Civilinė
byla Nr. 2A-275/2009
Procesinio
sprendimo kategorija: 44.5.2.16
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas),
Danutės Milašienės (pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,
sekretoriaujant
Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams B. V. , advokatei Vilijai Viešiūnaitei,
atsakovo atstovui advokatui
Vaidotui Sviderskiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios
akcinės bendrovės „Vombatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje
byloje Nr. 2-1320-178/2008 pagal ieškovo
bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vombatas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
Ieškovas
patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 257 263,73 Lt nuostolių
atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi
išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi
iškėlė UAB „Vombatas“ bankroto bylą. Atsakovas yra buvęs ieškovo direktorius.
2001 m. lapkričio 27 d. UAB „Vombatas“ steigiamasis akcininkų susirinkimas priėmė
sprendimą paskirti atsakovą bendrovės vadovu, nustatyti atsakovui mėnesinį
pareiginį atlyginimą, kurio dydis susietas su Lietuvos Respublikos teisės
aktais nustatyta minimaliąja alga. 2001 m. lapkričio 27 d. ieškovo vardu
įgaliotasis akcininkas su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 1, kurioje buvo
sutarta, kad atsakovui bus mokamas 430 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį.
Visuotinis akcininkų susirinkimas kitų sprendimų dėl atlyginimo atsakovui
nustatymo, atsakovo skatinimo nėra priėmęs. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnį atlyginimo dydį bendrovės
administracijos vadovui nustato valdyba, jos nesant – visuotinis akcininkų
susirinkimas savo sprendimu. Atsakovas, pasididindamas sau pačiam darbo
užmokestį, patenkino savo asmeninius interesus, kas iš esmės prieštaravo
bendrovės interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nurodo, kad juridinio asmens
valdymo organo narys, netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo atlyginti
padarytą žalą juridiniam asmeniui. Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų
patyrė 257 263,73 Lt nuostolius, o būtent: 1) nuo 2002 m. balandžio 2 d. iki
2003 m. balandžio 30 d. atsakovas mokėjo sau ieškovo lėšomis 700 Lt darbo
užmokestį, t. y. 270 Lt didesnį, nei buvo bendrovės vadovą išrinkusio organo nustatytas
( 270 x 13 mėn. = 3 510 Lt); 2) nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. birželio
30 d. atsakovas mokėjo sau 3‘000 Lt darbo užmokestį, atitinkamai 38 mėnesius
atsakovas gavo nepagrįstą atlyginimą, permoka nuo 2003 m. rugpjūčio 31 d. iki
2006 m. birželio 30 d. sudaro 95 080 Lt (10 280 Lt, 20 400 Lt, 35 000 Lt, 29 400
Lt); nuo 2006 m. liepos 1 d. iki „savęs atleidimo dienos“ (2007 m. liepos 31
d.) atsakovas mokėjo sau 4 000 Lt darbo užmokestį, tokiu būdu atsakovas kas
mėnesį gavo 3 400 Lt ir 3 300 Lt nepagrįstų pajamų (3 400 Lt x 12 mėn. = 40 800
Lt + 3 300 Lt/mėn. = 44 100 Lt); 2007 m. liepos 31 d. darbo sutarties su
ieškovu nutraukimo dieną atsakovas kaip galutinį atsiskaitymą gavo 22 168,90 Lt
kompensaciją, o kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovui nuo
minimaliosios mėnesinės algos turėjo būti priskaičiuota ne didesnė kaip 3 754,24
Lt. Todėl nepagrįsta dalis išmokėtos piniginės kompensacijos yra 18 414,66 Lt.
Dėl nepagrįstai išmokėto atlyginimo bendrovė permokėjo 55 982,68 Lt socialinio
draudimo įmokų. Bendra nuostolių suma yra 217 087,34 Lt. Atsakovas interesų
konflikto neišvengė ir įdarbindamas ieškovo bendrovėje savo sutuoktinę
buhaltere į antraeiles pareigas, nes bendrovė turėjo buhalterę. Tokio dydžio
įmonei, turinčiai 1-2 administracijos darbuotojus, apie 10 vairuotojų, veiklai
naudojančiai apie 40 m2 darbo kabinetą, pakanka vienos buhalterės,
einančios antraeiles pareigas. Tiek 2003 metais, tiek 2004 metais bendrovės
veikla buvo nuostolinga (2003 metais nuostoliai siekė 86 716 Lt, 2004 metais –
169 006 Lt). Esant nuostolingai bendrovės veiklai, dar vienos buhalterės
priėmimas į darbą dirbti ne visą darbo dieną buvo neprotingas, viršijantis
protingą ūkinę riziką bendrovės vadovo (atsakovo) veiksmas. Tokiu būdu
atsakovas pažeidė pareigą veikti išimtinai bendrovės labui, konflikto vengimo
principą, iš esmės siekė sau naudos. Dėl sutuoktinės įdarbinimo bendrovė patyrė
40 176,39 Lt nuostolių (sumokėtas darbo užmokestis, kompensacija bei socialinio
draudimo įmokos). Senaties terminas ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo nėra
pasibaigęs, kadangi administratorius apie padarytą žalą sužinojo nuo bankroto
bylos iškėlimo įmonei momento, o bankroto byla įmonei yra iškelta 2007 m.
rugsėjo 7 d.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš
BUAB „Vombatas“ 44,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu,
valstybei. Nurodė, kad neteisėti veiksmai ir dėl jų padaryta žala yra būtinos
civilinės atsakomybės sąlygos. Teismo nuomone, į bylą pateikti įrodymai
neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados nei apie neteisėtus veiksmus, nei
apie žalos įmonei padarymą. Nors nei administratoriui, nei į bylą nebuvo
pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, kurių pagrindu atsakovui
kelis kartus buvo padidintas darbo užmokestis, darbo užmokesčio didinimas
negali būti vertinamas kaip savavališki (neteisėti) veiksmai ir jais padaryta
ieškovo nurodoma žala. Liudytojai pripažino, kad atsakovui darbo užmokestis
buvo padidintas iki 700 Lt, o dėl vėlesnių padidinimų jų paaiškinimai buvo
prieštaringi. Teismas taip pat pažymėjo, kad 3 000 Lt darbo užmokestis
atsakovui pradėtas mokėti prieš ketverius metus iki bankroto (2003 m. gegužės 1
d.), o 4 000 Lt – prieš metus. Atlyginimas buvo mokamas oficialiai, nuo jo
buvo mokami privalomi mokesčiai, todėl teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog
kiti akcininkai galėjo nežinoti apie atlyginimo padidinimą ir būtų su tuo
nesutikę. 2004 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl
darbo užmokesčio augimo 2004 m. (lyginant su 2003 m.) išaugo vadovams per metus
išmokėtos sumos. Be to, atsakovo ir V. G. santykiai buvo
draugiški, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų
išvadai, kad darbo užmokesčio didinimas buvo atsakovo savavališkas veiksmas, o
tokiu atveju jis negalėtų būti vertinamas kaip neteisėtas. Visų minėtų
aplinkybių kontekste teismas nurodė, jog labiau tikėtina, kad akcininkų (bent
jau jų daugumos) pritarimas didinti atsakovo darbo užmokestį buvo. Teismas taip
pat nurodė, kad nėra ir pakankamo pagrindo manyti, kad tokio darbo užmokesčio
mokėjimas apskritai įmonei buvo žalingas. Kadangi įmonės vadovo ir įmonės
santykiai laikytini civiliniais, todėl, sprendžiant vadovo darbo užmokesčio
klausimus, reikia vadovautis CK 6.758 straipsnio 3 dalimi, o ne Vyriausybės
nustatytomis minimaliosiomis algomis. Vėliau vadovo atlyginimas nebuvo siejamas
su minimaliosiomis algomis, jis buvo padidintas iki 700 Lt, po šio padidinimo
įmonė plėtėsi, todėl didėjo darbo krūvis ir atsakomybė. Teismas taip pat
sprendė, kad vėliau iki 3 000–4 000 Lt padidintas atlyginimas nėra
laikytinas akivaizdžiai neatitinkančiu protingumo ar sąžiningumo kriterijų bei
sukeliančiu žalą bendrovei. Atsakovui paskutinį kartą išmokėta 18 000 Lt
suma taip pat yra pagrįsta, nes ją sudaro darbo užmokestis ir kompensacija už
nepanaudotas atostogas. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais dėl
atsakovo sutuoktinės įdarbinimo finansininke nepagrįstumo, o jai mokėtą darbo
užmokestį nelaikė įmonei padaryta žala.
Apeliaciniu
skundu BUAB „Vombatas“ administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m.
spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei
perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad:
1. Atsakovas,
kaip įmonės vadovas, turėjo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis
teisės aktų reikalavimų bei vadovautis įstatais. Jis negali painioti juridinio
asmens turto su savo turtu, naudoti jį asmeninei naudai gauti be juridinio asmens
dalyvių sutikimo, privalėjo veikti sąžiningai, vengti interesų konflikto, būti
lojalus juridiniam asmeniui. Bendrovės vadovo atlyginimą turi teisę nustatyti
visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 37 str. 3 d., bendrovės įstatų 5.3.3
punktas). Prima facie įrodymas pagrįsti atlyginimo padidinimą yra
akcininkų susirinkimo protokolai, tačiau jie teismui nebuvo pateikti.
Apeliantas sutiko su teismo išvada, kad 2002 m. balandžio mėnesį atsakovui
atlyginimas galėjo būti padidintas iki 700 Lt, nes tai patvirtino liudytojos, o
darbo sutarties pakeitimas yra patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo
įgalioto V. G. , todėl apeliantas šių aplinkybių
neginčija.
2. Teismas
neteisingai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl atlyginimo
atsakovui padidinimo nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt. Civiliniame procese
įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros
principu. Esant prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, teismas turėjo
vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais. Visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolų, pagrindžiančių vėlesnį darbo užmokesčio didinimą, byloje nėra,
liudytojas V. G. patvirtino, jog daugiau šis klausimas
nebuvo sprendžiamas, darbo sutartyje įrašai apie atlyginimo padidinimą buvo
padaryti netinkamai ir žymiai vėliau, negu pradėtas mokėti didesnis
atlyginimas. Liudytojai V. G. ir N. Š. skirtingai
aiškino akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarką ir jų vietą. Remdamasis
minėtomis aplinkybėmis, apeliantas nurodė, kad sprendimą dėl darbo užmokesčio
padidinimo priėmė atsakovas vienasmeniškai, nes liudytojų N.
Š. ir L. S. paaiškinimais negalima remtis, kadangi jos
yra glaudžiai susijusios su atsakovu.
3. Teismas,
nurodydamas, kad UAB „Vombatas“ veikla buvo Ševčenkovų šeimos verslas, kuriame
ši šeima turėjo sprendžiamąją daugumą, paneigė kitų bendrovės akcininkų teises
ir teisėtus interesus ir tuo pateisino jų pažeidimą. Akcininkas V.
G. turėjo 90 000 Lt nominalios vertės akcijų, todėl jokios aplinkybės
negali paneigti jo teisės dalyvauti valdant bendrovę ir priimant sprendimus.
Tai, kad atlyginimas buvo mokamas oficialiai, jo dydis buvo nurodomas žiniaraščiuose
ir nuo jo buvo skaičiuojami privalomi mokesčiai valstybei, nepaneigia ieškovo
teiginių, kad atlyginimą atsakovas nusistatė savavališkai ir supainiojo
bendrovės turtą su savo turtu. Tai, kad apie atlyginimo kėlimą buvo užsimenama
finansinės atskaitomybės dokumentuose, paneigia V. G. parodymai,
kad eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai nebuvo šaukiami ir metinės
finansinės atskaitomybės akcininkų nebuvo tvirtinamos. Tai, kad bendrovės
akcininkai galėjo nežinoti apie vadovo neteisėtai gaunamą atlyginimą, kad
vadovas nešaukė visuotinių akcininkų susirinkimų, neteikė jiems tvirtinti
finansinės atskaitomybės, patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m.
balandžio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Minėtas
aplinkybes patvirtina ir tai, kad ir kitiems klausimams spręsti atsakovas
nešaukdavo visuotinio akcininkų susirinkimo, o spręsdavo tai vienasmeniškai. Be
to, darbo sutarties pakeitimai, susiję su atlyginimo padidinimu, nebuvo
niekieno patvirtinti, kas įrodo, kad tai padarė atsakovas pats. Bendrovės
vadovas turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, jis
taip pat turi išsaugoti susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, tačiau jis
to nepadarė, todėl protokolų nebuvimas negali būti vertinamas atsakovo naudai.
4. Nepagrįsti
teismo argumentai, jog atlyginimo padidinimas nebuvo žalingas bendrovei, nes
nepaisant to, kad 2004 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, šis atlyginimas
buvo mokamas iš bendrovės lėšų, o atlyginimo skirtumas vertintinas kaip
bendrovės nuostoliai. Atlyginimo sau nusistatymas ir paskyrimas pažeidžia
įmonės vadovo lojalumo pareigą ir sukelia bendrovės vadovo interesų konfliktą.
Nagrinėjant šią bylą negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi
civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2004, nes skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės.
5. Teismas
nepagrįstai nurodė, kad atsakovo sutuoktinės priėmimas į darbą už antraeiles
pareigas mokant minimaliąją algą viršijančią sumą neprieštaravo bendrovės
vadovui įstatymo keliamiems lojalumo reikalavimams. Įmonė 2003-2004 metais
dirbo nuostolingai, todėl jai užteko vienos buhalterės, o dar vieno asmens
priėmimas į darbą buvo neprotingas ir viršijo protingą ūkinę riziką. Teismas,
remdamasis tik liudytojos vyr. buhalterės L. S. parodymais,
nusprendė, jog buvo reikalinga įdarbinti dar vieną asmenį.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo apeliacinį skundą
atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas tinkamai ir teisingai nustatė
faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės ir proceso teisės normas.
Apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, nes kalbant apie darbo
užmokesčio atsakovui padidinimą iki 700 Lt, apelianto nuomone, pakako liudytojų
parodymų, o kalbant apie vėlesnį padidinimą šių įrodymų, apelianto nuomone, jau
nepakanka. Apeliantas akcentuoja, kad ginčijant darbo užmokesčio padidėjimą yra
ginami akcininko V. G. interesai. Atsakovas atkreipė
dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu minėtas akcininkas būtų prieštaravęs, toks
sprendimas būtų buvęs priimtas, nes jis priimamas balsų dauguma. Nepagrįsti
taip pat apelianto argumentai dėl atlyginimo N. Š. mokėjimo.
Apeliacinis
skundas iš dalies tenkintinas.
Uždarosios
akcinės bendrovės administracijos vadovas yra bendrovės valdymo organas (ABĮ
2000 m. liepos 13 d. įstatymo redakcijos 22 str. 1 d.). Atsakovas UAB
,,Vombatas“ direktoriumi dirbo nuo 2001 m. lapkričio 27 d. iki 2007 m. liepos
31 d. (t. 1, b. l. 31-32). Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik
bendrovės ir jo akcininkų naudai, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti
veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi bendrovės tikslams,
akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai
nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi (ABĮ 22 str. 8 d.).
Pagal ABĮ 38
straipsnio 12 dalį bendrovė turi teisę reikalauti atlyginti žalą (įskaitant ir
negautą pelną), jei administracijos vadovas sudarė sandorį viršydamas savo
kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir taip
padarė bendrovei žalą arba dėl to administracijos vadovas gauna tiesioginės ar
netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita. CK 2.87 straipsnio 7
dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar
netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam
asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato
kitaip.
Vertinant
atsakovo, kaip UAB ,,Vombatas“ administracijos vadovo, veiksmus, ar jis,
priimdamas į darbą buhalterio pareigoms N. Š. , padarė
bendrovei žalą, reikia nustatyti, ar jo veiksmai atitinka Akcinių bendrovių
įstatymo, Civilinio kodekso, bendrovės įstatų reikalavimus, administracijos
vadovui taikomus vadovavimo standartus. UAB ,,Vombatas“ administracijos vadovo
teisės ir pareigos nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme, CK 2.87 straipsnyje, bendrovės
,,Vombatas“ įstatuose.
Pagal Įstatų
5.17.2 punktą bendrovės administracijos vadovas priima į darbą ir atleidžia iš
darbo bendrovės darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Atsakovas 2004 m.
sausio 20 d. buhalterio pareigoms į darbą (antraeiliam darbui) priėmė N. Š. (t. 1, b. l. 134). Ieškovas reikalavimą atlyginti
bendrovei padarytą žalą grindžia argumentais, kad atsakovas, priimdamas į darbą
N. Š. , kuri yra jo sutuoktinė, viršijo protingą ūkinę
riziką, neveikė išimtinai bendrovės interesais ir tuo savo veiksmu padarė
bendrovei žalą.
Administracijos
vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai. Administracijos
vadovas atsako už bendrovės valdymą, tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę-ūkinę
veiklą. Vykdydamas savo funkcijas, administracijos vadovas turi laikytis
įstatymų, elgtis rūpestingai ir atidžiai, sąžiningai užtikrinti bendrovės ir akcininkų
interesus. Minėta, kad atsakovas, kaip UAB ,,Vombatas“ administracijos vadovas,
turėjo kompetenciją į darbą priimti darbuotojus. Byloje nustatyta, kad
bendrovėje ,,Vombatas“ nuo 2003 m. balandžio 4 d. buhaltere dirbo L. R. (t. 1, b. l. 132-133). Darbo sutartimi jai buvo
nustatyta darbo trukmė – du kartus per savaitę po 1 valandą. Iš liudytojos L. S. (buvusi R.) parodymų matyti, kad antra buhalterė į
darbą buvo priimta dėl darbo apimčių padidėjimo, nes reikėjo tvarkyti
vairuotojų pristatomas ataskaitas ir ji per dvi darbo valandas nepajėgdavo
atlikti visų darbų (t. 2, b. l. 42). Atsakovas taip pat nurodė analogiškas
aplinkybes, kad, padidėjus automobilių parkui, reikėjo dar vienos buhalterės
tvarkyti vairuotojų ataskaitas, priimti iš vairuotojų pinigus, kvitus, vesti
kuro apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos liudytojos
parodymus ir atsakovo paaiškinimus, aplinkybes, kad bendrovė ,,Vombatas“ vykdė
tarptautinį krovinių pervežimą, buhalterės L. R. darbo
trukmę, sprendžia, kad atsakovas, priimdamas į darbą antrą buhalterę, neviršijo
protingos ūkinės rizikos, nepažeidė bendrovės ir akcininkų interesų, t. y.
neatliko neteisėtų veiksmų ( CPK 183 str.).
Pagal ABĮ 34 ir 37
straipsnius bendrovės administracijos vadovui atlyginimo dydį nustato valdyba,
jos nesant – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovėje ,,Vombatas“ valdyba
sudaryta nebuvo. Pagal Įstatų 5.13 punkte nustatytas sąlygas administracijos
vadovui atlyginimo dydį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. UAB
,,Vombatas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2001 m. lapkričio 27 d.
sprendimu atsakovą paskyrė direktoriumi ir nustatė atlyginimą, lygų minimaliajai
algai, kuri tuo metu buvo 430 Lt. Pagal Įstatų 5.16 punkte nustatytą tvarką
darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašė akcininkų susirinkimo
įgaliotas asmuo (t. 1, b. l. 31-32). Atsakovo darbo sutartyje yra įrašai apie
darbo sutarties pakeitimą: nuo 2002 m. balandžio 2 d. mokėti 700 Lt mėnesinį
atlyginimą, nuo 2003 m. gegužės 1 d. – 3 000 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. – 4 000
Lt mėnesinį atlyginimą. Iš esmės ginčas tarp šalių yra kilęs dėl 3 000 Lt ir 4 000
Lt atlyginimo nustatymo. Minėta, kad administracijos vadovui atlyginimą nustato
visuotinis akcininkų susirinkimas. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo
kaip žalos atlyginimą jo nepagrįstai gautą atlyginimo dalį bei sumokėtas įmokas
„Sodrai“ grindžia aplinkybe, kad atsakovas vienasmeniškai, be visuotinio
akcininkų susirinkimo sprendimo, pasididino atlyginimą. Pirmosios instancijos
teismas, ištyręs ieškovo bei atsakovo nurodytas aplinkybes, įvertinęs įrodymus,
padarė išvadą, kad bendrovės ,,Vombatas“ akcininkai (bent jau jų dauguma)
pritarė, jog atsakovo darbo užmokestis būtų padidintas. Su šia pirmosios
instancijos išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl šių argumentų.
Minėta, kad Akcinių bendrovių
įstatymu nustatyta, jog administracijos vadovo atlyginimo dydis nustatomas
visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Nors atsakovas ir teigia, kad
atlyginimas padidintas jam buvo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu,
tačiau tokio akcininkų susirinkimo sprendimo bendrovėje nėra. Atsakovas yra
vienas iš bendrovės ,,Vombatas“ akcininkų, turintis 714 akcijų. Be jo,
bendrovė turi dar du akcininkus, atitinkamai turinčius 714 ir 672 bendrovės
akcijas. Akcininkė N. Š. , kuri yra atsakovo motina,
apklausta kaip liudytoja parodė, kad jai iš jos vyro V. Š. buvo
žinoma, kad atsakovui buvo padidintas atlyginimas iki 3 000 Lt, ir kad ji
dalyvavo akcininkų susirinkime, kuriame buvo nutarta atsakovui padidinti
atlyginimą iki 4 000 Lt. Tuo tarpu kitas akcininkas V. G. nurodė,
kad buvo tik vienas akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta atsakovui padidinti
atlyginimą iki 700 Lt, kad akcininkų susirinkimų dėl 3 000 Lt ir 4 000 Lt
atlyginimo atsakovui nustatymo nebuvo, nes atlyginimas nebuvo koreguojamas iki
tol, kol nepakils bendrovės pelningumas. Liudytojo V. G. parodymus
patvirtina įrašas atsakovo darbo sutartyje. Minėta, kad 2001 m. lapkričio 27 d.
visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu akcininkui V. G. buvo
pavesta su atsakovu pasirašyti darbo sutartį, kas ir buvo padaryta. Darbo
sutarties pakeitimą padidinant atsakovui atlyginimą iki 700 Lt taip pat
pasirašė V. G. . Tuo tarpu darbo sutarties pakeitimai
didinant atlyginimą iki 3 000 ir 4 000 Lt nei V. G. , nei
kito bendrovės akcininko parašais nėra patvirtinti. Šiuos įrašus atsakovo darbo
sutartyje padarė jo sutuoktinė V. Š. , kuri keisti darbo sutarties
sąlygų įgalinimų neturėjo. Kitą liudytojo V. G. nurodytą
aplinkybę, kad atlyginimas nebuvo koreguojamas, iki kol nepakils bendrovės
pelningumas, patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai (t. 1, b. l. 42)
bei UAB ,,Nepriklausomas auditas“ išvados apie tai, kad bendrovė ,,Vombatas“
dirbo nepelningai (t. 2, b. l. 173-194). Liudytoja L. S. parodė,
kad ji yra mačiusi išrašus iš akcininkų susirinkimo sprendimų, kuriais buvo
atsakovui padidintas atlyginimas. 2007 m. spalio 3 d. antstolio faktinių
aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad administratoriui yra
perduodami visi akcininkų susirinkimų protokolai, kurie yra bendrovėje (t. 2,
b. l. 19-30). Tačiau bankroto administratoriui nei akcininkų susirinkimų
protokolai, nei išrašai iš šių protokolų apie priimtus sprendimus padidinti
atsakovui atlyginimą nebuvo perduoti. Tą patvirtina 2007 m. rugsėjo 17 d.
antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra išvardyta,
kurie akcininkų susirinkimo protokolai administratoriui buvo perduoti.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojos L. S. ,
N. Š. parodymus, atsakovo paaiškinimus dėl akcininkų
susirinkimų priimtų sprendimų padidinti atsakovui atlyginimą bei ieškovo
paaiškinimus ir liudytojo V. G. parodymus dėl tų pačių
faktų, atsižvelgia į tą aplinkybę, kad liudytojų parodymai, kaip ir šalių
paaiškinimai, yra prieštaringi. Tačiau šie įrodymai nėra vienintelė minėto
fakto įrodinėjimo priemonė. Pagal minėtus 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2007 m.
spalio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, nei
akcininkų susirinkimų sprendimų, nei išrašų iš sprendimų, kuriais buvo
atsakovui padidintas darbo užmokestis, bendrovėje nebuvo.
CPK 176
straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,
pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės
egzistuoja ar jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių ištirtų įrodymų
pagrindu pripažįsta, jog įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad
bendrovės „Vombatas“ visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimų padidinti atsakovui
atlyginimą nuo 700 Lt iki 3 000 Lt ir nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt
nepriėmė (CPK 176 str., 185 str.).
Civilinė
atsakomybė taikoma esant kaltei (CK 6.248 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda
ir turi būti taikoma, kai nustatoma, kad asmuo padarė neteisėtus veiksmus, dėl
kurių atsirado žala. Kadangi atsakovo darbo užmokestis nuo 2003 m. gegužės 1
d. iki 2006 m. liepos 1 d. buvo padidintas nuo 700 Lt iki 3 000 Lt, o nuo 2006
m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt be visuotinio
akcininkų susirinkimo sprendimų ir net nepakeitus darbo sutarties sąlygų,
atsakovo, kaip administracijos vadovo, veiksmai pripažintini prieštaraujančiais
Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio, 37 straipsnio bei bendrovės
,,Vombatas“ įstatų reikalavimams, t. y. neteisėtais. Atsakovui nuo 2003 m.
gegužės 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. nepagrįstai priskaičiuota 87 100 Lt (3 000
Lt – 700 Lt = 2 300 Lt; 2 300 Lt x 38 = 87 100 Lt) atlyginimo; nuo 2006 m.
liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. 42 900 Lt (4 000 Lt – 700 Lt = 3 300 Lt; 3 300
Lt x 13 = 42 900 Lt) atlyginimo. Nuo nepagrįstai priskaičiuoto darbo užmokesčio
bendrovė sumokėjo 40 366,94 Lt socialinio draudimo įmokų (130 300 Lt x 30,98 :
100 = 40 366,94 Lt). Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas
skaičiuojant nuo 700 Lt atlyginimo yra lygi 3 754,24 Lt (t. 1, b. l. 30).
Atsakovas už nepanaudotas atostogas gavo 22 168,90 Lt kompensaciją. Nepagrįstai
išmokėta 18 414,66 Lt piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Dėl neteisėtų
atsakovo veiksmų bendrovė „Vombatas“ patyrė nuostolius – neteko 189 081,60
Lt, kuriuos jis turi visiškai bendrovei atlyginti (CK 6.249 str. 1 d., ABĮ 38
str. 1 d., CK 2.87 str. 7 d.), todėl iš atsakovo priteisiama ieškovui
189 081,60 Lt nuostoliams atlyginti.
Pagal CPK 93
straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas,
neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima
naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos
ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai
atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo apeliacinis
skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl jam proporcingai patenkintų
reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 867,27 Lt už advokato atstovavimą
pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) bei 60,70 Lt už dokumentų
įteikimą per antstolį (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį
bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos
iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.
Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir jis pagal CPK 83 straipsnio 1
dalies 8 punktą yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai
proporcingai patenkintai reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 4 517
Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybei.
Be to, iš atsakovo priteistina
32,89 Lt už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme ir 7,40
Lt už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme valstybei
(CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies
2 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir dėl šios dalies
priimti naują sprendimą.
Priteisti iš
atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys
neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vombatas“
189 081,60 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis tūkstančius
aštuoniasdešimt vieną litą 60 ct) žalai atlyginti, 867,27 Lt (aštuonis šimtus
šešiasdešimt septynis litus 27 ct) už advokato atstovavimą pirmosios
instancijos teisme ir 60,70 Lt (šešiasdešimt litų 70 ct) už dokumentų įteikimą per
antstolį.
Priteisti iš
atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys
neskelbtini) 4 517 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų septyniolikos
litų) žyminį mokestį už ieškinį ir 32,89 Lt (trisdešimt du litus 89 ct) už
procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme valstybei.
Kitą sprendimo
dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys
neskelbtini) 7,40 Lt (septynis litus 40 ct) už procesinių dokumentų
įteikimą apeliacinės instancijos teisme valstybei.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė
Milašienė
Marytė
Mitkuvienė