Civilinė byla Nr. 2-634/2011

           Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-8379-619/2010, ir

 

n u s t a t ė :

 

I.                   Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas, ar tikslingas ir ar nepažeistų viešojo intereso laikinosios apsaugos priemonės (draudimo išmokėti lėšas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pagal 2008 m. gegužės 22 d. atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM) taikymas iki ieškinio, kuriuo ketinama prašyti pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros reikalavimą išmokėti lėšas pagal šią užtikrinimo garantiją, padavimo.

 

II.                Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio padavimo - uždraudė AB „Swedbank“ mokėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – agentūra) pagal 2008 m. gegužės 22 d. atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM.

Teismas pažymėjo, kad 2010 m. spalio 7 d. APVA pateikė bankui AB „Swedbank“ mokėjimo reikalavimą pagal 2008 m. gegužės 22 d. atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM, reikalaudama, kad AB „Swedbank“ išmokėtų 2.252.954 Lt pagal šią garantiją, motyvuodama, kad draudėjas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku užbaigti darbus pagal rangos sutartį. Pareiškėjas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto administratorius nurodė, kad teiks ieškinį dėl pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu agentūros pareikalavimą mokėti lėšas pagal 2008 m. gegužės 22 d. atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM. Pagal pagal būsimą ieškinį teisme bus nagrinėjamas ginčas dėl to, ar agentūra turi teisę reikalauti lėšų pagal 2008 m. gegužės 22 d. atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM ir ar garantija apskritai galioja BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atžvilgiu.

Nurodė, kad, priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, t.y. pripažinus, kad agentūros pareikalavimas pagal 2008-05-22 atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM yra nepagrįstas ir neteisėtas, būtų pažeisti BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorių interesai, nes AB „Swedbank“, sumokėjus garantiją, įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, o po BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ likvidavimo restitucijos taikymas būtų neįmanomas arba labai sudėtingas, ir tai reiškia, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų visiškai nebeįmanomas.

 

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – agentūra) atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Rangos sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminas – 2009 m. gruodžio 12 d., o darbų pabaiga numatyta 2009 m. gruodžio 31 d. Paaiškėjus, kad UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ neįvykdė rangos sutartyje numatytų darbų sutartyje nustatytu terminu, agentūra 2010 m. spalio 7 d. pakartotinai kreipėsi į banką dėl 2 252 954, 00 sumos išmokėjimo. Pažymėtina, kad lėšų pripažinimo tinkamomis laikotarpis baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d.. Iki šio termino pabaigos turi būti įvykdyta rangos sutartis, o pasibaigus šiam terminui projekto finansavimas gali būti nepratęstas. Dėl šių aplinkybių būtina nedelsiant išmokėti atlikimo įvykdymo užtikrinimą, kad agentūra galėtų atlikti mokėjimus rangovams, o šie galėtų skubiai pabaigti įvykdyti rangos sutartį. Priešingu atveju, egzistuoja rizika, kad rangos sutartis iš viso nebus įvykdyta ir bus prarastas Europos sąjungos finansavimas rangos sutarčiai, kurios vertė 22 529 530,63 Lt.

2. Agentūros bankui pateiktu reikalavimu išmokėti 2 252 954 Lt yra siekiama laiku ir tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu, todėl būtina pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Agentūros reikalavimas bankui bus nebeaktualus po 2010 m. gruodžio 31 d., nes projekto vykdymo laikotarpis bus pasibaigęs. Be to, pasibaigus projektui, negalimas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų. Tai rodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžia prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principą.

3. Įvykdžius mokėjimą pagal garantiją ir vėliau nustačius, kad agentūra reikalavimą pateikė nepagrįstai, išmokėtą sumą būtų galima sugrąžinti. Nėra pagrindo abejonėms dėl agentūros mokumo.

Tretieji asmenys UAB „EKO-L“ ir UAB „Kvėdarsta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Atskirojo skundo argumentai pagrįsti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principą, pažeidžia didelės visuomenės dalies  bendrąjį interesą, kadangi sustoja Elektrėnų-Vievio nuotekų įrenginių statybos darbai.

2. Swedbank AB kaip garantas neginčija savo prievolės pagal garantiją (ją ketina ginčyti pareiškėjas, nesantis įsipareigojęs pagal garantiją). Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 str. 3 d.). Tarp garanto ir skolininko atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisiniai santykiai susiklosto tik tada, kai patenkinamas pagrįstas ir teisėtas kreditoriaus reikalavimas (CK 6.90 str. 1 d.). Jeigu paaiškėja, kad pagal garantiją patenkintas reikalavimas nepatenka į garantijos ribas arba garantija buvo pasibaigusi, skolininkas nėra atsakingas  garantui, o kreditorius garantui privalo įvykdymą grąžinti vadovaujantis CK XX skyriaus taisyklėmis (nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas).

3. Pažeidimų buvo galima išvengti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas būtų buvęs nagrinėjamas apie tai pranešus atsakovui. Be to, teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovui nepagrįstai suvaržė atsakovo ir kitų šalių teisę dalyvauti prašymo nagrinėjime ir pareikšti prašymus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.). Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas (bankrutuojanti įmonė) galės atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą.

Atsakovas Swedbank AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2008 m. gegužės 22 d. išdavė agentūrai (įgyvendinančiai institucijai) atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. 08-054506-GM, pagal kurią neatšaukiamai garantavo įgyvendinančiajai institucijai rangovo vardu besąlygiškai sumokėti sumas, kurių bendra suma neviršija 2 252 954 Lt pagal įgyvendinančios institucijos reikalavimą. Bankas įsipareigojo reikalaujamą sumą išmokėti be prieštaravimo, o įgyvendinančioji institucija neprivalo nurodyti pateikto reikalavimo priežasties. Garantija galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d..

Bankas 2010 m. spalio 7 d gavo įgyvendinančios institucijos raštą, kuriuo buvo prašoma išmokėti visą garantijos sumą. Reikalavimas neatitiko garantijos sąlygų, todėl garantija nebuvo išmokėta, tačiau 2010 m. lapkričio 4 d. reikalavimo trūkumus įgyvendinančioji organizacija pašalino. Vienintelė aplinkybė, kodėl bankas negali pagal garantiją išmokėti įgyvendinančiosios institucijos reikalaujamų lėšų – Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad už tinkamą rangos sutarties vykdymą po 2009 m. lapkričio 11 d.  rangos sutarties pakeitimo pareiškėjas nebėra atsakingas už tinkamą rangos sutarties vykdymą. Šiuo pakeitimu rangovu pagal sutartį nurodytas UAB „EKO-L“. Agentūra  yra pareikalavusi, kad naujieji rangovai (UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „EKO-L“) pateiktų darbų atlikimo užtikrinimą banko garantijos forma. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi bankui pagal garantiją sumokėjui agentūros reikalaujamą sumą, bankas įgytų šios sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į pareiškėją ir todėl kreditorių reikalavimai pareiškėjo bankroto byloje padidėtų daugiau kaip 2 mln. litų. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, grąžinti ieškovą į ankstesnę padėtį po ieškovo likvidavimo dėl bankroto būtų nebeįmanoma.

 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso.

Galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos, tačiau pagal teismų praktiką, viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.

Nuotėkų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p.), kurios vykdymas susijęs su visos visuomenės tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, gerove ir todėl turi viešąjį interesą. Kad šios savivaldybės funkcijos vykdymas turi viešąjį interesą pripažįstama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-497/2010). Taigi rangos sutarties „Elektrėnų-Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ (toliau – rangos sutartis) savalaikis įvykdymas neabejotinai susijęs su visos visuomenės gerove, gyvenimo sąlygų gerinimu, o interesas, kad ši sutartis būtų savalaikiai įvykdyta yra viešasis interesas. Tinkamo savivaldybės funkcijos organizuoti nuotėkų tvarkymo sistemą vykdymo buvo siekiama tiek sudarant ir vykdant rangos sutartį, tiek užtikrinant jos vykdymą banko garantija. Todėl, šioje byloje sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės, kurią pritaikius sudaromos kliūtys sumokėti rangovams lėšas, reikalingas rangos sutarties vykdymui, taikymo klausimą, buvo būtina įvertinti, ar šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nepažeis viešojo intereso.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog interesas įsisavinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtą paramą bei visuomenės poreikiams panaudoti turimas valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas taip pat yra viešojo intereso dalis. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali padaryti žalos visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, taip pat, jeigu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neracionaliai naudojamos arba pagal tikslinę paskirtį neįsisavinamos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti (CPK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal bylos duomenis rangos sutarties kaina be PVM yra 19 092 822,57 Lt (numatyta sanglaudos fondo dalis - 15 274 258,06 Lt, o numatyta Lietuvos Respublikos biudžeto dalis - 3 818 564,51 Lt). Agentūra 2008 m. birželio 18 d. į UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ sąskaitą pervedė išankstinį mokėjimą lygų 5 727 846,77 Lt, kuris turėjo būti visų trijų partnerių naudojamas darbams pagal rangos sutartį vykdyti. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas turėjo baigtis 2009 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo įsitikinta, dar darbai nevykdomi, 2009 m. spalio 8 d. raštu Nr. APVA-4861 informavo rangovus apie rangos sutarties sustabdymą UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atžvilgiu, šios įmonės pašalinimą iš statybvietės ir įpareigojimą UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „EKO-L“ vykdyti rangos sutartį. Dėl lėšų pagal banko garantiją išmokėjimo agentūra kreipėsi siekdama atlikti mokėjimus naujiems rangovams, kad šie galėtų skubiai pabaigti rangos sutarties įvykdymą. Kaip jau minėta, tiek savalaikis rangos sutarties įvykdymas, tiek  Europos Sąjungos sanglaudos fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, skirtų rangos sutarties vykdymui, įsisavinimas turi viešąjį interesą, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuri sudaro kliūtis pasisavinti viešąjį interesą turinčio projekto įvykdymui skirtas lėšas, turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto administratoriaus 2010 m. spalio 29 d. prašymą iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.

 

Teisėjai                                          Algirdas Gailiūnas

 

          Kazys Kailiūnas

 

          Egidijus Žironas