Nr. 1S-424-238/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32689-2016-0

        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka nagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. M. pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant atlyginti turtinę žalą (569,66 eurus), neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei tęsti mokslą. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia – 2018 m. gegužės 16 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 15 d. Nuteistojo elgesį Kauno regiono probacijos skyriaus Savivaldybių probacijos skyrius, veikiantis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, kontroliuoja nuo 2018 m. gegužės 30 d.

2.       Marijampolės apylinkės teisme 2020 m. balandžio 22 d. gautas ir registruotas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir A. M. pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskyrė A. M. papildomą auklėjamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kuriuos įpareigojo atlikti per 3 mėnesius (iki 2018 m. gruodžio 11 d.). Nurodyta, kad po papildomos poveikio priemonės paskyrimo nuteistasis vėl pažeidė probacijos sąlygas: du kartus nerastas namuose, buvo pastebėtas vairuojantis apgadintą automobilį, sukėlė dar vieną eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuteistasis ir toliau nevykdo probacijos sąlygų, nedengia nusikaltimu padarytos turtinės žalos, neatvyksta į Probacijos tarnybą. Pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, A. M. buvo nustatyta 44 balai ir atitiko vidutinę rizikos grupę, atlikus pakartotinį vertinimą pagal OASys metodiką, A. M. nustatyta ženkliai padidėjusi rizika, net 68 balai. Išskyrė nuteistojo problemines sritis: informacija apie teisės pažeidimus, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Visos priežiūros metu fiksuoti du administraciniai nusižengimai: 2019 m. lapkričio 3 d. buvo įspėtas dėl nusižengimo (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalis), 2020 m. sausio 27 d. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl teikime siūlė panaikinti jam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą.

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi teikimą tenkino, panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. M. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį į pataisos įstaigą atlikti nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje nurodė, kad A. M. pažeidė probacijos sąlygas: 2020-01-27 nubaustas administracine tvarka pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį 1200 Eur bauda; du kartus - 2020-05-03 10.00 val. ir 2020-05-03 15.10 min., vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, nes šios nėra įgijęs. Teismo posėdžio metu jis įtikinamų, pateisinančių probacijos sąlygų pažeidimų aplinkybių nenurodė. Jis tai padarė po dviejų ankstesnių klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo svarstymo. 2018-07-31, 2018-08-30, 2020-01-14, 202-01-20, 2020-02-08 jis pažeidė pareigą nustatytu laiku būti namuose. 2019-11-03 įspėtas dėl KET pažeidimo pagal ANK 428 straipsnio 5 dalį. Šios aplinkybės rodo, jog jis tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs laikytis probacijos sąlygų. A. M., būdamas nubaustas už žmonių (kelių eismo dalyvių) saugumui pavojingus KET pažeidimus, toliau darė tokius nusižengimus. Teismas sprendė, kad A. M., būdamas įspėtas, jog jeigu darys pažeidimus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jam bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, piktybiškai toliau nevykdė probacijos sąlygų.

4.       Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, ja pažeistos nuteistojo teisės į teisingą teismą. Teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Nuteistasis pažymi, kad 2020 m. gegužės 3 d. vairavo automobilį neturėdamas teisių, bet norėdamas pasielgti kaip rūpestingas ir atsakingas tėvas, vyko pas dukrą, nesiekė tyčia pažeisti probacijos sąlygos nuo 22 val. būti namuose. Vyko automobiliu dėl to, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas, nevažiavo viešasis transportas, neturėjo galimybės juo naudotis. 2020-04-16 į probacijos skyrių neatvyko dėl ligos, jos įrodyti negalėjo, nes dėl karantino gydytoja nepriėmė. Be to, skunde nurodo, kad jam yra nustatytas 45 procentų neįgalumo lygis dėl sveikatos sutrikimų (lengvas protinis atsilikimas), dėl kurių jis jautriai reaguoja į situaciją, kas turi įtakos jo priimamiems sprendimams, tačiau apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, sveikatos sutrikimų visiškai nevertino. Teismas taip pat nevertino, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną jam buvo likusios tik 2 (dvi) dienos iki probacijos laikotarpio pabaigos, bausmės vykdymo atidėjimo metu du metus vykdė pareigą būti namuose, o už padarytą pažeidimą (nebuvimą namuose) jam buvo taikyta papildoma -auklėjamojo poveikio priemonė (40 valandų nemokamų darbų), kurią įvykdė. Apylinkės teismas taip pat nevertino, kad už padarytą administracinį nusižengimą jis buvo nubaustas administracine tvarka 1200 Eur dydžio bauda, ir tokiu būdu jam apribotos teisės laisvai disponuoti jo gaunamomis pajamomis, kurios vieno mėnesio yra tik 210 Eur. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis piktybiškai nevykdė probacijos sąlygų, neproporcingas teismo sprendimas, kuriuo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

5.       Nuteistojo A. M. skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką; 2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis; 3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

7.       Taigi, už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam  numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi.

8.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas vadovaujantis minėto Probacijos įstatymo nuostatomis. Žemesnės instancijos teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, jog A. M. per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būdamas įspėtas, jog jeigu darys pažeidimus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jam bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, piktybiškai toliau nevykdė probacijos sąlygų. Teismas nurodė, kad įvertino tai, jog A. M. pažeidė probacijos sąlygas - 2018-07-31, 2018-08-30, 2020-01-14, 202-01-20, 2020-02-08 pažeidė pareigą nustatytu laiku būti namuose; jis baustas administracine tvarka - 2020-01-27 nubaustas administracine tvarka pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį 1200 Eur bauda; du kartus - 2020-05-03, 10.00 val. ir 2020-05-03, 15.10 min. vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, nes šios nėra įgijęs, 2019-11-03 įspėtas dėl KET pažeidimo pagal ANK 428 straipsnio 5 dalį. Taip nustatyta, kad apylinkės teismas tenkino teikimą ir konstatavo, kad A. M. pažeidė probacijos sąlygas, darė administracinius pažeidimus.

9.       Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo teikimą, netikrino svarbių aplinkybių, kurios turi įtaką galutinio sprendimo priėmimui, neteisingai, nepagrįstai, prieštaringai vertino kai kuriuos duomenis, kurie teismų buvo įvertinti anksčiau. 

10.       Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą, probacijos sąlygos – teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma. Probacijos įstatymo 30 straipsnyje nurodyta probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės.

11.       Kaip minėta anksčiau, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 2 punktas - „vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis“; 3 punktas - „be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį“.

