Civilinė byla Nr. e2A-1164-826/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02279-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.5; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.21; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4964-642/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. J. 3 507,16 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės iki 2017 m. liepos mėn., 77,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad A. J. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Su atsakove rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė už suvartotą šilumos energiją nemokėjo, todėl per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės iki 2017 m. liepos mėn. susidarė 3 507,16 Eur skola ir 77,87 Eur delspinigių.

2.       Ieškovė 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimu atsisakė 991,37 Eur ieškinio dalies ir šią bylos dalį prašė nutraukti. Savo ieškinio reikalavimą patikslino, t. y. prašė iš atsakovės priteisti 2 481,57 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. Paaiškino, kad teikiant ieškinį neturėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3136-642/2013, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl 5 343,14 Lt skolos grąžinimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2012 m. spalio mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismo motyvai:

3.1.                      Pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. mokesčio apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2016 m. kovo mėn. (1 950,61 Eur), 2018 m. rugsėjo 4 d. mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. liepos mėn. (530,96 Eur) nustatyta, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. ieškovei skolinga 2 481,57 Eur. Ši suma ir skolos laikotarpis teisminio nagrinėjimo metu buvo ieškovės patikslintas. Atsakovė sutiko su 2 022,74 Eur skolos suma ir ginčijo 458,83 Eur, tačiau pateiktus skaičiavimus paneigiančių duomenų nepateikė. Atsakovė mokėdama skolą ieškovei mokėjimuose nenurodė, už kurį laikotarpį moka įmokas. Tarp šalių joks atskiras susitarimas sudarytas nebuvo, todėl ieškovė gautais iš atsakovės mokėjimais padengė seniausias skolas. 

3.2.                      Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 77,87 Eur delspinigių tenkintinas visiškai. Ši suma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalį ir ne daugiau kaip už 180 dienų.

3.3.                      Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

3.4.                      Įvertinus ieškovei iš atsakovės priteistiną bendrą 2 713,44 Eur sumą (2 481,57 Eur skola, 77,87 Eur delspinigiai, 154,00 Eur bylinėjimosi išlaidos), atsakovės finansinę padėtį, jos pastangas atsiskaityti su ieškove bei abiejų šalių turtinius interesus ir siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą, atsakovės prašymas tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 713,44 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas dvidešimt keturiems mėnesiams – dvidešimt tris mėnesius sumokant po 113,00 Eur, o dvidešimt ketvirtą mėnesį – 114,44 Eur iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atsakovė A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteistinos skolos sumą sumažinti nuo 2 481,57 Eur iki 2 022,74 Eur. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl neteisingai apskaičiavo įsiskolinimo sumą. Ieškovei ji mokėjo skolą dalimis iš kelių skirtingų savo sąskaitų. Bylą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-7729-793/2019 konstatavo, kad iki 2014 m. rugpjūčio mėn. ji mokėjo ir skola sudaro 566,41 Eur.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik 24 mėn., o ne 48 mėn. išdėstė skolos mokėjimą dalimis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ji dirba „Maxima“ parduotuvėje, gauna tik minimumą. Iš gaunamų pajamų ji nesugebės pragyventi ir dar mokėti einamųjų mokesčių.

5.       Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentai:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino visus pateiktus įrodymus ir teisingai nustatė skolos sumą bei laikotarpį. Apeliantė šiuos faktus paneigiančių duomenų nepateikė. Atlikdama mokėjimus atsakovė nenurodė, kurią skolos sumos dalį dengia, tad ji šias sumas priskyrė skolos dengimui pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. gegužės 13 d. nutartis.

5.2.                      Išdėstyti sprendimo vykdymą 4 metams nėra pagrindo, nes pati skola susidarė už mokėjimų dalimis kas mėnesį netinkamą vykdymą. Skola tik didėja, tai rodo, kad išdėsčius skolos grąžinimą ji vis tiek nebus grąžinta. Sprendimo išdėstymo instituto paskirtis yra sudaryti skolininkui galimybę įvykdyti teismo sprendimą, o ne vilkinti sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo už energijos tiekimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

9.       Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. 

10.       CPK 314

11.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

12.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė banko sąskaitos išrašą ir duomenis apie gaunamą darbo užmokestį. Įvertinus tai, kad šie dokumentai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, atsakovė su jais susipažino, prieštaravimų dėl jų pridėjimo prie bylos nepateikė, apeliacinio skundo priedai pridėtini prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

13.       Nustatyta, kad A. J. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Su A. J. rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jai priklausantis butas yra prijungtas prie energijos tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau A. J. tinkamai laiku nemokėjo už suvartotą šilumos energiją. Duomenų, kad iki sprendimo priėmimo momento skola buvo padengta, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

14.       Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

15.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 481,57 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog priteistina suma turi būti mažintina iki 2 022,74 Eur, nes buvo blogai apskaičiuoti jos sumokėti mokėjimai, ir tai patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

16.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). 

17.       Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad skolos susidarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn., gyveno ginčo objekte, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad skolos suma už šį laikotarpį yra 2 022,74 Eur. 

18.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Nr. 2-3392-793/2012 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią A. J. 4 622,95 Lt (1 338,90 Eur) skolą ir 350,90 Lt (101,62 Eur) bylinėjimosi išlaidas įsipareigojo grąžinti dalimis. Ši skola priteista už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi Nr. 2-3136-642/2013 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią A. J. 5 343,14 Lt (1 547,48 Eur) skolą įsipareigojo grąžinti dalimis, ši skola priteista už laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2012 m. spalio mėn. Taigi iš viso ankstesniais teismų sprendimais (nutartimis) iš A. J. buvo priteista 2 886,38 Eur. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-7729-793/2019 konstatavo, kad iki 2014 m. rugpjūčio mėn. ji mokėjo ir skola sudaro 566,41 Eur, tik patvirtina aplinkybę, jog už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. ji dar nėra padengusi visos skolos sumos. O šioje byloje skolos laikotarpis yra nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn.

19.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad ji 2013 m. liepos 23 d. ieškovei sumokėjo 207,24 Lt, 2013 m. rugpjūčio 21 d. 158,17 Lt, 2013 m. rugsėjo 20 d. 159,00 Lt, 2013 m. spalio 17 d. 207,25 Lt, 2013 m. lapkričio 17 d. 207,24 Lt, 2013 m. lapkričio 17 d. 158,17 Lt, 2013 m. gruodžio 14 d. 158,27 Lt, 2014 m. vasario 18 d. 159,00 Lt, 2014 m. kovo 26 d. 207,24 Lt, 2014 m. gegužės 17 d. 157,00 Lt, 2014 m. birželio 18 d. 250,78 Lt, 2014 m. liepos 18 d. 160,00 Lt, 2014 m. rugpjūčio 18 d. 111,00 Lt, 2014 m. spalio 16 d. 158,00 Lt, 2014 m. gruodžio 15 d. 158,17 Lt. Iš sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. matyti, kad ji 2015 m. sausio 18 d. sumokėjo 48,00 Eur, 2015 m. vasario 16 d. – 74,72 Eur, 2015 m. gegužės 15 d. 45,76 Eur, 2015 m. birželio 13 d. 45,00 Eur, 2015 m. liepos 14 d. 74,72 Eur, 2015 m. rugsėjo 14 d. 45,81 Eur, 2015 m. gruodžio 14 d. 37,00 Eur, 2016 m. kovo 16 d. 37,00 Eur, 2016 m. gegužės 16 d. 45,00 Eur, 2016 m. spalio 15 d. 45,80 Eur, 2017 m. vasario 26 d. 50,00 Eur, 2017 m. balandžio 1 d. 60,00 Eur, 2017 m. balandžio 14 d. 50,00 Eur. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta, jog skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Šiuo atveju ginčo nėra, kad atsakovė skolą ieškovei mokėjimo nereguliariai, mokėjimo nurodymuose nėra nurodyta, už kurį laikotarpį ji moka, atskiro susitarimo su ieškove dėl mokėjimų paskirstymo nesudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo teisę vadovautis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi ir atsakovės atliktais mokėjimais užskaityti skolą, kurios grąžinimo terminas suėjęs.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. sumokėjo 2 193,39 Eur (2018 m. birželio 21 d. mokesčių apskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.). A. J. dar 2018 m. birželio mėn. sumokėjo 18,78 Eur ir 2018 m. rugpjūčio mėn. 17,52 Eur (2019 m. rugsėjo 4 d. mokesčių apskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.). Taigi iš viso A. J. sumokėjo 2 228,69 Eur. Atsakovė apeliaciniu skundu šių skaičiavimų neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. J. įrodymų, paneigiančių ieškovės atliktus skaičiavimus dėl likusios nesumokėtos skolos sumos, nepateikė, todėl pagrįstai už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. priteisė 2 481,57 Eur skolos. 

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo

21.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteistą 2 713,44 Eur sumos mokėjimą išdėstė dvidešimt keturiems mėnesiams – dvidešimt tris mėnesius sumokant po 113,00 Eur, o dvidešimt ketvirtą mėnesį – 114,44 Eur iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad turėjo būti sprendimo vykdymas išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui, nes iš savo gaunamų pajamų ji ne tik negali padengti skolos, bet ir mokėti einamųjų mokėjimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

22.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018, kt.).

24.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo 48 mėn. laikotarpiui. Aplinkybė, kad dėl gaunamo mažo darbo užmokesčio ji negalės mokėti einamųjų mokėjimų, nesudaro pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą ilgiau nei 24 mėn. laikotarpiui. Teismas tenkindamas iš dalies atsakovės prašymą įvertino jos finansinę padėtį ir sprendimo vykdymą išdėstė 24 mėn. laikotarpiui. Ilgesnio termino nustatymas šiuo atveju neatitiktų ieškovės interesų, ir nebūtų išlaikyta išieškotojo bei skolininkės teisėtų interesų pusiausvyra. 24 mėn. laikotarpis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias energijos pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.383–6.390 straipsniai), proceso teisės normas (CPK 185 str.), todėl teismo sprendimo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai         Marius Dobrovolskis

        Jolanta Gailevičienė

                                                    Aušra Maškevičienė