Administracinė byla Nr. P756-151-2009
Procesinio sprendimo kategorija 80.9.; 80.11.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1746-2008 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ignalinos rajono savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-15 išrinko į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui 2 atstovus – Valstiečių liaudininkų partijos narį ir Krikščionių demokratų partijos narį. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nustatyta, kad asociaciją steigia savivaldybių, kurios nori būti asociacijos narėmis, steigiamasis atstovų suvažiavimas. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios ne visos dešimties (daugiau kaip 5). Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus rinkimų rezultatus, daugiausia vietų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo Valstiečių liaudininkų partija, antroji pagal gautų vietų taryboje skaičių yra Lietuvos socialdemokratų partija (4 nariai). Taikant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnyje nustatytą mandatų skirstymo kvotą kiekvienam kandidatų sąrašui, antrasis sąrašas po Valstiečių liaudininkų partijos, kuriai atitenka didžiausioji dalijimo liekana, yra Lietuvos socialdemokratų partijos. Todėl, pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio nuostatas, į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ignalinos rajono savivaldybės tarybai 2007 m. rugpjūčio 21 d. teikimu Nr. 10-91(1.12.) buvo pasiūlyta artimiausiame tarybos posėdyje apsvarstyti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-15 pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Artimiausias Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2007 m. rugpjūčio 29 d., tačiau teikimo svarstymas nebuvo įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę ir taryba dėl šio teikimo nepriėmė jokio sprendimo. Prašymo pratęsti teikimo svarstymo terminą pateikta nebuvo. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 3 d. gavo tik Ignalinos rajono savivaldybės mero 2007 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. R2-1026-3.3, kuriuo pranešama, kad minėtas sprendimas teisės aktams neprieštarauja, ir prašoma teikimą atšaukti. Pareiškėjo nuomone, toks atsakymas pažeidžia Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas Vyriausybės atstovo teikimą svarstyti tarybos posėdyje, todėl nei meras, nei kitas asmuo vienasmeniškai negali nuspręsti tenkinti ar ne Vyriausybės atstovo teikimą. Be to, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, todėl apsvarsčius Vyriausybės atstovo teikimą turi būti priimtas tarybos sprendimas, o ne kitas dokumentas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus rinkimų rezultatus, daugiausia vietų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo Lietuvos valstiečių liaudininkų partija – 12 narių, antroji pagal gautų vietų taryboje skaičių yra Lietuvos socialdemokratų partija – 4 nariai (b. l. 8). Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose, turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Kaip yra apskaičiuojama kvota renkant atstovus į Lietuvos savivaldybių asociaciją, minėtas įstatymas nenumato. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, taikytini Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų 83 straipsnis ir Seimo rinkimų įstatymo nuostatų 89 straipsnis. Iš šių įstatymų nuostatų matyti, kad Lietuvoje yra įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema. Šioje sistemoje yra dvi pagrindinės proporcinio atstovavimo balsų skaičiavimo sistemos: kvotų (gautų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skaičiaus ir gaunama rinkimų kvota, tada kiekvienos partijos gautas balsų skaičius dalijamas iš šios kvotos ir gaunamas mandatų skaičius parlamente) ir d’Hondto (kiekvienos partijos gautas balsų skaičius dalijamas iš 1, 2, 3 ir t. t., tada iš gautų dalmenų atrenkama tiek didžiausių, kiek yra mandatų, ir mandatai partijoms padalijami pagal didžiausių dalmenų skaičių). Taikant minėtų įstatymų analogiją, kvotos, renkant atstovus į savivaldybių asociacijos suvažiavimą, turi būti skaičiuojamos remiantis proporcinės rinkimų sistemos principu. Šiuo atveju vietų taryboje skaičius (25) dalijamas iš atstovų skaičiaus (2), todėl vienam mandatui tenka 12,5 vietos taryboje. Atsižvelgiant į proporcinės sistemos principą mandatai turi būti paskirstyti tarp didžiausią skaičių vietų (atstovų skaičių) turėjusių partijų, įskaitant liekaną, kuri liko po pirmojo skaičiavimo etapo, pradedant didžiausia. Didžiausią liekaną pagal atstovų taryboje skaičių turi Lietuvos socialdemokratų partija (4), o ne Krikščionių demokratų partija (2). Teismas konstatavo, kad Ignalinos savivaldybės taryba, išrinkdama Valstiečių liaudininkų partijos ir Krikščionių demokratų partijos narį, pažeidė įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio 2 dalį. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje teikime pasiūlė, kad Ignalinos rajono savivaldybės 2007 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr.T-15 būtų apsvarstytas artimiausiame Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Šis teikimas savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstytas nebuvo. Prašymo pratęsti svarstymo terminą savivaldybė Vyriausybės atstovui nepateikė. Į Vyriausybės atstovo teikimą atsakė mero pavaduotojas, einantis mero pareigas, kuris yra kitas savivaldybės administravimo subjektas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimą.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 13 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nustatyta, kad asociaciją steigia savivaldybių, kurios nori būti asociacijos narėmis, steigiamasis atstovų suvažiavimas. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios nepilnos dešimties (daugiau kaip 5). Šis straipsnis taip pat nustato, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pagrįstai ginčą sprendė taikydamas įstatymo analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis), tai yra panašius teisinius santykius reglamentuojančius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo bei Seimo rinkimų įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nenumatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų koalicijų gautoms vietoms tarybose. Įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl atsakovo teiginys, kad svarstant atstovų rinkimo į asociacijos suvažiavimą klausimą minėto įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
IV.
Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybės taryba prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Atsakovo nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais. Atsakovas nurodo, kad teismo nutartyje nėra motyvų kodėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-15 panaikintas visa apimtimi. Teismas, panaikinęs minėtą savivaldybės tarybos sprendimą, iš esmės pripažino neteisėtu abiejų atstovų išrinkimą, tuo tarpu dėl savivaldybės mero B. R. – Lietuvos valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų koalicijos atstovo – (daugiausia vietų taryboje gavusios Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos nario) išrinkimo neteisėtumo nepateikiami jokie įrodymai ir argumentai. Šio atstovo išrinkimas neprieštaravo teisės aktams. Teismui panaikinus Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15, šiam atstovui buvo atimta galimybė realizuoti savivaldybės tarybos suteiktus įgaliojimus ir įgyvendinti sprendžiamojo balso teisę 2008 m. gegužės 10 d. vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavime. Be to, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nenumatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų koalicijų gautoms vietoms savivaldybėse, neanalizavo kitų teisės aktų, reguliuojančių savivaldybių tarybų rinkimus ir nevertino reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, susijusių su savivaldybių rinkimų rezultatais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad rinkimuose dalyvavo, kaip ir numato Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 40 straipsnis, jungtinis Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos ir Krikščionių demokratų partijos sąrašas, vadinamas koalicija. Iš pridedamų Vyriausiosios rinkimų komisijos oficialiai skelbiamų savivaldybių rinkimų rezultatų matyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatus nustatė ir mandatus partijoms skirstė prilygindama koaliciją partijai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas suteikia vienodas teises partijai ir koalicijai (41 straipsnis). Šio įstatymo 83 straipsnis nustato, kad mandatai skirstomi ne partijoms, o sąrašams. Tai reiškia, kad pagal rinkimų rezultatus daugiausia rinkėjų balsų ir mandatų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo ne Lietuvos valstiečių liaudininkų partija, o Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos ir krikščionių demokratų partijos koalicija. Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato, kad rinkimus laimėjusios partijos, kurios rinkimus laimėjo susijungę į koaliciją toliau veiktų kaip atskiros partijos ir nederintų savo veiksmų, pozicijų, siekdamos joms priimtinų sprendimų. Šios partijos, siekdamos savo tikslų, savo teises realizuoja ir toliau būdamos koalicijoje, todėl atstovavimas kitose institucijose ar asociacijose nėra atskirų partijų, įeinančių į koaliciją reikalas. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Krikščionių demokratų partijos buvimas koalicijoje suteikia jai visai kitą statusą, t. y. buvimo daugumoje statusą. Dauguma įgyvendina savo teises atstovaudama rinkėjų daugumos pozicijai. Renkant atstovus į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą, antrojo atstovo išrinkimą lėmė tarybos narių balsavimo rezultatai, kadangi koalicijos ir Socialdemokratų partijos liekanos buvo lygios (4). Atsakovo nuomone, 2007 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-15 buvo priimtas demokratiškai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybės taryba atnaujinti procesą administracinėje byloje prašo dviem pagrindais, kurie yra numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą administracinėje byloje, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nuomone teismas administracinėje byloje Nr. A63-1716-2008 netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, kadangi jų nesiejo su Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 40, 41, 83 straipsnių nuostatomis, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal rinkimų rezultatus daugiausia vietų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo Lietuvos valstiečių liaudininkų partija, o ne Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos ir Krikščionių demokratų partijos koalicija. Be to, vienas iš tarybos sprendime nurodytų atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą yra Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos narys.
Lietuvos savivaldybių asociacijos steigimo ir veiklos pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“, kurio 5 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį asociacija savo renkamas institucijas formuoja iš kandidatų, siūlomų proporcingai visoms savivaldybių tarybų rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms savivaldybių tarybose. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino rinkimus laimėjusių partijų (o ne koalicijų) atstovų proporcingą dalyvavimą savivaldybių asociacijos suvažiavime ir jos veikloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog plečiamai aiškinti įstatymo nuostatų nėra pagrindo, tad į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos (t.y. daugiausia vietų rinkimuose gavusių partijų) nariai.
Iš Ignalinos rajono tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-15 (b. l. 6), kurį ginčijo pareiškėjas, matyti, kad į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą savivaldybės Tarybos įgaliojimų laikui buvo išrinkti: Valstiečių liaudininkų partijos narys B. R. ir Krikščionių demokratų partijos narys A. D. G. Šis atsakovo sprendimas yra individualus teisės aktas, skirtas dviem subjektams, taigi dėl kiekvieno iš jų tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti. Kadangi pagal Ignalinos rajono rinkimų apygardos Nr. 9 galutinius rinkimų rezultatus Valstiečių liaudininkų partija gavo daugiausia vietų, yra pagrindo manyti, kad teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dalyje dėl šios partijos atstovo išrinkimo į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą esminiai pažeidė materialinės teisės normas (Įstatymo 5 str.) ir tai turėjo įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1716-2008 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tenkintinas.
Kartu pažymėtina, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas papildomai remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas ar nutartis byloje yra be motyvų.
Vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, būtina atsižvelgti į tai, jog proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartis P8 – 61/2005 ir kt.). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-1716-2008 motyvų galima nustatyti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Todėl pagrindo teigti, kad šis procesinis teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba ji yra tiek neišsami, kad apskritai negalima suprasti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, nėra. Tad atnaujinti bylos procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakytina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 160 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos prašymą patenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1716-2008 perduodant bylą išnagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė