Civilinė byla Nr. e2-460-553/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00445-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

                        (S)        

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo pašalinti iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, pareikštą atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2021 m. spalio 15 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „LTG Cargo“ ir UAB „Skinest Baltija“ sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SUT(CARGO)-371 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę AB „LTG Cargo“ tęsti 2021 m. spalio 15 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SUT(CARGO)-371 vykdymą; 2) įpareigoti AB „LTG Cargo“ pašalinti informaciją apie UAB „Skinest Baltija“ kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 99 straipsnio 2 dalies nuostatas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės AB „LTG Cargo“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti AB „LTG Cargo“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išbraukti UAB „Skinest Baltija“ iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

3.       Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybe, jog ieškovės reputacijai sukeltos neigiamos pasekmės negalėtų būti pašalintos net ir teismui patenkinus ieškovės ieškinį. Įvertinus aplinkybę, kad šalių ginčo nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, de facto (faktiškai) šio sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas, nes iki bylos galutinio išsprendimo apie ieškovę būtų pateikti duomenys kaip apie nepatikimą tiekėją. Šios pasekmės atsirastų tuo atveju, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, reikštų ne tik reputacinius nuostolius, bet ir turtinius nuostolius, nes ieškovės kontrahentai turėtų pagrindą (nors ir ieškovės ginčijamą) nesudaryti su ja sutarčių, o sudarytas – nutraukti, o tai reikštų rimtus ieškovės finansinius praradimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą patenkinti ir iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, išbraukti UAB „Skinest Baltija“, juridinio asmens kodas 300070820, iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

5.       Įvertinęs ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.

6.       Įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį ir pridėtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK). Patenkinus ieškovės prašymą yra siekiama užkirsti kelią tolimesniam galimam teisių pažeidimui, žalos padidėjimui bei naujo teisinio ginčo kilimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė AB „LTG Cargo“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovė, siekdama išsaugoti Sutartį, tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, sudarė su ieškove taikius susitarimus, tačiau ieškovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Net po taikos sutarties sudarymo ieškovė ir toliau vėlavo tiekti prekes, taip pat tiekė jas neatitinkančias kokybės reikalavimų, todėl buvo priimtas sprendimas Sutartį nutraukti. Atsakovė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, žalos ir kitų neigiamų padarinių, turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo esant ieškovės kaltei. Dėl to teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenustatė akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.

7.2.                      Visiškai nepagrįsti teismo skundžiamos nutarties motyvai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

7.3.                      Pirma, ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl atsakovė galėtų nevykdyti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo.

7.4.                      Antra, atsakovė yra konkurencinėje rinkoje veikianti „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė, kuri vykdo krovinių gabenimą vietiniais ir tarptautiniais maršrutais, nuomoja vagonus, teikia krovos ir sandėliavimo, krovinių ekspedijavimo ir muitinės tarpininkavimo paslaugas. Atsakovė nuolat organizuoja pirkimus ir sudaro viešojo pirkimo sutartis įstatymuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla grėsmė, kad ne tik atsakovė, bet taip pat ir kiti perkantieji subjektai ar perkančiosios organizacijos susidurs su situacija, kai aplinkybė apie ieškovės nepatikimumą iš tikrųjų bus, bet informacija apie tai liks neišviešinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir PĮ nustatyta tvarka ir pirkimų vykdytojai negalės ja pasinaudoti. Dėl to su ieškove gali būti sudarytos naujos viešųjų pirkimų sutartys, kurių pastaroji vėl nevykdys. Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės neigiamų pasekmių viešajam interesui.

7.5.                      Trečia, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra neproporcingai suvaržytos atsakovės ir kitų pirkimų vykdytojų teisės ir pareigos, nes vykdydami pirkimus iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje jie neturės teisinio pagrindo pašalinti ieškovę iš pirkimų procedūrų, nors vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, toks pašalinimo pagrindas bus. Tokia ydinga praktika neabejotinai sukurs neigiamų pasekmių viešųjų pirkimų sistemai.

7.6.                      Ketvirta, perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį (nepatikimą) tiekėją (įtraukti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą), neatsižvelgiant į tai, ar šis tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, privalo skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis), o tiekėjas, t. y. ieškovė, turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 punktas).

8.       Ieškovė UAB) „Skinest Baltija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, neturėjo pareigos tirti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų turinį. Civilinėje byloje pateiktų įrodymų vertinimas sudaro civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką (CPK 183 straipsnis). Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad sutartis tarp šalių tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo vykdoma daugiau nei dvejus metus, kas patvirtina ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovės veiksmų teisėtumas bus vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad sutarties nutraukimas atliktas teisėtai.

8.2.                      Įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nėra savitikslis. Ieškovės vertinimu, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą gali būti įrašomi subjektai, kurių sutarčių nutraukimo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (arba patys tiekėjai yra neginčiję vienašalio sutarties nutraukimo, tokiu būdu pripažindami jo teisėtumą). Teismui įvertinus, kad tiekėjas padarė esminį sutarties pažeidimą ir todėl sutartis su juo teisėtai nutraukta, yra tikslas išviešinti šį faktą, įtraukiant tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sarašą.

8.3.                      Ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neįvertinus atsakovės atlikto Sutarties nutraukimo neteisėtumo, padarytų tiesioginę bei nepataisomą žalą ieškovės reputacijai, jos santykiams su verslo partneriais ir kitais kontrahentais. Nors ieškovė turėtų teisę, vadovaujantis nauju teisiniu reguliavimu, pateikti paaiškinimą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo ir įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau tiek perkančiosios organizacijos, tiek kiti (privatūs) subjektai turėtų rimtą pagrindą apsvarstyti galimybę neleisti dalyvauti viešajame pirkime / nesudaryti sutarties su tokiu rinkos dalyviu, kuris įrašytas į minėtą sąrašą, subjektyviai vertindami pateiktus paaiškinimus (taigi, sprendimas priklausytų išimtinai nuo kitų subjektų vertinimo ir sprendimo, o ne nuo ieškovės).

8.4.                      Įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, reikštų ne tik reputacinius nuostolius, bet ir turtinius nuostolius, nes ieškovės kontrahentai turėtų pagrindą (nors ir ieškovės ginčijamą) nesudaryti su juo sutarčių, o sudarytas – nutraukti, o tai reikštų rimtus ieškovės finansinius praradimus.

8.5.                      Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nagrinėjamu atveju pažeistų ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje įtvirtintą laisvę užsiimti verslu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

10.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė atsakovei ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nebuvo nei vienos iš privalomų sąlygų: tikėtino ieškinio pagrįstumo ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės reikalavimai yra prima facie nepagrįsti. Nurodė, kad siekdama išsaugoti Sutartį, atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, tačiau ieškovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, net ir po taikos sutarties sudarymo, ieškovė ir toliau vėlavo tiekti prekes, patiektos prekės neatitiko kokybės reikalavimų, todėl buvo priimtas sprendimas sutartį nutraukti. Atsakovė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, žalos ir kitų neigiamų padarinių, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo esant ieškovės kaltei.

14.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai yra vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024 ir kt.).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškinyje yra aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisiniais argumentais, kartu su ieškiniu yra pateikti ieškovės poziciją byloje pagrindžiantys įrodymai. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16.       Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

17.       Pirmosios instancijos teismas nutarė tenkinti ieškovės prašymą ir iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje išbraukti UAB „Skinest Baltija“ iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymą ieškovė grindė siekiu užkirsti kelią galimai žalai ateityje atsirasti, kadangi, įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovės kontrahentai turėtų pagrindą (nors ir ieškovės ginčijamą) nesudaryti su ja sutarčių, o sudarytas – nutraukti, o tai reikštų rimtus ieškovės finansinius praradimus, be to, ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neįvertinus atsakovės atlikto sutarties nutraukimo neteisėtumo, padarytų tiesioginę bei nepataisomą žalą ieškovės reputacijai.

18.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios VPĮ redakcijos 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos; pagal 3 dalį perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. VPĮ 91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus.

19.       Taigi, pagal naują VPĮ redakciją, kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą ar ne, o jeigu tiekėjo reikalavimas, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėjas lieka sąraše, tačiau tiekėjui atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 punktas).

20.       Pažymėtina, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgiama į 52 ir 91 straipsniuose skelbiamą informaciją.

21.       Taigi, lingvistinis ir sisteminis nurodytų VPĮ normų aiškinimas suponuoja pasikeitusią įstatymo leidėjo valią, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, būtų viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai pagal šioje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo prikimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai), turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623-912/2022).

22.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusias VPĮ 91 straipsnio nuostatas apeliantė turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, kad iš esmės galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą, ir nuo jo turinio. Aptarto reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) nelaikytinas neproporcingu pačios ieškovės elgesiui, vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai suteikė prioritetą tik ieškovės interesams, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį bei siekiamus tikslus, taip pat į VPĮ 91 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja