Civilinė byla Nr. P2-36-1008/2016
Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01186-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.5.1.1.
(S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. gegužės 11 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės E. M. prašymą suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ – dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,
nustatė:
pareiškėja antstolė E. M. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), jo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0009/11/05314, užvestą Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomojo dokumento Nr. 2-1420-440-2011 pagrindu dėl 724,06 € skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojo – UAB „Akmenės energija“ – naudai, vykdymo eigoje buvo gautas išrašas apie asmenį, konstatuojantis, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro duomenimis, 2015 gruodžio 3 d. įregistruotas mirusio skolininko palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu faktas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Prašymas tenkintinas.
Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).
Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdomas Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2-1420-440-2011 dėl 670,04 € (2313,51 Lt) skolos, 32,88 € (113,53 Lt) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, 21,14 € (73 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išieškotojo – UAB „Akmenės energija“ naudai. Skolininkas N. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro išrašas apie palikimo priėmimo faktą ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtinta, kad N. K. priklausęs turtas (butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. gruodžio 3 d. paveldėjimo teise perėjo valstybei. Antstolė E. M. 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. 0009/11/05314/S3b-7358 informavo VMI prie FM apie N. K. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas ir nurodė, kad mirus skolininkui reiškia reikalavimą dėl išvardytose vykdomosiose bylose susidariusių vykdymo išlaidų. Minėtame dokumente nurodyta, kad be kitų vykdomųjų bylų, N. K. atžvilgiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomojo dokumento Nr. 2-1420-440-2011 pagrindu taip pat užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/11/05314, informuojant VMI prie FM apie išieškomos skolos dydį ir išieškotoją.
Valstybei, kaip mirusio skolininko palikimo perėmėjai, netaikomos CK 5.63 straipsnio išimtys, kreditoriai ją taip pat turi informuoti apie egzistuojančias skolas per įstatymo nustatytą terminą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-888-480/2016). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą pripažintinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, įskaitant ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
Atsižvelgdamas į anksčiau minėto antstolės VMI prie FM pateikto rašto turinį – nurodytas iš skolininko N. K. išieškotinos skolos dydis, pagrindas, išieškotojas, kurio naudai vykdomas išieškojimas, taip pat į tai, kad minėtas dokumentas pateiktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), raštas pateiktas 2012 m. vasario 13 d., pripažintina, kad toks kreditoriaus reikalavimo pareiškimo būdas yra tinkamas ir pakankamas konstatuoti, jog įpėdinis turėjo informacijos apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ir miręs skolininkas N. K. keistinas jo teisių perėmėju – valstybe.
Vadovaudamasis CPK 290-291, 593 ir 596 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Pakeisti vykdomosios bylos Nr. 0009/11/05314 vykdymo procese mirusį skolininką N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), į jo teisių perėmėją – valstybę.
Ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Daiva Maneikienė