Civilinės bylos Nr. e2-1335-653/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05154-2023-1 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.39.2.6.5.;  3.2.6.1.

                                                (S)

V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei R. Š., atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame nuotoliniu būdų organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos dalies priteisimo.

Teismas   

n u s t a t ė :

1.       ieškovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, prašydama iš atsakovo priteisti likusią neišmokėtą draudimo išmoką – 41 228,07 Eur; 1 112,40 Eur netesybas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti 41 228,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad atsakovas pripažino 2022 m. rugsėjo 7 d. įvykį draudžiamuoju, apskaičiavo ir išmokėjo ieškovei tik 3 611,50 Eur draudimo išmoką. Atsakovė liko neišmokėjusi 41 228,07 Eur sumos, kadangi iš viso draudikas privalėjo išmokėti 44 839,57 Eur draudimo išmoką, kuri paskaičiuojama iš 45 039,57 Eur draudimo išmokos atėmus draudimo sutartimi sulygtą 200,00 Eur besąlyginę išskaitą.

3.       Ieškovės ir atsakovės 2020 m. kovo 25 d. sudarytos sutarties Nr. LT_4/07-12-2020-86/47ST-25 (draudimo poliso Nr. BCAD042171), 2021 m. vasario 23 d. sudarytos sutarties Nr. 47ST-6 (draudimo poliso Nr. BCAD051499), 2022 m. kovo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 47ST-27 (draudimo poliso Nr. BCAD060773) pagrindu užtikrinama nenutrūkstama Tarnybos (ieškovės) turtinių interesų, susijusių su ieškovės civiline atsakomybe, draudimo apsauga.

4.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusios nutarties a. b. Nr. eA-3253-1047/2022 pagrindu iš Viešojo saugumo tarnybos priteista S. S. 73 384,47 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos vyresniojo specialisto pareigose laikotarpį nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., taip pat                       2 843,50 Eur advokato išlaidų.

5.       Ieškovas 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 47SD-1060 „Dėl draudiminio įvykio“ pateikė pranešimą atsakovui apie 2022 m. rugsėjo 7 d. patirtą įvykį. Draudiko atstovas 2022 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku pateikė prašymą patikslinti duomenis, ar ieškovas jau išmokėjo nukentėjusiam asmeniui teismo priteistas išlaidas, taip pat prašė pateikti paskaičiavimą, kokia suma mokėtina nukentėjusiam asmeniui, ir kokią sumą sudaro ieškovo, kaip darbdavio, mokėtini mokesčiai. Ieškovas tą pačią dieną el. laišku pateikė atsakymą į draudiko prašymą, nurodydama, kad prašomi pateikti paskaičiavimai jau yra pateikti ieškovo 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 47SD-1060,                        o teismo priteistos išlaidos bus išmokėtos artimiausiu metu, apie tai informuojant draudiką.

6.       Ieškovas, vykdydamas teismo Nutartį, 2022 m. rugsėjo 20 d. išmokėjo šias sumas:                                      1) 42 196,07 Eur kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, atskaičius mokesčius nuo teismo priteistos 73 384,47 Eur sumos; 2) 2 252,47 Eur mokesčių (t. y. 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (14 676,89 Eur), 19,5 proc. apdraustojo bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų (16 511,51 Eur), 3 proc. pareigūnų pensijos kaupimo įmokos (1 064,07 Eur));                                   3) 2 843,50 Eur nukentėjusiam asmeniui už priteistas advokato išlaidas. 2022 m. rugsėjo 21 d.         el. laišku pateikė draudikui faktinį piniginių sumų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2022 m. spalio 17 d. el. laišku kreipėsi į draudiką pasitikslinti, ar pakanka informacijos ir pateiktų dokumentų apie draudiminį įvykį. 2022 m. spalio 20 d. el. laišku pakartotinai pateikė draudikui informaciją apie nukentėjusiam asmeniui priteistų sumų išmokėjimo dieną bei apie iš teismo sprendimu priteistų sumų išskaičiuotus darbdavio mokamus mokesčius.

7.       Atsakovas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad teismo priteistos sumos nelaikytinos nuostoliu pagal 2021 m. vasario 23 d. draudimo sutartį Nr. 47ST-6. Ieškovas 2022 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 47SD-1316 pateikė draudikui pretenziją. Atsakovas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu pripažino įvykį draudiminiu pagal 2022 m. kovo            14 d. sutartį Nr. 47ST-27, apskaičiavęs draudimo išmoką, priėmė sprendimą išmokėti ir išmokėjo ieškovui 3 611,50 Eur draudimo išmoką. 

8.       Konstatuotas ieškovo veiksmų neatitikimas valstybės tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, todėl teismo priteistos piniginės sumos atitinka draudimo sutarties 24 punkte nustatytas draudžiamojo įvykio sąlygas. 

9.       Atsakovė, apskaičiuodama išmoką, konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad teismo priteistas sumas laiko nuostoliais draudimo sutarties taikymo prasme. Vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nelaikytina nei atlyginimu, nei išmoka draudimo sutarties 11.6.2 papunkčio prasme, nei 11.6.3 papunktyje numatytu vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelsimą atsiskaityti, priešingu atveju būtų paneigta pati draudimo sutarties esmė (draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad įvykus draudiminiam įvykiui, neturėtų nuostolių, atlygindamas žalą, padarytą trečiam asmeniui). Darbo užmokesčio (atlyginimo) ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis, tikslai, funkcijos, sudėtinės dalys, skaičiavimo taisyklės, dydžiai yra skirtingi.

10.       BTA draudimo taisyklių 9.4 punkte nustatyta, kad jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02% delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 % nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos. Atsakovo sprendimas nemokėti draudimo išmokos patvirtina faktinę aplinkybę, kad                              2022 m. spalio 24 d. draudikas buvo gavęs visą informaciją, reikšmingą apskaičiuojant draudimo išmokos dydį, todėl praėjus Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. nustatytam 30 dienų terminui,                              t. y. 2022 m. lapkričio 24 d., atsirado draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Ieškovė turi teisę į 41 228,07 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 1 112,40 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. nuo priteistinos draudimo išmokos sumos už 135 dienas. Prašoma priteisti delspinigių suma neviršija BTA draudimo taisyklėse nustatytų 10 % nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.

11.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko – prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Nurodė, kad įvykis įvyko ne ieškovo nurodomu laikotarpiu – 2022 m. rugsėjo 7 d., kada įsiteisėjo teismo nutartis - o ieškovo veiksmai, dėl kurių kilo teisminis ginčas, t. y. būtent teismui pateiktas ieškovės buvusio darbuotojo pareiškimas su reikalavimais. Prašymas priteisti iš patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtų būti laikomas įvykiu, dėl kurio ieškovas įgyja teisę reikšti reikalavimą vadovaudamasis 2020 m. kovo 25 d. sudarytos sutarties Nr. LT_4/07-12-2020-86/47ST-25 (draudimo poliso Nr. BCAD042171) pagrindu.

13.       Ieškovas nesilaikė sutartyje nustatytų reikalavimų dėl pranešimo apie pareikštą reikalavimą atsakovui. Pranešimas ir informacija apie tai, kad yra gautas reikalavimas ir pradėtas oficialus tyrimas, atsakovui buvo pateiktas ne sutarties 42.1. punkte nustatytais terminais, bet praėjus beveik trims metams nuo įvykio. Reikalavimas dėl neteisėtų ieškovės veiksmų buvo pareikštas nuo 2019 m. sausio 18 d., kada buvo priimtas sprendimas atleisti darbuotoją iš pareigų. Tai, kad ieškovo veiksmai yra neteisėti, teismo buvo konstatuoti dar 2021 m., kada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3853-492/2021 panaikintas žemesnės instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas. Nei 2019 m., nei 2021 m. ieškovė į draudimo kompaniją nesikreipė ir neteikė informacijos apie pareikštą reikalavimą.

14.       Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pareikštas iki draudimo sutarties sudarymo ir apie tai atsakovas, kaip draudikas, nebuvo informuotas, vadovaujantis 2020 m. kovo 25 d. sudarytos sutarties Nr. LT_4/07-12-2020-86/47ST-25 pagrindu atsakovas turi teisę pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Pagal nurodytą sutartį, ieškovei kyla pareiga prieš sudarant sutartį pateikti informaciją apie pareikštus reikalavimus, o šios pareigos neįvykdžius galima taikyti sutarties               IV dalies (Nedraudžiamieji įvykiai) numatytas sąlygas.

15.       Neteisėti veiksmai buvo atlikti 2019 m. 1 ketvirtyje, kai buvo priimtas 2019 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, t. y. įvykis yra įvykęs draudimo sutartyje numatytame retroaktyviame laikotarpyje. Teismo buvo priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, kuri patenka į sutarties 9.6.3. ir 9.6.2. p. - nėra laikoma nuostoliu pagal sutartį. Draudimo sutartyje imperatyviai nustatyti atvejai ir sąlygos, apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Draudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis dėl draudimo sutartimi apdrausto asmens veiksmų, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis ir teismo priimtas sprendimas nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.

16.       Dubliku ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl draudimo išmokos dydžio, o ne dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kadangi iš skundžiamo atsakovės 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo išmokėti 3611,50 Eur draudimo išmoką turinio matyti, kad pats draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju

17.       Atsiliepime papildomai nurodomas dar kitas atsakovės sprendimo išmokėti 3 611,50 Eur draudimo išmoką pagrindas, kuriuo atsakovė nesirėmė skundžiamame sprendime – ieškovė tariamai pažeidė 2020 m. kovo 25 d. draudimo sutarties Nr. 47ST-25 nuostatas, todėl įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Šis pagrindas yra nesusijęs su ginčo dalyku. Atsakovas sprendime išmokėti 3 611,50 Eur draudimo išmoką remiasi 2022 m. kovo 14 d. sutartimi Nr. 47ST-27 (pagal kurią išduotas draudimo polisas Nr. BCAD060773), o ne 2020 m. kovo 25 d. draudimo sutartimi Nr. 47ST-25 (pagal kurią išduotas draudimo polisas Nr. BCAD042171). Pagal teismų praktiką, draudikui teisme neleidžiama atsikirsti argumentais, kurie nebuvo nurodyti draudiko sprendime dėl draudimo išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 18-20 p.).

18.       Net ir 2020 m. kovo 25 d. draudimo sutarties Nr. 47ST-25 taikymo atveju vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepatenka į draudimo sutartyje išvardintų išmokų, kurios nelaikomos nuostoliais sutarties taikymo prasme, baigtinį sąrašą.

19.       Tripliku atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad vadovaujantis 2020 m. kovo 25 d. sutartimi Nr. LT_4/07-12-2020-86/47ST-25 ir vėlesniais jos pratęsimais, būtent teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra laikomos neatidėliotinomis išlaidomis.

20.       Teismo posėdyje šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir procesinę poziciją dėl ginčo išsprendimo.

Ieškinys tenkinamas visiškai

Teismas

k o n s t a t u o j a :

21.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad

22.       LITEKO duomenimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3253-1047/2022 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriuo iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteista pareiškėjui S. S. 73 384,47 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už priverstinės pravaikštos vyresniojo specialisto pareigose už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. bei 2 843,50 Eur advokato išlaidų.

23.       Ieškovas 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 47SD-1060 „Dėl draudiminio įvykio“ pateikė pranešimą draudikui (atsakovui) apie 2022 m. rugsėjo 7 d. įvykį.

24.       Atsakovas 2022 m. rugsėjo 14 d. el. laišku prašė patikslinti duomenis - ar ieškovas jau išmokėjo nukentėjusiam asmeniui teismo priteistas išlaidas; prašė pateikti paskaičiavimą, kokia suma mokėtina nukentėjusiam asmeniui ir kokią sumą sudaro ieškovo mokėtini mokesčiai. Ieškovas tą pačią dieną el. laišku pateikė atsakymą į draudiko prašymą, nurodydama, kad prašomi pateikti paskaičiavimai jau yra pateikti 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu, o teismo priteistos išlaidos bus išmokėtos artimiausiu metu, apie tai informuojant draudiką.

25.       Ieškovas, vykdydama teismo sprendimą, 2022 m. rugsėjo 20 d. išmokėjo S. S. šias sumas: a) 42 196,07 Eur kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, atskaičius mokesčius nuo teismo priteistos 73 384,47 Eur sumos; b) 32 252,47 Eur mokesčių (t. y. 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (14 676,89 Eur), 19,5 proc. apdraustojo bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų (16 511,51 Eur), 3 proc. pareigūnų pensijos kaupimo įmokos (1 064,07 Eur));                                      c) 2 843,50 Eur nukentėjusiam asmeniui už priteistas advokato išlaidas. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 21 d. el. laišku pateikė draudikui faktinį piniginių sumų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2022 m. spalio 17 d. el. laišku kreipėsi į draudiką pasitikslinti, ar pakanka informacijos ir pateiktų dokumentų apie draudiminį įvykį. 2022 m. spalio 20 d. el. laišku pakartotinai pateikė draudikui informaciją apie priteistų sumų išmokėjimo dieną bei apie iš teismo sprendimu priteistų sumų išskaičiuotus darbdavio mokamus mokesčius.

26.       Atsakovas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė mokėti draudimo išmoką. Iš atsakovo sprendimo matyti, kad jis vadovavosi 2021 m. vasario 23 d. draudimo sutartimi Nr. 47ST-6 (draudimo poliso Nr. BCAD051499) ir joje nurodytomis 11.6.1-11.6.5 nurodytomis sąlygomis, kuomet draudėjo išmokėtos išmokos nelaikomos nuostoliais. T.y., kaip ir nagrinėjamoje byloje, atsakovas laikė, jog ieškovo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką prilyginamas vidutiniam darbo užmokesčiui, delspinigiams ar kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo ir/ar valstybės tarnautojo kaltės laiką. Kitų pagrindų nemokėti draudimo išmokos pagal ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovas nenurodė.

27.        Ieškovas 2022 m. lapkričio 3 d raštu Nr. 47SD-1316 „Dėl raginimo išmokėti išmoką byloje            Nr. BCAD/22/000645“ pateikė draudikui pretenziją dėl jo sprendimo nemokėti draudimo išmokos. 

28.       Atsakovas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu pagal 2022 m. kovo 14 d. sutartį Nr. 47ST-27, apskaičiavo draudimo išmoką, priėmė sprendimą išmokėti ir išmokėjo Tarnybai 3 611,50 Eur draudimo išmoką. Šiame sprendime atsakovas nenurodė, jog nepripažįsta įvykio (jo dalies) draudiminiu, kaip ir nenurodė jokių motyvų kodėl iš dalies netenkino draudėjo reikalavimo išmokėti draudimo išmoką, paskaičiuotą atsižvelgus į ieškovo išmokėtą S. S., vykdant minėtą teismo sprendimą, kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.

29.       Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas nesutikimą išmokėti likusią išmokos dalį grindžia tuo, kad ieškovas nesilaikė sutarties sąlygų dėl pranešimo apie draudžiamąjį įvykį atsakovui (atsakovo teigimu įvykis (atsakovo neteisėti veiksmai) įvyko ne 2022-09-07, kai įsiteisėjo 2022 m. gegužės 25 d. priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, o 2019 m. 1 ketvirtyje, kai buvo priimtas 2019-01-17 ieškovo įsakymas). Atsakovas teigia, kad dėl to turėjo teisę pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Atsakovo teigimu, įvykis įvyko 2020-03-25 sutartyje numatytame retrospektyviniame laikotarpyje, todėl atsakovas vadovaujasi šio sutarties sąlygomis ir teigia, jog teismo priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką patenka į sutarties 9.6.3 p. (vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo ir/ar valstybės tarnautojo kaltės laiką; ir 9.6.2 p. – ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą).

30.       Pritartina ieškovo pozicijai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog draudikas, priimdamas sprendimą draudimo išmoką sumažinti ar  atsisakydamas mokėti, turi pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis; šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).

31.       Iš atsakovo sprendimų bei šalių susirašinėjimo su ieškovu turinio matyti, kad atsakovas, atsisakydamas mokėti dalį draudimo išmokos, nesirėmė aplinkybe, jog ieškovas laiku nepranešė apie draudiminį įvykį ir/ar kad dėl to atsakovas pasinaudojo teise pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Priešingai, atsakovas, siekdamas nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydį, reikalavo iš ieškovo informacijos apie visas sumokėtas sumas vykdant teismo sprendimą. Akivaizdu, kad tokios informacijos atsakovui nebūtų reikėję, jei jis būtų pripažinęs įvykį nedraudžiamuoju. Kaip buvo minėta, atsakovas savo sprendime išmokėti 3611,50 Eur draudimo išmoką  nekonstatavo, kad jis nepripažįsta tam tikrą įvykį draudžiamuoju, t.y. tokio sprendimo atsakovas nepriėmė, dėl ko ieškovas šioje byloje pagrįstai nereiškė reikalavimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Dėl išdėstyto atsakovas netenka teisės šioje byloje remtis kitu pagrindu (nepranešimas laiku apie draudiminį įvykį, pareigos pranešti apie pareikštus reikalavimus prieš sudarant draudimo sutartį nevykdymas), kuriuo jis nesirėmė sumažindamas reikalaujamą mokėti draudimo išmoką, nesinaudojo teise pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, todėl šie atsakovo argumentai nepaneigia ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

32.       Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo pozicijos nenuoseklumą, vertinamą atsakovo nenaudai: atsiliepime į ieškinį atsakovas, vertindamas draudiminį įvykį retrospektyviniu laikotarpiu, remiasi 2020 m. kovo 25 d. draudimo sutartis Nr. LT_4/07-12-2020-86/47ST-25 (draudimo poliso Nr. BCAD042171), tuo tarpu 2022-10-24 sprendime -  2021 m. vasario 23 d. draudimo sutartimi Nr. 47ST-6 (draudimo poliso Nr. BCAD051499), o 2022-11-07 sprendime 2022 m. kovo 14 d. draudimo sutartimi Nr. 47ST-27 (draudimo poliso Nr. BCAD060773).  

33.       Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas ne tik formaliai, bet ir realiai priimdamas ginčijamą sprendimą savo valia apsisprendė nesinaudoti teise pripažinti įvykį nedraudžiamuoju atsiliepime į ieškinį nurodytais papildomais pagrindais.

34.       Kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų, atsakovo atsisakymas išmokėti ieškovo reikalaujamo dydžio draudimo išmoką grindžiami ir tuo, kad ieškovo sumokėta kompensacija už privertinę pravaikštos laiką, apskaičiuotą pagal vidutinį darbo užmokestį, pagal draudimo sutarties sąlygas (iš esmės šios sąlygos yra panašios visose šalių sudarytose draudimo sutartyse) nelaikoma nuostoliais (atsakovas šią kompensaciją prilygina delspinigiams už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą; išmokoms už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojų ir/ar valstybės tarnautojo kaltės laiką).

35.       Pagal Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje                                     Nr. 3K-3-278-701/2016 išaiškino, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmoka pagal savo pobūdį kvalifikuotina kaip išmoka, kuri nėra prilyginta darbo užmokesčiui. Kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad aptariama kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio                       4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui.

37.       Taigi, vadovaujantis minėtu reglamentavimu ir teismų praktika, kompensacija buvo sumokėta tarnautojui dėl neteisėto atleidimo už priverstinės pravaikštos laiką, o ne už uždelsimo atsiskaityti laiką. Pritratina ieškovo argumentams, kurie atitinka minėtą teismų praktiką, kad aiškinant šalių sudarytų sutarčių draudimo sutarčių sąlygas, kuriomis remiasi atsakovas, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką pagal savo pobūdį, paskirtį, apskaičiavimą, negali būti prilyginta nei išmokoms, susijusioms su darbo užmokesčiu, nei delspinigiams ar kitoms išmokoms už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju ar tarnautoju laiką. Darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai nepripažino pagal draudimo sutarties sąlygas ieškovo sumoką išmoką jo patirtais nuostoliais. Atsakovo argumentai, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis ir teismo priimtas sprendimas šiuo atveju nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką,  - yra deklaratyvaus, abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.

38.       Dėl išdėstyto atsakovo sprendimas sumokėti ieškovui tik 3611,50 Eur draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 41 228,07 Eur nesumokėta draudimo išmokos dalis.

39.       Atsakovas nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl likusios mokėtinos draudimo išmokos apskaičiavimo ir ieškovo nurodyto draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, todėl, atmetus atsakovo argumentus, dėl kurių ši draudimo išmokos dalis nebuvo sumokėta, ieškovo reikalavimai tenkinami visa apimtimi.

40.       Taip pat atsakovas nenurodė nesutikimo argumentų dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie atsakovo prievolę mokėti draudimo taisyklių 9.4 p. numatytus 0,02 proc. delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, neviršijant 10 proc. laiku neišmokėtos draudimo išmokos sumos; atsakovas nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl ieškovo apskaičiuotos delspinigių sumos (1112,40 Eur) už uždelsimo laikotarpį nuo                                 2022-11-24 iki 2023-04-07. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis civilinio proceso rungimosi principu teismas neturi pagrindo pripažinti, jog šioje dalyje ieškinys nepagrįstas.

41.       CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 41 228,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42.       Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 860 Eur žyminio mokesčio.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268,                     270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 41 228,07 Eur draudimo išmoką; 1 112,40 Eur netesybas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 41 228,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ valstybės naudai 860 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                 Jelena Šiškina