Civilinė byla Nr. 2-823-180/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00368-2015-0.
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; 106.8.4; 35.6.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4032-640/2015 buvo atsisakyta priimti ieškovo Z. V. netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Admivita“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos (trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „FF lizingas“) dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas netiesioginio ieškinio priėmimo klausimas.
Ieškovas Z. V. pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „Admivita“, Lietuvos valstybei, kuriuo teismo prašo iš atsakovų priteisti 491 557,60 eurų (1697 250,10 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigė, kad ieškinį reiškia už BUAB „FF lizingas“ ir kad žala įmonei kilo dėl BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriaus veiksmų nepagrįstai pateikiant teismui tvirtinti AB DNB banko finansinį reikalavimą bei šį reikalavimą patvirtinusio teisėjo veiksmų (už teisėjo padarytą žalą atsakinga Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. V. netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „Admivita“ ir Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo BUAB „FF Lizingas“), kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK) 137 str. 2 d. 1 p.) bei tapatų jau išnagrinėtam (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas turi aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas turi ne tik patikrinti, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 str.), bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Taip pat jau ieškinio priėmimo stadijoje teismas tikrina ieškovo specialų procesinį teisnumą konkrečiam ieškiniui pareikšti. Kadangi ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį BUAB „FF lizingas“ vardu, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turi pagrįsti, kad turi reikalavimo teisę pateikti tokį ieškinį (CK 6.88 str.). Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais. Kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007, 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008, 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas Z. V. yra BUAB „FF Lizingas“ kreditorius (Z. V. pirmos eilės kreditorinis reikalavimas, kilęs iš darbo teisinių santykių, yra patvirtintas įsiteisėjusia 2014-06-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1680-560/2014), tačiau byloje nėra duomenų, pirma, kad BUAB „FF Lizingas“ neturi pakankamai turto Z. V. reikalavimams patenkinti, ar kad šie reikalavimai nebus patenkinti Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka, ir, antra, kad nėra duomenų, jog BUAB „FF lizingas“ skolininku būtų ieškovo nurodyti atsakovai (netiesioginį ieškinį kreditorius turi teisę reikšti skolininko skolininkui).
Teismas taip pat nurodė, kad ieškiniu keliamas kito kreditoriaus (AB DNB banko) BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, kuris jau išnagrinėtas ir išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl klausimas dėl reikalavimo pagrįstumo negali būti nagrinėjamas iš naujo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Z. V. prašo:
1) prijungti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus;
2) prireikus ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00392-14 duomenų apie dingusį BUAB „FF lizingas“ turtą ir jo vertę, kreiptis į prokurorą;
3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį bei nustatyti, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėtų kitos sudėties teismas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškovo reikalavimai BUAB „FF lizingas“ nebus patenkinti iš Garantinio fondo. Tą patvirtina prie atskirojo skundo pridedamas 2014 m. lapkričio 4 d. Garantinio fondo tarybos posėdžio protokolas, iš kurio matosi, kad Z. V. nutarta neskirti išmokos, kadangi jam priklausė daugiau kaip 50 procentų UAB „FF lziingas“ akcijų.
2. UAB „FF lizingas“ bankroto administratoriaus direktorius E. D. dėl vengimo tinkamai vykdyti pareigas baustas 5000 Lt bauda (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutarimas administracinėje byloje Nr. A.2.2.-10048-276/2014). Administratoriui vengiant perimti iš Z. V. UAB „FF lizingas“ kilnojamąjį 10 mln. Lt vertės turtą, didelė dalis jo prarasta (pavogta ar pasisavinta, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas).
3. Teismai priima netiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ naudai iš Z. V. (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-5812-258/2014, Nr. 2-51069-466/2014).
4. Skundžiama nutartis ieškovui užkelta kelią į teisminę gynybą.
5. BUAB „FF lizingas“ turi reikalavimo teisę į atsakovus.
6. Šioje byloje nekeliamas AB DNB banko reikalavimo BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje tvirtinimo klausimas. Ieškiniu siekiama atsakovų nesąžiningų ir galimai nusikalstamų veiksmų įvertinimo.
7. Teismas, net nepriėmęs ieškinio, nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio (ne)pagrįstumo.
8. Teismų praktikoje pripažįstama bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė reikšti ieškinį už bankrutuojančią įmonę jos administratoriui dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2508/2010). Pats BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorius, būdamas šališkas, nesikreipia dėl paties įmonei padarytos žalos atlyginimo, todėl BUAB „FF lizingas“ kreditorius (ieškovas) reiškia netiesioginį ieškinį BUAB „FF lizingas“ naudai dėl žalos atlyginimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Z. V. netiesioginį ieškinį BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriui UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikai, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir kaip tapatų teisme jau išnagrinėtam reikalavimui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Civilinio kodekso (toliau – CK) K 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, pareikšdamas netiesioginį ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad konstitucinę teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str. 1 d.) suinteresuotas asmuo turi įgyvendinti ne bet kaip, o įstatymų nustatyta tvarka ir nenustatęs CK 6.88 straipsnyje numatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti (t. y. nenustatęs, kad skolininko BUAB „FF lizingas“ skolininku būtų ieškovo nurodyti atsakovai ir kad BUAB „FF Lizingas“ neturi pakankamai turto ieškovo reikalavimams patenkinti, ar kad šie reikalavimai nebus patenkinti Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnyje numatyta tvarka) atsisakė priimti Z. V. netiesioginį ieškinį.
Apeliacinis teismas pažymi, kad teisė į ieškinį gali būti suprantama ir aiškinama materialiąja teisine ir procesine teisine prasmėmis. Materialiąja teisine prasme teisė į ieškinį yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialinio teisinio pobūdžio faktų ir reiškia teisę į ieškinio patenkinimą, t.y. teisę į ieškovui palankų teismo sprendimą, priimamą išnagrinėjus bylą iš esmės. Atitinkamai teisė į ieškinio patenkinimą (teisė į ieškinį materialiąja teisine prasme) priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, t.y. ar yra įrodytas ieškinio pagrindas (pagrįstumas).
Teisė į ieškinį (teisė pareikšti ieškinį) procesine teisine prasme suprantama kaip teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, kad teismas jį išnagrinėtų ir dėl jame pareikštų reikalavimų priimtų sprendimą (nepriklausomai nuo to, ieškinys tenkinamas ar atmetamas bylą išnagrinėjus iš esmės). Teisė kreiptis į teismą (procesine teisine prasme), kaip asmens procesinio teisnumo elementas, atsiranda ir priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) prielaidų, kurių nors vienos nesant ieškinį teismas turi atsisakyti priimti atitinkamu CPK 137 straipsnio 2 dalies punkto pagrindu dar civilinės bylos iškėlimo stadijoje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Teisė pareikšti ieškinį, būdama iš esmės procesine teise, nepriklauso nuo materialinio pobūdžio aplinkybių, pavyzdžiui, reikalavimo teisės (ne)turėjimo. Materialinio pobūdžio aplinkybės ir faktai turi būti nustatinėjami ir vertinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo esmės stadijoje ir nuo jų (materialinio pobūdžio aplinkybių), priklauso galutinis procesinis sprendimas, t.y. ar ieškinys bus tenkinamas ir, jeigu taip, kokia apimtimi, ar atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netiesioginį ieškinį atsisakė priimti ne dėl teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimo, o tai pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį sudaro pagrindą nepriimti ieškinio, bet dėl materialinio pobūdžio aplinkybių, kurios, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, yra reikšmingos ne procesinei teisei kreiptis į teismą, o teisei į ieškinį materialine prasme, t.y. teisei į ieškinio patenkinimą. Materialinio pobūdžio aplinkybės bus reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės ir negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį dar jo priėmimo stadijoje, nes tokiu būdu būtų paneigta ieškovo procesinė teisė kreiptis į teismą apskritai, kad teismas išnagrinėtų ir priimtų sprendimą dėl netiesioginiu ieškiniu reiškiamo reikalavimo.
Teismų praktikoje įprasti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus netiesioginiai ieškiniai įmonės bankroto administratoriui dėl žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-876/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).
Pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2014-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014) yra suformuluota bylą išnagrinėjus iš esmės ir teismui išsprendus dėl teisės į netiesioginio ieškinio patenkinimą, o ne sprendžiant netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje CK 6.68 straipsnyje numatytos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti buvo vertinamos kaip materialinio pobūdžio aplinkybės, reikšmingos ieškinį patenkinant. Šios aplinkybės, skirtingai nei skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nevertinamos ieškinio priėmimo stadijoje.
Atmestini ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškinys turi būti nepriimamas ir tuo pagrindu, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Z. V. kelia klausimą dėl kito kreditoriaus (AB DNB banko) BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo, o šis klausimas jau išnagrinėtas kelių instancijų teismuose. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškinio tapatumas nustatomas pagal ginčo šalis, ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Nesutampant šalims arba bent vienam iš ieškinio elementų (dalykui ar pagrindui), ieškinys nelaikomas tapačiu. Nagrinėjamu atveju nesutampa nei proceso šalys, nei ieškinių dalykas, nei (iš dalies) pagrindas, todėl Z. V. netiesioginis ieškinys atsakovams UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikai dėl UAB „Admivita“ ir teisėjo D. R. veiksmais galbūt padarytos žalos BUAB „FF lizingas“ atlyginimo nėra tapatus AB DNB banko finansiniam reikalavimui BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje. Atitinkamai nėra pagrindo nepriimti ieškinio kaip tapataus jau išnagrinėtam (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir Z. V. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kiti atskirojo skundo reikalavimai (dėl dokumentų išreikalavimo į bylą ir dėl teismo sudėties keitimo) nėra reikšmingi atskirojo skundo išnagrinėjimui ir, prireikus, galės būti sprendžiami vėlesnėje proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėja Nijolė Piškinaitė