Civilinė byla Nr. e2A-2014-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00213-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Petva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Straikas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Petva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Straikas“ (toliau – atsakovė, apeliantė) 3 388 Eur skolą, 115,28 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal atsakovės pateiktą vienkartinį krovinio pervežimo užsakymą ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo krovinio iškrovimo. CMR važtaraščio duomenimis krovinys buvo iškrautas 2022 m. birželio 22 d., todėl atsakovė su ieškove privalėjo atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 22 d. Pervežusi krovinį, ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą 3 388 Eur sumai (su PVM) ir CMR važtaraštį, tačiau atsakovė iki nustatyto termino pabaigos su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė nurodė, kad ji krovinio pervežimo paslaugą atsakovei suteikė tinkamai, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 3 388 Eur užmokesčio už suteiktas pervežimo paslaugas. Be to, už termino atsiskaityti praleidimą atsakovė privalo sumokėti ieškovei 115,28 Eur palūkanų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, taip pat bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

3.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl dalies reikalavimų – 3 388 Eur skolos priteisimo – atsisakymo, kadangi atsakovė po ieškinio pareiškimo teisme atliko 3 388 Eur mokėjimą į ieškovės sąskaitą. Kitų ieškinio reikalavimų atsakovė neįvykdė, todėl ieškovė palaikė reikalavimą priteisti iš atsakovės 115,28 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 6 procentus procesinių palūkanų bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškinio dalimi dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

5.       Atsakovė UAB „Straikas“ pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2022 m. birželio 3 d. pateikė ieškovei užsakymą dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Austriją. Ieškovė pervežimo paslaugas suteikė ir pateikė atsakovei apmokėti 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą 3 388 Eur sumai, kurią ji turėjo apmokėti iki 2022 m. liepos 22 d. Ieškovės pateiktos sąskaitos laiku neapmokėjo dėl to, kad nebuvo gavusi iš ieškovės jokių priminimų ar raginimų sumokėti skolą, o už užsakymo pateikimą atsakingas atsakovės darbuotojas yra išėjęs iš darbo, todėl ieškovės išrašyta sąskaita pasimetė. Šią sąskaitą atsakovė apmokėjo 2023 m. kovo 1 d., kai gavo iš teismo ieškinį. Kadangi skola buvo apmokėta, ją priteisti nėra pagrindo. Su ieškinio reikalavimais priteisti 115,28 Eur palūkanų ir 6 procentų procesines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir CK 6.37 straipsnio 2 dalį nesutinka, nes šalys nebuvo sudariusios jokios rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytas delspinigių ar palūkanų skaičiavimas, ir ieškovė nebuvo informavusi atsakovės, kad už mokėjimo termino praleidimą ketina skaičiuoti palūkanas. Be to, ieškovė palūkanas skaičiavo nuo 2022 m. liepos 22 d., nors 2022 m. birželio 30 d. sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad jos apmokėjimo terminas baigiasi 2022 m. rugpjūčio 15 d. Dėl šios priežasties palūkanų suma turi būti mažinama 13,92 Eur dydžiu (už 25 dienas). Atsakovės teigimu, ieškovė veikia nesąžiningai, pažeisdama bendradarbiavimo pareigą, nes nesuteikė atsakovei galimybės visiškai atsiskaityti už paslaugas ikiteismine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. birželio 8 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Petva“ pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl 3 388 Eur skolos priteisimo iš atsakovės nutraukė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Straikas“ ieškovės UAB „Petva“ naudai 115,28 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (115,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 21 Eur žyminį mokestį ir 1 149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose numatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė (kaip ir nagrinėjamu atveju) kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Aptariamu atveju atsakovės 2022 m. birželio 3 d. pateiktu užsakymu šalys susitarė, kad atsiskaitymas už krovinio gabenimo paslaugas bus vykdomas per 30 dienų po išsikrovimo. Kadangi krovinys šiuo atveju buvo iškrautas 2022 m. birželio 22 d., ieškovė pagrįstai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, kad užmokestį už suteiktas paslaugas atsakovė apmokėtų iki 2022 m. liepos 22 d., juolab, kad tokią susitarimo sąlygą savo pateiktu užsakymu pasiūlė būtent pati atsakovė. Šalių pateikti duomenys patvirtina, kad užmokestį už suteiktas paslaugas atsakovė apmokėjo pavėluotai, t. y. tik 2023 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės kompensuojamųjų palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir pagrįstai jas skaičiuoja nuo 2022 m. liepos 22 d., todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovės ieškovei priteista 115,28 Eur kompensuojamųjų palūkanų (3 388/365x207x0,06).

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju taip pat yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6 procentų dydžio procesines metinės palūkanas nuo priteistos 115,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

9.       Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, taip pat į tai, kad dalį ieškovės reikalavimų atsakovė patenkino tik iškėlus civilinę bylą teisme, o kiti ieškovės reikalavimai atsakovės buvo ginčijami, tačiau buvo patenkinti visiškai, teismas ieškovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinęs atsakovės eglesį (ilgą uždelsimą atsiskaityti su ieškove), pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo priteistinas bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti tik nuo 115,28 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė (apeliantė) UAB „Straikas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3298-604/2023 dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, sumažinant ieškovės naudai priteistiną šių palūkanų sumą nuo 115,28 Eur iki 101,36 Eur; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant ieškovės naudai priteistiną išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą nuo 1 149,5 Eur iki 26,63 Eur; priteisti iš ieškovės apeliantės naudai jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Atsakovė nesutinka su palūkanų skaičiavimu ir priteisimu nei remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, nei CK 6.37 straipnsio 2 dalimi, kadangi šalys nebuvo sudariusios tarpusavyje jokios rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytas delspinigių ar palūkanų skaičiavimas. Be to, ieškovė jokia forma neinformavo atsakovės, kad ji ketina skaičiuoti palūkanas už mokėjimo termino praleidimą, todėl ieškovė laikytina pažeidusi bendradarbiavimo pareigą (CK 6.38 ir 6.200 straipsniai). Ieškovė jokio priminimo apie skolą neatsiuntė, neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą su ieškiniu. Atsakovė su ieškove iki tol bendradarbiavo apie penkerius metus, ir yra buvę atvejų, kai jos įsiskolinimas būdavo daug didesnis, siekdavo dešimtis tūkstančių eurų, tačiau niekada anksčiau ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo.

10.2.                      Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Nors 2022 m. birželio 3 d. užsakyme buvo nurodyta, kad atsiskaitymo terminas yra 30 dienų po iškrovimo, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, kad toks buvo galutinis šalių susitarimas dėl atsiskaitymo termino. Ieškovė po krovinio pristatymo tik 2022 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą PET Nr. 22C001933, kurioje nurodė apmokėjimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Tai reiškia, kad vėlesniame jos pačios išrašytame mokėjimo dokumente ji nurodė ilgesnį terminą atsiskaitymui, kuriuo ir turi būti vadovaujamasi. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo sprendimo dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo keistina, sumažinant priteistiną sumą nuo 115,28 Eur iki 101,36 Eur.

10.3.                      Pervežimų komerciniuose santykiuose yra įprasta praktika, kad užsakymas laikomas įvykdytu tik kai siuntėjas gauna originalų CMR važtaraštį su gavėjo parašu apie prekių gavimą. Pagal mokesčius ir PVM apskaitą reglamentuojančius teisės aktus taip pat yra reikalaujama, kad siuntėjas turėtų originalius važtaraščius su gavėjo parašais. Tik turint tokį dokumentą galima taikyti atitinkamus PVM tarifus ir traukti pridėtinės vertės mokestį į apskaitą. Vien krovinio vežėjo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už pervežimo paslaugas nepakanka, prie jos visada turi būti pateikiamas ir originalus važtaraštis su gavėjo parašais, ir tik gavus visus krovinio lydimuosius dokumentus pradedamas skaičiuoti terminas atsiskaitymui. Ieškovė nėra pateikusi byloje jokių įrodymų apie CMR važtaraščio pateikimo datą atsakovei. Kol neturėjo CMR važtaraščio su gavėjo parašais ir antspaudais, atsakovė galėjo ilgą laiką nežinoti apie prekių pristatymo gavėjui datą. Taigi ir dėl šios priežasties turėjo būti taikomas PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas jos apmokėjimo terminas, o ne užsakyme nurodytas terminas.

10.4.                      Pripažindama ir dalį savo atsakomybės dėl pavėluoto atsiskaitymo, atsakovė sutinka su 6 procentų metinių palūkanų skaičiavimu už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki kreipimosi į teismą (palūkanų suma sudaro 101,36 Eur), ir su procesinėmis palūkanomis, skaičiuotinomis nuo šios sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (suma už 105 dienas nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2023 m. liepos 5 d. sudaro 1,75 Eur). Atsakovė 2023 m. liepos 5 d. sumokėjo ieškovei šią sumą 103,11 Eur, tai įrodo pridedamas mokėjimo pavedimas. Taigi atsakovė jau įvykdė tą sprendimo dalį, kurios neginčija.

10.5.                      Byloje nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovė turėjo bent kokį pagrindą manyti, jog atsakovė nesutiks su pagrindine reikalavimo suma. Atsakovė nebuvo nei pareiškusi kokių nors pretenzijų dėl PVM sąskaitos-faktūros PET Nr. 22C001933 pagrįstumo, nei jos grąžinusi su atsisakymu apmokėti, ar pan. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai davė pakankamą pagrindą manyti, jog byla nebus išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka dėl neginčijamos reikalavimo dalies. Iš atsakovės procesinio elgesio matyti, kad ji pripažino pagrindinę skolą ir ją apmokėjo nedelsiant po ieškinio gavimo iš teismo (2023 m. kovo 1 d. mokėjimo pavedimas pateiktas su atsiliepimu į ieškinį). Kaip minėta, ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nebuvo nei karto pareikalavusi atsakovės apmokėti skolą, priminusi apie jos egzistavimą ar pan. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškovė dėl neginčijamos reikalavimo dalies turėjo pagrindą kreiptis supaprastinto proceso tvarka.

10.6.                      Šiuo atveju yra svarbu, kad ieškovė pareiškimą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pateikė tik 2023 m. gegužės 5 d., po teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo, kuria teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą bei įrodymus, patvirtinančius skolos apmokėjimą, paskyrė parengiamojo teismo posėdžio datą, organizuojant posėdį mišriu būdu. Ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmos instancijos teisme gautas tik 2023 m. gegužės 5 d. Kartu su juo pateikti papildomi bylinėjimosi išlaidų dokumentai: sąskaita dėl 150 Eur + PVM advokato išlaidų, o vėliau dar papildomai pateikta sąskaita dėl 300 Eur + PVM advokato išlaidų. Taigi, jau po ieškovės reikalavimų patenkinimo (2023 m. kovo 1 d.) ji papildomai patyrė 450 Eur + PVM bylinėjimosi išlaidų. Teismų praktikoje yra laikoma, kad bylos proceso vedimas ir patirtos dėl to bylinėjimosi išlaidos po įsiskolinimo sumokėjimo pagrįstai laikytinos kaip patirtos dėl paties ieškovo kaltės ir todėl nepriteistinos iš atsakovo. Vien šiuo pagrindu 450 Eur + PVM bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti pripažinta nepagrįsta ir prašymas dėl jų priteisimo turėjo būti atmestas.

10.7.                      Be to, ieškovei patikslinus reikalavimus, byloje buvo sprendžiamas tik ieškinio reikalavimas dėl 115,28 Eur palūkanų. Ieškovė ir atsakovė prašė teismo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 235 straipsnio 4 dalimi, esant abiejų šalių pareikštiems paruošiamuosiuose dokumentuose pageidavimams bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ieškovės atstovui nebuvo jokios būtinybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir teismas viską galėjo išspręsti rašytine tvarka. 2023 m. gegužės 10 d. teismo posėdis užtruko 4 minutes, o 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdis užtruko 20 minučių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr STR 04931 nurodytos pasirengimo posėdžiui ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidos už 3 teisinio darbo val. (300 Eur + PVM) laikytinos nepagrįstomis ir nebūtinomis, todėl jos priteistos nepagrįstai.

10.8.                      Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.6, 8.17 punktais, maksimali už advokato teikimas teisines paslaugas priteistina užmokesčio suma už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra 449,75 Eur (taikant 2022 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, nes ieškovė kreipėsi į teismą 2023 m. I ketvirtį), už du papildomai pateiktus prašymus – 359,8 Eur. Iš viso maksimali priteistina suma šiuo atveju siektų 809,55 Eur. Pirmos instancijos teisme atsakovės ginčyta ieškinio suma (115,28 Eur) sudarė 3,29 proc. nuo pradinio ieškinio reikalavimų sumos (3 503,28 Eur). Proporcingai nuo šios sumos priteistina ieškovės naudai maksimali galima bylinėjimosi išlaidų suma pagal Rekomendacijas sudaro 23,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti pakeista, sumažinant ieškovės naudai priteistą už advokato pagalbą 1 149,5 Eur sumą iki 26,63 Eur.

11.       Ieškovė UAB „Petva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliantės skundą atmesti. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Krovinys gavėjui Austrijoje buvo pristatytas 2022 m. birželio 22 d., tačiau mokėjimas už suteiktas paslaugas per užsakyme numatytą 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo krovinio pristatymo dienos, apeliantės nebuvo atliktas. Apeliantė pažeidė piniginę prievolę, todėl ieškovė įgijo teisę į įstatyme numatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. PVM sąskaita-faktūra tėra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių arba paslaugų tiekimas, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris negali būti prilyginamas sutarčiai ar kitokiam šalių abipuse valia išreikštam susitarimui.

11.2.                      Apeliantė skolą sumokėjo tik po ieškinio padavimo teismui dienos, o kitus iš sutarties pažeidimo kylančius ieškovės reikalavimus ginčijo. Apeliantės neva neginčijama 103,11 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma sumokėta tik 2023 m. liepos 5 d., prieš pateikiant apeliacinį skundą, todėl akivaizdu, kad ir šios prievolės nuo pradžių ji nepripažino. Apeliantei laiku patenkinus visus ieškovės ieškinio reikalavimus tolimesnių bylinėjimosi išlaidų iš viso nebūtų atsiradę, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra sąlygotos atsakovės veiksmų, protingos ir pagrįstos.

11.3.                      Remiantis apeliantės argumentais, apie būtinybę atsiskaityti su ieškove už jos tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas ji neva sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus, nes už užsakymo pateikimą atsakingas apeliantės darbuotojas išėjo iš darbo, o PVM sąskaita-faktūra galimai dėl to buvo pasimetusi, todėl apeliantei tokiu atveju net neturėjo būti žinoma apie ilgesnį PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą apmokėjimo terminą. Taigi tarp šalių galiojo būtent užsakyme numatytos ir šalių abipusiai sulygtos atsiskaitymo už paslaugas sąlygos. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nėra pagrindo vertinti, jog užsakyme buvo įtvirtintas galutinis šalių susitarimas dėl atsiskaitymo termino. Priešingai, šalis siejo būtent užsakyme įtvirtintas abipusis susitarimas.

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovės naudai 115,28 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kadangi jų apskaičiavimas atitinka šalių susitarimo sąlygas dėl prievolės įvykdymo termino, įtvirtintas užsakyme. Be to, kitoks situacijos aiškinimas, pažeistų ieškovės, sąžiningos sutartinių santykių šalies, teises ir teisėtus interesus, ir pateisintų atsakovės, kaip nesąžiningos bei sutartinius santykius pažeidusios šalies, elgesį.

11.5.                      Apeliantė akcentuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė ragino apeliantę sumokėti skolą, tačiau tai niekaip nepaneigia fakto, jog apeliantė žinojo apie savo prievolę, tačiau visą laiką veikė aplaidžiai ir nerūpestingai. Itin reikšminga aplinkybė, kad ieškovės pervežamas apeliantės krovinys sudarė apie 25 t (pakankamai didelis kiekis), todėl vien jau tai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad apeliantei negavus jokių pretenzijų iš krovinio gavėjo Austrijoje dėl krovinio nepristatymo ir (ar) netinkamo pristatymo ir dar galimai gavus atlygį už gavėjui perduotas prekes (sulos gėrimus), apeliantė negalėjo nežinoti, kad jai kyla pareiga atsiskaityti ir su ieškove, kuris tinkamai ir laiku įvykdė savo prievolę, net jei ir laikytume, jog dėl apeliantės darbuotojo išėjimo iš darbo PVM sąskaita-faktūra buvo pasimetusi.

11.6.                      Vien tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu, o ne supaprastinto proceso tvarka su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo, negali būti pagrindas atsisakyti priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, sąlygotos apeliantės veiksmų, nes ieškinio teikimo metu ieškovė teise į teisminę gynybą naudojosi pagrįstai ir sąžiningai. Ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes jų atsiradimas yra atsakovės netinkamų veiksmų rezultatas.

Teismas

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovės UAB „Straikas“ ieškovės UAB „Petva“ naudai priteistos 115,28 Eur kompensuojamosios palūkanos ir 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstymo patikrinimas.

Dėl įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

15.       Apeliantė kartu su skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. liepos 5 d. akcinės bendrovės banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymą, patirtinantį 103,11 Eur sumokėjimą UAB „Petva“. Apeliantė nurodo, kad jau yra sumokėjusi kompensuojamųjų palūkanų, kurias laiko pagrįstomis, sumą, ir kad šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija.

16.       CPK 314 straipsnyje nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal nurodytą straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktą mokėjimo nurodymą, pažymi, kad šis dokumentas nėra susijęs su apeliacijos objektu – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, - kadangi apeliantės nurodytas mokėjimas atliktas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, jis nepaaiškina jokių šioje byloje nustatinėjamų aplinkybių, o tik atskleidžia apeliantės poziciją, susijusią su ieškovės reiškiamu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nustatyti būtinybės pateikti nurodytus įrodymus apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis), todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18.       Nustatyta, kad ieškovė UAB „Petva“ ir atsakovė UAB „Straikas“ 2022 m. birželio 3 d. sudarė susitarimą dėl krovinio pervežimo, pagal kurį ieškovė įsipareigojo priimti iš atsakovės krovinį, nugabenti jį į paskirties vietą (Austrijoje) bei perduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui ((duomenys neskelbtini)), o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti ieškovei nustatytą užmokestį – 2 800 Eur (be PVM). Šalys užsakyme nustatė, kad atsiskaitymas už krovinio gabenimo paslaugas bus vykdomas per 30 dienų po išsikrovimo. Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, krovinys į užsakyme nurodytą vietą buvo pristatytas 2022 m. birželio 22 d. Ieškovė 2022 m. birželio 30 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą 3 388 Eur sumai, tačiau atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. 2023 m. vasario 17 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl 3 388 Eur įsiskolinimo pagal 2022 m. birželio 3 d. užsakymą priteisimo, taip pat prašydama priteisti 115,28 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Gavusi ieškovės ieškinį, atsakovė pateikė teismui duomenis, jog 3 388 Eur įsiskolinimą ieškovei apmokėjo 2023 m. kovo 1 d. Šiuo pagrindu ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, todėl civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi tenkino ieškovės reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigia, kad kompensuojamųjų palūkanų suma turi būti sumažinta, atsižvelgiant į PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą apmokėjimo terminą, taip pat turi būti sumažintos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka (pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo).

20.       Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).

21.       Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė (apeliantė) laiku nesumokėjo ieškovei už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nesutinka su kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimu šioje byloje, kadangi ginčo šalys dėl palūkanų nesusitarė, visgi apeliaciniame skunde formuluojamas reikalavimas tik dėl priteistų kompensuojamųjų palūkanų dydžio sumažinimo, t. y. kompensuojamųjų palūkanų priteisimo faktas nėra ginčijamas, o nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šių palūkanų skaičiavimo terminą, teigiama, kad šis terminas turėjo būti skaičiuojamas pagal PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą apmokėjimo terminą.

22.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. birželio 3 d. susitarimu (užsakymu), kuriame nurodyti atsakovės rekvizitai (kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, užsakymas buvo parengtas atsakovės), nustatė, kad atsakovė su ieškove už krovinio pervežimą turi atsiskaityti per 30 dienų po iškrovimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad krovinys buvo iškrautas 2022 m. birželio 22 d., taigi pirmosios instancijos teismas 115,28 Eur kompensuojamąsias palūkanas apskaičiavo už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2023 m. vasario 14 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo terminas yra pagrįstas. Nors atsakovei pateiktoje 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., šiuo atveju turi būti vadovaujamasi 2022 m. birželio 3 d. šalių susitarimu (užsakymu), nes būtent šiame dokumente yra užfiksuota ginčo šalių valia dėl apmokėjimo už paslaugas sąlygų, t. y. sumos ir termino. Bylos duomenų visuma patvirtina ir tai, kad atsakovei buvo žinoma tiek apie patį užsakymą, tiek apie užsakyme nurodytą apmokėjimo terminą, kadangi šios sąlygos buvo užfiksuotos būtent atsakovės pateiktame blanke, be to, kaip pagrįstai nurodoma ir atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl kokių nors priežasčių galėjo nežinoti apie 25 t krovinio jos pačios užsakyme nurodytam adresatui pristatymą. Remtis PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu sąskaitos apmokėjimo terminu nėra pagrindo ir dėl to, kad šis dokumentas neatskleidžia buvusio šalių susitarimo sąlygų, jo paskirtis – įforminti jau įvykusį prekių arba paslaugų pateikimą PVM apskaitos tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kompensuojamosios palūkanos už vėlavimą atsiskaityti su ieškove atsakovei turi būti skaičiuojamos nuo užsakyme nurodytos datos, t. y. 2022 m. liepos 22 d. (30 dienų nuo užsakymo pristatymo dienos), o ne PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto apmokėjimo termino.

23.       Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, iš esmės nurodydama, kad šiuo atveju ieškovė galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, be to, po atsakovės įsiskolinimo apmokėjimo patirtos išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės.

24.       CPK 434 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

25.       Bylinėjimosi išlaidos bendra tvarka yra paskirstomos pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Atsakovė nagrinėjamu atveju siekė pasinaudoti CPK 434 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl atitinkamai atsakovei teko pareiga pagrįsti, kad egzistuoja visos šioje normoje įtvirtintos sąlygos bylinėjimosi išlaidų sumažinimui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė jokių duomenų, kad pareikšdama ieškinį ieškovė galėjo pagrįstai manyti, jog 3 388 Eur skolos suma atsakovės nebus ginčijama, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp ginčo šalių ir anksčiau yra buvę atvejų, kai atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, įsiskolinimas siekdavo ir dešimtis tūkstančių eurų, tačiau ieškovė į teismą dėl skolų priteisimo nesikreipdavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė vien tik iš ankstesnio atsakovės elgesio, be aiškios valios išraiškos, negalėjo nuspėti, kad teisminio proceso metu atsakovė reikalavimo neginčys, juolab, kad atsakovė, žinodama apie paslaugų suteikimo faktą ir prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pakankamai ilgą laiką delsė ir pati su ieškove nesusisiekė, nebandė atsiskaityti bent iš dalies (kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, apie apie faktinį krovinio iškrovimą 2022 m. birželio 22 d. ir prievolę apmokėti per 30 dienų nuo krovinio iškrovimo ir atsakovė turėjo žinoti, tačiau su ieškove atsiskaitė tik 2023 m. kovo 1 d., kai gavo ieškinį). Aplinkybė, kad atsakovė sumokėjo skolą gavusi ieškinį, taigi neginčijo skolos fakto ir dydžio, savaime nereiškia, kad atsakovė būtų pripažinusi reikalavimą ir nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, t. y. nebūtų reiškusi prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo. Be to, kaip matyti iš šios bylos faktinių aplinkybių, atsakovė, nors ir atsiskaitė su ieškove gavusi ieškinį, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visgi nesutiko su palūkanų apskaičiavimu, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prievolės mokėti palūkanas iš esmės nebeginčija, tačiau nesutinka su palūkanų apskaičiavimo terminu. Taigi pačios atsakovės procesinė pozicija šioje byloje nėra nuosekli, o tai papildomai patvirtina ieškovės argumentus dėl pagrindo nuspėti atsakovės poziciją CPK 434 straipsnio 4 dalies kontekste nebuvimą.

26.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo tikslas yra užkirsti kelią dirbtiniam bylinėjimosi išlaidų padidinimui. Šiuo atveju duomenų apie tai, kad ieškovė siektų dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidas, nenustatyta. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas – ieškovės prašomos priteisti 1 149,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų (pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo atsisakymą) surašymą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme yra mažesnės nei Rekomendacijose nurodyti dydžiai. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos po skolos sumokėjimo atsirado dėl ieškovės kaltės, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindo manyti, jog atsakovė ieškinio reikalavimo neginčys, ieškovė neturėjo, be to, ginčo dėl palūkanų priteisimo nagrinėjimo metu šalys laikėsi skirtingų pozicijų, o tai pagrindžia atitinkamų laiko sąnaudų buvimą rengiantis ginčo nagrinėjimui.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesinės teisės normas, išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dalies panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme gautas ieškovės prašymas priteisti 786,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš atsakovės priteistina 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

30.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria :

atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei užadarajai akcinei bendrovei „Petva“, juridinio asmens kodas 165193644, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“, juridinio asmens kodas 135453068, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė