Civilinė byla Nr. 3K-3-480/2012

              Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07894-2009-9

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.1;                                                         30.4.2; 44.2.4.1; 44.5.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, S. K. , I. K. ir D. L. dėl nuostolių atlyginimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje keliami savivaldybės neteisėtos veikos (neveikimo), atleidimo nuo civilinės atsakomybės, nuostolių dydžio ir įrodymų vertinimo klausimai.

              Ieškovas M. V. prašė teismo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 9630,50 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovų S. K. , I. K. ir D. L. solidariai – 9630,50 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini), į kurį atkurtos nuosavybės teisės, savininkas. Šiame bute nuomininko teisėmis gyveno K. J. K. (miręs 2009 m. gegužės 7 d.) su šeima – sutuoktine I. K. , sūnumi S. K. , dukterimi D. L. . Kauno miesto savivaldybė 2003 m. spalio 6 d. garantiniu dokumentu Nr. 4-S įsipareigojo perduoti ieškovui butą iki 2006 m. kovo 1 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. K. J. K. šeima vengė palikti butą, nors dar 2005 m. gruodžio 23 d. gavo 209 000 Lt kompensaciją ir privalėjo tai padaryti. Ieškovas yra neįgalus, negali dirbti nuolatinio darbo, todėl turi verslo liudijimą ir verčiasi butų nuoma. Butą, kuriame gyveno K. šeima, ieškovas būtų nuomojęs ir gavęs nuompinigius. Nepriklausomo vertintojo skaičiavimu, 2007 m. už 1 kv. m ieškovas būtų gavęs po 27 Lt nuompinigių per mėnesį. Ieškovui grąžinto buto plotas 68 kv. m, todėl 2007 m. jis būtų gavęs 22 032 Lt nuompinigių. Iš šios sumos atėmus iš savivaldybės gautus 2770,93 Lt nuompinigius, ieškovas patyrė 19 261 Lt nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovai (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

              Byloje nustatyta, kad ieškovui priklauso 23/100 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurias jis įgijo 2003 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2004 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas su savivaldybe sudarė Savininkui grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo savivaldybei butą (duomenys neskelbtini). 2003 m. spalio 6 d. ieškovui buvo išduotas garantinis dokumentas, kuriuo valstybė įsipareigojo iki 2006 m. kovo 1 d. perduoti jam nuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas, esančias grąžintoje namo dalyje. 2004 m. gruodžio 3 d. Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute valstybė įsipareigojo  buto (duomenys neskelbtini) nuomininkui ir jo šeimos nariams – K. J. K., I. K. , S. K. ir D. L. ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijant nuomotų patalpų rinkos vertės. Ši valstybės garantija buvo įvykdyta 2005 m. gruodžio 23 d. ir atsakovai I. K., S. K. ir D. L. turėjo išsikelti iki 2006 m. balandžio 23 d., tačiau to nebuvo padaryta. Savivaldybė į teismą dėl atsakovų iškeldinimo kreipėsi 2007 m. liepos 25 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 9630,50 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovų S. K. , I. K. , D. L. solidariai – 9630,50 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Teismas, vadovaudamasis civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 nustatyta aplinkybe, kad K. J. K. ir jo šeimos narių gyvenimas bute (duomenys neskelbtini) po 2005 m. balandžio 23 d. yra neteisėtas ir dėl tokių neteisėtų veiksmų atsiradusi žala turi būti atlyginta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys), sprendė, kad atsakovų S. K., I. K. ir D. L. neteisėti veiksmai ir kaltė iš naujo neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovams, kaip buvusiems savininkui grąžintino buto nuomininkams, neįvykdžius Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 12 dalies reikalavimų ir šiuo įstatymu nustatytos pareigos, įvykdžius (pasibaigus) valstybės garantiją, patuštinti nuomojamas patalpas, savivaldybė įgijo pareigą imtis priemonių nuomininkams iškeldinti.

              Byloje nustatyta, kad atsakovui S. K. ir jo šeimos nariams valstybės garantija buvo įvykdyta 2005 m. gruodžio 23 d.  ir jie turėjo išsikelti iki 2006 m. balandžio 23 d. Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo tik 2007 m. liepos 25 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams. Be to, savivaldybė tik po aštuonių mėnesių informavo K. J. K. apie pareigą išsikelti iš buto ir priduoti jį savivaldybei. Įvertinęs aplinkybes, kad savivaldybė beveik pusantrų metų nesiėmė jokių priemonių dėl ieškovui priklausančių patalpų patuštinimo ir tuo pat metu mokėjo jam nuomos mokestį, konstatavo, kad savivaldybė nebuvo tiek rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turėjo verslo liudijimą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. patalpų nuomai (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad ieškovas realiai ruošėsi nuomoti ginčo patalpas ir gauti pajamas ir kad atsakovams nenuginčijus ieškovo pateiktos VĮ Registrų centro Kauno filialo parengtos nuomos kainų studijos išvados, nėra pagrindo mažinti  nuostolių dydžio.

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą.

              Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog po 2006 m. balandžio 23 d. nuomininkai M. V. butu naudojosi be įstatyme nustatyto pagrindo, o savivaldybė nevykdė pareigos nuomininkus iškeldinti ir perduoti butą savininkui. Patalpas grąžinus laiku, ieškovas būtų galėjęs jas išnuomoti komercinėmis sąlygomis, todėl tinkamo įstatymų vykdymo lūkesčiais pagrįstas ieškovo reikalavimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą negautų pajamų sąvoką. Dėl to atmestinas savivaldybės argumentas apie visiškai įvykdytą prievolę pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

              Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2005, nustatyta, jog pareiga imtis priemonių nuomininkų užimtų patalpų patuštinimui tenka savivaldybei kaip valstybės garantiją vykdančiai institucijai, ir ši pareiga negali būti perkelta patalpų savininkui (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl ieškovo pozicijos nuomininkų laikinai nekeldinti, išreikštos 2007 m. lapkričio 5 d. atsiliepime į savivaldybės ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiame procesiniame dokumente išdėstytos buto savininko pozicijos esmė yra ta, kad jis, žinodamas nuomininko K. J. K. amžių ir sveikatos būklę, asmeniškai neragino savivaldybės darbuotojų K. šeimą iškeldinti greitai, siejo tai su K. galimybe įsikelti į jiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintas gyvenamąsias patalpas, tačiau nurodė, jog įstatymai turi būti vykdomi. Pareigą atlaisvinti butą turėjo nuomininkų šeima, pareigą perduoti jį ieškovui – savivaldybė (Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu konstatuota savivaldybės prievolė perduoti savininkui butą be nuomininkų). Taigi galimybės nuomoti butą komercine kaina ieškovas neturėjo ne dėl tokių ketinimų nebuvimo, o dėl to, kad jų realiai įgyvendinti 2007 m. dėl neteisėtai užimto buto buvo neįmanoma. Savivaldybė nepateikė kitų duomenų, kuriais ieškovo prašymu nekeldinti K. šeimos galėtų motyvuoti savo neveikimą iki ieškinio dėl iškeldinimo pareiškimo. Neteisėtų ieškovo veiksmų, dėl kurių jis negalėjo nuomoti buto komercinėmis sąlygomis, atsakovai neįrodė (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 9630,50 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 526 Lt kitų pagrįstų išlaidų ir 144,50 Lt žyminio mokesčio ir šią ieškinio dalį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų. Savivaldybė nurodo CK 6.245–6.249 straipsnių nuostatas dėl civilinės atsakomybės taikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009, pateiktus išaiškinimus. Savivaldybės teigimu, valstybės garantija atsakovams K. įvykdyta 2005 m. gruodžio 23 d. (Vyriausybės 2004 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 363 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidų, neviršijančių valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų vertės, kompensavimo nuomininkams tvarkos 7 punktas), tačiau jie per įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą, t. y. iki 2006 m. balandžio 23 d., iš ieškovo patalpų neišsikraustė (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalis). Savivaldybė, vadovaudamasi Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi,  2007 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą (teisme ieškinys gautas 2007 m. liepos 25 d.), prašydama iškeldinti nuomininkus iš ieškovui grąžintų patalpų. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nusprendė iškeldinti K. J. K. , I. K. , S. K. , D. L. ir J. L. L. iš buto (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą atidedant dviejų mėnesių laikotarpiui. Šis sprendimas patvirtina, kad atsakovams K. valstybės garantija įvykdyta visiškai, ir tai, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, laikytina prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovų K. apeliacinį skundą dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų, 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatavo, kad po 2006 m. balandžio 23 d. nuomininkų gyvenimas patalpose yra neteisėtas ir dėl tokių neteisėtų veiksmų atsiradusi žala turi būti atlyginta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Žala šiuo atveju pasireiškė tuo, kad savivaldybė atsakovui S. K. ir jo šeimos nariams nevykdant pareigos išsikelti turėjo mokėti nuomos mokestį savininkui. Taigi šia teismo nutartimi nustatyta ne savivaldybės, o ginčo buto nuomininkų K. kaltė ir atsakomybė dėl galimų nuostolių, ir nurodytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovams K. geruoju nevykdant įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų savivaldybė 2009 m. vasario 5 d. kreipėsi į antstolį dėl jų iškeldinimo. Atsakovas S. K. 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą. CPK 625 straipsnio, 626 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/00179, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008, išaiškino teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl iškeldinimo. Priverstinis nuomininkų iškeldinimas įvykdytas tik 2010 m. sausio 27 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad savivaldybė ėmėsi visų teisėtų priemonių tinkamai įvykdyti savininkui išduotą valstybės garantiją ir tik dėl atsakovų K. neteisėtų veiksmų ji buvo įvykdyta tik 2010 m. gruodžio 27 d. Taigi teismai nepagrįstai nustatė savivaldybės neteisėtus veiksmus.

              Remiantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12–14 dalimis valstybės įsipareigojimų savininkams vykdymo (patuštintų patalpų perdavimo) terminai priklauso ir nuo nuomininkų tinkamo įsipareigojimų vykdymo, t. y. geranoriško išsikėlimo iš šių patalpų po jiems išduotų valstybės garantijų įvykdymo ar jų iškeldinimo įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, vykdydama valstybės prisiimtus įsipareigojimus, yra saistoma Konstitucijoje įtvirtintu asmenų lygiateisiškumo principu ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintu savininkų ir jiems natūra grąžintose gyvenamosiose patalpose gyvenančių nuomininkų interesų pusiausvyros principu. Savivaldybė, teismui priėmus 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nuomininkai būtų iškeldinti iš grąžintinų patalpų. Dėl ne nuo savivaldybės priklausančių aplinkybių ji negalėjo laiku įvykdyti valstybės garantijos ieškovui ir patyrė nuostolius, mokėdama ginčo buto nuomos mokestį ieškovui, tai konstatuota apeliacinės instancijos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1090-230/2008 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

              2. Dėl CK ir specialiųjų teisės normų taikymo. CK nuomos santykius reglamentuoja tiek, kiek to nereglamentuoja specialūs įstatymai (CK 1.1 straipsnis). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta ne gyvenamojo namo, jo dalies ar buto, kuriame gyvena nuomininkai, savininko pareiga išnuomoti savivaldybei grąžintą natūra namą, jo dalį ar butą iki valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą. Remdamasi šiomis teisės normomis savivaldybė teisėtai nuomojo iš ieškovo butą (duomenys neskelbtini) ir mokėjo nuomos mokestį iki butas perdavimo–priėmimo aktu bus perduotas ieškovui, taip patirdama 3259,92 Lt žalos. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta, jog ieškovas nesutiko su tokios sutarties sudarymu ar ginčijo jos sąlygas. Ieškinys dėl atsakovų K. iškeldinimo buvo paduotas 2007 m. liepos 24 d. (teisme gautas 2007 m. liepos 25 d.), o teismo nutartis iškeldinti atsakovus iš patalpų priimta tik 2008 m. gruodžio 4 d. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio padavimo laiko nepagrįstai nevertino kaip civilinę atsakomybę mažinančios aplinkybės ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovų K. keldinimas užtruko ne dėl savivaldybės kaltų veiksmų, o dėl užsitęsusio civilinės bylos Nr. 2A-1090-230/2008 nagrinėjimo ir atsakovų K. veiksmų (vilkino iškeldinimo procesą, net du kartus kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo). Atsakovų K. iškeldinimas iš ginčo buto buvo vienintelė teisėta priemonė tinkamai įvykdyti savininkui išduotą valstybės garantiją. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1090-230/2008, nurodė, kad ir savivaldybė, mokėdama savininkui nuomos mokestį, dėl kaltų nuomininkų veiksmų patyrė žalą. Šioje byloje teismai nemotyvavo ieškovo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos, jog byla dėl nuomininkų iškeldinimo turėtų būti nutraukta arba laikinai sustabdyta, t. y. kodėl nelaikė tai prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje. Ši ieškovo pozicija pagrindžia aplinkybę, kad jis neturėjo pagrįstų ketinimų nuomoti butą (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise šiame name priklausė ne vienas butas, o vien tik verslo liudijimo įsigijimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad ieškovas ketino nuomoti konkretų butą (CPK 183, 185 straipsniai). Ginčo laikotarpiu pats ieškovas ne kartą kreipėsi į savivaldybę tarpininkaudamas, kad atsakovai S. K. , I. K. ir D. L. nebūtų keldinami iš jam nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintino buto, taigi sutiko, kad jie gyventų ilgesnį laiką nei numatyta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje. Taigi pačiam ieškovui dėl jo paties pasirinkto elgesio varianto tenka jo galbūt negautų pajamų netekimo rizika, t. y. jis prisiėmė riziką, kad būtent tuo laikotarpiu jam bus mokama ne rinkos buto nuomos, o Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota buto nuomos kaina, ir tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fushin“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011). Apeliacinės instancijos teismas ignoravo teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principus, pagal kuriuos privalu pripažinti, gerbti ir ginti tik teisėtai įgytas civilines teises ir nesant paties asmens veiksmų, kuriais jis prisiima riziką nuostoliams  atsirasti.

              3. Dėl nuomos mokesčio dydžio (CK 6.249 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl šioje civilinėje byloje neturi būti taikomos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 125 punkto nuostatos, pagal kurias nenumatyta galimybės grąžintinų patalpų savininkams pasirinkti, kokiu būdu – įstatymo nustatytomis ar komercinėmis sąlygomis – nuomoti gyvenamąsias patalpas, į kurias jiems yra atkurtos nuosavybės teisės. VĮ Registrų centro 2007–2008 m. nuomos kainų studija nepatvirtina realios ginčo turto nuomos kainos laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., nes nurodyta tik vidutinė rinkos nuomos kaina butų Kaune, Žaliakalnio mikrorajone, tačiau ginčo turtas vertintas nebuvo (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovas 2010 m. sausio 27 d. iškeldinus atsakovus K. atsisakė perimti turtą dėl itin blogos būklės. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo patirtos žalos dydžio ir jos atsiradimo tikimybės (CK 6.249 straipsnis).

              4. Dėl įrodymų vertinimo. Remiantis CPK 185 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012, teismas privalo visapusiškai įvertinti visus įrodymus, neturėdamas jokio išankstinio nusistatymo, ir argumentuoti, kodėl vienus įrodymus jis laiko pagrindžiančiais bylos aplinkybes, o kitus – nereikšmingais ir atmestinais. Apeliacinės instancijos teismas nevertino dalies byloje esančių rašytinių įrodymų, neargumentuodamas juos atmetė ir nepagrįstai laikė, kad ieškovas įrodė savivaldybės neteisėtus veiksmus ir nuostolių dydį.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutarties nekeisti, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas pripažįsta kasacinio skundo argumentus dėl sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245–6.249 straipsniai), ir kad bendrosios CK normos taikomos tiems santykiams, kurių nereglamentuoja specialūs įstatymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis tik Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsniu ir Kompensacijų įstatymo 9 straipsniu, pagal kuriuos savivaldybė savo funkcijas yra įvykdžiusi. Pagal Konstitucijos 29 straipsnio l dalį įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, taip pat savivaldos institucija, vykdydama jai pavestas funkcijas. Kitų atsakovų kaltė ir dalies nuostolių iš jų priteisimas neatleidžia savivaldybės nuo turtinės atsakomybės (CK 6.245–6.249 straipsniai). Kitoje byloje apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi konstatavo atsakovų kaltę dėl patirtų nuostolių, tačiau ta nutartis nepaneigia savivaldybės kaltės, nes toje byloje nebuvo sprendžiamas savivaldybės turtinės atsakomybės klausimas. Savivaldybė, vykdydama jai valstybės pavestas funkcijas, mokėjo ieškovui nuompinigius, kol ten gyveno I. K., D. L. ir S. K. Nuompinigių suma nebuvo įskaičiuota į nuostolių sumą ir nuompinigių sumokėjimas neatleidžia savivaldybės nuo pareigos atlyginti nuostolius, esant CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Nuostolių, nepriteistų iš atsakovų I. K., D. L. ir S. K., ieškovui atsirado, nes savivaldybė neįvykdė teisės aktais nustatytų įsipareigojimų – neperdavė buto iki 2006 m. kovo 1 d. Pagal CK 6.63 straipsnio l straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu nevykdomos sutartyje nustatytos sąlygos. Ieškovas prašė savivaldybės, kad būtų greičiau sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams (nuomininkams) klausimas. Tačiau tokie ieškovo veiksmai neatitinka CK 6.253 straipsnio l, 5 dalyse įtvirtintų nuostatų dėl žalą padariusio asmens atleidimo nuo atsakomybės. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už sutarties neįvykdymą. Dėl savivaldybės neveiklumo ieškovas negavo pajamų, kurias būtų gavęs išnuomojęs butą (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis). 27 Lt nuompinigių už 1 kv. m nustatė VĮ Registrų centro Kauno filialo specialistė, atlikusi butų nuomos kainų toje vietovėje tyrimą. Atsakovai neįrodė aplinkybių, dėl kurių jų atsakomybė galėtų būtų mažinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

              Nagrinėjamu atveju kasacinis skundas paduotas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 9630,50 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 526 Lt kitų pagrįstų išlaidų ir 144,50 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovui iš atsakovų S. K. , I. K. , D. L. solidariai 9630,50 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 175 Lt kitų pagrįstų išlaidų ir po 46 Lt žyminio mokesčio, kasacine tvarka neapskųsta. Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

              Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, kasaciniame skunde kelia savivaldybės civilinės atsakomybės taikymo nuosavybės teisių atkūrimo procese, atleidimo nuo civilinės atsakomybės, ieškovo nuostolių dydžio ir įrodymų vertinimo klausimus, dėl kurių teisėjų kolegija ir pasisako nagrinėjamoje byloje.

              Dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo)

              Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų  darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Šias civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010).    

              Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1759 redakcija), reglamentuojančio valstybės garantijas gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams bei nuomininkų ir savininkų teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos; toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Remiantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 redakcija) 125, 127 punktais savivaldybė su grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininku sudaro gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį ir subnuomoja juos gyvenantiems juose nuomininkams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iki įvykdomos jiems suteiktos valstybės garantijos.

              Valstybės garantijos sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams, šių garantijų įvykdymo tvarka ir sąlygos, garantijų turėtojų teisės ir pareigos reglamentuotos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatyme (toliau – Kompensacijų įstatymas) (2005 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. X-482 redakcija) 9 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą – valstybės garantiją. Valstybės garantija nuomininkui – tai Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto namo, jo dalies, buto nuomininkui ir jo šeimos nariams (garantijos turėtojams) įvykdyti garantiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, o garantijos turėtojai įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per šio straipsnio 12 dalyje nustatytą laiką (9 straipsnio 5 dalis). Valstybės garantija savininkui (savininkams) – tai Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja per jame nurodytą laiką perduoti savininkui (savininkams) (garantijos turėtojui (turėtojams) nuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas (9 straipsnio 9 dalis). Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalį valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma; pasibaigus valstybės garantijai, šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose (nagrinėjamu atveju aktualus 1 punktas, kuriame nustatyta, kad nuomininkams bus Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų rinkos vertės) nurodytų garantijų turėtojai (nuomininkai) per 4 mėnesius, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos garantijos turėtojas, įsigyjantis gyvenamąsias patalpas statomame name, – per 6 mėnesius privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas. Nuomininkai, neįvykdę šios sąlygos, iškeldinami iš turėtų gyvenamųjų patalpų vadovaujantis Civilinio kodekso 6.613 straipsniu; kai sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai patuština turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas ar nuomininkai iškeldinami iš jų, savivaldybės vykdomoji institucija privalo šias patalpas per 1 mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti šio gyvenamojo namo, jo dalies ar buto savininkui (savininkams). Nurodytų teisės normų analizės pagrindu konstatuotina, kad valstybė, vykdydama nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus – grąžinimą, įsipareigojo šio turto savininkams per savivaldybių vykdomąsias institucijas perduoti nuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje ir savininkams išduotoje valstybės garantijoje nustatytu terminu, o, nuomininkams nepatuštinus grąžintų patalpų per Kompensacijų įstatyme nustatytus terminus, iškeldinti juos CK 6.613 straipsnio pagrindu.

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui priklauso 23/100 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurias jis įgijo 2003 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2003 m. spalio 6 d. savivaldybė išdavė ieškovui garantinį dokumentą Nr. 4-S, kuriuo valstybė įsipareigojo iki 2006 m. kovo 1 d. perduoti nuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas, esančias ieškovui grąžintoje namo dalyje, tarp jų – ir K. J. K. nuomojamas patalpas – butą Nr. 6. 2004 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas ir savivaldybė sudarė Savininkui grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį Nr. 10-4-237, pagal kurią ieškovas išnuomojo savivaldybei butą Nr. 6. 2004 m. gruodžio 3 d. Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, valstybė įsipareigojo buto (duomenys neskelbtini) nuomininkui ir jo šeimos nariams, būtent – K. J. K. , I. K. , S. K. ir D. L., ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijant nuomotų patalpų rinkos vertės, o pastarieji įsipareigojo, kai bus įvykdyta valstybės garantija, patuštinti turimas gyvenamąsias patalpas Kompensacijų įstatymo nustatytais terminais. Valstybės garantija atsakovui K. J. K. ir jo šeimos nariams buvo įvykdyta 2005 m. gruodžio 23 d. savivaldybei pervedus į notaro depozitinę sąskaitą 209 000 Lt sumą, nustatytą 2005 m. rugsėjo 27 d. VĮ Registrų centro atliktoje buto (duomenys neskelbtini) įvertinimo ataskaitoje, ir atsakovai K. J. K. su šeimos nariais turėjo išsikelti iš ieškovo buto iki 2006 m. balandžio 23 d. Tačiau šie iš nurodyto buto nustatytu terminu neišsikėlė. 2006 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, panaudodamas savivaldybės į notaro depozitinę sąskaitą pervestą kompensaciją, K. J. K. įsigijo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini); iš ieškovo buto K. J. K. , I. K. , S. K. ir D. L. iškeldinti vykdymo proceso metu 2010 m. sausio 27 d. Neteisėti atsakovų S. K. , I. K., D. L. veiksmai byloje konstatuoti bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, minėta, atitinkamos šių sprendimų dalys nėra skundžiamos kasacine tvarka, todėl teisėjų kolegija dėl teismų išvadų, taikant civilinę atsakomybę atsakovams S. K. , I. K., D. L., nepasisako. Sprendžiant dėl savivaldybės civilinės atsakomybės, minėta, yra svarbu nustatyti visas savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti būtinas sąlygas. Savivaldybė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jos institucijos atliko neteisėtą veiką, lėmusią ieškovui nuostolius, tačiau teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

              Byloje nustatyta, kad savivaldybė į teismą dėl K. J. K. , S. K. , I. K. , D. L. iškeldinimo kreipėsi tik 2007 m. liepos 25 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams. Remiantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi pasibaigus garantijos galiojimo laikui, t. y. ją įvykdžius 2005 m. gruodžio 23-iąją, K. J. K. su šeimos nariais per 4 mėnesius nuo garantijos įvykdymo privalėjo patuštinti ieškovo butą (duomenys neskelbtini). Kasaciniame skunde savivaldybė argumentuoja, kad ji dėjo maksimalias pastangas tam, kad įsipareigojimai pagal 2003 m. spalio 6 d. garantinį dokumentą Nr. 4-S ieškovui būtų įvykdyti. Pagrįsdama savo poziciją savivaldybė nurodo, kad 2007 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo (teisme ieškinys gautas 2007 m. liepos 25 d.), teismui 2008 m. gegužės 29 d. priėmus sprendimą ir apeliacinės instancijos teismui 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi palikus jį nepakeistą, 2009 m. vasario 5 d. – į antstolį, ir tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, neišsikeliant iš užimto buto, negalėjo perduoti šio buto ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbus kitas laikotarpis nei nurodo kasatorius, būtent – nuo 2006 m. balandžio 23 d., kai atsakovai S. K. , I. K. , D. L. pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalį prarado teisę gyventi ieškovo bute, o savivaldybė įgijo pareigą imtis aktyvių veiksmų iškeldinant juos iš ieškovo buto CK 6.613 straipsnio pagrindu, iki 2007 m. liepos 25 d., kai savivaldybė kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo. Byloje teismų nenustatyta, kad savivaldybė nurodytu laikotarpiu būtų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama įvykdyti ieškovui išduotoje valstybės garantijoje nustatytą įsipareigojimą perduoti jam nuomininkų patuštintą butą (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 9 dalis), būtent – Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatytą pareigą iškeldinti nuomininkus iš ieškovo buto CK 6.613 straipsnio pagrindu ir perduoti jį savininkui. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus akcentuotas ieškovo atsiliepimas į savivaldybės reikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 nepateisina šios neveikimo nurodytu laikotarpiu, nes procesinis dokumentas teismui pateiktas tik 2007 m. lapkričio 5 d. Be to, šio procesinio dokumento turinys nepatvirtina, kad ieškovas nepageidavo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu perimti butą iš savivaldybės. Atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė šioje byloje savivaldybės neteisėtą neveikimą atsakovų iškeldinimo iš ieškovo buto ir jo perdavimo savininkui procese, t. y. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

              Dėl savivaldybės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir ieškovo nuostolių dydžio

              Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų negautas pajamas, kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu jam savivaldybė Kompensacijų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais būtų perdavusi jo butą, kurį jis būtų išnuomojęs ir gavęs rinkos nuomos mokesčio dydžio pajamas. Savivaldybė kasaciniu skundu ginčija teismų išvadas dėl ieškovo negautų pajamų, argumentuodama tuo, kad byloje neįrodyti ieškovo patirti nuostoliai ir jų dydis; akcentuojamas paties ieškovo netinkamas elgesys. Teisėjų kolegija laiko savivaldybės kasacinio skundo argumentaciją nurodytais klausimais nepagrįsta.

              Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010).

              Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl byloje pagrįstai nustatyto savivaldybės neteisėto neveikimo, todėl sprendžiant šalių ginčą svarbu tai, ar savivaldybės neteisėtas neveikimas lėmė ieškovui nuostolių atsiradimą, jei taip – tai kokio dydžio. Minėta, ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų 19 261 Lt nuostolių, patirtų laiku jam neperdavus buto, kurį jis galėjo nuomoti ir gauti rinkoje 2007 m. buvusio dydžio nuomos mokestį. Negautoms pajamoms įrodyti ieškovas pateikė duomenis apie 2007 m. turėtą verslo liudijimą ir gautas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, VĮ Registrų centro 2007–2008 m. nuomos kainų Žaliakalnio mikrorajone studiją, pagal kurią nuomos mokestis 2007 m. buvo 27 Lt už 1 kv. m per mėnesį. Savivaldybė, nesutikdama su ieškovo pateiktu nuomos mokesčio apskaičiavimu, nepateikė savo prieštaravimus patvirtinančių įrodymų, kasaciniame skunde argumentuoja, kad ieškovas buvo sudaręs su savivaldybe buto nuomos sutartį, pagal kurią jam 2007 m. ir buvo mokamas teisės aktais nustatyto dydžio nuomos mokestis.

              Bylos duomenimis savivaldybės su ieškovu 2004 m. rugpjūčio 2 d. sudarytoje buto nuomos sutartyje buvo nustatytas nuomos mokestis po 3,96 Lt už 1 kv. m (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 125 punktas). Ši sutartis galiojo iki valstybės garantijos atsakovams įvykdymo dienos – 2005 m. gruodžio 23-iosios (sutarties 14 punktas), tačiau K. J. K. su šeimos nariais iš buto neišsikėlus įstatyme nustatytu terminu savivaldybė toliau mokėjo nuomos mokestį ieškovui, nuomos sutartis tapo neterminuota, ir šis faktas nustatytas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2005 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodytoje byloje nustatyta, kad savivaldybė, mokėdama ieškovui nuomos mokestį, patyrė atitinkamo dydžio žalą, taip pat ir laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., kurios atlyginimas teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu priteistas savivaldybei iš K. J. K. , S. K. , I. K., D. L. Ieškovas, šioje byloje reikšdamas reikalavimą atsakovams dėl negautų pajamų, iš prašomų priteisti pajamų, tikėtinų gauti iš buto nuomos 2007 m., išskaičiavo iš savivaldybės pagal 2004 m. rugpjūčio 2 d. buto nuomos sutartį gautus 2770,93 Lt nuompinigius. Ieškovo reikalavimo esmė – pajamos, kurias jis būtų gavęs nuomodamas butą 2007 m. rinkoje buvusia buto 1 kv. m nuomos kaina Kauno mieste, Žaliakalnio mikrorajone, jei butas jam savivaldybės būtų perduotas Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje ir išduotoje garantijoje nustatytais terminais. Tai, kad šios pajamos buvo realiai tikėtinos gauti, ieškovas pagrindė nutartyje nurodytais duomenimis. Minėta, kad ieškovas 2007 m. buvo išsiėmęs verslo liudijimą, t. y. užsiėmė butų nuomos verslu, ir remiantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi pagrįstai tikėjosi, kad jis, kaip savininkas, galės įgyvendinti teisę naudotis butu, t. y. kad butas jam bus perduotas ir jis galės užsiimti buto nuoma. Taigi ieškovo ketinimas nuomoti butą ir gauti iš tokios veiklos 2007 m. rinkos nuomos mokesčio dydžio pajamas, byloje įrodytas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas byloje nenustatytas (CPK 178, 180, 183, 185 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos savivaldybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: savivaldybės neteisėtas neveikimas, ieškovo patirta žala ir priežastinis neteisėto neveikimo bei žalos ryšys, todėl teismų sprendimas priteisti iš savivaldybės ieškovo patirtus nuostolius yra pagrįstas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalis).

              Dėl savivaldybės atleidimo nuo civilinės atsakomybės (visiškai ar iš dalies) teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nenustatyta faktų, kad ieškovas būtų sutikęs, jog jam nebus laiku perduotas butas, ar kitokiais veiksmais prisiėmė riziką, t. y. atliko veiksmus, dėl kurių butas nebuvo jam perduotas Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatytais terminais ir kad jo veiksmai bent iš dalies lėmė savivaldybės delsimą kreiptis į teismą dėl nuomininkų iškeldinimo ir atitinkamai jo patirtus nuostolius (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nenustatytas teisinis pagrindas netaikyti ar atleisti savivaldybę nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovo patirtų nuostolių.

              Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

              Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 77,36 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

              Teisėjų kolegija sprendžia tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti jam iš kasatoriaus 400 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš kasatoriaus Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319) 77,36 Lt (septyniasdešimt septynis Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

              Priteisti ieškovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kasatoriaus Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319) 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė