Administracinė byla Nr. ATP-868-397/2012

                            Teisminio proceso Nr. 4-05-3-03223-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija:

79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

                                                        n u s t a t ė :

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimu Nr. 64-7-307 jam skirtą 80 litų baudą už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 11 d. 8:50 val. mokamoje automobilių stovėjimo vietoje Kęstučio gatvėje, Kaune buvo pastatęs automobilį OPEL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje ir nesumokėdamas vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą, pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų Vietinės rinkliavos Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 11 ir 12 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 1245 str. numatytą pažeidimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi L. M. skundą patenkino, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos 2012-03-21 nutarimą Nr. 64-5-2445, kuriuo L. M. paskirta 80 litų baudą, panaikino ir administracinę bylą L. M. atžvilgiu nutraukė, nesant neabejotinų įrodymų, patvirtinančių padarius jį ATPK 1245 str. numatytą pažeidimą.

Skundu institucija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-11 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – palikti nepakeistą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimą Nr. 64-7-307, kuriuo L. M. už ATPK  1245 str. paskirta 80 litų bauda. Skunde teigia, kad byloje pateiktos pažeidėjo automobilio fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilio stovėjimo laikas ir mokėjimo bilietas, patvirtina faktą, kad L. M. automobilis mokamoje aikštelėje stovėjo jau pasibaigus apmokėjimo laikui. Pažeidėjo kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1245 str.  patvirtinta  ne tik automobilio fotonuotraukos, tačiau ir kitais bylos rodymais, t.y. rinkliavos kontrolieriaus tarnybiniu pranešimu, automobilių stovėjimo aikštelės pranešimu, VĮ „Regitra“ raštu. Apeliantas nurodo, kad tai, jog fotoaparatas negali būti metrologiškai patikrintas, nėra aplinkybė, šalinanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę. Jo teigimu, teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, dėl ko nutartis naikintina.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 1245 straipsnyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. L. M. administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis  2011 m. lapkričio 11 d. 8:50 val. mokamoje automobilių stovėjimo buvo pastatęs automobilį nesumokėdamas vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. M. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo grindžiama rinkliavos kontrolieriaus darytomis nuotraukomis, kuriose matyti fiksuojamo vaizdo laikas. Pagal minėtų nuotraukų duomenis, L. M. automobilis mokamoje stovėjimo aikštelėje stovėjo pradėjus 9 minutėm po to, kai baigėsi aikštelės apmokėjimo laikas pagal taloną. Pats L. M. neigia, kad pradelsė apmokėto stovėjimo laiką ir tvirtina, kad pagal jo laikrodį, prie automobilio jis sugrįžo laiku.

Taigi, šiuo atveju, siekiant patvirtinti, jog pažeidimas buvo padarytas, būtina neginčijamai įrodyti, kad L. M. automobilis po 8.40 val. t.y. po apmokėjimo termino pabaigos, dar buvo aikštelėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo 15 str., priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas matavimo teisinis metrologinis reglamentavimas, taip siekiant apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisingo matavimo pasekmių.

Tiriant bylą teisme ir renkant įrodymus, iš VĮ Kauno metrologijos centro buvo gautas atsakymas dėl fotoaparatų patikros, kur nurodyta, kad fotoaparatas nėra matavimo priemonė – neturi kontroliuojamų parametrų, nei matavimo ribų, nei leistinos paklaidos, todėl patikros atlikti negalima. Taigi, remiantis aukščiau paminėta įstatymo norma, vadovautis būtent fotoaparato parodymais, kaip L. M. kaltės įrodymu, nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu, toks nepatikimas įrodymas nepaneigia ir paties L. M. versijos, jog jis nepradelsė stovėjimo aikštelėje laiko ir prie automobilio grįžo laiku.

Nepgrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pažeidėjo kaltė buvo įrodinėjama ne tik  automobilio fotonuotraukomis, tačiau ir kitais bylos rodymais, t.y. rinkliavos kontrolieriaus tarnybiniu pranešimu, automobilių stovėjimo aikštelės pranešimu, VĮ „Regitra“ raštu. Teismas konstatuoja, kad šie apelianto nurodyti duomenys yra išvestiniai iš pagrindinio pirmosios instancijos teismo ištirto ir aptarto įrodymo – automobilio nuotraukų ir tiesiogiai nesusiję su paties pažeidimo padarymu (VĮ „Regitros“ pažyma apie automobilio registraciją).

Išanalizavus šiuos bylos duomenis darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog L. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo atlikti neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad L. M. kaltė dėl ATPK 1245 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ji paliekama galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                                                    

                                                n u t a r ė :

Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                  Gytis Večerskas