Civilinė byla Nr. e2-183-743/2020
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00412-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.10.7; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.6.5; 3.4.1.7
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 7 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,
sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,
dalyvaujant ieškovui E. D., jo atstovei advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei,
trečiajam asmeniui ieškovo pusėje K. M.,
atsakovės atstovui advokatui Justinui Borevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ,,Lazdijų ligoninė” dėl darbo ginčo dėl teisės bei atsakovės VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ priešieškinį ieškovui E. D., trečiajam asmeniu, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, K. M. dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo –VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 2) priteisti iš atsakovės nesumokėtas darbines išmokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (t. 1, el. b. l. 1–8; t. 3, el. b. l. 76).
Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti 2018 m. gruodžio 13 d. darbo sutartį Nr. 966, sudarytą tarp VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“, atstovaujamos įgaliojimų neturinčio K. M., ir E. D. negaliojančia (t. 3, el. b. l. 83–87).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2018 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis, pagal kurią E. D. įsipareigojo dirbti 0,5 etato, t. y. 20 darbo valandų per savaitę, iš kurių 10 darbo valandų turėjo dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovas dirbo pagal sudarytus darbo grafikus, pagal kuriuos 2019 m. balandžio mėnesį turėjo dirbti darbo vietoje 2, 4, 5, 9, 11, 12 dienomis, o 10, 15, 16, 17, 26, 29 dienomis – nuotoliniu būdu darbo grafike nurodytomis valandomis; 2019 m. gegužės mėn. – darbo vietoje 24, 27, 28, 29, 30 ir 31 dienomis, o 9, 13, 14, 15, 17, 20 dienomis – darbas nuotoliniu būdu grafike nurodytomis valandomis. 2019 m. balandžio 12 d. jis su tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiu K. M. susitarė, kad bus išleistas kasmetinių atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. Prašymą dėl šių atostogų jis parašė 2019 m. balandžio 12 d., prašymą nunešė K. M., jis pasakė, kad jį išleidžia atostogų, prašyme įrašė rezoliuciją ,,įsakymui“, todėl jis buvo tikras, kad yra išleistas atostogų. Atostogų dėl įsakymo jis nematė, tačiau žinojo, kad ligoninėje yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad su įsakymais darbuotojai nėra supažindinami, vadovo viza reiškia ir prašymo patenkinimą. 2019 m. balandžio 17 d. jis dar dirbo nuotoliniu būdu iki 17 val., kaip ir nurodyta jo darbo grafike. Iki darbo laiko pabaigos jokių nurodymų, pranešimų apie tai, kad jis nebus išleidžiamas atostogų nei elektroniniu laišku, nei telefonu negavo, todėl po darbo valandų su šeima išvyko į sodybą (buvo šv. Velykų, vaiko atostogų laikas). 2019 m. gegužės 6 d., patikrinęs elektroninę bankininkystę, pastebėjo, kad jam neišmokėtas darbo užmokestis už atostogų laikotarpį, pradėjo domėtis, rado elektroniniame pašte siųstus dokumentus. Atsakovės siųstus reikalavimus pasiaiškinti, siųstus paštu, ieškovas gavo tik 2019 m. gegužės 8 d., todėl ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2019 m. balandžio 17 d., į darbą grįžus direktoriui V. Š., jis nebuvo išleistas atostogų. 2019 m. gegužės 8 d. jis pateikė prašomą paaiškinimą, tačiau sužinojo, kad 2019 m. gegužės 7 d. jis yra ateistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, jam net nesuteikus realios galimybės pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvo darbe aplinkybių. Pažymi, kad jis darbe nebuvo, nes buvo įsitikinęs, kad yra išleistas atostogų, todėl mano, kad jo atleidimas yra neteisėtas, nes jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, todėl prašo pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei nesumokėtas darbines išmokas. Jis nenori grįžti į darbą, todėl prašo priteisti kompensaciją, o į darbą negrąžinti.
Su atsakovės priešieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Jo darbo sutarties su ieškove nėra pagrindo pripažinti negaliojančia, nes teismo sprendimas dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkio panaikinimo buvo priimtas tik 2019 m. liepos 3 d., jo teisinės pasekmės atsirado nuo jo įsiteisėjimo, t. y. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, jame nenustatyta, kad potvarkis dėl K. M. paskyrimo pripažįstamas negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. 2018 m. gruodžio 13 d. darbo sutarties sudarymo metu šalims nebuvo žinoma apie tai, kad K. M. nepagrįstai paskirtas VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriumi, todėl šiuo pagrindu pripažinti negaliojančia ieškovo darbo sutartį nėra jokio pagrindo. Pažymi ir tai, kad pati atsakovė patvirtino sudarytą sutartį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.79 straipsnio 2 dalyje: atsakovė neginčijo sandorio tarp šalių, kai 2019 m. balandžio 17 d. grįžo direktorius V. Š., priešingai reikalavo ieškovo pateikti ataskaitas, paaiškinimus, sprendė jo prašymus dėl atostogų, atleidžiant išmokėjo darbo užmokestį. Darbo sutarties atsakovė neginčijo ir teismui priėmus 2019 m. liepos 3 d. sprendimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas vykdė savo darbines funkcijas. Atsižvelgus į tai mano, kad nėra pagrindo darbo sutarties pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalyje, 2.136 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo patekinti pateiktą priešieškinį. Nesutikimas su ieškiniu ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Su Ieškovu E. D. darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl to, kad jis neatvyko į darbą nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., taip pat neatsakė į 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. jam siųstus elektroninius laiškus. Ligoninės direktoriui V. Š. 2019 m. balandžio 17 d. sugrįžus į darbą, ieškovas darbe nepasirodė, jo darbo grafikas įstaigoje nerastas, o iš jo sutarties buvo galima manyti, jog tą dieną E. D. gali dirbti nuotoliniu būdu. Atsižvelgus į tai, jam elektroniniu paštu buvo išsiųstas prašymas pateikti 2019 m. balandžio mėn. darbo grafiką bei nuveiktų darbų ataskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. Į šį elektroninį laišką E. D. atsakymo nepateikė, vadinasi nebuvo darbe ir nedirbo nuotoliniu būdu. Ieškovo aiškinimas, kad jis per tris savaites (nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.) netikrino savo asmeninio elektroninio pašto, neatitinka protingumo principų, todėl labiau tikėtina, kad jis laišką matė, tačiau sąmoningai į jį neatsakė. 2019 m. balandžio 19 d. E. D. registruotu paštu buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau nustatytu terminu – iki 2019 m. balandžio 25 d. jis rašytinio pasiaiškinimo nepateikė. 2019 m. balandžio 23 d. E. D. elektroniniu paštu buvo išsiųsta dar viena užklausa, kodėl jis neatvyksta į darbą, tačiau ir į ją atsakymas nebuvo gautas. Nuo pat 2019 m. balandžio 17 d. ieškovui nesirodant darbe ir neatsakant į jam siunčiamas užklausas, o taip pat ir į reikalavimus pasiaiškinti, buvo nuspręsta, kad E. D., neatvykdamas į darbą nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., taip pat neatvykdamas į darbą nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl 2019 m. gegužės 7 d. buvo priimtas sprendimas dėl darbo sutarties su E. D. nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). E. D. tik 2019 m. gegužės 8 d. pateikė paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. 2019 m. gegužės 7 d., prieš priimant sprendimą atleisti Ieškovą iš darbo, atsakovė įvertino visas su ieškovo darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, siekė gauti darbuotojo pasiaiškinimą, tačiau jis pats su darbdaviu nebendravo ir nesiekė pateikti savo pozicijos, todėl turėjo pagrindą darbo sutartį su ieškovu nutraukti ir tai nepažeidžia kasacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-442/2014 suformuotos praktikos. Pažymi ir tai, kad direktorius tik 2019 m. balandžio 23 d. direktorius gavo ieškovo 2019 m. balandžio 12 d. prašymą išleisti jį kasmetinių atostogų, tačiau toks įsakymas nebuvo direktoriaus pasirašytas, kadangi ieškovas negalėjo būti išleistas atostogų, nes dar nebuvo įgijęs teisės į tokios trukmės atostogas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 2 dalį. 2019 m. balandžio 23 d. registruotu ir elektroniniu paštu ieškovui buvo išsiųstas atsakymas, kad jo prašymas dėl atostogų suteikimo netenkinamas. Vien laikinai ėjusio direktoriaus pareigas K. M. viza „įsakymui“ nėra įrodymas, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo galutinai sutarta dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tai, kad tokia viza nereiškia teigiamo klausimo išsprendimo patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2019 m. sausio 31 d. ieškovui pateikus prašymą Nr. LLR-68 „Dėl darbo krūvio padidinimo“ pagal K. M. vizą „įsakymui“, įsakymas nebuvo išleistas. Ieškovas, būdamas atidus, apdairus ir protingas galėjo pasidomėti, ar jo prašymas dėl atostogų tikrai tenkintas, ar dėl to yra priimtas įsakymas. Su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta 2019 m. gegužės 7 d., t. y. jo atleidimo iš darbo dieną, todėl papildomų mokėjimų atsakovė ieškovui nėra skolinga.
Pateikdama argumentus dėl priešieškinio, atsakovė pažymėjo, kad VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Š. nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. sirgo. 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Lazdijų rajono savivaldybės meras potvarkiu pavedė K. M. pavaduoti direktorių ir šis 2018 m. gruodžio 13 d. į darbą priėmė E. D.. 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Alytaus apylinkės teismas patenkino Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės Alytaus apskrityje skundą ir 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 8P-113 dėl K. M. paskyrimo pavaduoti direktorių panaikino. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d. Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono savivaldybės meras, tvirtindamas VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigybės aprašymą, neteisėtai įtraukė nuostatą, kad direktorių jo atostogų, komandiruočių, ligos metu ir kitais atvejais pavaduoja savivaldybės mero potvarkiu paskirtas ligoninėje dirbantis asmuo. Ši nuostata nėra susijusi su viešosios įstaigos vadovo pareigybės paskirties, jos bendrųjų, specialiųjų veiklos sričių, papildomos kompetencijos, funkcijų aprašymu ar pavaldumo nustatymu, todėl priimta pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, teisėkūros subjektui viršijant savo įgaliojimus ir nesiremiant įstatymais. Atsižvelgus į tai, įsiteisėjus 2019 m. liepos 3 d. sprendimui, atsakovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.136 straipsnio 1 dalies, 2.133 straipsnio 6 dalies, taip pat remiantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės teisė neatsiranda, įgijo teisę reikalauti, kad 2018 m. gruodžio 13 d. darbo sutartis, sudaryta neteisėtai veikusio vadovo K. M. su E. D., būtų pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovė nuo pat direktoriaus V. Š. sugrįžimo į darbą aiškinosi darbo santykių su ieškovu pagrįstumą, o paaiškėjus piktybiškam ieškovo elgesiui, inicijavo jo atleidimo iš darbo procedūrą, todėl niekada nepripažino ginčo darbo sutarties tarp šalių. Savo poziciją grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-218-695/2015 suformuota šių teisės normų taikymo praktika.
Byloje nustatyta, kad VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriui V. Š. tapus nedarbingu dėl ligos, 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Lazdijų rajono savivaldybės meras pavedė K. M. pavaduoti direktorių iki šis sugrįš į darbą. Šio pavadavimo metu, 2018 m. gruodžio 13 d. darbo sutartimi Nr. 966, K. M. priėmė E. D. į darbą VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėju 0,5 etato. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad E. D. nustatoma 20 darbo val. per savaitę darbo norma, iš jų 10 darbo val. dirbama nuotoliniu būdu. E. D. dirbo pagal atsakovės patvirtintą grafiką. 2019 m. balandžio 12 d. E. D. pateikė prašymą jį išleisti atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 3 d., tuometinis direktorius K. M. žodžiu patvirtino E. D., kad jį išleidžia atostogų, užrašė visą – įsakymui. E. D. išvyko atostogų įsakymo dėl jo atostogų nesulaukęs. 2019 m. balandžio 17 d., grįžus direktoriui V. Š., įsakymas dėl E. D. atostogų nepriimtas, atsisakyta E. D. suteikti atostogas. 2019 m. gegužės 7 d. atsakovė atleido E. D. iš darbo dėl to, kad jis neatvyko į darbą ir taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2019 m. liepos 3 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu 2018 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. 8P-113 dėl K. M. paskyrimo pavaduoti direktorių V. Š., panaikintas. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
2018 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos meras A. m. potvarkiu Nr. 8P-113 pavedė K. M. pavaduoti VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorių, kol po ligos sugrįš direktorius V. Š. (t. 1, el. b. l. 22–23; t. 3, el. b. l. 97–98). 2018 m. gruodžio 13 d. darbo sutartimi Nr. 966 E. D. priimtas į darbą VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėju 0,5 etato, mokant jam 1 300 Eur atlyginimą; 4 punkte susitarta, kad nustatoma 20 darbo val. per savaitę darbo norma, iš jų 10 darbo val. dirbama nuotoliniu būdu; prie darbuotojo nurodyti kontaktai: (duomenys neskelbiami) (t. 1, el. b. l. 57–59; t. 2, b. l. 10–12). 2019 m. gruodžio 31 d. E. D. ir VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjas, pavaduojantis direktorių, K. M., papildomai susitarė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. už direktoriaus patarėjo darbą 0,5 etato darbo krūviu mokės 1 676 Eur tarnybinį atlyginimą (t. 1, el. b. l. 60; t. 2, el. b. l. 13). 2019 m. sausio 31 d. E. D. pateikė prašymą dėl papildomo 0,25 etato krūvio skyrimo nuotoliniu būdu nuo 2019 m. vasario 1 d.; ant prašymo viza – įsakymui; įsakymas nepriimtas (t. 1, el. b. l. 62; t. 2, el. b. l. 27). 2019 m. kovo 4 d. įsakymu dėl padidėjusio darbo krūvio E. D. paskirta 600 Eur dydžio priemoka prie vasario mėnesio darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu paskirta 340 Eur priemoka už kovo mėnesį (t. 1, el. b. l. 29,32). 2019 m. balandžio 12 d. E. D. surašė prašymą dėl atostogų jam suteikimo nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. (8 darbo dienos); ant prašymo rezoliucija – įsakymui, rezoliucija be datos; prašymas registruotas 2019 m. balandžio 17 d.; prašyme personalo inspektorės A. P. įrašai, kad atostogos suteikiamos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d., suteikiamos 8 darbo dienos atostogų; nurodytas direktoriaus 2019-04-17 įsakymas Nr. LLA-37 (t. 1, el. b. l. 63; t. 2, el. b. l. 24). Pateiktas prašymas atitinka Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkos Priede Nr. 3 patvirtintą šio prašymo formą (t. 3, el. b. l. 64). Prašymas atsakovės dokumentų valdymo sistemoje įregistruotas 2019 m. balandžio 17 d., nurodyta, kad gautas tiesiogiai (t. 3, el. b. l. 70–71). Iš įsakymo turinio matyti, kad 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. LLA-37 atostogos suteiktos apskaitininkei–sandėlininkei bei valytojai (t. 3, el. b. l. 72–73). VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ konstatavo, kad E. D. nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., taip pat nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. neatvyko į darbą, taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu nutraukė su juo 2018 m. gruodžio 13 d. darbo sutartį Nr. 966 nuo 2019 m. gegužės 7 d. (t. 1, el. b. l. 9–12,61,70; t. 2, el. b. l. 17–21). E. D. kortelėje–pažymoje nurodyta, kad priimtas direktoriaus patarėjo pareigose 0,5 etato, 2019 m. gegužės 7 d. atleistas iš darbo (t. 1, el. b. l. 25; t. 2, el. b. l. 50). 2019 m. balandžio 17 d. 17.23 val. E. D. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ išsiuntė elektroninį laišką; paprašė iki 2019 m. balandžio 23 d. pateikti nuveiktų darbų ataskaitą nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (t. 1, el. b. l. 64–65). 2019 m. balandžio 19 d. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ pareikalavo E. D. iki 2019 m. balandžio 25 d. pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2019 m. balandžio 17 d., 18 d., 19 d.; 2019 m. balandžio 26 d. surašė reikalavimą pateikti iki 2019 m. balandžio 30 d. paaiškinimą dėl nebuvimo darbe 2019 m. balandžio 23 d., 24 d., 25 d., 26 d. (t. 1, el. b. l. 66,68). Iš siuntų registracijos kvito ir duomenų apie siuntos įteikimą matyti, kad abi siuntos įteiktos gavėjui – E. D., darbo sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbiami) 2019 m. gegužės 8 d. (t. 3, el. b. l. 101–104,106–107). 2019 m. balandžio 23 d. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ surašė E. D. atsakymą, kuriame nurodė, kad jo 2019 m. balandžio 12 d. prašymo dėl atostogų suteikimo netenkina; išsiųstas elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 23 d. 16.25 val. (t. 1, el. b. l. 67; t. 3, el. b. l. 35). 2019 m. gegužės 6 d. E. D. pateikė prašymą dėl laiku jam nesumokėtų išmokų už atostogas ir paprašė jas pridėti prie kitų kasmetinių atostogų (t. 1, el. b. l. 69). 2019 m. gegužės 8 d. E. D. pateikė VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriui V. Š. paaiškinimą dėl veiklos ataskaitų, nurodydamas, kad vadovaudamasis direktoriaus patarėjo pareigybės aprašo 8.10 punktu, veiklos ataskaitas teikė kiekvieno mėnesio dešimtą dieną direktoriui (t. 1, el. b. l. 13). 2019 m. gegužės 8 d. E. D. pateikė paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą; jame nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. jis dirbo nuotoliniu būdu, 2019 m. balandžio 18 d. ir 19 d. jam buvo ne darbo dienos, kadangi jis dirba 0,5 etato, o 2019 m. balandžio 23 d., 24 d., 25 d. ir 26 d. buvo kasmetinėse atostogose (t. 1, el. b. l. 14). 2019 m. gegužės 13 d. atsakymu E. D. pranešta, kad jo 2019 m. gegužės 6 d. prašymas dėl kasmetinių atostogų perkėlimo netenkinamas, kadangi jis nuo 2019 m. gegužės 7 d. atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (t. 1, el. b. l. 15). VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ administracijos patvirtinti mėnesio darbo grafikai: 2019 m. balandžio mėn. E. D. buvo nustatytas darbas darbo vietoje 2, 4, 5, 9, 11, 12 dienomis, o 10, 15, 16, 17, 26, 29 dienomis nustatytas darbas nuotoliniu būdu darbo grafike nurodytomis valandomis; 2019 m. gegužės mėn. E. D. nustatytas darbas darbo vietoje 24, 27, 28, 29, 30 ir 31 dienomis, o 9, 13, 14, 15, 17, 20 dienomis – darbas nuotoliniu būdu grafike nurodytomis valandomis (t. 1, el. b. l. 17–18). VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjo pareigybės aprašyme nustatyta, kad patarėjas, vykdydamas savo pareigas privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, aktualia teismų praktika, ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir šiuo pareigybės aprašymu (4 punktas); patarėjas pavaldus ligoninės direktoriui (5 punktas); privalo atlikti 8 punkte nurodytas pareigas ir teikti ligoninės direktoriui darbų veiklos ataskaitą už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio dešimtos dienos; su šiuo pareigybės aprašu E. D. supažindintas pasirašytinai (t. 1, el. b. l. 19–21; t. 2, el. b. l. 14–16; t. 3, el. b. l. 26–28). VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ administracijos 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad E. D. 2019 m. balandžio 17 d., 18 d., 19 d., 23 d., 24 d., 25 d., 26 d., 29 d., 30 d. bei 2019 m. gegužės 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. pažymėta PB; pagal Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkos priedą Nr. 1 ,,Darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinis žymėjimas“ PB – pravaikštos ar kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties (eil. Nr. 31) (t. 1, el. b. l. 24; t. 2, el. b. l. 48–49; t. 3, el. b. l. 61–62). Pažyma patvirtina E. D. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio dydį: 2019 m. vasario mėn. išmokėta 1 336,01 Eur, 2019 m. kovo mėn. – 1 183,39 Eur, 2019 m. balandžio mėn. – 562,19 Eur (t. 1, el. b. l. 16; t. 2, el. b. l. 22). Pažyma patvirtina, kad E. D. vidutinis darbo užmokestis 2019 m. balandžio mėnesį buvo 1 749,90 Eur, vienos dienos – 86,06 Eur; ieškovui ginčijant apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, atsakovė 2019 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą pažymą apie vidutinį ieškovo balandžio mėnesio ir dienos darbo užmokestį: mėnesio – 1 676 Eur, dienos – 79,81 Eur (t. 1, el. b. l. 26; t. 2, el. b. l. 65; t. 3, el. b. l. 200). 2019 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštis patvirtina, kad E. D. priskaičiuota 1 676 Eur pareiginio atlyginimo, 600 Eur kitų priskaitymų, viso priskaityta 2 276 Eur, išskaityta 939,99 Eur, mokėtina suma – 1 336,01 Eur (t. 1, el. b. l. 28). 2019 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštis patvirtina, kad E. D. priskaičiuota 1 676 Eur pareiginis atlyginimas, 340 Eur kiti priskaitymai, viso priskaityta 2 016 Eur, išskaityta 832,61 Eur, mokėtina suma – 1 183,39 Eur (t. 1, el. b. l. 30). 2019 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštis patvirtina, kad E. D. 2 2019 m. balandžio mėnesį priskaičiuota 957,72 Eur pareiginio atlyginimo, mokėtina suma – 562,19 Eur (t. 1, el. b. l. 35). 2019 m. gegužės mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštis patvirtina, kad E. D. priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas 672,39 Eur, mokėtina suma – 394,69 Eur (t. 1, el. b. l. 34). Lėšų pervedimo nurodymai patvirtina, kad E. D. 2019 m. kovo 5 d. pervesta 983,81 Eur (atlyginimas už vasario mėn.) ir 352,20 Eur (atlyginimas už vasario mėn. (t. 1, el. b. l. 27; t. 2, el. b. l. 53–54). 2019 m. balandžio 5 d. pervesta 1 183,39 Eur (atlyginimas už kovo mėn.) (t. 1, el. b. l. 31). 2019 m. gegužės 7 d. pervesta 956,88 Eur (atlyginimas už balandžio mėn. ir galutinis atsiskaitymas) (t. 1, el. b. l. 33). Iš atsiskaitymo lapelių matyti, kad E. D. 2019 m. pervesta į banką: sausio mėn. – 983,81 Eur, vasario mėn. – 1 336,01 Eur, kovo mėn. – 1 183,39 Eur, balandžio mėn. – 562,19 Eur, gegužės mėn. – 394,69 Eur (t. 1, el. b. l. 36,38–39). E. D. paskaičiuota 672,39 Eur kompensacija už atostogas už dirbtas dienas 2019 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesį (t. 1, el. b. l. 37). 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Alytaus darbo ginčų komisija E. D. prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, išieškoti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 63,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, atmetė (t. 1, el. b. l. 41–55; t. 2, el. b. l. 5–9,143–157). VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku; detali atostogų suteikimo tvarka yra nustatyta Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos, žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkoje (19 punktas); esant objektyvioms priežastims numatyta galimybė įstaigos vadovo įsakymu nustatyti ir kitokį darbo laiko grafiką atskiriems darbuotojams (28 punktas); vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytos jokios nuotolinio darbo tvarkos sąlygos ir taisyklės; su šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis E. D. nesupažindintas (t. 3, el. b. l. 11–25). VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ pažyma patvirtina, kad nuotolinio darbo sąlygos, jo atlikimo būdas, atlikimo laikas yra individualiai derinamas darbuotojo darbo sutartyje kaip papildoma sutarties sąlyga; atskiro dokumento, kuris reguliuotų darbuotojo nuotolinio darbo tvarką nėra (t. 3, el. b. l. 29). VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ įstatuose nustatyta, kad vienasmenis jos valdymo organas – direktorius (28.1 punktas); jis vadovauja administracijai bei vykdo kitas jam nustatytas funkcijas (t. 3, el. b. l. 37–55). Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkoje numatyta galimybė gauti darbuotojams atostogas pagal prašymą ne pagal patvirtintą grafiką suderinus tai su tiesioginiu vadovu (26 punktas), jeigu prašymas pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną (27 punktas); prašymai suderinti pateikiami personalo inspektorei (31 punktas) (t. 3, el. b. l. 56–60). Nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ personalo inspektore dirbo A. P. (t. 3, el. b. l. 66–68). 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Alytaus apylinkės teismas panaikino Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ (t. 3, el. b. l. 88–96). E. D., būdamas direktoriaus patarėju, teikė ataskaitas dėl automobilių degalų sąnaudų pagrįstumo, analizavo ir teikė patarimus dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. viešojo maisto produktų pirkimo–pardavimo sutarties (t. 3, el. b. l. 137–145). 2019 m. vasario 22 d. E. D. pavesta patikrinti personalo darbo drausmę ir pateikti ataskaitą, jis dalyvavo komisijoje priimant informacinių technologijų specialisto darbą, tyrė skundą dėl vyriausiosios buhalterės piknaudžiavimo tarnybine padėtimi (t. 3, el. b. l. 146–161). 2019 m. sausio ir vasario mėn. E. D. darbo reikalams tvarkyti suteiktas tarnybinis automobilis vykimui į Alytų ir Kauną (t. 3, el. b. l. 196–199). Liudytoja A. P. patvirtino, kad E. D. prašymą dėl atostogų pasiėmė 2019 m. balandžio 17 d., jis buvo užregistruotas, dėl to parengė įsakymo projektą ir įkėlė į dokumentų valdymo sistemą direktoriui pasirašyti. Direktorius jo nepasirašė, su įsakymu ir prašymu ji buvo pas jį, įsakymo dėl atostogų nepriėmė. Liudytoja I. L. patvirtino, kad E. D. prašymą dėl atostogų rado 2019 m. balandžio 17 d. kartu su įstaigos dokumentais, jame buvo K. M. viza dėl išleidimo atostogų, jį užregistravo ir padėjo į vietą, kuri skirta personalo inspektorės dokumentams. Liudytojos patvirtino, kad išleidžiant darbuotojus atostogų, jie nebuvo supažindinami su įsakymais, tiesioginio vadovo leidimas atostogoms, direktoriaus viza buvo pakankami darbuotojui spręsti, kad jis yra išleistas atostogų. Liudytoja A. P. patvirtino ir tai, kad dažnai darbuotojai buvo išleidžiami nesukaupę atostogų, būdavo atvejų, kai įsakymas dėl atostogų buvo priimamas darbuotojui jau atostogaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).
DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas). Taigi, darbdavys turi pareigą įrodyti visas darbo drausmės pažeidimo sąlygas: darbuotojo neteisėtus veiksmus arba neveikimą, žalingas pasekmes, priežastinį ryšį tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltę, būtina vertinti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015).
Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).
Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).
Byloje nustatyta, kad VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkos 31 punkte nurodyta, kad darbuotojai neplaninių atostogų išleidžiami įsakymu. Įsakymas dėl atostogų suteikimo ieškovui nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. nepriimtas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas šiuo laikotarpiu atostogavo.
Teisės literatūroje neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) vadinamas pravaikšta. 2019 m. gegužės 7 d. atsakovės sprendime dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas dėl to, kad nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. neatvyko į darbą, neatsakė į elektroninius laiškus be svarbių priežasčių, taip pat nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. (sprendimo priėmimo) neatvyko į darbą ir nevykdė darbinių funkcijų. Pagal ieškovo darbo grafikus 2019 m. balandžio 18 d., 19 d., 23 d., 24 d., 25 d., 30 d. ieškovui buvo ne darbo dienos, todėl konstatuoti neatvykimą į darbą ir darbinių funkcijų neatlikimą nėra jokio pagrindo. 2019 m. balandžio 20 d., 21 d., 22 d., 27 d., 28 d. buvo poilsio dienos, todėl darbinių funkcijų neatlikimas ir neatvykimas į darbą šiomis dienomis nelaikytinas pravaikšta. Grafikas patvirtina, kad 2019 m. gegužės mėnesį pirma ieškovo darbo diena turėjo būti gegužės 9 d., todėl spręsti, kad jis iki gegužės 7 d. padarė pravaikštą ar neatliko darbinių funkcijų nėra pagrindo. 2019 m. balandžio 17 d., 26 d. ir 29 d. ieškovas turėjo dirbti nuotoliniu būdu, t. y. ne įstaigoje, todėl jis neprivalėjo atvykti į darbo vietą VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ ir konstatuoti, kad jis padarė pravaikštą (neatvyko į darbą be svarbios priežasties) nėra teisinio pagrindo.
Spendžiant dėl to, ar ieškovas vykdė darbines funkcijas, pažymėtina, kad DK 52 straipsnio 3 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatyti darbo vietos reikalavimus, darbui suteikiamas naudoti darbo priemones, aprūpinimo jomis tvarką, naudojimosi darbo priemonėmis taisykles, taip pat nurodyti darbovietės padalinį, skyrių ar atsakingą asmenį, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Pagal Direktoriaus patarėjo pareigybės aprašymą matyti, kad už darbinių funkcijų vykdymą patarėjas teikia ligoninės direktoriui darbų veiklos ataskaitą už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos (8.10 punktas)į Atsakovė šių nuostatų neįvykdė, įstaigoje nuotolinio darbo tvarka, atsiskaitymo už atliktą darbą tvarka nenustatyta. Ieškovas tvirtina 2019 m. balandžio 17 d. vykdęs darbines funkcijas, nes dirbo nuotoliniu būdu (namuose) iki 17 val., konkrečių darbų nenurodė. Jo darbo ataskaita už balandžio mėnesį turėjo būti pateikta iki gegužės 10 d., tačiau 2019 m. gegužės 7 d. jis buvo atleistas. Byloje nenustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. ieškovui darbdavys būtų pateikęs konkrečius nurodymus, pavedimus dėl darbinių funkcijų, kurių jis būtų neįvykdęs, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17 d. darbinių funkcijų neatliko. Aplinkybė, kad ieškovas neatsakė į 17.23 val. jam darbdavio išsiųstą laišką, nėra pakankama pripažinti, kad jis darbinių funkcijų nevykdė: darbdavio įgalioto asmens patvirtintame grafike jam nustatytas darbas iki 17 val., todėl darbdavys negalėjo tikėtis, kad tokiu metu jis dirbs. Atsižvelgus į tai, aukščiau aptartos aplinkybės nepakankamos pripažinti, kad E. D. 2019 m. balandžio 17 d. nevykdė darbinių funkcijų.
2019 m. balandžio 26 d. ir 29 d. ieškovas turėjo dirbti nuotoliniu būdu, tačiau šiomis dienomis darbinių funkcijų nevykdė, todėl tai laikytina darbo pareigų pažeidimu, už kurį, jį pripažinus šiurkščiu, gali būti taikomas darbo sutarties nutraukimas (DK 58 straipsnio 1 dalis). Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, ar šis darbo pareigų pažeidimas gali būti pripažintas svarbiu.
Nustatyta, kad ieškovas 2019 m. balandžio 26 d. ir 29 d. nevykdė darbinių funkcijų, nes atostogavo. Nors E. D. nesupažindintas su atsakovės Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarka, tačiau patvirtino, kad žinojo apie tai, kad darbuotojai atostogų išleidžiami įsakymu. Taigi, E. D., vykdydamas DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą veikti sąžiningai, objektyviuoju požiūriu turėjo pareigą įsitikinti, ar jo 2019 m. balandžio 12 d. prašymas dėl atostogų suteikimo yra patenkintas ir ar dėl to yra priimtas įsakymas. Tačiau subjektyviuoju požiūriu asmens sąžiningumas nusako jo psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Jis nustatomas analizuojant atsakymą į klausimą, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes ir t. t. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovo, atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų A. P., I. L. parodymai patvirtina, kad VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ nebuvo (ir nėra) praktikos su įsakymais dėl atostogų supažindinti atostogų išleidžiamus darbuotojus ir darbuotojo išleidimas atostogų buvo nesiejamas su įsakymu. Darbuotojas galėjo būti tikras, kad jis išleidžiamas atostogų, kai jį išleidžia tiesioginis vadovas, o ant prašymo dėl atostogų suteikimo užrašoma išleidimą patvirtinanti viza. Tokia išleidimo atostogų tvarka buvo tiek vadovaujant direktoriui V. Š., tiek jį pavaduojančiam K. M.. Byloje nustatyta, kad E. D. ne tik pateikė prašymą dėl atostogų, direktoriaus pareigas vykdantis K. M. žodžiu patvirtino, kad jį išleidžia atostogų bei užrašė atitinkamą vizą, taigi, atliko visus veiksmus, kuriuos, paprastai, atlikdavo ir kiti atostogų išeinantys darbuotojai. 2019 m. balandžio 17 d. jo prašymas buvo užregistruotas, perduotas personalo inspektorei įsakymui parengti, kuri atitinkamą įsakymą parengė. Esant šioms aplinkybėms, būtų nesąžininga iš ieškovo reikalauti kitokio elgesio, nei kad buvo priimtas šioje įstaigoje. Tai, kad įsakymo dėl jo atostogų nespėjo pasirašyti K. M., nes 2019 m. balandžio 17 d. po ligos sugrįžo V. Š., tai, kad šis jo prašymą pamatė tik 2019 m. balandžio 19 d., ieškovui nebuvo žinoma. Taigi, nors įsakymas dėl E. D. atostogų nebuvo ir nėra pagrindo tvirtinti, kad nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. jam buvo suteiktos atostogos, tačiau aptartos aplinkybės jam leido pagrįstai manyti, kad jo prašymas yra patenkintas ir jis išleistas atostogų jo prašomu laiku, todėl subjektyviuoju požiūriu E. D. veikė sąžiningai. Kitaip tariant, pagal įstaigoje esančią tvarką ieškovas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad jis atostogų gali būti neišleistas, todėl negali būti laikomas kaltu dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo. Analizuojant kitas darbo drausmės pažeidimo sąlygas pažymėtina ir tai, kad tai, kad jis nurodytomis dienomis nuotoliniu būdu nevykdė darbinių funkcijų, neigiamų padarinių neatsirado: nebuvo jokių konkrečių darbdavio pavedimų ar užduočių, kurių jis būtų neįvykdęs, darbdaviui neprireikė jokios skubios konsultacijos ar nuomonės jo pareiginių funkcijų kontekste. Priešingai, iš atsakovės argumentų ir veiksmų matyti, kad tokia pareigybė jam net nebuvo reikalinga, atsakovė atleido ieškovą net nesulaukusi jo paaiškinimo, neišsiaiškinusi, jo darbo grafiko.
Įvertinus nurodytus argumentus, atsakovė neįrodė, kad E. D. 2019 m. balandžio 26 d. ir 29 d. nevykdydamas darbinių funkcijų nuotoliniu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą, o juolab, šiurkštų, todėl atsakovės 2019 m. gegužės 7 d. sprendimas nutraukti su jo darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, yra neteisėtas.
Atsakovės manymas, kad E. D. žinojo apie V. Š. sugrįžimą 2019 m. balandžio 17 d., kad, galbūt, prašymą dėl atostogų surašė tik 2019 m. balandžio 17 d., vengiant pasirodyti darbe, kad grafikus susidarė pats vėliau, yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Net ir įvertinus tai, kad, kaip nurodo atsakovė, personalo inspektorė A. P. yra tuometinio mero A. M., kuris paskyrė direktoriaus pareigas vykdyti K. M., pusseserė, o K. M. į darbą priėmė pažįstamą E. D., tikimybių pusiausvyros principo kontekste visos šios aplinkybės nepakankamos pripažinti įrodytu, kad E. D. prašymą dėl atostogų surašė tik 2019 m. balandžio 17 d., žinojo apie V. Š. grįžimą, nepasirašytą įsakymą dėl jo atostogų, pasirengė palankius sau grafikus ir tyčia nevykdė tarnybinių pareigų nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 7 d.
Atsakovė nurodo, kad E. D., turėdamas asmeninę patirtį, kai jo 2019 m. sausio 31 d. prašymas dėl darbo krūvio padidinimo su K. M. viza – įsakymui, nebuvo patenkintas, negalėjo būti įsitikinęs, kad bus patenkintas ir jo prašymas dėl atostogų. Su šia atsakovės išvada nėra pagrindo sutikti dėl šių aplinkybių. Pirma, dėl to, kad tai yra visiškai kitokio pobūdžio darbo santykiai nei atostogos. Antra, dėl to, kad: 2019 m. sausio 31 d. prašymu E. D. paprašė dėl didelės jam priskirtų darbų apimties ir jų tęstinumo užtikrinimo, skirti papildomą 0,25 etato darbo krūvį nuotoliniu būdu nuo š. m. vasario 1 d. Ant prašymo viza – įsakymui. Toks įsakymas tikrai nebuvo priimtas, tačiau šis ieškovo prašymas buvo patenkintas kitu būdu: 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. LLP-48 K. M. skyrė E. D. už padidėjusį darbo krūvį 600 Eur dydžio priemoką prie vasario mėnesio darbo užmokesčio, taigi, iš esmės šis ieškovo prašymas buvo patenkintas, todėl šios faktinės aplinkybės yra kitokios, nei susiklostė dėl atostogų suteikimo ir nepakankamos spręsti, kad E. D. turėjo pagrindo manyti, kad jis nebus išleistas atostogų.
Atsakovės argumentas, kad ieškovo aiškinimas, kad jis per tris savaites (nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.) netikrino savo asmeninio elektroninio pašto, neatitinka protingumo principų ir tikimybių pusiausvyros kontekste leidžia pripažinti įrodytu, kad jis laišką matė, tačiau sąmoningai į jį neatsakė, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis turi kelis elektroninius paštus. Vieną iš jų, darbui skirtą elektroninį paštą, kuris, kaip nurodė ieškovas, ir buvo nurodytas darbo sutartyje. Jis neneigia, kad sodyboje, kurioje atostogavo buvo internetas, tačiau jis darbui skirto elektroninio pašto šeimos atostogų metu netikrino. Vien aplinkybė, kad atostogų metu ilgesnį laiką netikrinamas elektroninis darbui skirtas paštas, savaime nėra neįtikėtina ar leidžianti spręsti, kad toks asmuo elgiasi neprotingai protingumo principo kontekste. Nei ši aplinkybė, nei kartu su aukščiau aptartomis aplinkybėmis nėra pakankama pripažinti, kad ieškovas žinojo apie tai, kad jis nėra išleistas atostogų ir tyčia neatliko tarnybinių pareigų.
Sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo procedūriniu aspektu, pažymėtina, kad įsakymas atleisti ieškovą priimtas šiame kontekste. 2019 m. balandžio 17 d. (trečiadienį) direktorius V. Š. sugrįžta į darbą, randa darbo sutartį, kad į darbą priimtas E. D., kurio darbe nėra, bet pagal darbo sutartį jis dirba 0,5 etato, dalį darbo atlieka nuotoliniu būdu; darbo grafiko įstaigoje neranda, nors pagal VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ vidaus tvarkos taisykles (19 punktas), Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarką (3, 9 punktai) įstaigos darbuotojų darbo grafikai turi būti patvirtinti ir viešai paskelbti; 17.23 val. (po darbo valandų) ieškovui išsiunčiamas elektroninis laiškas dėl darbo grafiko ir nuveiktų darbų ataskaitos pateikimo. 2019 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienį) personalo inspektorė A. P. įsakymą dėl E. D. atostogų įkelia į įstaigos dokumentų valdymo sistemą direktoriui pasirašyti, direktorius jo nepamato. 2019 m. liepos 19 d. (penktadienį) personalo inspektorė atspausdina įsakymą, jį nuneša direktoriui kartu su E. D. prašymu dėl atostogų. Aplinkybę, kad direktorius V. Š. 2019 m. balandžio 19 d. žinojo apie 2019 m. balandžio 12 d. E. D. prašymą dėl atostogų ir jame esančią vizą, patvirtina ir 2019 m. balandžio 23 d. atsakovės raštas ieškovui dėl atostogų nesuteikimo. 2019 m. balandžio 19 d., turėdamas E. D. vizuotą prašymą ir įsakymą dėl atostogų, pagal nusistovėjusią atostogų suteikimo tvarką turėdamas pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovas atostogauja, duoda patvarkymą registruota siunta ieškovui išsiųsti reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl darbinių funkcijų nevykdymo 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis; ieškovo darbo grafikų neturi, nežino, ar šiomis dienomis jis turėtų dirbti (terminas pasiaiškinimui – iki 2019 m. balandžio 25 d., kai pagal prašymą ieškovo atostogos tęsiasi). 2019 m. balandžio 23 d. registruota siunta ieškovui išsiunčiamas atsakymas, kad netenkinamas jo prašymas dėl atostogų; 2019 m. balandžio 26 d. registruota siunta išsiunčiamas reikalavimas pasiaiškinti dėl nevykdytų darbinių funkcijų 2019 m. balandžio 23, 24, 25 ir 26 dienomis (terminas pasiaiškinimui – iki 2019 m. balandžio 30 d., ieškovo atostogų metas). Registruota siunta ieškovui siųsti dokumentai įteikti tik 2019 m. gegužės 8 d.; 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – nevykstant į darbą ir nevykdant darbinių funkcijų nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 7 d.
Tokie darbdavio veiksmai, kai jis neužtikrina įstatymų ir vietinių norminių teisė aktų vykdymo (nenustato nuotolinio darbo ir atsiskaitymo už jį tvarkos, neužtikrina darbuotojų darbo grafikų buvimo), kai atostogų suteikimo tvarką darbuotojams taiko selektyviai, terminas paaiškinimui pateikti nustatomas tik formaliai, kai aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad toks terminas yra nerealus, reiškia, kad darbdavys (nesvarbu kuriam vadovui vadovaujant) pažeidžia DK 24 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, savo teises ir pareigas įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų, siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo ir tai negali sukelti neigiamų pasekmių darbuotojui.
Net ir sutikus su atsakovės argumentais, kad ieškovas neatitiko reikalavimų, būtinų dirbti šį darbą, kad buvo priimtas be konkurso, o dėl to, kad jį siejo draugiški ryšiai su K. M., o jį – su tuometiniu meru A. M., kad, apskritai, svarstytinas šios pareigybės būtinumas įstaigai, negalima pripažinti darbo sutarties nutraukimą su ieškovu teisėtu.
Atsižvelgus į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas ir jo atleidimas ir darbo pripažintinas neteisėtu.
II. Dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia
Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis) (CK 1.92 straipsnis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (šio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis). Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo jo sudarymo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Šių teisės normų taikymą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-218-695/2015 suformuota praktika, kuria priešieškinį grindžia ir atsakovė.
Pažymėtina tai, kad šios teisės normos taikomos atstovavimo teisiniams santykiams ir sandoriams, sudarytiems per atstovus. Iš VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ įstatų 39.1 punkto matyti, kad direktorius organizuoja įstaigos veiklą ir veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis. Tai reiškia, kad tarp įstaigos direktoriaus ir įstaigos neatsiranda atstovavimo teisiniai santykiai, todėl šios teisės normos ir nurodyta kasacinio teismo praktika negali būti taikomos 2018 m. darbo sutarčiai, sudarytai tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti.
DK normose nenustatyta galimybė pripažinti negaliojančia darbo sutartį, darbo sutarties negaliojimo teisiniai pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015). Kasacinio teismo yra konstatuota, kad restitucijos negalimumas kartu reiškia, jog darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2012; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015).
Alytaus apylinkės teismo sprendimas dėl 2018 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės mero A. M. potvarkio Nr. 8P-113 panaikinimo priimtas tik 2019 m. liepos 3 d. įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d.), darbo sutartis taro E. D. ir VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“, atstovaujamo K. M., sudaryta 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. tuomet, kai galiojo potvarkis dėl jo paskyrimo pavaduoti direktorių V. Š., todėl ginčo darbo sutarties sudarymo metu K. M. turėjo teisę veikti VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ vardu.
Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., kol buvo atleistas, VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ dirbo patarėju, atliko jam pavestas pareigas, ką patvirtina jo teiktos ataskaitos, protokolai, kelionės lapai, atsakovė jam mokėjo jų sulygtą darbo užmokestį, todėl restitucija negalima ir tai kartu reiškia, jog darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį
Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus atsakovės priešieškinys pripažintas nepagrįstu ir atmestinas.
III. Dėl nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių
DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios sąlygos, kurias nustatęs darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) priima sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą: 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; arba 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Ieškovas nesiekia grįžti į darbą, iš atsakovės pozicijos ieškovo atžvilgiu spręstina, kad jį grąžinus į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atsižvelgus į tai, yra pakankamas pagrindas taikyti DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą – negrąžinti ieškovo į darbą.
DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas darbuotojo negrąžina į darbą, bet priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Ieškovas prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškia, todėl ji nepriteistina.
Remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovui priteistina: 1) vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuotą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai; 2) vidutinis darbo dienos užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, šio laikotarpio pradžios dieną ir pabaigos momentą, darbuotojo savaitės darbo laiko režimą (darbo dienų skaičių per savaitę).
Priteistina suma apskaičiuojama remiantis tuo, koks yra darbuotojo vidutinis darbo dienos užmokestis ir koks yra priverstinės pravaikštos laikotarpis nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai. Atsakovė 2019 m. birželio 19 d. pateikė pažymą Nr. LLS-227, tačiau ieškovas ginčijo šios pažymos pagrįstumą. Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą pateikti pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 496 nustatyta tvarka, 2019 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą pažymą apie vidutinį ieškovo balandžio mėnesio ir dienos darbo užmokestį: mėnesio – 1 676 Eur, dienos – 79,81 Eur (t. 3, el. b. l. 200). Teismas neturi pagrindo abejoti šios pažymos pagrįstumu, todėl išmokos ieškovui apskaičiuotinos pagal šią pažymą.
Nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2019 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. sausio 7 d. praėjo 169 darbo dienos, ieškovas dirbo 0,5 etato penkių darbo dienų per savaitę darbo režimu, todėl jam priteistina 13 487,89 Eur (79,81 Eur x 169 darbo dienos) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2019 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2020 m. sausio 7 d. Taip pat priteistina po 79,81 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 676 Eur priteisimo, vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, priteistina ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Ieškovo darbo sutartis sudaryta 2018 m. gruodžio 13 d., nutraukta 2019 m. gegužės 7 d., todėl darbo santykiai truko 4 mėnesius 23 dienas, todėl kompensacijai jam paskaičiuotina proporcingai darbo santykių trukmei ir priteistina 332,87 Eur kompensacija: 279,33 Eur už dirbtus 4 mėn. (1 676 Eur/24 mėn. x 4 mėn.) bei 53,54 Eur už 23 dienas (1 676 Eur/24 mėn./30 d. x 23 d.).
Priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos nurodytinos neatskaičius mokesčių.
DK 218 straipsnio 6 dalis numato, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Atsižvelgus į tai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina, kad ieškovo darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. ieškovui nepagrįstai pažymėjo pravaikštą ir atsiskaitydama už šią dieną nesumokėjo darbo užmokesčio, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 79,81 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio. Nors ieškovo nedarbas 2019 m. balandžio 26 d. ir balandžio 29 d. nepripažintas darbo pažeidimu, tačiau šią dieną jis nedirbo, todėl už šias dienas darbo užmokestis jam nepriteistinas.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaitos ir kvitai (t. 4, el. b. l 16–20).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovė surašė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, teikė prašymus dėl įrodymų, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 7 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės išlaidas sudaro 117,24 Eur: išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 17,24 Eur bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos taip pat priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu.
Darbo sutartį tarp E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, laikyti nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, 13 487,89 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 89 centus) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2019 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. sausio 7 d. bei po 79,81 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 81 centą) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 676 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) (neatskaičius mokesčių) priteisimo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, vykdyti skubiai.
Priteisti E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, 332,87 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 87 centus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo.
Priteisti E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, 79,81 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 81 centą) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio 17 d.
Priteisti E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų), bylinėjimosi išlaidų E. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ priešieškinį, j. a. k. 165220415, atmesti.
Priteisti iš VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“, j. a. k. 165220415, 117,24 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 24 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Teisėja Asta Vailionienė