12.       Pagrindinis teismo argumentas dėl ko tenkino probacijos skyriaus teikimą yra tai, kad A. M. piktybiškai nevykdė probacijos sąlygų, darė administracinius nusižengimus. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad jis 2018-07-31, 2018-08-30, 2020-01-14, 2020-01-20, 2020-02-08 pažeidė pareigą nustatytu laiku būti namuose. Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas pažymi tą aplinkybę, kad minėti pažeidimai jau buvo įvertinti apylinkės teismo 2018-09-04 ir 2020-02-10 nutartimis. Apylinkės teismo 2018-09-04 nutartimi už probacijos sąlygų nesilaikymą ir teismo įpareigojimo neišeiti iš namų pažeidimą (2018-07-31 ir 2018-08-30 nerastas namuose) paskirta papildoma poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kuriuos įpareigojo atlikti per 3 mėnesius. Ši poveikio priemonė įvykdyta. Taigi, nuteistajam už minėtus pažeidimus (2018-07-31 ir 2018-08-30 nerastas namuose) jau taikyta papildoma poveikio priemonė, todėl pakartotinai už tą patį jis negali būti baudžiamas. 2020-01-14, 2020-01-20, 2020-02-08 padaryti pažeidimai (pažeidė pareigą nustatytu laiku būti namuose) įvertinti apylinkės teismo 2020-02-10 nutartimi. Ši apylinkės teismo nutartis, kuria nebuvo patenkintas probacijos skyriaus teikimas, buvo skųsta apygardos teismui. Apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje nurodė, kad įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad A. M. piktybiškai, sistemingai nepažeidė teismo nustatytų pareigų bei nenustatyta, kad jis piktybiškai nesilaikė probacijos sąlygų. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tas faktas, jog 2020 m. vasario 8 d. apie 22.10 val. A. M. nebuvo namuose, įtikinamai nepagrįstas, nes policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog jis beldėsi į A. M. kambario duris, tačiau šių niekas neatidarė, ar kambaryje, kuriame gyvena A. M., minėtu laiku šio nebuvo. Apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, jog teismo nuosprendžiu nustatytos pareigos (laiku būti namuose) pažeidimas nei savo skaičiumi, nei mastu, nei kitomis aplinkybėmis, nebuvo tiek svarūs ir reikšmingi, kad jau šiuo metu būtina priimti sprendimą A. M. pasiųsti realiam terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimui į pataisos įstaigą. Apylinkės teismas pagrįstai vertino ir kitas aplinkybes, o būtent, tai, jog A. M. nėra kaltinamas ar įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką, pagal išgales dengia teismo priteistą žalą, kad ši priteista jam atlyginti solidariai, jis nėra išbrauktas iš mokinių sąrašo, su drauge turi kūdikį, nėra duomenų, jog A. M. piktybiškai neatvyksta į probacijos tarnybą, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba atsitiktinius darbus, nėra duomenų, jog padarė teisės pažeidimus nuosavybei ar prieš asmenį, jis turi sveikatos problemų, jam nustatytas neįgalumo terminas pasibaigęs palyginus neseniai, jis kreipęsis dėl neįgalumo nustatymo pratęsimo. Apylinkės teismas teisingai darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti teikimą, o vien formalus Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymas, neatitiktų teisingumo principo. Taip pat apygardos teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir vykdymo pagal nuosprendį paskirtą bausmę nuteistajam A. M.. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskirta papildoma poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kuriuos įpareigojo atlikti per 3 mėnesius (iki 2018-12-11). Šią papildomą poveikio priemonę nuteistasis įvykdė. Apygardos teismas konstatavo, kad už ankstesnius nuosprendžiu skirto įpareigojimo (neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.) pažeidimus (2018-07-31, 2018-08-02, 2018-08-30) A. M. jau taikyta sankcija ir pakartotinai ji skirta negali būti. Nustatyta, kad po papildomos poveikio priemonės paskyrimo, 2020 m. sausio 14 d. 00.43 val. jis nerastas namuose. Pasiteisindamas nuteistasis nurodė, kad nelegaliai dirbo pas asmenį (duomenys neskelbtini), tačiau šis sutartu laiku, t. y. 22 val. jo neparvežė namo, todėl jis nesugrįžo, laukė kol parveš. Taigi, šis jo aiškinimas nepaneigtas. Be to, apylinkės teismas pateikė motyvus ir teisingai argumentavo tą faktą, kad nėra pagrįsta ir įtikinama aplinkybė, jog 2020-02-08 apie 22.10 val. A. M. nebuvo namuose. Skundą nagrinėjantis teismas pažymėjo, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino visumą duomenų, o ne atskirus tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Pažymėjo, kad vienas iš administracinių nusižengimų (dviračius vairuojančių asmenų padarytas KET pažeidimas), kuris padarytas nuteistojo, nėra toks sunkus ir pavojingas visuomenei. Antrasis nusižengimas (KET pažeidimai) padarytas 2020 m. sausio 20 d., tačiau daugiau nusižengimų nuteistasis nepadarė. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. M. yra labai jauno amžiaus, jis gimęs 2001 m. gruodžio 29 d., neseniai sukakęs 18 metų. Be to, yra neįgalus. Šios kategorijos asmenys yra ypač pažeidžiami taikant jiems griežtas sankcijas ar poveikio priemones. Darė išvadą, kad siekiant juos taisyti ir perauklėti būtina taikyti kitas nei izoliavimas nuo visuomenės priemones. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendė, kad nors tai yra ne pirmas teikimas, kuriuo prašoma panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. M. atžvilgiu, bet susipažinus su visomis aplinkybėmis, negalima vienareikšmiškai teigti, jog A. M. itin piktybiškai nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų.

13.       Taigi, konstatuojama, kad, apylinkės teismas, priimdamas 2020-05-13 nutartį, neįvertino minėtų aplinkybių, kurios jau buvo vertintos apylinkės teismo 2018-09-04, 2020-02-10 ir apygardos teismo 2020-03-04 nutartyse.

14.       Be to, apylinkės teismas, priimdamas 2020-05-13 nutartį, vertino tą aplinkybę, kad 2020-05-03, 10 val. ir 2020-05-03, 15.10 val. nuteistasis vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, nes šios nėra įgijęs. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Probacijos įstatymo 30 straipsnyje yra nuoroda apie tai, kad ši norma gali būti taikoma tuomet, kai probuojamasis padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė. Taigi, pagal minėtą įstatymo nuostatą nepakanka aplinkybės, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, nes pagal minėtą įstatymo nuostatą būtina, kad už jį jam buvo taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė. Tačiau, teismo nutartyje nėra duomenų apie A. M. nubaudimą už 2020-05-03, 10 val. ir 2020-05-03, 15.10 val. padarytus pažeidimus, šios aplinkybės teismas nepatikrino.

15.       A. M. nurodė, kad 2020-05-03 vyko pas dukrą, važiavo automobiliu dėl to, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas, nevažiavo viešasis transportas, neturėjo galimybės juo naudotis. 2020-04-16 į probacijos skyrių neatvyko dėl ligos, jos įrodyti negalėjo, nes dėl karantino gydytoja nepriėmė. Probacijos skyrius teikime nurodė, kad A. M. neatvyko į skyrių 2020-04-03 ir 2020-04-16. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-03-14, Nr. 2020-05466), Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Taigi, šalyje paskelbus karantiną, asmenų judėjimas, transporto judėjimas, įstaigų darbas buvo ribojamas, todėl įtikinamas nuteistojo argumentas, kad jis neturėjo galimybės nuvykti į probacijos skyrių ar gauti pažymą iš gydytojo, kad sirgo.

16.       Nustatyta, kad A. M., nusikalto būdamas nepilnametis, jis yra labai jauno amžiaus, gimęs 2001 m. gruodžio 29 d., sukakęs 19 metų. Be to, jis yra neįgalus, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei organizmo funkcijų sutrikimas, nustatytas 45 procentų darbingumo lygis nuo 2019-12-29 iki 2022-02-25. Šios kategorijos asmenys yra ypač pažeidžiami taikant jiems griežtas sankcijas ar poveikio priemones. Šiuo atveju, nagrinėjant probacijos skyriaus teikimą, buvo būtina įvertinti nuteistojo socialinius ryšius, sveikatos būklę, gebėjimą vertinti ir suvokti savo veiksmus, atsakomybę, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, buvo būtina vertinti visumą duomenų, kurie surinkti per bausmės vykdymo atidėjimą, o būtent, ne tik tuos, kurie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir kitus duomenis dėl teismo skirtų įpareigojimų vykdymo (neišeiti iš namų nustatytu laiku ir atlyginti žalą). Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

17.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo A. M. elgesys probacijos vykdymo metu ne visada buvo atsakingas ir tinkamas, tačiau nuteistasis pripažino padaręs pažeidimus, o šiuo metu pastebima ir teigiamų nuteistojo A. M. elgesio pokyčių – jis mokosi, nėra išbrauktas iš mokinių sąrašo, šiuo metu gyvena su drauge ir augina dukrą, turi pastovią gyvenamąją vietą, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką vykdė teismo nuosprendžiu skirtą įpareigojimą dėl žalos atlyginimo, jis nurodė, kad dėjo pastangas įsidarbinti, tačiau dėl paskelbto Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino darbo negavo, kas rodo jo teigiamą požiūrį į darbą. Be to, pažymėtina ir tai, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2020 m. vasario 26 d. sprendimu jam nustatytas neįgalumas ir 45 procentų nedarbingumas.

18.       Įvertinus anksčiau aptartus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartis buvo priimta neįsigilinus į visus bylos duomenis, neištyrus ir neįvertinus visų teisingam procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl ji naikinama, o nuteistojo A. M. skundas tenkinamas iš dalies, dėl skundo priimamas naujas sprendimas – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. teikimas grąžinamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams nagrinėti iš naujo.

19.       Teikimas grąžinamas teismui iš naujo nagrinėti tam, kad būtų išsamiai patikrintos ir įvertintos nurodytos aplinkybės. Būtina tinkamai įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti kaip reikalauja įstatymas, ar tikrai nuteistasis A. M. be pateisinamų priežasčių nevykdė probacijos sąlygų, ar pažeidimai yra grubūs, ar probacija neefektyvi. Pridėtus dokumentus (neįgaliojo pažymėjimo kopija, sprendimas dėl A. M. darbingumo lygio nustatymo, darbingumo lygio pažyma, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, gimimo įrašas apie kūdikį) turi būti įvertinti pirmosios instancijos teismo iš naujo nagrinėjant probacijos skyriaus teikimą ir vertinant A. M. paskirtų teismo įpareigojimų nevykdymo priežastis. Vertinant aplinkybes dėl neįgalumo (jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei organizmo funkcijų sutrikimas, nustatytas 45 procentų darbingumo lygis), esant reikalui, teismas turi galimybę kviesti specialistą-psichiatrą tam, kad įvertinti nuteistojo A. M. gebėjimą visiškai suvokti ir vertinti savo veiksmus. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi priimant galutinį sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą grąžinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                Danguolė Šiugždinytė