A. ir V. S. dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) niekine, taikė restituciją natūra, nurodydamas, kad D. A. ir V. S. grąžina žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) L. G. ir jos mirusio sutuoktinio V. G. įpėdiniams. L. G. ir jos mirusio sutuoktinio V. G. įpėdiniai pagal 2008 m. spalio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą grąžina D. A. 347,54 Eur, sumokėtus pagal 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį. L. G. ir jos mirusio sutuoktinio V. G. įpėdiniai pagal 2008 m. spalio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą grąžina V. S. 5792,40 Eur, sumokėtus pagal 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Panaikino 2012 m. rugpjūčio 14 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kuriuo E. S., mirusio 2012 m. sausio 29 d., turtą paveldi V. S., dalį, susijusią su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimu.

10. Teismas nustatė, kad šalys sandorio sudarymo metu neišreiškė savo valios ir ji nebuvo susiformavusi, o ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų. Tiek ieškovas D. A., tiek atsakovė V. S. nurodė, kad pirko žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise tiek, kiek liks pardavus žemės sklypo dalį D. A.. Tai patvirtino ir pardavėja L. G.. Tačiau V. S. nei sandorio sudarymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu taip ir nežinojo, kokio dydžio sklypą pirko D. A.. 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutartyje D. A. perkamo žemės sklypo dydis dalimis ir ploto vienetais nurodytas skirtingai. Sutartyje nurodyta, kad „D. A. perka 27/44422 dalis viso sklypo, t. y. 0,0270 ha (du šimtus septyniasdešimt m2)“, nors iš viso perkamo 4,4152 ha sklypo D. A. perkami 0,0272 ha (du šimtai septyniasdešimt m2) sudaro 270/44422 dalis, o ne 27/44422 dalis, kaip nurodyta sutartyje. Teismas šią pirkimo – pardavimo sutartį pripažino niekine dėl sutarties šalių valios trūkumo, kaip prieštaraujančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktui, 10 straipsnio 4 daliai, 20 straipsniui (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2012-01-10).

11. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2012 m. rugpjūčio 14 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi V. S.. Nors bylos šalys neginčijo šio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, tačiau, siekdamas, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, teismas panaikino 2012 m. rugpjūčio 14 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, susijusią su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimu.

12. Teismas konstatavo, kad galima restitucija natūra, todėl vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, taikė tokią restituciją, grąžino šalis į ankstesnę padėtį, buvusią iki 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo.

13. Taipogi teismas konstatavo, jog kiti ieškinio reikalavimai bei priešieškinys yra išvestiniai ir susiję su 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl, pripažinęs šią pirkimo – pardavimo sutartį niekine, plačiau apie tai sprendime nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą toje dalyje, kurioje 2007-12-03 žemės pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta niekiniu sandoriu ir panaikintas iš dalies 2012-08-14 paveldėjimo teisės liudijimas bei atmestas atsakovės patikslintas priešieškinys, panaikinti ir grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovų ieškinys ir patikslintas ieškinys, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

       14.1. Teismo sprendime konstatuota, kad pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Visų pirma, teismas nenurodė, kas būtent prašė taikyti neva niekinio sandorio pasekmes tokiu būdu, kokiu teismas taikė. Niekinių sandorių sąrašas yra baigtinis - niekiniai sandoriai nurodyti LR CK 1.80 str., 1.81 str., 1.84 str., 1.86 str., 1.93 str. 3 d. Nei vienos iš minėtų teisės normų teismas nenurodė ir šiais niekinių sandorių negaliojimo pagrindais nesirėmė. Teismas nusprendė, kad šalys sandorio sudarymo metu neišreiškė savo valios ir ji nebuvo susiformavusi. Jeigu pardavėjai neketintų parduoti ginčo sklypo, o pirkėjai nebūtų apsisprendę jo pirkti, t. y. nebūtų susiformavusi šalių valia, tai pas notarą jie nevyktų ir sandorio nepasirašytų. Pardavėjų ir pirkėjų ketinimą sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sandorį patvirtino ir liudytojai L. N., R. S., G. S..

       14.2. Akivaizdu, kad ieškovas buvo itin nerūpestingas ir neatidus. Pirkdamas ženkliai mažesnę sklypo dalį, net nepasirūpino, kad jo dalies dydis ir lokacija būtų nurodyti žemės sklypo plane, atidžiai neperskaitė visų sutarties sąlygų, ilgą laiką nemokėjo žemės mokesčio (dėl mažo žemės kiekio mokesčio suma nesiekė būtino minimumo pinigine išraiška), nors turėjo suprasti, kad tokį mokestį privalėtų mokėti. Nekilnojamo turto registre nurodytas konkretus jo turimos sklypo dalies dydis, tačiau pas atsakovę, notarę ar į teismą ilgą laiką ieškovas nesikreipė (daugiau kaip 6 metai).

       14.3. Jeigu asmuo elgiasi neatidžiai ir neapdairiai, tai taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai šalies veiksmai yra neatsargumo ir neatidumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes šalies neatidumo negalima pateisinti. Ieškovai neįrodinėjo, kad atsakovė atliko kokius tai nesąžiningus, tyčinius veiksmus, kad suklaidintų ieškovus prieš sandorio sudarymą ar betarpiškai sandorį pasirašant, priešingai - ieškovai, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, nesielgė kaip protingi ir apdairūs asmenys, neprieštaravo dėl sutarties sąlygų, sutartį įvykdė.

       14.4. Žemės pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto daugiau kaip prieš 6 metus, pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas visiems sandorio dalyviams yra ultima racio ir galėtų būti taikoma tik išimtiniu atveju, esant akivaizdiems sandorio trūkumams. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė.

       14.5. Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo ar dalyko, t. y. peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus. Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus. Teismas ne tik kad pažeidė nurodytą draudimą peržengti ieškinio/priešieškinio ribas, bet ir atmetė ieškinį ir priešieškinį kaip neįrodytus. Taigi, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas pripažino sutartį niekine.

       14.6. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinys, yra visai be motyvų, kas yra absoliutus tos sprendimo dalies negaliojimo pagrindas. Dalyje dėl priešieškinio, o taip pat toje dalyje, kurioje teismas pripažino sutartį niekine, apeliantė prašo teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti iš naujo nagrinėti, nes atsakovės priešieškinis iš esmės liko neišnagrinėtas, t. y. visai nemotyvuotas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. A. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovams iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas niekinio sandorio faktą gali konstatuoti ir taikyti tokio sandorio pasekmes neatsižvelgdamas į tai, ar ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu, jeigu iš bylos duomenų yra akivaizdus niekinio sandorio faktas, ir toks teismo veikimas nelaikomas bylos ribų peržengimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog šiuo atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo atsakovė V. S. ir ieškovas D. A., pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkto pripažinimo negaliojančiu. Minėtą žemės sklypą V. S. ir D. A. pardavė V. G. ir L. G.. Patikslintu ieškiniu ieškovai D. A. ir L. G. prašė teismo pripažinti 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo-pardavimo sutarties 1 punktą negaliojančiu, pagal kurį V. S. nusipirko 44152/44422 dalis, t. y. 4,4152 ha, ir D. A. nusipirko 27/44422 dalis, t. y. 0,0270 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė, pripažino 2007-12-03 pirkimo-pardavimo sutartį niekine, taikė restituciją, panaikino 2012-08-14 Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, susijusią su žemės sklypo  (duomenys neskelbtini), paveldėjimu. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pirkimo-pardavimo sutartį niekine, panaikino paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį bei taikė restituciją.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad  reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja  ex officio (savo iniciatyva). Iš bylos duomenų kolegija nustatė, kad ieškovai D. A. ir L. G. reiškė reikalavimą pripažinti 2007 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktą negaliojančiu, o atsakovė V. S. – atidalinti jai priklausantį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės objekto bei įpareigoti ieškovą D. A. pašalinti atsakovės nuosavybės teisės pažeidimus. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nei ieškovai, nei atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį niekine. CK 1.78 straipsnio 3 dalis numato, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad  niekinių sandorių sąrašas yra baigtinis – niekiniai sandoriai reglamentuojami CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86 straipsniuose, 1.93 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pirkimo-pardavimo sutartį pripažino niekine nenurodydamas nė vienos iš šių teisės normų. Teismas pirkimo-pardavimo sutartį pripažino niekine dėl sutarties šalių valios trūkumo, kaip prieštaraujančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktui, 10 straipsnio 4 daliai bei 20 straipsniui. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė L. G. ir jos vyras V. G. išreiškė akivaizdų norą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) parduoti, o pirkėjai D. A. ir V. S. išreiškė norą šį žemės sklypą įsigyti. Teismas nevertino ir ieškovės, žemės sklypo vienos iš pardavėjų, L. G. paaiškinimų dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, visiškai nevertinti ir liudytojų L. N., R. S. bei G. S. parodymai, kurie taipogi turėjo būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl šalių valios sudarant sandorį. Aiškindamasis, kokio ploto žemės sklypą ieškovas D. A. siekė iš tikro įsigyti, teismas turėjo vertinti, tačiau nevertino už žemės sklypus sumokėto kainos santykio; aplinkybių, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje neteisingai nurodyta D. A. perkamo sklypo idealioji dalis; aplinkybės, jog dar 2004 metais šiuo metu jau miręs sklypo pardavėjas V. G. buvo atlikęs ginčo sklypo pertvarkymo padalinimo projektą. Manytina, jog teismas turėjo vertinti ir tas aplinkybes, jog tik įsigijęs sklypą ieškovas jį apsitvėrė, aiškintis, kodėl jam pretenzijų atsakovė dėl to nereiškė, o ginčas dėl žemės sklypo ploto kilo tik tuomet, kai 2013 metais ieškovas ir atsakovė pradėjo žemės sklypo atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūras, kurių metu aplinkybė dėl žemės sklypų plotų galimo neatitikimo ir tapo žinoma. Darytina išvada, jog nesant ištirtoms aplinkybėms dėl šalių valios, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirkimo-pardavimo sutartį laikė niekine, panaikino paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį bei taikė restituciją.

18. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, šalių valios išreiškimu, nebuvo objektyviai ir visapusiškai ištirtos bei detaliai įvertintos, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas nepagrįstai pripažindamas sandorį niekiniu, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų procesinės teisės normų pažeidimą, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovė V. S., ir teismas negali jos atžvilgiu priimti blogesnio sprendimo, nei skundžiamas, savo iniciatyva išeiti už apeliacinio skundo ribų. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

19. Bylą nagrinėjant iš naujo tikslinga iš Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro išreikalauti notarinę bylą, iš kurios duomenų galimai paaiškėtų šiai bylai reikšmingos tam tikros ginčo pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybės.

20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                            Vilija Valantienė