Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.8.4.;2.6.11.6.; 3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Šinkūnaitei, Anželikai Krus - Šelginskich,
dalyvaujant ieškovo UAB „GreenGold Timberlands1“ atstovams vadovui Simonui Žebrauskiui, advokatei Simonai Drukteinienei,
atsakovų G. M., R. M. ir P. S. atstovui advokatui Martynui Duksai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GreenGold Timberlands “ ieškinį atsakovams G. M., R. M. ir P. S. dėl netesybų pagal preliminariąsias sutartis priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam pagal 2019-03-22 preliminariąją žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr.GGT1-29 solidariai iš atsakovų G. M. ir R. M. 20 720 Eur netesybų, 234,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti jam iš atsakovo P. S. pagal 2019-03-22 preliminariąją žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GGT1-30 3 600 Eur netesybų, 40,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme, 5 proc. dydžio kompensuojamąsias metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019-10-05 ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai G. M. ir R. M. neįvykdė su ieškovu 2019-03-22 sudarytos preliminarios sutarties išankstinių sąlygų (po preliminarios sutarties sudarymo nedėjo visų įmanomų protingų pastangų, kad iki šios sutarties termino pagrindinei sklypų pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos būtų gautos visos reikalingos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) pažymos ir pagrindinė sklypų paketo pirkimo – pardavimo sutartis galėtų būti įvykdyta laiku), nebendradarbiavo su ieškovu ir nesikonsultavo dėl sutarties įgyvendinimo, nors tai buvo įmanoma ir po Miškų įstatymo pasikeitimo. Tokiu būdu pažeidė CK 6.200 str. nuostatas. Dėl pasikeisiančio Miškų įstatymo pažeisti sutartis ir parduoti sutarčių miško plotus kitam pirkėjui planavo dar iki teisinio reguliavimo pasikeitimo, o tam įvykus, Miškų įstatymo pasikeitimą ir subjektyvų interpretavimą siekė panaudoti kaip priežastį be atsakomybės vienašališkai nutraukti sutarčių vykdymą. Ieškovo ir atsakovo P. S. 2019-03-22 sudarytos preliminarios žemės pirkimo – pardavimo sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 24 d., tačiau atsakovas ją nepagrįstai nutraukė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą iš atsakovų priteisti netesybas ir kompensuojamąsias palūkanas.
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarčių susąlygos nustatytos išimtinai ieškovo. Sutarčių išankstinė sąlyga, numatanti, kad atsakovai iki sutarčių įvykdymo termino pabaigos turi gauti reikalingas NŽT pažymas, nesąžininga. 2019-03-22 preliminarioje sutartyje, sudarytoje su atsakovais G. M. ir R. M., pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo įrašytas, nes tuo metu ieškovas neturėjo su šių atsakovų sklypų paketu besiribojančio sklypo, o žodžiu su atsakovais buvo sutarta, kad sutarties įvykdymo terminas – 2019-12-31. Iki 2019-06-25 sutartys nebuvo sudarytos todėl, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima suprasti, kad ieškovas organizuoja tolimesnius veiksmus, jog šie sklypai būtų parduoti, nebendradarbiavo, nekooperavo su atsakovais. NŽT pažyma parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio registro Nr.44/2207587, nebuvo gauta ne dėl atsakovų kaltės, o todėl, jog NŽT nuo 2019m gegužės iki šios dienos pažymos neišdavė ir ignoravo pakartotinius atsakovų kreipimusis dėl šios pažymos gavimo. Atsakovai sutarčių vykdymo vienašališkai nenutraukė – jis tapo neįmanomas. Dėl to sutartys pasibaigė. Sutarčių 3.4. punktu šalys susitarė ne ką jos darys pasikeitus Miškų įstatymo redakcijai, o ką darys tuo atveju, jeigu įgyvendinant įstatymą, t.y. NŽT pateikus pranešimus apie parduodamus žemės sklypus, atsiras kitų pirmumo teisę turinčių asmenų ir dėl to sumažės paketais parduodamų žemės sklypų kiekis. Tokiu atveju būtent ieškovas turėjo siūlyti peržiūrėti sklypų kainas. Jei teismas laikytų, kad atsakovai yra atlikę neteisėtus veiksmus, prašė juos sumažinti iki atsakovės G. M. faktiškai patirtų 1 300 Eur nuostolių už pažymų iš NŽT gavimą.
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovai tendencingai teikia tikrovės neatitinkančius aiškinimus apie sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, jog sutartyje su atsakovais G. M. ir R. M. pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nenurodytas ieškovo iniciatyva. Patys atsakovai 2019-10-24 atsakyme į pretenziją nurodė, kad šalys nenustatė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti dėl to, kad nebuvo aišku, per kiek laiko Nacionalinė žemės tarnyba išduos Miškų įstatymo 41 str. 6 d. numatytas pažymas. Sąlyga dėl NŽT pažymų gavimo buvo ne primesta ieškovo, o nustatyta Miškų įstatymo 41 str. 3 d. ir atsakomybė atsakovams numatyta ne už NŽT pažymų negavimą atsiradus pirmumo teise norinčiam pasinaudoti asmeniui, bet už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindines sutartis. Priešintai, nei teigia atsakovai, ieškovas visuomet bendradarbiavo su jais. Būtent atsakovai jau 2019 m. rugsėjo 11 d. telefoninio pokalbio su ieškovo atstove A. P. metu pranešė sklypų ieškovui neparduosiantys. Pareiga gauti NŽT pažymas buvo nustatyta atsakovams, tačiau jie nedėjo visų įmanomų pastangų šią sąlygą įvykdyti. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog būtų ėmęsi aiškių veiksmų gauti reikiamą pažymą (nepateikė oficialių užklausų, prašytų suteikti informaciją, skundų). Jie tik 2019-08-05 informavo ieškovo darbuotoją A. P., apie negaunamą pažymą, tačiau nenurodė, kad šios pažymos gavimas iš viso negalimas. Todėl ieškovas geranoriškai patikėjo atsakovais ir leido toliau veikti siekiant gauti pažymą. Atsakovai vienašališkai nutraukė sutartis, nors jų 3.4. p numatė galimybę peržiūrėti sklypų kainą abiejų šalių sutarimu. Šiuo konkrečiu atveju to net nereikėjo, nes šalys buvo numačiusios kainos išskaidymą atskiriems žemės sklypams, taigi atsakovai nesiekė sutarčių išsaugoti ir jų vykdyti.
5. Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo ieškinį prašė atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad preliminarios sutarties su P. S. sudarymo metu ieškovas pirmumo teisės sudaryti šioje sutartyje nurodytų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties neturėjo, kiek laiko užtruks NŽT pažymų gavimas, nebuvo aišku, todėl terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ir nebuvo įrašytas. Jis įrašytas ieškovo vėliau, ranka ir savavališkai, nesant susitarimo su atsakovais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019-06-25. Sutarties sąlygas išimtinai parengė ieškovas, jų su atsakovais nederino, buvo derinamos tik parduodamų sklypų paketų kainos. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad jam nebuvo žinoma situacija, jog dėl vieno iš sutartyje su G. M. ir R. M. nurodytų sklypų atsakovai negauna NŽT leidimo jį parduoti, todėl būtent ieškovas neatliko pareigos inicijuoti kainos ir terminų peržiūrėjimą. Nebendradarbiavo ne atsakovai, o ieškovas, kuris nedėjo jokių pastangų, kad sutartys būtų įvykdytos. Po Miškų įstatymo redakcijos pasikeitimo atsakovai klausė ieškovo, kaip toliau bus daroma su sutarčių vykdymu, tačiau negavus jokio konkretaus atsakymo, praėjus beveik mėnesiui po įstatyminio reguliavimo pasikeitimo, 2019-09-26 iniciavo susitarimo dėl pasibaigusių sutarčių sudarymą, t.y. pasiūlė nuo 2019-10-01 sutartis laikyti pasibaigusiomis. Atsakovai didžiąja dalimi įvykdė pareigą gauti iš NŽT sklypų pardavimui reikiamas pažymas. Negavo tik vienos pažymos ir tai ne dėl savo kaltės. Pirmąją pretenziją dėl sutarčių nevykdymo ieškovas atsakovams pateikė tik 2019 m. spalio 23 d., t.y. praėjus 4 mėnesiams po sutarties su P. S. pasibaigimo ir praėjus 3 mėnesiams po sužinojimo apie tai, kad atsakovė G. M. negauna vieno žemės sklypo pažymos. Vadinasi, labiau tikėtina, kad ieškovas pats suprato, kad sutartis su P. S. pasibaigė ir tolimesnis jos vykdymas turi būti šalių atskirai suderintas, o 2019-09-01 įsigaliojus Miškų įstatymo pakeitimams abiejų sutarčių vykdymas tapo negalimas.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „GreenGold Timberlands1“ atstovė advokatė Simona Drukteinienė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad derybas tarp šalių iniciavo atsakovas R. M., kuris iš pradžių siūlė parduoti vieną sklypą, vėliau derybos išsiplėtė. Pirmiausiai sudaryta vieno sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, nes ieškovui tapus jo savininku, jis įgijo teisę pirkti ir kitus sklypus. Tuo metu įstatymas leido įtraukti į sutartis sąlygą dėl sklypų paketo pirkimo. Prieš pasirašant preliminarias sutartis buvo sutarta, kad pagrindinė sutartis su G. M. ir R. M. bus sudaryta tuo pačiu metu kaip ir su P. S.. Nors 2019-06-19 A. P. kalbėjosi su G. M. dėl sandorio laiko, sekančią dieną ji laišką parašė R. M. dėl kitos preliminarios sutarties. Pastarasis atsakė, kad su G. M. atostogauja. Tai rodo, kad G. M. net nepasakė ieškovui, kad išvyks ir jos nebus artimiausiu metu, vadinasi, artimiausiu metu nebus sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovas tai laikė sutarties pratęsimu. 2019-08-05 ieškovui pavyko prisiskambinti G. M.. Ji pasakė, kad yra problemų su vienu sklypu, nes negauta pažyma iš NŽT. Po 2019-08-05 P. ne kartą bandė skambinti, bet atsakovai neatsiliepė. Tik rugsėjo mėnesį, paskambinus iš kito telefono, R. M. pasakė, kad sandoriai nebus sudaromi, nes pasikeitė įstatymas, sklypų rinkos kainos. Po to dar vyko derybos ieškovo ofise, bet atsakovai kategoriškai nesutiko sudaryti pagrindinę sutartį už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Jei po naujos Miškų įstatymo redakcijos įsigaliojimo atsakovai būtų siekę sudaryti pagrindinę sutartį, būtų siuntę pranešimus NŽT. Jei gretutinių sklypų savininkai būtų pareiškę norą juos pirkti, būtų pagrindas taikyti sutarties 3.4. p., t.y. ieškovas būtų galėjęs teikti siūlymą dėl kainos peržiūrėjimo. Nors atsakovai teigia, kad miškų paketo pardavinėti nebegalima, faktiškai tai darė – pardavinėjo aukcione preliminarioje sutartyje nurodytus sklypus, išskyrus vieną, kuriam negauta pažyma, pridėję dar septynis naujus sklypus. Vadinasi, patys atsakovei laikė, kad parduoti sklypų paketą galima, tik sudėtingesne tvarka.
7. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „GreenGold Timberlands1“ atstovas vadovas Simonas Žebrauskis ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2019 metais nupirkto apie 1500-2000 ha žemės sklypų. Taigi sandorius su atsakovais vertina kaip didesnės apimties sutartis. Bendravimas su atsakovais vyko sklandžiai iki sutarties su UAB “Kubaturas“ sudarymo, t.y. kol patiems atsakovams tai buvo aktualu. 2019 m. iš A. P. sužinojo, kad atsakovai sutarties sudaryti neketina, nes pasikeitė rinkos kaina, jiems siūloma daugiau. Kitą dieną paskambino R. M.. Šis pasakė, kad sandorio sudaryti nenori. Ieškovas turėtų pakelti kainą. 2019-09-19 atsakovai R. M. ir G. M. siūlė ieškovui pakelti kainą. Tuomet tapo aišku, kad sutarties nebus. Ieškovui sklypų pirkimas paketu, pirkimas tik tokio dydžio ir sudėties paketus nebuvo esminė sąlyga. Svarbu buvo nupirkti visus sklypus. Jei kurio nors negalėtų įsigyti, būtų tekę peržiūrėti kainą. Atsakovai ieškovui nepateikė nei vienos pažymos. Jie apie pažymas informavo tik žodžiu. Ieškovas iki Naujųjų Metų dar būtų laukęs. Vėliau pirkimas būtų tapęs negalimu dėl įstatymo pakeitimų, dėl kurių ieškovas, kaip turintis daugiau nei 1 500 ha sklypų, naujų pirkti nebūtų galėjęs. Pagrindinės sutarties datos neįrašymas preliminarioje sutartyje greičiausiai buvo klaida. Nepilnos sutarties 2.1. p. sąlygos dėk termino nepastebėjo. Datą įrašė A. P.. Nežino, kada ji tai padarė. Su atsakovais buvo susitarta, kad visos trys sutartys bus vykdomos vienu metu, t.y. iki 2019-06-25. Kiekvieno sklypo kainas, prieš tai įvertinęs, nustatė ir pasiūlė ieškovas. Atsakovams tiko.
8. Teismo posėdžio metu atsakovų G. M., R. M. ir P. S. atstovas advokatas Martynas Duksa su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad žemės sklypų pardavimo kaina ne paketais paprastai būna visai kitokia, todėl šalys 3.4. p susitarė, kad jei neparduodamas kuris nors sklypas, dėl kainos tariamasi iš naujo. Šalys žodžiu susitarė, kad preliminari sutartis bus įvykdyta iki 2019-12-31, nes ketinama parduoti daug sklypų, pirmiausiai reiks nupirkti vieną sklypą. Preliminarios sutarties 2.1.3. p. susitarė gauti visus leidimus. Tai prievolė pardavėjui. Leidimas Švenčionių skyriuje nebuvo išduotas, nes už jį sumokėjo ne sklypo savininkas R. M., o G. M., nors buvo pateiktas įgaliojimas. Taip NŽT Švenčionių skyrius paaiškino telefonu. Į NŽT raštu dėl pažymos neišdavimo nesikreipė, VŽT veiksmų neskundė, naujo mokėjimo neatliko. 2019-08-05 G. M. A. P. nurodė, kad vienos pažymos negauna. Ieškovas jokių veiksmų nesiėmė. Preliminarios sutarties 5.4. p. numato, kad sutartis pasibaigia esant 3.4. p. sąlygai. Susitikimą pas notarą organizavo ieškovas, todėl birželio 14 d., gavus pataisytą įgaliojimą, jis turėjo organizuoti pagrindinės sutarties sudarymą. Nuo birželio mėnesio jis nerašė jokio laiško, jokios pretenzijos dėl sandorio su P. S.. Pranešus apie P. S. gautus leidimus, pažymų atsiųsti neprašė. Šalys rugsėjo mėnesį kalbėjosi dėl tolimesnių veiksmų. Ieškovas teigė, kad galima pardavinėti, tačiau jokio konkretaus siūlymo nei dėl būdo, nei dėl pardavimo tęsimo nepateikė, todėl atsakovai grąžino sumokėtą avansą. Po 2019-09-01 pagrindinės sutarties sudarymas tapo negalimas, nes tiek atskirų sklypų, tiek leidimų jiems kainos išaugo, be to, jei būtų sutikęs pirkti bent vienas gretimo sklypo savininkas, sandoris su ieškovu neįvyktų.
9. Liudytoja A. P. parodė, kad preliminariąsias sutartis ruošė ji. Preliminarios sutarties su G. ir R. M. sudarymo metu pagrindinės sutarties sudarymo termino neįrašė, manydama, kad dėl didelio sklypų kiekio gali kilti problemų. Šalys žodžiu susitarė, kad pagrindinę sutartį sudarys 2019-06-24 (25) dienomis. Terminą ranka įrašė kitą dieną, prieš nešdama į Registrų centrą. Neprisimena, ar atsakovus telefonu informavo apie ranka įrašytą datą. Gavusi tinkamą P. S. įgaliojimą, jį persiuntė notariatui. Pasiūlė G. pagrindinę sutartį sudaryti tuo pačiu metu, kai bus sudaroma ir kita pagrindinė sutartis. Ši sutiko. 2019-06-19 G. M. neinformavo, kad išvyksta atostogauti. Nepranešė ir kada grįš. Kalbėjosi su atsakovais liepos vidury, laukė pažymų. 2019-08-05 G. pranešė, kad vienos pažymos negauna dėl sklypo ribų neatitikimo. Ji sakė, kad lauks pažymos. Pranešė vadovui. Šis sutiko palaukti. Žinojo, kad 2019-09-01 įsigaliosiančius Miškų įstatymo pakeitimus, tačiau jie nedraudė sudaryti pagrindinės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties. Po 2019-08-05 su atsakovais susisiekti nepavykdavo. Tik 2019-09-11, paskambinus kitu telefono numeriu, atsiliepė R. M.. Jis pasakė, kad pagrindinės sutarties nesudarinės.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 22 d. ieškovas UAB „GreenGold Timberlands1“ su UAB „Kubaturas“, atstovaujamu R. M., sudarė preliminariąją žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GGTI-28, dėl 49 žemės sklypų paketo pirkimo. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2019 m. birželio 25 d. (įrašytas ranka). Bendra parduodamų žemės sklypų kaina – 322 800 Eur; 80 700 Eur sumokama avansu (ieškinio priedas Nr. 2).
11. 2019 m. kovo 22 d. ieškovas UAB „GreenGold Timberlands1“ su atsakovais R. M. ir G. M. sudarė preliminariąją žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GGTI-29 dėl 44 žemės sklypų paketo pirkimo. Pagrindinės sutarties terminas įrašytas ieškovo atstovės ranka – 2019-06-25. Sutarta sklypų paketo kaina – 207 200 Eur. 59 870 Eur mokama avansu (ieškinio priedas Nr. 3).
12. 2019 m. kovo 22 d. ieškovas UAB „GreenGold Timberlands1“ su atsakovu P. S. sudarė preliminariąją žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GGTI-30. Pagrindinės sutarties terminas – 2019 m. birželio 24 d., sklypų paketo kaina – 36 900 Eur; 9 000 Eur mokama avansu (ieškinio priedas Nr. 4).
13. 2019-04-11 atsakovei G. M. pateikta NŽT pažyma dėl siūlymo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, kuriai esant 2019 m. gegužės 9 d. su ieškovu sudaryta vieno iš sutartyje su G. M. ir R. M. nurodyto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis (ieškinio priedai Nr. 6, 7).
14. 2019-09-26 pranešimais atsakovai informavo ieškovą, kad preliminariųjų sutarčių įvykdymas nėra galimas dėl 2019-07-25 Miškų įstatymo 41 str. pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2019-09-01. Preliminariąsias sutartis nuo 2019-10-01 prašė laikyti negaliojančiomis (ieškinio priedas Nr.11). Sumokėtus avansu grąžino ieškovui 2019-09-27 mokėjimo pavedimais (ieškinio priedas Nr. 12).
15. 2019-10-23 ieškovas pareiškė pretenzijas atsakovams, reikalaudamas sumokėti netesybas neatlikus visų reikalingų veiksmų pagrindinėms pirkimo – pardavimo sutartims sudaryti (ieškinio priedas Nr. 13).
16. 2019-10-24 raštais atsakovai su ieškovo pretenzijomis nesutiko, teigdami, kad sutarčių sudaryti negali dėl pasikeitusio Miškų įstatymo 41 str. Vykdydami preliminariąją G. M. ir R. M. sutartį, pažymas gavo visiems sklypams, išskyrus vieną. NŽT pažymos sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nepateikė iki šiol ir jos dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo gauti nebegali. Atsakovas P. S. pretenzijoje nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo pasyvumo, nors jis buvo atlikęs visus veiksmus sutarčiai sudaryti.
17. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį (Civilinio kodekso 6.165 straipsnis). Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Pagal Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad pasibaigus šalių sutartam terminui pagrindinės sutarties sudaryti nebegalima, tačiau esant suderintai šalių valiai pagrindinė sutartis gali būti sudaryta ir vėliau.
18. CK 6.192 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. CK 6.165 straipsnio 2 dalis nustato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią.
19. Darytina išvada, kad šalys, numatę, kad pagrindinė septynių žemės sklypų paketo pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2019-06-24 ir ketindamos šios sutarties sąlygą dėl termino pakeisti, turėjo sudaryti rašytinį susitarimą dėl sutarties pakeitimo, tačiau byloje ne tik nėra tokio rašytinio susitarimo, bet ir jokių rašytinių įrodymų, kad šalys dėl termino pratęsimo tarėsi. Vadinasi, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019-06-24, o jos nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, vadinasi, pagrindas netesyboms priteisti gali būti tik atsakovo veiksmai iki 2019-06-24. Aplinkybė, kad atsakovas ir po šios datos, t.y. iki pat 2019-09-01 iki pasikeitė Miškų įstatymo 41 str., ketino sudaryti pagrindinę sklypų sutartį, sprendžiant dėl netesybų priteisimo reikšmės neturi, nes net ir pasibaigus šalių sutartam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, ją sudaryti galima, tačiau netesybos netaikytinos.
20. 2019 m. kovo 22 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GGT1-30 5.1. punkte šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas vengia ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį arba pirkimo sutartis nėra sudaroma iki užbaigimo datos dėl pardavėjo kaltės, įskaitant atvejus, kai pirkimo sutartis nėra sudaroma dėl to, kad iki užbaigimo datos nėra įvykdytos visos išankstinės sąlygos, laikoma, kad pardavėjas padarė esminį šios sutarties pažeidimą. Pastaruoju atveju pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties pabaigos sumokėti pirkėjui 3 600 Eur dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir grąžinti 3.3.1. p. nurodytą sumą. Šiame punkte nurodyta bauda šalių susitarimu yra laikoma minimaliais, teisingais, sąžiningais, protingais ir nekvestionuojamais (neginčijamais) pirkėjo nuostoliais dėl esminio šios sutarties pažeidimo.
21. Nagrinėjamu atveju 2019-05-22 iš R. M. pašto dėžutės išsiųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovas dar 2019-05-22 buvo informuotas apie visų reikalingų pažymų iš NŽT gavimą ir ginčo dėl to nėra. Įgaliojimas atsakovei G. M. atstovauti P. S. ieškovui, kad šis turėtų visus reikiamus dokumentus ir galėtų derinti laiką pas notarą, buvo atsiųstas dar 2019-01-15 elektroniniu laišku. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovo P. S. atstovė pas notarą susitiko 2019-05-30 pagrindinei 7-ių žemės sklypų paketo sutarčiai pasirašyti, tačiau sandoris nebuvo sudarytas dėl to, kad notarei įgaliojimas netiko. Ši aplinkybė nelaikytina veiksmu, patvirtinančiu atsakovo P. S. kaltę ar nesąžiningumą, atsižvelgiant į tai, kad jis, nepažeisdamas preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, 2019-06-12 parengė kitą įgaliojimą, kuris 2019-06-14 elektroniniu laišku buvo atsiųstas ieškovui, paliekant laiko sandorio datai pas notarą suderinti. Nors ieškovas teigia, kad P. S. atstovaujanti G. M. paprašė šios sutarties sudarymą nukelti, kai bus sudaroma sutartis su ja ir jos vyru, jokių tai objektyviai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o šalys datos perkėlimo (pakeitimo) aplinkybes aiškina skirtingai. Kita vertus, preliminarioje sutartyje su P. S. jokių žymų dėl pagrindinės sutarties sudarymo datos pakeitimo nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pakeistas.
22. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti turėjo būti rašytinis, tačiau įrodymų apie raštu pakeistą terminą byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad atsakovas neatliko išankstinių sąlygų, netgi priešingai, bylos duomenimis jis gavo reikalingas pažymas iš NŽT, laiku pateikė įgaliojimą (sutarties 2.1.3.), bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas siūlė konkrečią sandorio datą, o P. S. ar jos atstovė G. M. iki 2019-06-24 vengė atvykti pas notarą pagrindinei septynių sklypų paketo sutarčiai sudaryti, laikytina, kad nenustatytas pagrindas netesyboms iš atsakovo P. S. priteisti.
23. Aplinkybę, kad atsakovas P. S. veikė sąžiningai ir siekė sudaryti pagrindinę sutartį, patvirtina tai, kad jis faktiškai užsakė, gavo pažymas iš NŽT ir dėl to patyrė išlaidų. Be to, jis neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir vėliau, t.y. po 2019-06-24. Jo pozicijos pasikeitimą nulėmė objektyvi aplinkybė – Miškų įstatymo 41 str. pakeitimo įsigaliojimas, apsunkinęs pagrindinės sutarties sudarymą.
24. CK 6.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad preliminariojoje sutartyje šalims nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo.
25. Ieškovui ir atsakovams R. M. ir G. M. 2019 m. kovo 22 d. sudarant preliminariąją žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GGTI-29 dėl 44 žemės sklypų paketo pirkimo, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nurodytas. Šalys skirtingai nurodo tiek patį terminą (ieškovas 2019-06-25, atsakovai – 2019-12-31), tiek skirtingai aiškina termino neįrašymo aplinkybes (ieškovas teigia, kad šalys susitarė jį nurodyti vėliau pagal kitose sutartyse numatytus terminus; atsakovai teigia, kad šį terminą siejus su NŽT pažymų išdavimu). Atsižvelgiant į skirtingą derybų turinio aiškinimą, nesant jokių rašytinių įrodymų dėl konkrečios ketinamos nurodyti datos pagrindinei sutarčiai sudaryti ir aplinkybę, kad faktiškai terminas į preliminarią sutartį įrašytas ieškovo darbuotojos A. P. ranka kitą dieną, nei sudaryta sutartis, nedalyvaujant sutartį pasirašiusiems šalių atstovams ir nesant duomenų apie atsakovų pritarimą dėl šio termino, laikytina, kad jis preliminarioje sutartyje nenurodytas. Vadinasi, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. kovo 22 d.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-09-26 atsakovai pranešė ieškovui, kad preliminarios sutarties vykdymas nėra galimas dėl 2019 m. liepos 25 d. Miškų įstatymo 41 str. pakeitimo, įsigaliojusio rugsėjo 1 d., todėl prašė preliminarią sutartį nuo 2019-10-01 laikyti negaliojančia.
27. 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo 1994 m. Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies redakcija, kuri numatė, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą; pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas; miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais.
28. Atsakovai G. M. ir R. M. su ieškovu buvo sutarę parduoti 44 žemės sklypus kaip paketą (sutarties 1.1. p., b.l. 1110). Pardavus vieną sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas R. M. 2019-05-13 pateikė NŽT pranešimą dėl visų kitų sklypų pardavimo kartu, nurodęs, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduodamas tik kartu su žemiau nurodytais 42-iem miškų ūkio paskirties žemės sklypais.
29. Taigi pranešime įtvirtinta pardavimo sąlyga, kuri nuo 2019-09-01 tapo negalima. Visgi ši aplinkybė nereiškia, kad po 2019-09-01 parduoti visų preliminarioje sutartyje su G. ir R. M. nurodytų sklypų neliko galimybės. Tam reikėjo gauti naujas pažymas, tačiau atsakovai to daryti neketino, sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė, prašydami laikyti ją negaliojančia. Nors preliminarioje sutartyje buvo numatytas sklypų pardavimas kaip paketo, pati sutarties įgyvendinimo pradžia, kuomet abiems šalims sutinkant buvo gauta pažyma vienam sklypui iš 44, t.y. esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 1120), ir sudaryta jo pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 1123-1135), ieškovo vadovo paaiškinimai teisme, rodo, kad sąlyga dėl sklypų pirkimo vienu metu kaip paketo nebuvo esminė. Ieškovas siekė įgyti visus preliminarioje sutartyje nurodytus sklypus, tačiau pardavimas galėjo vykti ir dalimis, kas ir buvo padaryta aukščiau nurodyto sklypo (duomenys neskelbtini). Taigi spręstina, ar atsakovai įgyvendino preliminaria sutartimi prisiimtas pareigas sudaryti sąlygas visų preliminarioje sutartyje nurodytų sklypų pardavimui, ar sutartį iš esmės pažeidė ir privalo mokėti ieškovui baudą.
30. Sprendžiant dėl netesybų priteisimo būtina įvertinti, ar atsakovai tinkamai atliko visas preliminarioje sutartyje numatytas pareigas, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta, ar jie siekė išsaugoti sutartį, ar bendradarbiavo, kad ji, nors ir keičiantis faktinėms sąlygoms, būtų įgyvendinta.
31. Atsakovai G. M. ir R. M. preliminarios sutarties su ieškovu 4.1. p. įsipareigojo užtikrinti, kad sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną būtų įvykdytos visos išankstinės sąlygos, už kurių įvykdymą yra atsakingas pardavėjas. Pagal preliminarios sutarties 2.1.3. p. pardavėjas, t.y. atsakovai, įsipareigojo gauti visus leidimus, sutikimus, įgaliojimus ir/ar kitus dokumentus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra reikalingi pirkimo sutarties sudarymui ir jos įgyvendinimui, įskaitant, bet neapsiribojant, NŽT išduotas pažymas.
32. Byloje esantys duomenys patvirtina ir ginčo tarp šalių nėra, kad visos šios pažymos dėl preliminarioje sutartyje nurodytų sklypų, išskyrus vieną, dėl sklypo (duomenys neskelbtini), buvo gautos dar 2019 m. birželio – liepos mėnesiais (b.l. 811-81133). 2019-08-05 atsakovė G. M. informavo ieškovą, kad vienos pažymos gauti nepavyksta. Bylos duomenimis ji negauta iki šiol, t.y. ir pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Gauti pažymą iš Švenčionių rajono savivaldybės buvo atsakovų pareiga. Jų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažyma negauta už ją sumokėjus ne sklypo savininkui, tačiau ne tik nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad net jei NŽT neišdavė pažymos dėl šios priežasties, atsakovai ir nesiėmė jokių veiksmų susidariusią situaciją išspręsti ir pažymą gauti, t.y. jie nepaprašė susigrąžinti sumokėto mokesčio ir jį sumokėti iš naujo sklypo savininkui, neskundė NŽT veiksmų, jei manė, kad jie neteisėti, net, žinodami, kad sutartinės už pareigos neįvykdymą gresia netesybos, nepareikalavo iš NŽT raštiško atsakymo dėl pažymos neišdavimo. Pažymėtina, kad ieškovas pažymos neišdavimą aiškiną kitaip, t.y. jis nurodė, kad 2019-08-05 atsakovė G. M. informavo, jog pažyma neišduota nesuderinus ribų ir ši priežastis laikytina labiau tikėtina, nes priešingu atveju kiekvienas apdairus ir protingas asmuo imtųsi priemonių, reaguotų į NŽT neveikimą ir stengtųsi išsiaiškinti bei pašalinti kliūtis pažymos neišdavimui, juo labiau, jei kliūtys taip paprastai išsprendžiamos kaip reikalavimas kitam asmeniui sumokėti mokestį.
33. Ieškovo vadovo ir liudytojos A. P. paaiškinimai patvirtina, kad 2019-08-05, pranešusi, kad negauna vienos pažymos sklypų paketo pardavimui, G. M. nepaneigė pažymos išdavimo vėliau ir nesiūlė vykdyti pardavimą be šio sklypo. Iš pokalbio su ja ieškovas suprato, kad pažyma galimai bus, todėl laukė. Po Miškų įstatymo pakeitimo, įsigaliojusio 2019-09-01, atsakovai nebeketino sudaryti pagrindinės sutarties pagal preliminarioje sutartyje aptartas kainas, nes, kaip patvirtino jų atstovas teismo posėdžio metu, atskirų sklypų kainos išaugo. Susitarimo nepavyko pasiekti ir tarp šalių 2019 m. vykusių derybų metu. Taigi laikytina, kad atsakovai neįgyvendino preliminarios sutarties sąlygos dėl vienos pažymos gavimo ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl kitų sklypų (be to, kuriam pažyma negauta) dėl išaugusių sklypų kainų. Darytina išvada, kad jie neįgyvendino preliminaria sutartimi prisiimto įsipareigojimo parduoti sklypus, todėl privalo sumokėti netesybas.
34. Remiantis preliminarios sutarties 3.4. p. numatyta, kad dėl Miškų įstatymo nuostatų įgyvendinimo sumažėjus sklypų skaičiui pakete, ieškovo siūlymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sužinojimo apie žemės sklypų skaičiaus sumažėjimą, likusių žemės sklypų kaina bendru šalių sutarimu gali būti peržiūrėta, atitinkamai peržiūrint ir pirkimo sutarties sudarymo terminus, kurie gali būti pratęsti, atsižvelgiant į dėl naujai sutartų kainų iš naujo privalomą Miškų įstatymo nuostatomis įtvirtintų pareigų įgyvendinimą.
35. 2019 m. rugsėjį šalys galėjo laikyti sklypų skaičių pakete sumažėjusiu, tačiau ne dėl Miškų įstatymo nuostatų pakeitimo, bet dėl to, kad atsakovai G. M. ir R. M. negavo vienos pažymos sklypų pardavimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neprivalėjo siūlyti peržiūrėti kainas pakete. Kita vertus, įsigaliojus Miškų įstatymo pakeitimui šalys 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo susitikę deryboms dėl tolesnio sutarties vykdymo, tačiau nesant duomenų, kad pažymos dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gauti neįmanoma iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir nesant duomenų, kad sklypų kiekis pakete sumažės (nauji pranešimai pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą nebuvo siųsti), ieškovas neprivalėjo siūlyti peržiūrėti sklypų kainas. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovai nesiekė siųsti naujų pranešimų gretimų sklypų savininkams, kurie atitiktų pasikeitusį reglamentavimą ir sutartinius sklypų pardavimo santykius su ieškovu. Aplinkybė, kad atsakovai po 2019-08-05 neatsakinėjo į ieškovo skambučius, R. M. pavyko prisiskambinti tik kitu telefono numeriu, o ir prisiskambinus jis atsakė nebeketinantis sudaryti sklypų pirkimo – pardavimo sutarties, rodo, kad atsakovai G. ir R. M. pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą ir pagrindinę sutartį sudaryti atsisakė. Šie atsakovai ne tik 2019-10-01 nutraukė preliminarią sutartį, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys apie sklypų pardavimus miškų aukcione, ir ėmėsi pardavinėti ginčo sklypus kitiems asmenims (b.l. 1172-1181).
36. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovams neįvykdžius preliminarioje sutartyje numatytos sąlygos 2.1.3. p. dėl pažymos iš NŽT gavimo bei neįrodžius, kad dėl to nėra jų kaltės, atsisakius bendradarbiauti su ieškovu ir vengiant sudaryti pagrindinę sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, yra pagrindas tokius veiksmus pripažinti kaip esminį sutarties pažeidimą bei taikyti preliminarios sutarties 5.1. p. priteisiant baudą.
37. CK 6.258 str. 3 d. nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
38. Ieškovas patvirtino, kad faktiškai nuostolių dėl neįvykusių su atsakovais sandorių nepatyrė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo teisės į netesybas.
39. Atsakovai G. M. ir R. M. reikalavimo pripažinti sutarties sąlygą dėl netesybų nesąžininga nekėlė. Netesybos preliminarioje sutartyje numatytos kaip 10 proc. bendros sandorio vertės. Jos numatytos abiems pusėms ir abiems pusėms vienodo dydžio (sutarties 5.1. ir 5.2. p.). Atsakovai, G. M. ir R. M., nors preliminarią sutartį sudarė kaip fiziniai asmenys, miškų pardavime dalyvavo ir be ginčo sandorių (R. M. kaip UAB „Kubaturas“ atstovas“, G. M. padėdama giminaičiams, b.l. 1147), taigi laikytini turinčiais patirties miškų pardavime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, netesybų mažinimo klausimas spręstinas tik įvertinus šalių elgesį ir atliktus veiksmus sutarčiai įgyvendinti.
40. Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina tai, kad atsakovai G. M. ir R. M. buvę gavę 42 sklypų pardavimo pažymas iš 43 (1 sklypas neskaičiuojamas, nes buvo jau parduotas). Jie ne tik tam skyrė savo laiką, bet ir lėšas. Taigi patyrė išlaidų. Pažymų gavimas patvirtina ir atsakovų pradinį ketinimą parduoti sklypus. Be to, 2019-08-05 ieškovas turėjo informaciją, kad gautos visos pažymos pagrindiniam sandoriui sudaryti, išskyrus vieną. Nors teismas sutinka, kad atsakovei G. M. nenurodžius, kad pažymos likusiam sklypui gauti nėra galimybių ar kad atsakovai nesiims tolesnių veiksmų jai gauti, jis turėjo pagrįstą lūkestį jos dar palaukti, kad galėtų sudaryti sandorį dėl visų 43 sklypų, visgi byloje nėra ginčo, kad ieškovas žinojo apie 2019-09-01 įsigaliosiančius Miškų įstatymo pakeitimus ir ženkliai pasunkėsiančias sąlygas sandoriui sudaryti. Todėl, žinodamas faktinę situaciją, galėjo siūlyti sudaryti pagrindinę sutartį dėl sklypų, kurių pardavimui kliūčių nėra, derėtis dėl kainos be vieno sklypo ir pan. Jei nepavyko prisiskambinti, galėjo siūlymus atsakovams teikti raštu. Visgi to nedarė. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad įsigaliojęs Miškų įstatymo pakeitimas apsunkino pagrindinės 43 sklypų sutarties sudarymą nepasibaigus metų terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, teismas netesybas mažina apytiksliai trečdaliu, t.y. iki 12 000 Eur.
41. Atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimus preliminaria sutartimi G. M. ir R. M. prisiėmė kartu, bauda iš jų priteisiama solidariai.
42. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. Ieškinį tenkinus iš dalies paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
44. Ieškovą atstovavo advokatė Simona Drukteinienė (b.l. 1182). Patirtos teisinių paslaugų išlaidos sudaro 4 188,97 Eur. Jas pagrindžia į bylą pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos, sąskaitos ir mokėjimo pavedimai (b.l. 1091 – 10912).
45. Visus tris atsakovus atstovavo advokatas Martynas Duksa (b.l. 291-292). Teisines paslaugas apmokėjo atsakovė G. M.. Ji patyrė 3 538,75 Eur šių išlaidų (b.l. 675-6761031-1033). Jas pagrindžia į bylą pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos, sąskaitos ir mokėjimo pavedimai (b.l. 671 – 676).
46. Įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį, posėdžio laiką, bylos sudėtingumą, abiejų šalių išlaidos laikytinos pagrįstomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius. Kadangi ieškinys pareikštas 24 230 Eur sumai, o tenkintas 12 000 Eur, t.y. iš esmės pusiau, šalims suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra labai panaši, šios išlaidos nepaskirstomos ir paliekamos kiekvienai šaliai.
47. Ieškovui iš atsakovų G. M. ir R. M. priteisiama po 135 Eur žyminio mokesčio.
48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,66 Eur, tačiau padalinus tarp šalių, kiekvienai jų tenkanti dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „GreenGold Timberlands1“, į.k. 304217043, iš atsakovų G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „GreenGold Timberlands1“, į.k. 304217043, iš atsakovų G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 135 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė