Civilinė byla Nr. 2S-2457-553/2014

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03353-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 96.4; 103.4; 106.3; 117.1; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. atstovo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4195-341/2014 išnagrinėjus ieškovės V. B. ieškinio atsakovei D. G. dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas ieškovės V. B. ieškinys atsakovei D. G. dėl 5 100 Lt procesinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bendrai priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-10-13 nutartimi nutarė nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi teismui turi būti pateikti įrodymai, kad S. V., kuris pasirašė ieškinį, priklauso Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnyje nurodytų asmenų grupei, t. y. savarankiškai gali būti atstovu byloje (pateikti ieškinį), arba pateikti ieškinį, pasirašytą pačios ieškovės (advokato, advokato padėjėjo).

3. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės V. B. atstovas S. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį. Nurodo, kad skundžia nutartį tik dalyje dėl atstovavimo instituto. Pažymi, kad S. V. notaro išduotas įgaliojimas suteikė jam teisę atstovaujamos ieškovės V. B. vardu parengti ir pasirašyti ieškinį, nes S. V. nesiruošia dalyvauti teismo posėdyje, t. y. naudotis CPK 56 straipsnio institutu. Analogiškoje situacijoje Vilniaus apygardos teismas (civilinės bylos Nr. 2S-1074-232/2014) patenkinto apelianto atstovo pagal notaro patvirtintą įgaliojimą S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-811-727/2014. Atstovavimo teisme institutas ir atstovavimo teisiniai santykiai susiformuoja tik tada, kai teisėjas priima ieškinį, kurį gali pasirašyti bet kas, turintis tam teisę, įskaitant teisę, atsiradusią įgaliojimo pagrindu. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, S. V. ir šio skundo neturėtų teisės teikti, o pirmosios instancijos teismas negalėtų spręsti skundo priėmimo klausimo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo gautam ieškiniui nustatyto trūkumo, t. y. jog šį dokumentą teismui pateikė neįgaliotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tai, kad atstovavimo teisme institutas ir atstovavimo teisiniai santykiai susiformuoja tik tada, kai teisėjas priima ieškinį, kurį gali pasirašyti bet kas, turintis tam teisę, įskaitant teisę, atsiradusią įgaliojimo pagrindu, todėl ieškinį atstovaujamojo vardu teismui pagal notaro patvirtintą įgaliojimą gali pateikti ir asmuo, neatitinkantis CPK 56 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta pozicija ir pažymi, kad atstovavimo teisme santykiai prasideda ne po atstovo atstovaujamojo vardu teismui pateikto ieškinio priėmimo, o iki tol. Kiekvienas asmuo, kurio materialinės subjektines teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, turi teisė kreiptis į teismą, tačiau šią teisę jis privalo įgyvendinti tinkamai. Prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, yra ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas. CPK 51 straipsnio 1 dalis įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. Bylos vedimas apima visus procesinius veiksmus, t. y. tiek procesinių dokumentų teikimą teismui, tiek ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Jeigu atstovavimo santykiai susiformuoja pavedimo pagrindu, atstovas, siekiantis vesti bylą atstovaujamojo vardu, turi teismui pateikti įrodymus, kad jis priklauso CPK 56 straipsnyje nurodytų asmenų grupei. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu tokie įrodymai nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė jų pareikalauti, papildomai nurodydamas alternatyvų teismo nustatytų trūkumų pašalinimo būdą, t. y. jeigu teismui bus pateiktas ieškinys, pasirašytas pačios ieškovės (jos advokato, advokato padėjėjo).

Atskirajame skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2014-06-16 nutartyje (civilinės bylos Nr. 2S-1074-232/2014) apeliacinės instancijos teismas nepadarė išvadų, kurios prieštarautų šioje byloje apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytiems argumentams. Atvirkščiai, kaip šioje byloje, taip ir civilinėje byloje Nr. 2S-1074-232/2014 išaiškinta, jog pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas atstovavimas teisme apima visus procesinius veiksmus tiek procesinių dokumentų teikimą teismui, tiek ir atstovavimą teismo posėdžiuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje Nr. 2S-1074-232/2014 apeliacinės instancijos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo tik dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi nutarta atsisakyti priimti atskirąjį skundą, nesudarant apeliantui galimybės pašalinti atskirojo skundo trūkumus, nes atskirąjį skundą pateikė asmuo (t. y. S. V.), neturintis teisės atstovauti apelianto pagal pavedimą.

Pritartina atskirąjį skundą pateikusio ieškovės V. B. atstovo S. V. pozicijai, kad jis ir šioje byloje išnagrinėto skundo neturėtų teisės teikti, o pirmosios instancijos teismas negalėtų spręsti šio skundo priėmimo klausimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tik dalyje dėl atstovavimo instituto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis skundas pagrįstai buvo priimtas ir perduotas nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė