Civilinė byla Nr. e2A-2564-936/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03306-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.10; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4; 2.6.26; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Kreiss“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ priešieškinį ieškovei SIA „Kreiss“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė SIA „Kreiss“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nostrada“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 21 080 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisine dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovė sąžiningai bei tinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė su ieškove už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pilnai neatsiskaitė, neapmokėjo ieškovės pateiktų sąskaitų 2022 m. spalio – gruodžio mėnesiais sumoje 21 080 Eur.

2.       Atsakovė UAB „Nostrada“ pateikė priešieškinį ieškovei SIA „Kreiss“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 39 108,50 Eur nuostolių, 12 860 Eur skolą ir 2 549,79 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą nuostolių sumą (39 108,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (12 860 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal pareikštą priešieškinį priteistinas sumas įskaityti į patenkintus reikalavimus pagal ieškovės pareikštą ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Priešieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę krovinių vežimo / ekspedijavimo teisiniai santykiai, kuriuose priklausomai nuo laikotarpio ieškovė buvo vežėja, o atsakovė vežimo paslaugų užsakovė arba priešingai.  2020 m. liepos mėn. atsakovė ir ieškovė susitarė dėl ilgalaikio bendradarbiavimo transportuojant krovinius. Buvo susitarta, kad kiekvieno vežimo sąlygos bus aptariamos užsakymuose.

2.2.                      Užsakymų pastabų skiltyje buvo nurodoma: „Svarbu pakeisti EURO paletes! Atvežti tą patį kiekį palečių, kuris buvo pakrautas.“; „Palikti tuščias paletes pagal prisegtą DPL vietų sąrašą. Svarbu paimti „DPL palečių kvitą ir po to mums išsiųsti kartu su CMR ir dokumentais apmokėjimui“; „Grąžinti tokį pat kiekį tuščių palečių, kuris buvo pakrautas!“ „Svarbu paimti DPL palečių vaučerį ir atsiųsti mums kartu su CMR ir dokumentais mokėjimui“. Taip pat užsakymuose pažymima, kad svarbu paimti originalų XPO PLL kvitą po iškrovimo ir atsiųsti perdavimo dokumentų originalus paštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius po iškrovimo. Ši ieškovės pareiga taip pat buvo akcentuojama elektroniniuose laiškuose, kuriais buvo teikiami užsakymai ieškovei. Priklausomai nuo užsakymo, užsakymų apmokėjimo sąlygų skiltyje įtvirtinta, kad apmokėjimo terminas yra 45 dienos nuo to mėnesio pabaigos, kai buvo gauti originalūs dokumentai arba per 40 dienų nuo dokumentų gavimo. Tačiau ieškovė tinkamai nevykdė nurodytų sąlygų: nepristatydavo tuščių palečių; neišsiųsdavo atsakovei originalių dokumentų, įskaitant originalų CMR/POD (taip pat ir palečių pristatymo lapų). Nepaisant to, atsakovė apmokėjo dalį ieškovės išrašytų sąskaitų.

2.3.                      Atsakovės klientas Dr. (duomenys neskelbtini) suvedė pristatytų ir nepristatytų palečių balansą ir nurodė atsakovei, kad iš viso buvo nepristatyta 1819 vnt. palečių. Atsakovė pristatė trūkstamas paletes Dr. (duomenys neskelbtini), todėl dėl ieškovės įsipareigojimo kartu su kroviniu pristatyti tuščias paletes, o vėliau išsiųsti tai patvirtinančius originalius dokumentus nevykdymo, atsakovė patyrė 39 108,50 Eur nuostolių. Ieškovė buvo informuota apie šiuos nuostolius bei yra pripažinusi, kad nurodytos pareigos tinkamai nėra įvykdžiusi. Ieškovei nevykdant savo kaip vežėjo pareigos pristatyti tuščias paletes ir/ar atsiųsti originalų palečių vaučerį, atsakovė turėjo klientui Dr. (duomenys neskelbtini) pristatyti dėl šios ieškovės pareigos nevykdymo trūkstamą palečių skaičių (viso 1819 vnt.). Dalį palečių lapų (kvitų) ieškovė atsakovei atsiuntė, tačiau Dr. (duomenys neskelbtini) šių dokumentų nebepriėmė. Todėl ieškovė turi atlyginti nuostolius atsiradusius dėl sutarties pažeidimo.

2.4.                      Ieškovė taip pat nėra atsiskaičiusi už jos užsakymu atsakovės vykdytus krovinių pervežimus. Ieškovė vėluoja apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 12 860 Eur. Šią skolą ieškovė yra pripažinusi, tačiau jos negrąžina. Taip pat prašoma priteisti palūkanas. Nuo priteistos sumos (39 108,50 EUR) už vėlavimą kompensuoti nuostolius skaičiuotinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), o nuo priteistos sumos (12 860 Eur) už vėlavimą atsiskaityti už krovinių vežimo paslaugas priteistinos 11,75 proc. metinės procesinės palūkanos (Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

3.       Atsakovė UAB „Nostrada“ atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti bei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime iš esmės nurodytos faktinės aplinkybės, kurios pateiktos atsakovės priešieškinyje. Atsakovė nurodė, kad būtent ieškovė yra skolinga atsakovei, todėl ieškinys nepagrįstas. Ieškovės skola susidarė dėl jos netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, t. y. ieškovė nepristatė palečių ir originalių dokumentų CMR/POD, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių pristatant savo klientei Dr. (duomenys neskelbtini) 1819 vnt. palečių, kurios kainavo 39 108,50 Eur, taip pat atsakovė neatsiskaitė už atsakovės įvykdytus krovinių pervežimus. Pažymėjo, kad sustabdė prievolės ieškovei įvykdymą, kol ji padengs atsakovės nuostolius.

4.       Ieškovė SIA „Kreiss“ dublike nurodė, kad palaiko ieškinį. Pažymėjo, kad už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas iš 54 730 Eur sumos jau yra sumokėjusi 21 891 Eur, o kita dalis yra einamieji mokėjimai, kurių terminai nėra suėję. Įskaitymas nėra galimas, nes dėl 39 108,50 Eur nuostolių yra ginčas. Ieškovė procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja.

5.       Atsakovė UAB „Nostrada“ triplike papildomai nurodė, kad niekada nėra patvirtinusi, jog ieškovė tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė turėjo pagrįstą priežastį sustabdyti prievolės įvykdymą, kadangi ieškovė yra skolinga atsakovei. Ieškovės atsakovei mokėtina pradelsta suma, kurią prašoma priteisti priešieškiniu, t. y. 54 518,29 Eur, vis tiek viršija ieškovės atsakovei turimą 21 080,00 Eur reikalavimą, todėl galimas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Atsakovė pakartojo, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. 

6.       Ieškovė SIA „Kreiss“ atsiliepime į atsakovės UAB „Nostrada“ priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės tvirtinimu, kad ieškovė neįvykdė sutartyse (užsakymuose) nurodytų pareigų. Užsakymų apmokėjimo sąlygų skiltyje nurodyta, kad apmokėjimo terminas yra 45 dienos nuo to mėnesio pabaigos, kai buvo gauti originalūs dokumentai arba per 40 dienų nuo dokumentų gavimo. Užsakymų bendrųjų sąlygų 23 punkte taip pat nurodoma, kad apmokėjimo sąlygos yra 45 dienos nuo mėnesio pabaigos, kai bus gauti originalai (sąskaitą + CMR/POD). POD – tai dokumentas, patvirtinantis, kad siunta (prekės) buvo pristatytos tinkamai. Kadangi pagal atsakovės nurodytus užsakymus visos ieškovės sąskaitos buvo apmokėtos/prievolės įvykdytos šalių susitarimu atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, konstatuotina, kad ieškovė visas prievoles iš savo pusės pagal nurodytus užsakymus įvykdė tinkamai.

6.2.                      Vežimo užsakymuose yra nurodyta, kad atsakovė turi teisę reikalauti 13 Eur už nepakeistą padėklą, kuri bus išskaičiuota iš sutartos sąskaitos faktūros kainos. Ši sąlyga ir jos įgyvendinimas dar kartą aiškiai patvirtina, kad prieš apmokant sąskaitas už ieškovės įvykdytus pervežimus vykdytus pervežimus buvo gauti ir patikrinti tam reikalingi dokumentai, tame tarpe ir dokumentų originalai, susiję su prievolių vykdymu (įskaitant palečių ir/ar jų originalių dokumentų pateikimu), priešingu atveju, negavus reikalingų dokumentų, atsikaitymas pagal sąskaitas nebūtų vykdomas arba mokėtinos sumos būtų mažinamos 13 Eur už nepakeistą padėklą. Beveik 2 metų bėgyje po nurodytų užsakymų įvykdymo tarp šalių buvo sudaromi skolų suderinimo aktai, kurie taip pat patvirtina visišką prievolių įvykdymą – sąskaitų apmokėjimą. Atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei nėra.

6.3.                      Atsakovė nurodė, kad klausimas dėl nuostolių atlyginimo atsirado tuomet, kai atsakovės klientas (Dr. (duomenys neskelbtini)) suvedė pristatytų ir nepristatytų palečių balansą ir nurodė atsakovei, kad iš viso nepristatyta 1819 palečių. Galimų nuostolių atsiradimo klausimas buvo inicijuotas atsakovės kliento, remiantis tarp jų galiojančių įsipareigojimų, susitarimų, užsakymų pagrindu. Būtent atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų kliento atžvilgiu, todėl tarp jų ir buvo nagrinėjamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo. Tarp atsakovės ir kitų asmenų (jo klientų) sudarytų sutarčių sąlygos negali pakeisti, padidinti ar kitaip nulemti tarp ieškovės ir atsakovės susiformavusių teisinių santykių ir iš jų kylančios atsakomybės. Nepriklausomai nuo to, kokia atsakomybė kyla atsakovei pagal jo sudarytas sutartis su kitais klientais, ieškovei atsakomybė gali kilti tik tokioje apimtyje, kiek yra nustatyta jos su atsakove sudarytoje sutartyje bei šiuos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 32 straipsnyje.

6.4.                      Ieškovė nepraleido ir negalėjo praleisti termino nuostoliams atlyginti, nėra pažeidusi sutartinių įsipareigojimų, todėl kompensuojamosios palūkanos už reikalavimą dėl nuostolių priteisimo negali būti mokamos. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nėra reikalavimas dėl sutartinės piniginės prievolės, taip pat ir dėl delikto, todėl kompensuojamosios palūkanas negali būti priteisiamos. Atsakovė neteikė pretenzijų ieškovei dėl prievolių mokėjimo pagal sąskaitas, todėl reikalavimas priteisti palūkanas atmestinas.

6.5.                      Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė jau ilgą laiką bendradarbiauja krovinių transportavimo srityje. Atsakovės reikalavimas dėl 12 860 Eur skolos priteisimo pagal sąskaitas neatitinka šalių gerosios praktikos ir bendradarbiavimo tradicijų. Pagal šias sąskaitas vidutiniškai vėlavimo terminas nesiekia 1,5 mėn., be to, negauta jokių pretenzijų, nes žinoma, kad atsiskaitymas vykdomas nuolat, įvertinus šalių nepadengtų prievolių likučius, atsiranda nauji užsakymai ir naujos vykdytinos prievolės.

7.       Atsakovė UAB „Nostrada“ dublike dėl priešieškinio palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė:

7.1.                      Atsakovės teisė reikalauti, kad ieškovė pateiktų originalius dokumentus bei ieškovės teisė reikalauti, kad atsakovė, suėjus terminui, atsiskaitytų už suteiktas vežimo paslaugas, nėra vienarūšiai reikalavimai (prievolių dalykas yra skirtingas), todėl jų įskaitymas nėra galimas. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad ta aplinkybė, kad atsakovė neišskaitė baudos už kiekvieną nepristatytą paletę iš mokėtinos sumos pagal ieškovės pateiktą sąskaitą, neva patvirtina, kad ieškovė prievolę pristatyti paletes ir/ar pateikti originalų palečių kvitą vykdė tinkamai. Baudos netaikymas apmokėjimo už sąskaitas momentu nereiškia, kad atsakovė atsisakė savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė pažeidė pareigą pristatyti paletes ir/ar originalius palečių kvitus, be to, ji yra pripažinusi, kad šią pareigą pažeidė. Atsakovė neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Atsakovė turi teisę regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo, kuriuos padengė siuntėjui dėl to, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimo pristatyti paletes ir / ar originalius palečių kvitus.

7.2.                      Ieškinio senaties pradžia laikytina 2023 m. kovo 27 d., kai atsakovė pristatė visas trūkstamas paletes siuntėjui Dr. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės intensyvios derybos dėl nuostolių, patirtų ieškovei nepristačius palečių ir/ar originalių jų kvitų, vyko laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 15 d., kuomet deryboms neatnešus laukiamų rezultatų, atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. 2023 m. kovo 8 d. raštu ieškovė atmetė atsakovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. kovo 8 d. ieškinio senaties termino skaičiavimas pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį buvo pristabdytas. Todėl atsakovė nepraleido ieškinio senaties terminų dėl nuostolių atlyginimo pareikšti.

7.3.                      CK 6.53 straipsnio 2 dalis nustato atsakovei teisę reikalauti sumokėti palūkanas nuo 2022 m. spalio 15 d., kuomet pasibaigė PVM sąskaitoje faktūroje PVT Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas terminas ją apmokėti. Ieškovės prievolė atlyginti nuostolius yra piniginė, todėl palūkanos už šios prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu. CMR konvencija palūkanų dydžio už vėlavimą atsiskaityti už krovinių vežimo paslaugas nereglamentuoja, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnis.

7.4.                      Ieškovė (kaip pati pripažįsta) nuolat vėluoja atsikaityti už atsakovės vykdytus krovinių vežimus, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė sutiko su tokiu savavališkai ir vienašališkai „koreguojamu atsiskaitymo terminu“.

8.       Ieškovė SIA „Kreiss“ triplike dėl priešieškinio palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nekartotini. Papildomai nurodė, kad sąskaitos už paslaugas buvo apmokėtos, kas reiškia, kad visos užsakymų sąlygos buvo įvykdytos, o priešingu atveju būtų pareikštos pretenzijos, o sąskaitos nebūtų apmokamos. Užsakymuose įtvirtinta nuostata dėl 13 Eur baudos už kiekvienos nepristatytos paletės reiškia, kad buvo susitarta dėl ieškovės atsakomybės taikymo, ir atsakovė netenka teisės reikalauti didesnių nuostolių. Tarp atsakovės ir kitų asmenų sudarytų sutarčių sąlygos negali pakeisti, padidinti ar kitaip nulemti tarp ieškovės ir atsakovės susiformavusių teisinių santykių ir iš jų kylančios atsakomybės. Nuostolių atsiradimas ir kilmė nėra įrodyti, o nuostolių dengimas nėra identifikuojamas ir buvo atlygintas tik atsakovės rizika, jau suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui.

9.       Atsakovė UAB „Nostrada“ 2024 m. birželio 18 d. pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, kad 2023 m. spalio 10 d. atsakovei pareiškus priešieškinį, ieškovė nutarė atsiskaityti ir iki 2023 m. gruodžio 23 d. tripliko pateikimo dienos pilnai sumokėjo visą 12 860 Eur skolą už suteiktas pervežimo paslaugas pagal pradelstas atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras. Priešieškinio reikalavimo įvykdymo diena laikoma 2023 m. gruodžio 23 d. Priešieškinio reikalavimo dėl 12 860 Eur skolos priteisimo atsisako, tačiau neatsisako reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, kurios turėtų būti priteistos už skolos sumą (12 860 Eur) iki visiško įvykdymo dienos (2023 m. gruodžio 23 d.). Prašo grąžinti už priešieškinio turtinį reikalavimą 12 860 Eur dalyje sumokėto žyminio mokesčio dalį – 75 procentus, iš viso 217,50 Eur (290 x 75 proc.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės SIA „Kreiss“ ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės UAB „Nostrada“ priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės ieškovei 21 080 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 061 Eur bylinėjimosi išlaidas; priėmė atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl skolos priteisimo; priteisė iš ieškovės atsakovei 72,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei grąžino atsakovei 217,50 Eur žyminį mokestį.

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, nustatė, kad teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės, kvalifikuotini kaip krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė – krovinio vežėjas, atsakovė – užsakovė/ekspeditorė, kai krovinys gabenamas ne atsakovės naudai, o kitam asmeniui – kitai užsienio įmonei. Ieškovė suteikė atsakovei pagal atsakovės pateiktus užsakymus tarptautinio krovinių gabenimo paslaugas ir apmokėjimui pateikė 2022 m. rugsėjo 19, 22, 29, spalio 5, 6, 10, 11, 12, 13, 19, 21, 24, 31, lapkričio 21, gruodžio 31 dienomis išrašytas sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovė pilnumoje neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 21 080 Eur. Ginčo dėl to, kad ieškovė vykdė krovinių pervežimo paslaugas tarptautiniais maršrutais pagal atsakovės – užsakovės/ekspeditorės užsakymus byloje nekilo. Atsakovė pripažino, kad dalį mokėjimų sulaikė, nes dėl ieškovo netinkamai įvykdytų įsipareigojimų patyrė nuostolių, dėl ko pareiškė priešieškinį. Vienas iš priešieškinio reikalavimų pagal priešieškinį priteistinas sumas įskaityti į patenkintus reikalavimus pagal ieškovės pareikštą ieškinį, kas taip pat patvirtina, kad atsakovė neginčija pareigos apmokėti ieškovei už suteiktas pervežimo paslaugas ir šių paslaugų kainos. Atsakovė, neatsiskaitydama už ieškovės 2022 metais įvykdytus pervežimus, pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškinys tenkintas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 21 080 Eur skolą.

10.2.                      Ieškovės ir atsakovės kliento Dr. (duomenys neskelbtini) nesiejo jokie sutartiniai santykiai, ieškovė vykdė pervežimus atsakovės užsakymų pagrindu. Iš pateiktų į bylą užsakymų, vykdytų 2020 – 2021 metais, kuriuos pasirašė užsakovas UAB „Nostrada“ ir vežėjas SIA „Kreiss“ matyti, kad užsakymuose buvo numatyta, jog grąžinami padėklai turi būti keičiami pakrovimo metu arba ne vėliau kaip per 15 dienų; palečių keitimo metu keičiamų palečių skaičius turi būti užfiksuotas pažymint jį ant CMR ir važtaraštyje arba palečių keitimo akte, kuris turi būti pasirašytas ir antspauduotas palečių gavėjo; palečių keitimo aktą kartu su sąskaita ir CMR reikia išsiųsti UAB „Nostrada“; neįvykdžius palečių pakeitimo ar atlikus palečių keitimo procesą netinkamai, užsakovas turi teisę iš vežėjo išskaičiuoti lėšas, kaip numatyta 2020 metų užsakymuose, – 13 Eur, 2021 m. užsakymuose – 23 Eur. Be to, užsakymuose, sudarytuose tarp bylos šalių, buvo numatyta ir tokia sąlyga – neatlikus tinkamai palečių keitimo proceso (nepakeistos paletės, pakeistos ne visos paletės ir kt.) bus taikomas palečių administravimo mokestis 15 Eur, ši suma bus išskaičiuota ir sutarto pervežimo frachto. Šalys, pasirašydamos užsakymus, taip pat susitarė dėl apmokėjimo už įvykdytą pervežimą terminų – 45 dienos nuo mėnesio pabaigos, kai buvo gauti originalūs dokumentai (sąskaita faktūra + CMR/POD).

10.3.                      Pagal bylos šalių susitarimą, numatytą jų pasirašytuose užsakymuose, pareiga pateikti užsakymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus, tame tarpe ir palečių keitimą, tenka ieškovei, atsakovė apmoka už pervežimą tik gavusi dokumentų originalus, patvirtinančius tiek pervežimą, tiek palečių pakeitimą. Jokių pretenzijų dėl įvykdytų pervežimų ir dokumentų pateikimo atsakovė ieškovei nereiškė, pilnumoje apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas už atliktus pervežimus 2020-2021 metais. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalys tinkamai įvykdė prievoles pagal jų sudarytas sutartis (užsakymus) – ieškovė tinkamai įvykdė krovinių pervežimą, atsakovė, gavusi tai patvirtinančius dokumentus, laiku už pervežimus atsiskaitė. Kadangi ginčo dėl apmokėjimų už pervežimus nėra, atsakovė netaikė užsakymuose numatytų piniginių sankcijų dėl netinkamai įvykdyto palečių keitimo, todėl sprendžiama, kad ieškovė palečių keitimo procesą įvykdė tinkamai ir pateikė atsakovei tai patvirtinančius dokumentus. Užsakymuose numatytas įsakmus nurodymas, kad vežėjas (ieškovė) CMR ir palečių pakeitimą patvirtinančius dokumentus privalo pateikti užsakovui (atsakovei), patvirtina atsakovės pareigą kontroliuoti, kad krovinio pervežimas būtų atliktas tinkamai.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ir 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatos.

10.5.                      Atsakovė, būdama kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarties dalyvė, turi teisę pareikšti ieškinį dėl netinkamo vežėjo, šiuo atveju ieškovės, pareigų vykdymo – netinkamai atlikto palečių keitimo proceso. Kadangi ieškovės tyčinių veiksmų nėra (tokių veiksmų atsakovė neįrodinėja), todėl atsakovės reikalavimui dėl netinkamai įvykdyto palečių keitimo taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigia praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams po šalių užsakymo/sutarties pasirašymo.

10.6.                      Atsakovės 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta ieškovei sąskaita RVT Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 39108,50 Eur nuostolių padengimui patvirtina, kad reikalavimą dėl netinkamai atlikto palečių keitimo proceso krovinių vežimo metu atsakovė ieškovei pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. Šią aplinkybę pripažįsta abi šalys. Iš atsakovės kliento Dr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad atsakovės pretenzijos dėl palečių keitimo susijusios su vežimais, vykdytais 2020-2021 metais, paskutinis toks vežimas įvykdytas 2022 m. sausio 18 d. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, numatytą CMR konvencijos 32 straipsnyje, reikalavimui dėl netinkamų vežėjo pareigų atlikimo pareikšti. Ieškinio senaties termino praleidimas gali būti savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą, net jeigu jis būtų iš esmės pagrįstas. Atsakovė, pareiškusi priešieškinį dėl nuotolių, kuriuos ji padengė savo klientui Dr. (duomenys neskelbtini), priteisimo iš ieškovės regreso tvarka, neįrodė sąlygų, reikalingų ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė neįrodė nei neteisėtų ieškovės veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei jos kaltės dėl atsakovės klientui padarytos žalos ir jos dydžio. Tai, kad atsakovė nupirko ir pristatė savo klientui 1819 vienetų palečių nėra įrodymas, kad tokio dydžio nuostoliai atsirado ieškovei vykdant pervežimus pagal šalių sudarytas sutartis (užsakymus).

10.7.                      Nepagrįstas atsakovės tvirtinimas, kad reikalavimo sumokėti skolą įvykdymo diena – ieškovės procesinio dokumento (tripliko) pateikimo diena - 2023 m. gruodžio 23 d., kai pati atsakovė nurodė skolos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad skola padengta dalimis, paskutinis mokėjimas 2023 m. lapkričio 24 d. Kadangi šalys nesusitarė dėl palūkanų mokėjimo, pažeidus prievolę, todėl turi būti taikomos įstatymo nustatytos palūkanos. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas, kurios skirtos skatinti sprendimo įvykdymą. Kadangi teismo sprendimas, atsakovei atsisakius priešieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nepriimamas, todėl procesinės palūkanos už šį reikalavimą nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Atsakovė UAB „Nostrada“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovės priešieškinis ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, t. y. priteisti 39 108,50 Eur nuostolių; 2 549,79 Eur palūkanų; 6 proc. palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11,75 proc. dydžio metinių palūkanų už skolos sumą (12 860 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki šio reikalavimo įvykdymo; priteistinas sumas įskaityti į patenkinus reikalavimus pagal ieškovės SIA „Kreiss“ pareikštą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį, aiškindamas vežimo sutartis, todėl netinkamai nustatė šalis siejančias teises ir pareigas, bei pažeidė CK 1.137 straipsnio 1 ir 6 dalis atsakovės teisės skirti baudą neįgyvendinimą pripažinęs kaip šios teisės atsisakymą. Vežimo sutartyse (užsakymuose) aiškiai buvo įtvirtinta ieškovės pareiga pristatyti tokį tuščių palečių kiekį, koks buvo atvežtas su kroviniu, o taip pat išsiųsti originalius palečių kvitus atsakovei. Kad šios pareigos tinkamas vykdymas itin svarbus buvo akivaizdu, visų pirma, iš šios pareigos įrašymo būdo į vežimo sutartį (užsakymą). Kiekvienoje vežimo sutartyje pabrėžta ieškovės pareiga atvežti paletes ir išsiųsti originalius palečių kvitus. Šią ieškovės pareigą atsakovė akcentuodavo ir el. laiškuose, kuriais išsiųsdavo vežimo sutartis (užsakymus) ieškovei. Priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė turėjo ne pareigą skirti ieškovei baudą ir ją išskaičiuoti už užsakymo sumos (2020 m. užsakymuose – 13 Eur už vieną paletę, 2021 m. – 23 Eur) už aukščiau aptartos pareigos nevykdymą, o teisę, kuria galėjo pasinaudoti arba ne. Šiuo atveju atsakovė nusprendė reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tuo labiau, kad nuostoliai už 2020 m. nepristatytas paletes buvo didesni negu bauda. Baudos neišskaičiavimas atliekant apmokėjimus už atliktus vežimus, nereiškia, kad atsakovė atsisakė teisės reikalauti baudos taikymo ateityje ar prašyti nuostolių atlyginimo. Tai, kad atsakovė apmokėjo ieškovės atliktus krovinių vežimus, kurių metu tinkamai nebuvo įvykdyta pareiga pristatyti paletes ar išsiųsti palečių kvitus, nereiškia ir negali reikšti, kad atsakovė patvirtino, jog ieškovė savo visas pareigas pagal vežimo sutartis įvykdė tinkamai.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai aiškino ieškovės ir atsakovės sudarytų vežimo sutarčių nuostatas, taip pat nepagrįstai traktavo baudų netaikymą mokėjimų pagal sąskaitas atlikimo momentu kaip atsakovės teisės jas taikyti ateityje atsisakymą, todėl nepagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovė pagal vežimo sutartis buvo prisiėmusi pareigą kontroliuoti, ar ieškovė pristatė paletes/išsiuntė palečių kvitus bei neva tokių pareigų tinkamą atlikimą patvirtino atlikdamas mokėjimus ieškovei už atliktus krovinių vežimus.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes priėmė nemotyvuotą sprendimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė vežimo sutarties sąlygas – nepristatė tuščių palečių bei neišsiuntė atsakovei originalių dokumentų, įskaitant originalių CMR/POD, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nenurodė, kodėl juos atmeta. Atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių, t. y. ieškovei nepristačius palečių ar laiku nepateikus originalių kvitų dėl 1819 vnt. palečių, atsakovė kompensavo galutinio užsakovo dėl to patirtus nuostolius, todėl patyrė 39 108,50 Eur išlaidų, t. y. būtent tiek kainavo įsigyti ir Dr. (duomenys neskelbtini) pristatyti nurodytą trūkstamų palečių kiekį, dėl kurių ieškovei buvo išrašyta 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita-faktūra RVT Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nevykdant savo kaip vežėjo pareigos pristatyti tuščias paletes ir/ar atsiųsti originalų palečių vaučerį, atsakovė turėjo klientui Dr. (duomenys neskelbtini) pristatyti dėl šios ieškovės pareigos nevykdymo trūkstamą palečių skaičių (viso 1819 vnt. palečių), taigi egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovės kaltė preziumuojama, ją paneigti turėjo ieškovė.

11.4.                      Teismas sprendime taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė neišsiuntė originalių palečių kvitų vežimo sutarčių nustatytais terminais. Atsakovė pateikė visus įmanomus pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė nevykdė pareigos pristatyti tuščias paletes arba laiku neišsiųsdavo palečių kvitų: Dr. (duomenys neskelbtini) pristatytų ir nepristatytų palečių balansą, kuriame fiksuojamas trūkstamų palečių kiekis, susirašinėjimą su ieškove dėl trūkstamų palečių, kurio metu ieškovė pildė pagal nurodytą balansą parengtą lentelę su nurodytu trūkstamų palečių skaičiumi ir pripažino, kad dalies palečių nepristatė, o vykdydamas kitą dalį užsakymų – neišsiuntė originalių palečių kvitų atsakovei. Atsakovei objektyviai neįmanoma pateikti įrodymų, kad ieškovė nepristatė palečių ar neišsiuntė originalių palečių kvitų. Tuo tarpu ieškovė, norėdama įrodyti, kad šias pareigas tinkamai įvykdė galėjo ir turėjo pateikti palečių kvitų išsiuntimo atsakovei įrodymus, tačiau tokių įrodymų teismui neteikė.

11.5.                      Teismas pažeidė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį ir 39 straipsnio 4 dalį, netinkamai taikydamas ginčo situacijai ieškinio senatį nustatančias normas. CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtina specialioji taisyklė 32 straipsnio 1 dalies atžvilgiu – atgręžtinių reikalavimų atveju senaties termino pradžia yra susieta su galutinio teismo sprendimo paskelbimu arba (tokio sprendimo nesant) faktinio atlygio mokėjimo diena. Pažymėjo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra regresinio pobūdžio, todėl taikoma CMR 39 straipsnio 4 dalis. Atsakovė faktiškai žalą atlygino 2023 m. kovo 27 d. Todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2023 m. kovo 27 d., todėl senaties terminas nepraleistas.

11.6.                      Pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl 190,24 Eur palūkanų priteisimo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, taip pat pažeidė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškindamas procesinių palūkanų paskirtį. Procesinės palūkanos yra kompensacija už piniginės prievolės (egzistavusios dar iki teisminio proceso pradėjimo) pažeidimą. Tai, kad ieškovė padengė įsiskolinimą iki teismo sprendimo priėmimo, nekeičia šios situacijos esmės ir nepanaikina procesinių palūkanų priteisimo pagrindo, kuris atsiranda tuomet, kai skolininkas neįvykdo laiku prievolės, o kreditorius dėl to kreipiasi į teismą. Šiuo atveju ieškovė laiku neįvykdė prievolės (šios aplinkybės neginčijo) ir dėl to atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos (12 860 Eur) priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį 2023 m. spalio 10 d., o ieškovė skolą sumokėjo tik 2023 m. lapkričio 24 d. Todėl už visą šį laikotarpį turi būti prateisiamos procesinės (kompensuojamosios) palūkanos, kurios atsakovės paskaičiavimu sudaro 188,88 Eur sumą.

11.7.                      Teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad priešieškinio reikalavimo dėl skolos pritesimo buvo atisakyta dėl to, kad ieškovė šį reikalavimą įvykdė ir šioje dalyje byla buvo nutraukta. Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 94 straipsnio 1 dalies ir todėl be pagrindo nepriteisė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, atitinkamoje dalyje.

12.       Ieškovė SIA „Kreiss“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė nurodo, kad visas prievoles pagal vežimo sutartinius santykius įvykdė tinkamai, kadangi atsakovė apmokėjo už suteiktas paslaugas. Vežimo sutartyse (užsakymuose) nurodyta, kad atsakovas turi teisę reikalauti 13 Eur sumos už nepakeistą padėklą, kuri bus išskaičiuota iš sutartos sąskaitos faktūros kainos. Ši sąlyga patvirtina, kad prieš apmokant sąskaitą už ieškovės atliktus pervežimus buvo gauti ir patikrinti tam reikalingi dokumentai, tame tarpe ir jų originalai, priešingu atveju atsiskaitymas pagal sąskaitas nebūtų vykdomas arba mokėtina suma mažintina. Byloje pateikti įrodymai, kad visi dokumentai buvo išsiųsti atsakovei, o gavus šiuos dokumentus atsakovė atsiskaitė su ieškove. Atsakovė apmokėdama sąskaitas už ieškovės atliktus pervežimus, patvirtino kad ieškovė prievolę pagal sutartis (užsakymus) įvykdė tinkamai. Paminėjo, kad mokėjimų sustabdymo faktas byloje nėra patvirtintas įrodymais, o atsakovė visiškai atsiskaitė už ginčo pervežimus.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, išanalizavo ieškovės ir atsakovo argumentus, todėl negalima pripažinti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė išsiuntė atsakovei dokumentų originalus, kurių pagrindu buvo atsiskaityta už suteiktas paslaugas. Ieškovė neturi pareigos saugoti dokumentų kopijų, nes už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta ir per senaties terminą jokios pretenzijos nepareikštos.

12.3.                      Byloje nėra įrodymų apie nuostolių atsiradimo kilmę. Atsakovė teigia, kad tai buvo užsakovo siuntėjo Dr. (duomenys neskelbtini) patirti nuostoliai, tačiau tai nėra pagrįsta byloje, nežinomas atsakovės ir siuntėjo susitarimo sąlygos, atsakomybė, terminai, kainos ir pan. Atsakovės nuostolių dengimas jo klientui buvo vykdomas pačios atsakovės rizika ir negali būti perkeltas ieškovei. Iš atsakovės ir Dr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo matyti, kad paletė galimai kainavo tik 8 Eur, tačiau reikalaujama iš ieškovės net 21,5 Eur už vienetą. Faktiniai nuostoliai ir jų pagrįstumas nėra įrodyti. Atsakovė nurodė, kad faktiškai pristatė paletes savo užsakovui, tačiau šių palečių kilmė ir kiekis nėra identifikuojamas, todėl nėra galimybės tvirtinti, kad šie nuostoliai yra susiję su ieškovės vykdytais pervežimais. Byloje nėra aišku kokie ir kieno nuostoliai buvo dengiami, byloje nėra įrodymų, kad Dr. (duomenys neskelbtini) užskaitė paletes, susijusias su ieškovės įvykdytais pervežimais būtent pagal atsakovės pirktas paletes iš UAB „Vakarų Beržas“.

12.4.                      Apeliantė klaidina nurodydama, kad teismas pripažino, kad reikalavimas yra regresinio pobūdžio, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių išvadų nepadarė. Ieškovės nuomone, toks atsakovės argumentas atsirado tik po to, kai ji pateikė atsiliepimą į priešieškinį.

12.5.                      CMR 27 straipsnis nustato teisę į 5 proc. dydžio kompensacines metines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo pretenzijos pateikimo iki ieškinio padavimo dienos. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė pretenzijų dėl ginčo prievolių mokėjimo nereiškė, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nepagrįstas.

12.6.                      Atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nėra reikalavimas dėl sutartinės piniginės prievolės, taip pat tai nėra reikalavimas dėl delikto. Todėl kompensuojamosios palūkanos nėra taikomos pagal CK 6.37 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.       Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimo (sprendimas teisėjos elektroniniu parašu pasirašytas 2024 m. liepos 30 d. 17:40:23) dalies, susijusios su priešieškinio reikalavimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

16.       Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126, 1.131 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).

17.       Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

18.       Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

19.       CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20.       CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisė pareikšti ieškinį dėl vežimų, taikant konvenciją, suėjus senaties terminui prarandama po vienerių metų, o tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.

21.       CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų: a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas; b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą; c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta „b“ papunktyje.

22.       CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra,- nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.

23.       Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012, 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė vykdė savo kliento užsakymus, tam sudarydama su ieškove vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis. Taigi byloje, atsižvelgiant į 23 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacine tvarka nagrinėjami vežėjų tarpusavio, t. y. vidiniai teisiniai santykiai.

25.       Priešieškinio vienas iš reikalavimų buvo priteisti 39 108,50 Eur nuostolių, kurie, kaip teigia atsakovė, atsirado dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, t. y. nepristatytos tuščios paletės ir / arba neatsiųsti originalūs palečių keitimą / pristatymą patvirtinantys įrodymai, todėl atsakovė turėjo Dr. (duomenys neskelbtini) pristatyti dėl šios ieškovės pareigos nevykdymo trūkstamą palečių skaičių (viso 1819 vnt.). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi atsakovė pareiškė byloje priteisti žalą iš atsakovės regreso tvarka. Įvertinus reikalavimo pobūdį ir šalių tarpusavio santykį, nagrinėjamoje byloje taikytina specialioji norma, nurodanti senaties terminą ir jo pradžios momentą – CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis. Taigi nagrinėjamos bylos atveju senaties terminas prasideda nuo faktinio atlyginio mokėjimo dienos, kadangi galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, neegzistuoja.

26.       Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą RVT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė ją apmokėjimui ieškovei, kurioje nurodoma, kad ieškovė turi sumokėti 39108,50 Eur už iki patvirtinto likučio nepakeistas paletes 595 paletės DPL kvitai ir 1224 palečių XPO kvitai, viso kiekis 1819, vieno vieneto kaina 21,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išrašius šią sąskaitą atsakovė buvo jau atsiskaičiusi su savo kliente Dr. (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga įvertinti, kada konkrečiai atsakovė laikytina atsiskaičiusia su Dr. (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nelaiko 2023 m. kovo 27 d. kaip faktinio atsiskaitymo dienos, kurią nurodo apeliantė, kadangi nebūtų pagrįsta išrašyti 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą RVT Nr. (duomenys neskelbtini), jei nebūtų faktiškai atsiskaityta. Be to, kaip bus nurodyta sekančiame sprendimo punkte, atsakovė paletes įsigijo iš UAB „Vakarų Beržas“ laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. liepos 22 d., būtent UAB „Vakarų Beržas“ sąskaitomis apeliantė įrodinėja nuostolių dydį, o sąskaita dėl nuostolių atlyginimo išrašyta būtent po šių sąskaitų, kas taip pat paneigia, jog atsiskaitymo data buvo 2023 m. kovo 27 d.

27.       Byloje nustatyta, kad atsakovė iš UAB „Vakarų Beržas“ 2022 m. birželio 6 d. įsigijo 300 vnt. palečių (PVM sąskaita faktūra Serija VB Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. birželio 16 d. – 656 vnt. ir 6 vnt. naudotų palečių (PVM sąskaita faktūra Serija VB Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. birželio 17 d. – 320 vnt. palečių (PVM sąskaita faktūra Serija VB Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. birželio 20 d. – 195 vnt. palečių (PVM sąskaita faktūra Serija VB Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. liepos 22 d. – 500 vnt. ir 25 vnt. naudotų palečių (PVM sąskaita faktūra Serija VB Nr. (duomenys neskelbtini)).  Dr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 19 d. el. laiške nurodoma, kad „<...> 8 Eur kaina už paletę daugiau nebetaikoma <...> Dėl didelių padėklų kainų 21,50 Eur už padėklą, nebegalime parduoti padėklų už tokią kainą <...>“. Įvertinus nurodytus įrodymus ir nesant įrodymų, kurie konkrečiai patvirtintų atsakovės faktinio atsiskaitymo dieną su Dr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme daro išvadą, kad senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo PVM sąskaitos faktūros RVT Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei išrašymo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 30 d., kadangi nuo šios dienos atsakovė suvokė savo teisių pažeidimą, nuostolių dydis nekito, nauja sąskaita dėl nuostolių atlyginimo po atsakovės tariamo faktinio atsiskaitymo su kliente nebuvo išrašyta, be to, jei faktinis atsiskaitymas buvo vėlesnis, kaip teigia apeliantė, tokiu atveju prieš atsiskaitymo faktą išrašyta sąskaita būtų nepagrįsta (CPK 185 straipsnis).

28.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tarp šalių nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 15 d. vyko susirašinėjimas el. paštu dėl palečių, jų kvitų, sprendimo būdų dėl palečių kvitų nebuvo ir pan., tačiau įvertinus susirašinėjimo turinį, negalima daryti išvados, kad tai yra rašytinė pretenzija CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkto prasme. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011). Nagrinėjamu atveju vykęs šalių susirašinėjimas neatitinka teismų praktikoje formuojamos pretenzijos sąvokos, o tokia rašytine pretenzija laikytinas tik atsakovės 2023 m. vasario 14 d. reikalavimas nedelsiant padengti skolą. Ieškovė 2023 m. kovo 8 d. atmetė atsakovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Todėl, vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad senaties terminas buvo sustabdytas 22 dienų laikotarpiui. Taigi senaties terminas pareikšti ieškinį regreso tvarka baigėsi 2023 m. rugsėjo 23 d. (vienerių metų senaties terminas baigėsi 2023 m. rugpjūčio 30 d., prie kurių pridedama 22 d., kurių metų buvo sustabdytas senaties termino skaičiavimas, bei atsižvelgtina į tai, kad rugsėjo 22 d. buvo sekmadienis). Priešieškinis byloje pateiktas 2023 m. spalio 11 d., todėl spręstina, kad senaties terminas atsakovei reikšti regresinį reikalavimą yra praleistas. Atsakovė neteikė prašymo atnaujinti senaties terminą, todėl atsakovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstai buvo atmestas pirmosios instancijos teismo, kaip pareikštas praleidus senaties terminą.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, nepaisant to, kad nustatyta, jog atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, trumpai pasisako ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ginčo dėl nuostolių atlyginimo atveju.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo

30.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

31.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmu, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

32.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenustatyti ieškovės neteisėti veiksmai, vykdant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, tačiau apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teikdama, kad ieškovė pažeidė sudarytas sutartis, kadangi nepristatytos tuščios paletės ir / arba neatsiųsti originalūs palečių keitimą / pristatymą patvirtinantys įrodymai atsakovei.

33.       Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

34.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m sausio 11 d. iki 2022 m. sausio 18 d. sudarė krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis: 

34.1.                      Nr.: RVT0222482, 2020 m. liepos 28 d. užsakymas; RVT0259920, 2020 m. lapkričio 5 d. užsakymas; RVT0261238, 2020 m. lapkričio 9 d. užsakymas; RVT0277353, 2020 m. gruodžio 24 d. užsakymas; RVT0277888, 2020 m. gruodžio 24 d. užsakymas; RVT0289520, 2021 m. vasario 1 d. užsakymas; RVT0290257, 2021 m. vasario 2 d. užsakymas; RVT0290711, 2021 m. vasario 2 d. užsakymas; RVT0291041, 2021 m. vasario 3 d. užsakymas; RVT0294934, 2021 m. vasario 15 d. užsakymas; RVT0295442, 2021 m. vasario 17 d. užsakymas; RVT0296805, 2021 m. vasario 19 d. užsakymas; RVT0296935, 2021 m. vasario 19 d. užsakymas; RVT0310880, 2021 m. kovo 31 d. užsakymas; RVT0325377, 2021 m. gegužės 12 d. užsakymas; RVT0325515, 2021 m. gegužės 12 d. užsakymas; RVT0328698; 2021 m. gegužės 26 d. užsakymas; RVT0332194, 2021 m. gegužės 31 d. užsakymas;  RVT0334008, 2021 m. birželio 4 d. užsakymas; RVT0341561, 2021 m. birželio 28 d. užsakymas; RVT0346415, 2021 m. liepos 8 d. užsakymas; RVT0354170, 2021 m. liepos 28 d. užsakymas; RVT0373636, 2021 m. rugsėjo 17 d. užsakymas; RVT0375749, 2021 m. rugsėjo 24 d. užsakymas; RVT0378436, 2021 m. rugsėjo 29 d. užsakymas; RVT0383072, 2021 m. spalio 14 d. užsakymas; RVT0401429, 2021 m. gruodžio 1 d. užsakymas (pirma sutarčių grupė);

34.2.                      Nr.: RVT0418779, krovinio pakrovimo data 2022 m. sausio 18 d.; RVT0356939, krovinio pakrovimo data 2021 m. rugpjūčio 6 d.; RVT0364492, krovinio pakrovimo data 2021 m. rugpjūčio 26 d.; RVT0311035, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 6 d.; RVT0311032, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 6 d.; RVT0354327, krovinio pakrovimo data 2021 m. liepos 30 d.; RVT0318127, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 23 d.; RVT0313989, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 13 d.; RVT0312510, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 8 d.; RVT0312463, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 8 d.; RVT0317559, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 22 d.; RVT0316454, krovinio pakrovimo data 2021 m. balandžio 20 d.; RVT0310880, krovinio pakrovimo data 2021\ m. balandžio 1 d.; RVT0231654, krovinio pakrovimo data 2020 m. rugpjūčio 24 d.; RVT0265348, krovinio pakrovimo data 2020 m. lapkričio 20 d.; RVT0284065, krovinio pakrovimo data 2020 m. sausio 15 d.; RVT0282315, krovinio pakrovimo data 2021 m. sausio 11 d.; RVT0283870, krovinio pakrovimo data 2021 m. sausio 14 d.; RVT0287299, krovinio pakrovimo data 2021 m. sausio 26 d.; RVT0283724, krovinio pakrovimo data 2021 m. sausio 15 d.; RVT0283435, krovinio pakrovimo data 2021 m. sausio 14 d.; RVT0394888, krovinio pakrovimo data 2021 m. lapkričio 15 d.; RVT0392944, krovinio pakrovimo data 2021 m. lapkričio 9 d.; RVT0399842, krovinio pakrovimo data 2021 m. lapkričio 26 d.; RVT0299885, krovinio pakrovimo data 2021 m. kovo 2 d.; RVT0302516, krovinio pakrovimo data 2021 m. kovo 11 d.; RVT0308041, krovinio pakrovimo data 2021 m. kovo 25 d.; RVT0310402, krovinio pakrovimo data 2021 m. kovo 31 d.; RVT0308028, krovinio pakrovimo data 2021 m. kovo 24 d.; RVT0352672, krovinio pakrovimo data 2021 m. liepos 27 d. (antra sutarčių grupė).

35.       Pirmosios sutarčių grupės sutartyse - 16 punkte nustatyta, kad keičiami padėklai: užsakymai su paletės keitimu - grąžinami padėklai turi būti keičiami pakrovimo metu arba ne vėliau kaip per 15 dienų. Keičiant padėklus, keičiamas padėklų skaičius turi būti pagrįstas, apie tai pažymint CMR ir važtaraštyje. Iškraunant Prancūzijoje, „Pallet bon“ kartu su sąskaita faktūra ir CMR turi būti siunčiamas UAB „Nostrada“ (RV Transport). „Pallet bon“ turi būti pasirašytas ir patvirtintas gavėjo antspaudu. Nepateikus šio pagrindimo, mes turime teisę iš jūsų išskaičiuoti 13 Eur sumą už kiekvieną nepakeistą paletę, kuri bus išskaičiuota iš sutartos sąskaitos faktūros kainos. visada turite pakeisti paletes pakrovimo vietoje, net jei neimate palečių iškrovimo vietoje. Pasak pakrovimo vietos darbuotojų, padėklai turi būti geros būklės. Priešingu atveju jie nebus priimti. Pirmosios grupės sutarčių 17 punkte nustatyta, kad už bet kokį papildomą mokestį, susijusį su transporto paslauga, iš jūsų bus imamas 15 Eur administravimo mokestis. Mokėjimo terminai: 45 dienos iki mėnesio pabaigos (EOM) nuo originalų (sąskaitos faktūros + CMR/POD) gavimo dienos (23 punktas).

36.       Antrosios sutarčių grupės sutartyse - 16 punkte nustatyta, kad užsakymai su palečių keitimu: grąžinamos paletės turi būti pakeistos pakrovimo metu (vienas prie vieno) arba grąžinamos vėliau į pakrovimo vietą, bet ne vėliau kaip per 15 dienų. Palečių keitimo metu keičiamų palečių skaičius turi būti užfiksuotas pažymint jį ant CMR ir važtaraštyje arba „palečių keitimo akte“. „Palečių keitimo aktas“ turi būti pasirašytas ir antspauduotas palečių gavėjo. Be šio pagrindimo palečių aktas nebus galiojantis. „palečių keitimo aktą“ kartu su sąskaita ir CMR reikia išsiųsti į Nostrada, UAB (RV Transport). Paletes visada turite keisti pakrovimo vietoje, net jei palečių nepasiimate iškrovimo vietoje. Paletės turi būti geros būklės, priešingu atveju paletės nebus priimtos. Neįvykdžius palečių pakeitimo ar atlikus palečių keitimo procesą netinkamai - mes turime teisę iš jūsų nuskaičiuoti 23 Eur už neapkeistą paletę. Ši suma bus išskaičiuota iš sutarto pervežimo frachto. Antrosios sutarčių grupės 17 punkte nustatyta, kad neatlikus tinkamai palečių keitimo proceso (nepakeistos paletės, pakistos ne visos paletės ir kt.) bus taikomas palečių administravimo mokestis 15 Eur. Ši suma bus išskaičiuota iš sutarto pervežimo frachto. Apmokėjimo terminas: 45 dienos nuo mėnesio pabaigos (EOM), kai buvo gauti originalūs dokumentai (sąskaita faktūra + CMR/POD) (23 punktas).

37.       Tiek pirmosios, tiek antrosios grupės sutarčių specialiosiose sąlygose pažymėta, kad reikalinga pasiimti XPO palečių kvitą (sąrašą) ar DPL palečių kvitą (vaučerį), pavyzdžiui: sutartyje Nr. RVT0222482 pastabose pažymėta „svarbu po iškrovimo, kad pasiimtumėte XPO palečių kuponą, mums reikia originalo per 30 dienų po iškrovimo“; sutartyje Nr. RVT0259920 prie krovinio informacijos nurodyta – „reikia DPL padėklų kvito“, pastabose nurodyta: „svarbu keičiasi euro padėklai! Atvežkite tiek pat tuščių padėklų, kiek buvo pakrauta! palečių keitimas nuorodos numeris: Dr. (duomenys neskelbtini) sunkvežimis turi važiuoti į DE-54343, Föhren palikti tuščias paletes arba pagal pridedamą DPL palečių sąrašą. Svarbu pasiimti „DPL padėklų kvitą“ ir atsiųsti mums po CMR ir apmokėjimo dokumentų“; sutartyje Nr. RVT0277353 prie krovinio informacijos nurodyta, nekeičiant padėklų prašoma paimti XPO kvitą, originalą prašoma atsiųsti paštu, pastabose nurodyta: „Svarbu: po iškrovimo pasiimti XPO padėklų sąrašą (violetinės spalvos) ir atsiųsti mums originalius dokumentus“; sutartyje RVT0313989 prie krovinio informacijos „svarbu - paimkite originalų XPO PLL vaučerį po iškrovimo ir siųskite mums perdavimo originalus paštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius po iškrovimo”, pastabose nurodyta: „Svarbu: po iškrovimo paimkite XPO palečių sąrašą (violetinį) ir siųskite mums originalą kartu su dokumentais“; sutartyje RVT0283724 prie krovinio informacijos nurodyta: „Keičiamos euro paletės ! Palikti tuščias paletes dėl prikabinto DPL palečių sąrašo, paimti “DPL palečių vaučerį“, pastabose nurodyta: „svarbu: keičiamos euro paletės. Gražinti tokį patį kiekį tuščių palečių, kuris buvo pakrautas. Palečių keitimo ref nr: Dr. (duomenys neskelbtini). Palikti tuščias paletes dėl prikabinto DPL palečių sąrašo paimti “DPL palečių vaučerį” ir atsiųsti mums kartu su CMR ir dokumentais mokėjimui“ ir pan. 

38.       Šio sprendimo 37 punkte nurodytų dokumentų svarba akcentuota ir pirmosios sutarčių grupės užsakymų el. laiškuose.

39.       Ieškovė pateikė įrodymą, kad šios sprendimo 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytos sutartys buvo apmokėtos atsakovės ir ieškovės tarpusavio skolų užskaitymo sutartimis arba mokėjimais (el. bylos failas 4, 55-58 psl.). Atsakovė kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė už vežimus, nurodytus sprendimo 34.1 ir 34.2 punktuose, neatsiskaitė, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už šiuos pervežimus. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad siuntė atsakovei siuntas paštu (el. bylos failas 4, 59-108 psl.). Nors iš pašto siuntų duomenų nėra galima nustatyti, kas jose buvo siunčiama, tačiau prie kiekvienos siuntos (el. laiške) nurodytas ieškovės išrašytos sąskaitos numeris, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent nurodytos pašto siuntos susijusios su 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytomis vežimo sutartimis.

40.       Kaip minėta sprendimo 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytos sutartyse, tiek ieškovės pateiktuose el. laiškuose, pažymėta XPO palečių kvito (sąrašo) ar DPL palečių kvito (vaučerio) originalo pateikimo atsakovei svarba, o apmokėjimas už pervežimus atliekamas tik gavus užsakymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus (Sutarčių 23 punktas). Šių sutartinių nuostatų, susijusių su palečių keitimu, tinkamo vykdymo kontrolė ir atitinkamai netinkamai įvykdytos ieškovės sutartinių įsipareigojimų kontrolės pasekmės tenka atsakovei. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamo dokumentų pristatymo, kai gavo ieškovės siųstus dokumentus (sąskaitas, CMR), taip pat iki atsiskaitymo su ieškove ar iškart po atsiskaitymo, jei ne visi dokumentai kartu su sąskaitomis buvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei išreiškus palečių pristatymo dokumentų svarbą, protinga manyti, kad ji būtų reiškusi pretenzijas ieškovei, jei šie dokumentai nebūtų pateikti, tačiau šiuo atveju sąskaitos už pervežimą buvo apmokėtos visiškai, pretenzijos dėl nepilnos dokumentacijos gavimo nereikštos, nebuvo taikytos sutartyse nustatytos sankcijos už palečių dokumentų pristatymą patvirtinančių dokumentų nepateikimą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė kartu su sąskaitomis gavo visus dokumentus, kurie buvo reikalingi pagal sudarytas sutartis. Įvertinus šio sprendimo 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytų sutarčių sąlygas, ieškovės pareigas pristatyti krovinį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kartu su palečių pristatymo dokumentais, bei atsakovės pareigą apmokėti sąskaitas po tinkamą pervežimą patvirtinančių dokumentų gavimo, darytina išvada, kad atsakovė būtent tokiu būdu kontroliavo sutarčių tinkamą vykdymą. Atsakovei apmokėjus ieškovės pateiktas sąskaitas, laikytina, kad ieškovė tinkamai įvykdė palečių keitimo procedūras ir pateikė atsakovei tai patvirtinančius įrodymus, todėl neteisėti ieškovės veiksmai byloje nėra nustatyti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

42.       Paminėtina, kad apeliantė teigia, kad vykstant šalių susirašinėjimui laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 15 d. ieškovė pripažino, kad nepateikė sutartimis reikalautų XPO palečių kvitų ar DPL palečių kvitų (vaučerių). Tačiau su tokia apeliantės argumentacija nėra pagrindo sutikti, kadangi 2023 m. sausio 20 d. el. laiške ieškovės atstovas nurodė, kad: <...> patikrinome statusą, susijusį su ginčijamais pervežimais, failą su rezultatais galite rasti priede. Mūsų pozicija dėl pažymėtų žalių ir geltonų laikų yra gana paprasta – mes nepriimame jokių pretenzijų, nes yra įrodymų, patvirtinančių pakeitimą <...> Dėl pažymėtų raudonų atvejų mes vis dar peržiūrime archyvus, bet esame pasirengę prisidėti prie išlaidų padengimo, bet manome, kad kaina už vieną paletę turėtų būti apie 10 Eur, atspindi faktines kainas 2021 metais“. Taigi negalima daryti išvados, kad ieškovė pripažino, jog pažeidė sutarties nuostatas, dėl lentelėje pažymėtų raudonų atvejų nurodyta, kad dar tikrinami archyvai. Be to, byloje pateikti įrodymai apie pašto siuntas, kurios patvirtina ieškovės dėstomus argumentus, kad visi reikalingi dokumentai atsakovei buvo išsiųsti, todėl atsakovė ir apmokėjo pateiktas sąskaitas (CPK 185 straipsnis).

43.       Nustačius, kad ieškovė įvykdė sutartis tinkamai, t. y. nenustatyti ieškovės neteisėti veiksmai, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, kaltės ir priežastinio ryšio) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi be neteisėtų veiksmų negali kilti ieškovei civilinė atsakomybė. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas ir šiuo pagrindu.

Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo

44.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas, atsakovei atsisakius priešieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nepriimtas, procesinių palūkanų už šį reikalavimą nepriteisė. Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nuo skolos sumos, nors iš atsakovės 2024 m. birželio 18 d. teismui pateikto pareiškimo dėl priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymo matyti, kad šio reikalavimo nebuvo atsisakyta. Apeliantė nesutinka šioje dalyje su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

45.       Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

46.       Atsakovė prašo priteisti palūkanas remdamasi dydžiu, nustatytu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ). Paminėtina, kad MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį. Šis įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

47.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ir ieškovė yra ūkio subjektai, buvo sudarę vežimo sutartis, kurios laikytinos komerciniais sandoriais, nes susijusios su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinės. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinas ir MAPKSVPĮ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Kadangi šalys sutartyse nebuvo nustačiusios kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl taikytinas MAPKSVPĮ nustatytas dydis, kaip specialioji norma, lyginant su CK 6.210 straipsnio dalyje įtvirtintu dydžiu.

48.       Pažymėtina, kad CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – nuo ieškinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiškinimas leidžia spręsti, jog ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė reikalavo priteisti skolą iš ieškovės, kadangi nebuvo sumokėta už suteiktas vežimo paslaugas, todėl CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas dydis nagrinėjamu atveju netaikytinas.

49.       Atsakovė pagal ieškovės užsakymus išrašė sąskaitas: Nr. 2221275, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 3550 Eur iki 2023 m. liepos 22 d.; Nr. 2225526, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 1860 Eur iki 2023 m. rugpjūčio 21 d.; Nr. 2226388, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 1600 Eur iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.; Nr. 2228504, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 3150 Eur iki 2023 m. rugsėjo 10 d.; Nr. 2229867, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 1050 Eur iki 2023 m. rugsėjo 18 d.; Nr. 2231938, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 1650 Eur iki 2023 m. spalio 6 d.. Byloje pateikti įrodymai, kad šias sąskaitas ieškovė apmokėjo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d., t. y. praleidus nustatytus terminus. Nenustatyta, kad šalys buvo susitarusios netaikyti palūkanų pavėluoto atsiskaitymo atveju. Taip pat nėra duomenų, kad atlikdama mokėjimus ieškovė sumokėjo ir atsakovės paskaičiuotas kompensuojamąsias palūkanas.

50.       Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

51.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareiga mokėti palūkanas atsirado 2023 m. antrąjį pusmetį, o tuo metu Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 3,75 proc. (http://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), todėl spręstina, kad atsakovė pagrįstai paskaičiavo kompensuojamųjų palūkanų dydį taikydama 11,75 proc. palūkanų normą. Priešieškinį byloje atsakovė pareiškė 2023 m. spalio 11 d., todėl pagal sąskaitą Nr. 2221275 mokėtina 93,85 Eur palūkanų (pradelsta dienų - 81), Nr. 2225526 – 30,96 Eur palūkanų (pradelsta dienų - 51), Nr. 2226388 – 22,98 Eur palūkanų (pradelsta dienų - 44), Nr. 2228504 – 31,87 Eur palūkanų (pradelsta dienų - 31), Nr. 2229867 – 7,88 Eur palūkanų (pradelsta dienų – 23), Nr. 2231938 – 2,69 Eur palūkanų (pradelsta dienų), bendra palūkanų suma 190,24 Eur, kuri priteistina iš ieškovės atsakovei.

52.       Atsakovė taip pat prašė priteisti 11,75 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą skolos sumą (12 860 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53.       Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

54.       Taip pat paminėtina, kad CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).  Sprendžiant dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pagal priešieškinį pradžios momento teisiškai reikšminga, kada teisme buvo iškelta byla pagal pradinio atsakovo reikalavimus pradiniam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-823/2021).

56.       Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 12 860 Eur skolą atsakovei padengė tik 2023 m. lapkričio 24 d., todėl, nepaisant to, kad byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės, nes ieškovė apmokėjo skolą ir dėl to atsakovė pateikė atsisakymą nuo priešieškinio šioje dalyje ir šioje dalyje byla buvo nutraukta, procesinių palūkanų nepriteisimas neatitiktų šių palūkanų kompensuojamosios paskirties ir be pagrindo apribotų atsakovės teises, kadangi būtų sudaromos prielaidos ieškovei naudotis kreditoriaus pinigais per bylinėjimosi laikotarpį, ir įvykdyti reikalavimą prieš pat teismo sprendimo priėmimą, tokiu būdu išvengiant palūkanų priteisimo. Ieškovė, geruoju patenkindama atsakovės piniginį reikalavimą, pripažino tokio reikalavimo pagrįstumą, o kartu ir savo piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. 

58.       Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinis teisme priimtas 2023 m. spalio 18 d., todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, atsakovės reikalavimas priteisti 11,75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 12 860 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 18 d.) iki šio reikalavimo visiško įvykdymo, t. y. iki 2023 m. lapkričio 24 d., tenkinama, priteisiant 153,17 Eur (12 860 Eur x 37 dienos x 11,75 proc./365).

59.       Atsakovė byloje teikė prašymą pagal pareikštą priešieškinį priteistinas sumas įskaityti į patenkinus reikalavimus pagal ieškovės SIA „Kreiss” pareikštą ieškinį. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymas galimas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į apeliantės teisę ir galimybę pačiai sudaryti sandorius įstatymo nustatytomis sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo atlikti atsakovės prašomą įskaitymą teismo sprendimu (į patenkinus reikalavimus pagal ieškovės SIA „Kreiss” pareikštą ieškinį).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

60.       Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliantė su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, kadangi turėjo būti taikoma ir 94 straipsnio 1 dalis, nes atsakovė atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų, kuriuos ieškovė įvykdė po bylos iškėlimo. 

61.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo pareikštas ieškinys, kuris patenkintas visiškai, ir pateiktas priešieškinis, kurio dalies buvo atsisakyta ieškovei sumokėjus 12 860 Eur skolą ir šioje dalyje byla buvo nutraukta, bei tenkinus iš dalies apeliacinį skundą, t. y. iš dalies tenkinus priešieškinį, sprendžia, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 93, 94 bei 98 straipsniais, todėl byloje perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos

62.       Paminėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

63.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

64.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

65.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

67.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

68.       Byloje nustatyta, kad atsakovė atsisakė dalies priešieškinio (dėl 12860 Eur skolos priteisimo) ir byla šioje dalyje nutraukta, kadangi ieškovė patenkino šį reikalavimą. Taigi ieškinio atsisakyta, esant svarbiai priežasčiai, be to, nenustatyta, kad atsakovė ieškinį pareiškė nepagrįstai, kadangi skolą ieškovė padengė tik po atsakovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d., o ieškinys pateiktas teismui 2023 m. spalio 11 d. Taigi, atsakovės patirtų dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovės neatsiskaitymas laiku. Paminėtina, kad jeigu ieškovė būtų laiku apmokėjusi skolą, atsakovė nebūtų kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Todėl darytina išvada, kad ši reikalavimo dalis turėtų būti įvertinta kaip patenkinto priešieškinio dalis, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo patenkinta 24 proc. (12 860 + 190,24 Eur) x 100 proc. / 54 518,29 Eur (priešieškinio reikalavimų suma)) atsakovės reikalavimų.

69.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 700 Eur už ieškinio parengimą, 474 Eur žyminio mokesčio ir 331,50 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (2023 m. birželio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas, bendra suma 1505,50 Eur, apmokėta 2023 m. birželio 14 ir 16 d.), 700 Eur už dubliko į atsakovės atsiliepimą parengimą (2023 m. rugsėjo 20 d. sąskaita už teisines paslaugas, apmokėjimas atliktas 2023 m. rugsėjo 29 d.), 1200 Eur už atsiliepimo į atsakovės priešieškinį parengimą (2023 spalio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas, apmokėta 2023 m. spalio 23 d.), 1000 Eur už tripliko parengimą (2023 m. gruodžio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas, apmokėta 2023 m. gruodžio 21 d.), 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2024 m. vasario 8 d. sąskaita už teisines paslaugas, apmokėta 2024 m. vasario 12 d.), 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2024 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas, apmokėta 2024 m. gegužės 2 d.), 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2024 m. birželio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas, apmokėta 2024 m. birželio 12 d.). Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.  

70.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 141,00 Eur žyminį mokestį (dalis žyminio mokesčio – 217,50 Eur grąžinta sprendimu); pagal 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą OMA0069 – 3 359,93 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymo parengimą ir dokumentų vertimo paslaugas (sąskaita apmokėta 2023 m. gruodžio 13 d.); pagal 2024 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą OMA0079 –6 205,97 Eur išlaidų už priešieškinio ir dubliko parengimą (apmokėta 2024 m. sausio 30 d.); 2024 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą OMA0104 – 2886,18 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje, pareiškimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo parengimą, baigiamosios kalbos rengimą, prašymų rengimą (apmokėta 2024 m. birželio 18 d.).

71.       Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos susijusios su ieškiniu priteistinos ieškovei, t. y. 2955,50 Eur (474,00 Eur žyminis mokestis, 700 Eur už ieškinio parengimą, 331,50 Eur dokumentų vertimą, 700 Eur dubliko į atsakovės atsiliepimą parengimą, 750 Eur atstovavimą teismo posėdžiuose) iš atsakovės, o atsakovei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškovės ieškiniu, nepriteistinos, t. y. išlaidos nepriteistinos pagal 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą OMA0069 (3 359,93 Eur).

72.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškiniu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, perskirstytinos tokiu būdu: ieškovei priteistina iš atsakovės 1 672,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1200 Eur (už atsiliepimo į atsakovės priešieškinį parengimą) + 1000 Eur (už tripliko parengimą) – 24 proc.), o atsakovei iš ieškovės 2 182,12 Eur už advokato teisinę pagalbą ((6 205,97 Eur + 2 886,18 Eur) x 24 proc.), bei 75,42 Eur žyminio mokesčio (71,50 Eur žyminio mokesčio dalis už reikalavimą priteisti 12 860 Eur skolą (kuri padengta bylos nagrinėjimo metu), kadangi likusi dalis (217,50 Eur) grąžinta atsakovei atsisakius šio reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukus, + 3,92 Eur (852 Eur už likusius ieškinio reikalavimus (1 141,00 Eur – 289 Eur) x 0,46 proc. ((54 518,29 Eur - 12860 Eur = 41658,29 Eur, iš kurių patenkinta tik 190,24 Eur, taigi likusioje priešieškinio dalyje, vertinat žyminio mokesčio priteisimą, patenkinta tik 0,46 proc.).

73.       Apibendrinant, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 627,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 955,50 Eur + 1 672,00 Eur), turėtų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovės atsakovei priteistina 2 257,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 182,12 Eur + 75,42 Eur). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 2 369,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos baigties

74.       Atsižvelgiant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylą dėl priešieškiniu reikalautų palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl visiškai atmesdamas atsakovės priešieškinį priėmė neteisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas šioje dalyje – atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies, priteisiant 190,24 Eur palūkanų ir 11,75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 12 860 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 18 d.) iki šio reikalavimo įvykdymo, t. y. iki 2023 m. lapkričio 24 d. (153,17 Eur), iš viso – 343,41 Eur palūkanų, taip pat perskirsčius bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą – iš atsakovės ieškovei priteistina 2 369,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

75.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). 

77.       Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. lapkričio 12 d. gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju byla pagal apeliacinė skundą išnagrinėta 2024 m. spalio 29 d. ir teismo sprendimo priėmimas bei paskelbimas atidėtas, todėl pateiktus įrodymus, patvirtinančius išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atsisakytina priimti kaip pateiktus pavėluotai, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašyme nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra taikytina, kadangi sąskaita už teisines paslaugas išrašyta tik po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, joks susitarimas tarp advokato ir kliento dėl apmokėjimo terminų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme turėjo 854 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio.

78.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, apmokėta 2024 m. rugsėjo 6 d.).

79.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 47 proc. (dėl 39 108,50 Eur nuostolių priteisimo – 0 proc., dėl 2549,78 Eur palūkanų priteisimo – 7 proc., dėl procesinių palūkanų prieisimo 81 proc., dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo – 100 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 1 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2300 Eur – 47 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės atsakovei priteistina žyminio mokesčio dalis, įvertinus pareikštų žyminiu mokesčiu apmokėtų reikalavimų patenkinimo proporciją (apeliacinio skundo ginčijama suma – 41847,17 Eur, patenkinta suma – 343,41 Eur), t. y. 7 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių procesinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš apeliantės priteistina 1212 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“, juridinio asmens kodas 145402271, iš ieškovės SIA „Kreiss“, juridinio asmens kodas (40103116320) 343,41 Eur palūkanų.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir jas išdėstyti taip: priteisti ieškovei SIA „Kreiss“, juridinio asmens kodas (40103116320) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“, juridinio asmens kodas 145402271, 2 369,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei SIA „Kreiss“, juridinio asmens kodas (40103116320) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“, juridinio asmens kodas 145402271, 1212 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                        Urmila Valiukienė

                                                                                                        Linas Zinkevičius        

                                                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė