Civilinė
byla Nr. 3K-3-91/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 34.5; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Prano Žeimio ir Janinos
Stripeikienės (pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų
asmenų B. N., V. N. ir G. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 12 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą
dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų B. N., V. N. ir G. B. pareiškimą
dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, dalyvaujantis suinteresuotas
asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šioje byloje keliami
materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo termino
pratęsimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą, klausimai.
2009 m. spalio 30 d.
pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu,
prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra priėmęs savo
motinos S. N. palikimą. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina
mirė 2004 m. gruodžio 13 d., testamento nebuvo sudariusi. Be
pareiškėjo, yra kitų įstatyminių įpėdinių. Tai palikėjos vaikai – suinteresuoti
asmenys B. N., G. B. ir V. N., kurie įstatymų nustatyta tvarka ir terminu palikimo
atsiradimo vietos notarui nepadavė pareiškimo priimti palikimą; paveldėjimo
byla notarų biure nebuvo užvesta. 2001 m. birželio 12 d. dovanojimo
sutartimi motina padovanojo pareiškėjui gyvenamąjį namą, kuriame ji gyveno iki
mirties. Mirus motinai pareiškėjas su šeima įsikėlė į šį gyvenamąjį namą. Po
motinos mirties Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 13
d. sprendimu S. N. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės
į 1,14 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas
įregistruotas 2005 m. kovo 23 d.); šiuo sklypu pareiškėjas taip pat naudojasi.
Pareiškėjo teigimu, juridinio fakto nustatymas būtinas nuosavybės teisei
įregistruoti.
Suinteresuoti
asmenys B. N., G. B. ir V. N. nesutiko su pareiškimu, prašė pratęsti praleistą
įstatymų nustatytą terminą motinos S. N., mirusios 2004
m. gruodžio 13 d., palikimui pagal įstatymą priimti, kaip praleistą dėl svarbių
priežasčių. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad nesikreipė po motinos mirties į
notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad nėra paveldimo turto. Apie nuosavybės
teisių atkūrimą po motinos mirties suinteresuoti asmenys nieko nežinojo,
pareiškėjas apie tai jiems nepranešė, o apie nuosavybės teisių atkūrimą sužinojo
tik gavę iš teismo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę
turinčio fakto nustatymo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Trakų rajono
apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu atmetė suinteresuotų asmenų B. N., G. B. ir V. N. pareiškimą
dėl termino palikimui priimti pratęsimo, tenkino pareiškėjo A.
N. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad šis priėmė S. N. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą
valdyti.
Teismas nustatė, kad
pareiškėjas po savo motinos S. N. mirties priėmė palikimą,
faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau savo teisių neįregistravo įstatymų
nustatyta tvarka. Įvertinęs pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, liudytojų
parodymus teismas konstatavo, kad mažai tikėtina, kad suinteresuoti asmenys
nieko nebūtų žinoję apie motinos įgyvendinamą teisę susigrąžinti žemę, ir kad
ši aplinkybė turėjo lemiamos įtakos jų veiksmams, t. y. dėl objektyvių
priežasčių negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų teisių. Nuosavybės teisės S. N. į žemę buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2005
m. sausio 13 d. sprendimu, t. y. praėjus mėnesiui po motinos mirties ir
nepasibaigus įstatymų nustatytam trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui. Teismas
sprendė, kad nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas suinteresuotiems
asmenims atkurti praleistą įstatymo nustatytą terminą jų motinos palikimui
priimti.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 12 d. nutartimi
paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d.
sprendimą.
Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo
tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir
įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja
arba neegzistuoja. Taigi įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad civilinėje
byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar
nebuvimo, t. y. faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo
remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei
jo nesant. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas
tik tada, kai įrodoma, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada
dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų
pripažinęs faktų nustatytais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad suinteresuoti
asmenys tokių aplinkybių neįrodė (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio
teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, jog asmenų tam tikrų teisių ar pareigų,
materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas
sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga, taip pat į
tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali
turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų
asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino
palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl
kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į
kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku
kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje pagal R. M. pareiškimą, bylos
Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007).
Apeliacinės
instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus,
liudytojų parodymus, sprendė, kad santykiai tarp mirusiosios S.
N. ir jos vaikų nebuvo konfliktiški, todėl tikėtina, jog ji negalėjo
neinformuoti suinteresuotų asmenų apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir šie
negalėjo to nežinoti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl
konkrečių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbumo, pagrįstai
atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo elgesį (byloje nėra duomenų,
kad jis būtų elgiąsis nesąžiningai), suinteresuotų asmenų elgesį (ar jie buvo
pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino
nerūpestingai, aplaidžiai) bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat
vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Pirmosios instancijos
teismas, vertindamas suinteresuotų asmenų elgesį, pagrįstai taikė ne
vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio
standartus, o suinteresuotų asmenų elgesį vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis
faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek
objektyvias (nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukmę ir teisinį
reglamentavimą), tiek subjektyvias (suinteresuotų asmenų amžių, jų teisinį
raštingumą, jų veiksmus, siekiant gauti palikimą, giminystės ryšį) termino
palikimui priimti praleidimo priežastis. Tai, kad nebuvo realiai jokių kliūčių
kreiptis suinteresuotiems asmenims į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo
nustatytą terminą, reiškia, kad turėdami apsisprendimo laisvę suinteresuoti
asmenys nepareiškė noro priimti palikimą. Terminas palikimui priimti gali būti
pratęstas tik tokiems įpėdiniams, kurie nuo palikimo atsiradimo pradžios
išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo
aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z.
U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjamos bylos atveju
suinteresuoti asmenys turėjo galimybę patys arba per įgaliotą atstovą atlikti
veiksmus, būtinus palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki
materialiosios teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė
pasibaigia. Dėl to, nesant pakankamo pagrindo pripažinti svarbiomis suinteresuotų
asmenų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, šis terminas
pagrįstai nepratęstas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
suinteresuoti asmenys prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių
sprendimų dalis, kuriomis atmestas jų pareiškimas dėl termino pratęsimo ir šią
pareiškimo dalį patenkinti – pratęsti suinteresuotiems asmenims praleistą
įstatymų nustatytą terminą S. N., mirusios 2004 m.
gruodžio 13 d., palikimui priimti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
l. Dėl kasacinio
teismo praktikos taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje pagal R. M. pareiškimą, bylos Nr.
3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2007 m.
birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal M.
D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007, išaiškinta, kad, atsižvelgiant
į tai, jog asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių
atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės
normomis nustatytų terminų pabaiga, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar
nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek
asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų
apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo,
turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo
praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės
turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo
priėmimo. Teismai, spręsdami įstatymo nustatyto termino tam tikriems veiksmams
atlikti pratęsimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas pratęsti
asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų
interesų, ar termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų pareiškėjo
teisėtus interesus. Suinteresuotų asmenų teigimu, šioje byloje teismas
nenustatė ir nevertino aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad
termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų pareiškėjo teisėtus
interesus, tačiau tokias aplinkybes pareiškėjas turėjo įrodyti (CPK 178
straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimas, ar termino palikimui
priimti praleidimo priežastys yra svarbios ir ar yra pagrindas šį terminą
pratęsti, spręstinas atsižvelgiant į termino paskirtį, teisinius padarinius,
konkrečias aplinkybes, šalių elgesį, terminą praleidusio asmens statusą,
protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant
klausimą dėl asmenų, prašančių pratęsti terminą, kiekvienu konkrečiu atveju
taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo
elgesio standartai. Tačiau teismai šiuo atveju taikė vidutinius, bet ne
individualius elgesio standartus. Teismai neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoti
asmenys nežinojo apie dar likusį turtą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės
palikėjos vardu, nes gyvena kaime, dirba ūkio darbus, todėl jiems nežinomi
spręstini teisiniai klausimai. Teismai netinkamai įvertino byloje surinktus
įrodymus, nevertino ir nemotyvavo dėl suinteresuotų asmenų nurodytų aplinkybių,
dėl kurių jie praleido terminą palikimui priimti.
2. Dėl netinkamo
įrodymų vertinimo. Teismai netinkamai taikė CPK 178, 189 straipsnius (Lietuvos
Aukščiausio Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Civilinio
proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. AB Šiaulių bankas,
bylos Nr. 3K-3-370/2005; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“,
bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje H. V. v. ŽŪB „Panerys“,
bylos Nr. 3K-3-220/2006; kt.). Byloje nustatyta, kad motinos mirties dieną
nebuvo jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto. Buvo likę tik namų
apyvokos daiktai, baldai, kuriuos visi vaikai pasidalijo. Apie tai, kad
palikėjos vardu bus atkurtos nuosavybės teisės, suinteresuoti asmenys nieko
nežinojo. Apie motinos vardu registruotą žemės sklypą jie sužinojo 2009 m.
gruodžio 16 d., tik gavę pareiškėjo A. N. pareiškimą ir procesinius
dokumentus. Nuosavybės teisės į žemę motinai buvo atkurtos Vilniaus apskrities
viršininko 2005 m. sausio 13 d. sprendimu, tačiau VĮ Registrų centre ši žemė
buvo įregistruota 2005 m. kovo 23 d. Teismai tik formaliai išnagrinėjo suinteresuotų
asmenų pareiškime nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal CK 5.11 straipsnį
įpėdiniai paveldi pagal įstatymą lygiomis dalimis, todėl pagal teisingumo, sąžiningumo
ir protingumo principus tėvų turtas paveldėtinas vaikų lygiomis dalimis. Pareiškėjas
sąmoningai nuslėpė nuo suinteresuotų asmenų faktą, kad S. N. atkurtos
nuosavybės teisės į žemę; visi dokumentai buvo siųsti adresu, kur S. N. gyveno iki mirties, todėl pareiškėjui elgiantis
nesąžiningai ir neteisėtai, jie nebuvo informuoti apie žemės atkūrimą iki
pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo gavimo. Aplinkybė, kad dokumentai
asmeniui siunčiami asmens gyvenamosios vietos adresu, yra visuotinai žinoma,
todėl papildomai jos įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Teismų sprendimai
grįsti prielaidomis, neaišku, kaip suinteresuoti asmenys turėjo žinoti apie
nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. V. N. vyko su S. N. į (duomenys neskelbtini) dėl žemės dokumentų
tvarkymo 1992 m., po to buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybes teises. Suinteresuoti
asmenys byloje įrodinėjo, kad pareiškėjas A. N. jiems nepranešė,
jog praėjus mėnesiui po motinos mirties jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, dėl
to jie neturėjo galimybių kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes, minėta,
apie palikimo objektą sužinojo tik 2009 m. gruodžio 16 d., kai palikimo
priėmimo terminas jau buvo praleistas.
3. Dėl valios
priimti palikimą išreiškimo. Po motinos mirties suinteresuoti asmenys kartu
su pareiškėju pasidalijo likusį kilnojamąjį motinos turtą. Jie neturėjo
galimybės savo valios išreikšti dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių – apie
nuosavybės teisių atkūrimą nežinojo iki 2009 m. gruodžio 16 d. Pagal
kasacinio teismo praktiką terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik
tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį
priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo
atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal Z. U. pareiškimą,
bylos Nr. 3K-3-103/2007). Bylos atveju, pagal esančius duomenis, suinteresuoti
asmenys išreiškė norą paveldėti atkurtą žemę, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino
ir dėl jų nepasisakė (CPK 178, 176, 265 straipsniai). Šioje byloje teismai
nevertino reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, nepagrįstai atskirai
vertino įrodymus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių
teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį
skundą nurodoma, kad nei suinteresuotų asmenų pareiškime teismui, nei
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apie motinos likusio turto
pasidalijimą nebuvo nurodyta. Priešingai, pagal B. N. ir
liudytojų O. B. ir O. K. parodymus,
pareiškėjas po motinos S. N. mirties priėmė palikimą,
pradėdamas jį valdyti. To nepaneigė ir V. N.. Faktiškai suinteresuoti
asmenys motinos daiktų neėmė. Taigi kasaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė,
kuri nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį
skundą nurodyta, kad iš motinos susigrąžintos žemės apie 7 ha žemės ji yra
padovanojusi sūnui V. N., kuris apeliacinės instancijos
teisme tą pripažino. Kita 1,14 ha sklypo dalis, dar motinai esant gyvai ir jos
valia, buvo perkelta šalia pareiškėjo sklypo. Motina šiuo sklypu naudojosi. Teismo
posėdžio metu V. N. ir B. N. teigė,
kad jie atvažiuodavo pas motiną ir padėdavo jai dirbti, suardavo žemę. Tai
patvirtina, kad apie atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą jiems buvo
žinoma.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl praleisto
termino palikimui priimti pratęsimo
CK 5.50 straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1)
pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos
apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo
atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3
dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per
tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai
kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per
tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas
praleistas, jis gali būti pratęsiamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies
pagrindu.
Kasacinis teismas dėl
praleisto termino palikimui priimti pratęsimo yra nurodęs, kad tokiu atveju,
kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta
galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir
įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų
pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl
nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų
savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių
teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios
teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip
pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali
turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų
asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino
palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl
kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į
kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku
kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti
priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai
turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį,
teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių
elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti
palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes,
taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5
straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo
pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino
nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini
ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio
standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr.
3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007;
kt.).
Nagrinėjamoje byloje
suinteresuoti asmenys (kasatoriai) nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jie
praleido terminą po motinos mirties atsiradusiam palikimui priimti – nebuvo
paveldimo turto, o apie motinos nuosavybės teisių atkūrimą į žemę jie nieko
nežinojo, pareiškėjas apie tai jiems nepranešė. Byloje nustatyta, kad nuosavybės
teisės S. N. į 1,14 ha žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos
2005 m. sausio 13 d. sprendimu, t. y. praėjus mėnesiui po
jos mirties. Iš tiesų, šio žemės sklypo kaip paveldimo turto palikimo
atsiradimo metu nebuvo, tačiau paveldimą turtą sudarė teisė atkurti nuosavybės
teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – nurodytą žemės sklypą, kuri, pagal
kasacinio teismo praktiką, yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui
ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. L. pareiškimą,
bylos Nr. 3K-3-588/2004; 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje pagal K. D. pareiškimą, bylos Nr.
3K-3-158/2009; kt.). Taigi suinteresuotų asmenų teiginys, kad palikėjos
mirties momentu nebuvo paveldimo turto, nes jis atsirado tik praėjus mėnesiui
po palikėjos mirties atkūrus jos vardu nuosavybės teises, yra nepagrįstas.
Sprendžiant
klausimą, ar suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie palikėjos nuosavybės
teisių atkūrimą, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui B. N. buvo žinoma apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo
procesą. Tai, kad S. N. rūpinosi nuosavybės teisių į žemę
atkūrimu, buvo žinoma ir V. N., tą patvirtina jo
paaiškinimai ir liudytojos O. B. parodymai. Teismo
posėdžio metu apklausti suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jų santykiai su
motina buvo geri; dalį turto motina yra padovanojusi vaikams. Bylą nagrinėję
teismai sprendė, kad labiau tikėtina, jog suinteresuotiems asmenims buvo žinoma
ar turėjo būti žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, ir teisėjų
kolegija sutinka su šia išvada. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką
dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir
taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas
taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada,
kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali
daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų
visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo
nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono
aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr.
3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir AB „Liteksas“ pareiškimą, bylos Nr.
3K-3-427/2008; kt.). Taigi suinteresuoti asmenys neįrodė nurodytos termino palikimui
priimti praleidimo priežasties – kad jiems nebuvo žinoma apie S.
N. nuosavybės teisių atkūrimo procesą (CPK 178 straipsnis). Kitų svarbių
priežasčių, dėl kurių suinteresuoti asmenys praleido įstatyme nustatytą terminą
palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo
klausimą, jie nenurodė. Pažymėtina, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra
priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys
neatliko jokių aktyvių veiksmų, tam, kad priimti motinos palikimą per CK 5.50
straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Į teismą su prašymu
pratęsti terminą palikimui priimti suinteresuoti asmenys kreipėsi tik
2010 m. sausio 5 d., taigi terminas palikimui priimti praleistas
beveik penkerius metus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant suinteresuotų
asmenų elgesį negalima konstatuoti, kad jie buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi,
nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3
dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taip pat byloje neįrodytas ir
pareiškėjo nesąžiningas elgesys; įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti
kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę.
Atsižvelgdama į tai,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų
sprendimas netenkinti suinteresuotų asmenų prašymo pratęsti praleistą terminą
palikimui priimti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti ar
keisti kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties
dalies (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų šioje byloje priteisimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 56,25 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš kasatorių B. N., V.
N. ir G. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 12 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei
iš kasatorių B. N., V. N. ir G. B. po 18,75 Lt (aštuoniolika Lt 75 ct) išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Pranas
Žeimys
Janina
Stripeikienė