Administracinė byla Nr. eI3-467-621/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02246-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 16 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (3.63) S-4333 ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. gavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) raštą Nr. (14.5 E-32) SD-3685 (toliau – ir Ministerijos raštas) kuriame, be kita ko, informuojama, kad „ministerija nedisponuoja jokia informacija ir dokumentais apie socialinės globos namų gyventojų palaidojimo vietą ir laiką“. Ministerijos rašte pareiškėjas raginimas tiesiogiai bendrauti su Joniškio rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovė) ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų (toliau – ir Globos namai) darbuotojais, kurie pagal savo kompetenciją ir galimybes suteiktų pareiškėjui reikalingą informaciją ar dokumentų kopijas. 2019 m. liepos 22 d. pareiškėjas skambino Globos namų direktorei A. P. ir pokalbio su pareiškėju metu direktorė teigė, kad duomenų apie velionio (paciento) J. G. palaidojimo vietą ir kapo numerį (pacientų mirčių) registravimo sąsiuvinyje nėra. 2019 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (toliau – ir Kontrolieriaus įstaiga) ir skundėsi dėl atsakovės ir Ministerijos netinkamų veiksmų. 2019 m. rugpjūčio 4 d. Kontrolierių įstaigai pateiktame skunde pareiškėjas prašė ginti pareiškėjo teises ir viešą interesą ir reikalavo, kad visi skunde minimi pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų raštu ir pasisakytų dėl skundo esmės 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 punktuose keliamų klausimų. Pareiškėjas reikalavo atsakovės apklausti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus J. V. ir G. D. dėl galimai netinkamų veiksmų prižiūrint ir tvarkant (duomenys neskelbtini) kaimo kapines. Pareiškėjas reikalavo nustatyti, kokiu pagrindu remiantis šiuo metu (duomenys neskelbtini) kapinėse stovi kapinių statinys, ant kurio parašyta: „J. G. 1920–1993“. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Seimo kontrolieriaus įstaiga rašte Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 priėmė sprendimą tarpininkauti tarp pareiškėjo ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir prašė savivaldybės administracijos įvertinti skunde nurodytas aplinkybes: nurodyti, ar Seniūnija turi statinių registravimo knygą (žurnalą), (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta ir <...> kapo numeris, ir pateikti pareiškėjui atsakymą dėl skunde keliamų klausimų. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas gavo atsakovės raštą Nr. (3.63)S-4333, (toliau – ir Raštas). Rašte atsakovė nepateikia prašomos informacijos ir iš esmės neatsako: ar atsakovė disponuoja objektyviais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse palaidotų Globos namų gyventojų (pacientų) ir kitų velionių palaikų palaidojimo vietas ir kapo numerius. Išanalizavus ministerijos raštą, atsakovės raštą ir Kontrolieriaus įstaigos pateiktas išvadas, pareiškėjui liko neaiškūs motyvai: kodėl Kontrolieriaus įstaiga neišsiaiškino: ar ministerija pareiškėjui turėjo pateikti pagrindą, kuriuo remiantis buvo įsteigti ar reorganizuoti Globos namai (tuo metu vadinami „(duomenys neskelbtini) invalidų namai“), be kitko, pareiškėjui liko neaišku, kodėl nei atsakovė, nei ministerija iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjui svarbių aplinkybių. Mano, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad atsakovė ir ministerija neatliko arba blogai atliko pareigas, nepateikė prašomos informacijos, todėl pareiškėjui liko neaišku: koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris? kokiu būdu buvo ir yra identifikuojama, kokioje (duomenys neskelbtini) kapinių vietoje yra palaidoti velionio J. G. palaikai? kokiu būdu įmanoma pateikti informaciją Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl leidimo žmogaus palaikų ekshumacijai gauti, jeigu patvirtinančių ir objektyvių duomenų (faktų) apie žmogaus palaikų palaidojimo kapo numerį atsakovė neturi, o ministerija tokiais dokumentais nedisponuoja? kokiu pagrindu remiantis šiuo metu (duomenys neskelbtini) kapinėse stovi kapinių statinys ant kurio parašyta: „J. G. (duomenys neskelbtini)“? kokie asmenys, kada tiksliai, kieno ir kokiu sprendimu remiantis pastatė kapinių statinį „J. G. (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse. Kodėl nebuvo pateiktas pagrindas, kuriuo remiantis buvo įsteigtas (reorganizuotas) (duomenys neskelbtini) pensionatas ir 1993 metais vykdoma veikla? kodėl nebuvo pateiktas pagrindas, kuriuo remiantis 1993 metais (duomenys neskelbtini) pensionatas laidojo velionius (pacientus) (duomenys neskelbtini) kapinėse; ar 1993 m. (duomenys neskelbtini) pensionatas veiklą vykdė teisėtai? ar ministerija saugo (duomenys neskelbtini) pensionato įsteigimą pagrindžiantį ir prašomą pateikti dokumentą, o jeigu saugo, kodėl dokumentas nebuvo pateiktas arba nurodyta priežastis, dėl kurios atsisakoma atlikti tokį veiksmą. 1990 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 359 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – ir Nutarimas), šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios kapinės yra vietos savivaldybių žinioje, o kapinių įrengimo, tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka savivaldybių valdymo organai. Pareiškėjas mano, kad atsakovė ar ministerija neatliko pareigos ir netinkamai tvarkė bei prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) kaimo kapines, kuriose iki šiol neaišku, kokioje tikslai vietoje palaidoti Globos namų velionio gyventojo J. G. palaikai. Pareiškėjas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse gali būti daug kapų, kurie nėra pažymėti numeriais, todėl ne tik pareiškėjas, bet ir visi kiti valstybės gyventojai, kurie dar nežino artimo žmogaus palaidojimo vietos, neturi galimybės gauti objektyvių duomenų (faktų) apie tai, kokie tiksliai yra velionių Globos namų gyventojų kapo numeriai. Taigi, velionių Globos namų gyventojų kapai neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. Nutarime Nr. 359 ir jo (Nutarimo) prieduose nustatytų duomenų. Atsakovė ar ministerija nesilaikė kapinių tvarkymo taisyklių, todėl pažeidė teisės normas, neužtikrino pareiškėjo teisėtų interesų ir pažeidė pareiškėjo teisę. Pareiškėjas taip pat laiko, kad tokių duomenų (faktų) neregistravimas neužtikrina, užkerta ar kitaip apriboja ne tik pareiškėjo, bet galimai ir visų kitų asmenų teisę gauti informaciją apie tai, kokioje tiksliai vietoje palaidoti jų artimieji ir teisę kreiptis teisės aktuose nustatyta tvarka dėl leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo. Pareiškėjo artimo žmogaus kapo vieta atitinkamuose dokumentuose nėra pažymėta numeriu, t. y. taip, kaip numatyta teisės aktuose. (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse stovintis kapinių statinys, ant kurio nurodyta „(duomenys neskelbtini)” pastatytas neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjui lieka neaišku, kas ir kada pastatė šiuo metu (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse stovintį kapinių statinį, neaišku, kas davė nurodymus statyti kapinių statinį, kodėl statinys pastatytas būtent toje vietoje, kurioje stovi. Valdžios įstaigos ir jose dirbantys pareigūnai turėjo tinkamai pasirūpinti, kad ne tik pareiškėjo senelio J. G., bet ir visų žmonių – neįgaliųjų globotinių – palaikai būtų palaidoti tinkamai, o faktiniai duomenys apie palaidojimo vietą ir kapo numerį būtų registruoti ir saugomi teisės aktuose numatyta tvarka.
Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, prie pareiškėjo skundo pridėtus dokumentus, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte nurodytą informaciją, pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu laišku pateiktus reikalavimus prijungti prie skundo papildomą 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipimąsi ir apklausos metu (duomenys neskelbtini) seniūnės pateiktus paaiškinimus ir papildomus dokumentus nustatyta ir pareiškėjui savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (3.63)S-4333 „Dėl T. G. skundo“ (toliau – savivaldybės administracijos raštas arba ginčijamas raštas) pateiktas paaiškinimas, kad seniūnijoje buvo gauti pareiškėjo skunde minimi kreipimosi raštai (2019 m. birželio 8 d., 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. birželio 20 d.). Į visus pareiškėjo kreipimosi raštus (prašymus) pateikti atsakymai. Nagrinėjant, ar (duomenys neskelbtini) seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose (prašymuose) minimą1993 metais pildytą (duomenys neskelbtini) kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą), nustatyta, kad seniūnui pareiga (seniūno kompetencija) organizuoti kapinių priežiūrą įtvirtinta tik Lietuvos Respublikos Seimui 1994 m. liepos 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. kovo 26 d. (19 straipsnio 2 dalies 7 punktas). 1993 metais galiojusiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatyme (galiojimo laikotarpis nuo 1990-03-24 iki 1995-03-26) nebuvo įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios seniūną (tuo metu seniūnai vadinti apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaičiai) organizuoti kapinių priežiūrą. Pažymėjo, kad 1993 metais galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (kurios galiojo nuo 1990-11-26 iki 2006-02-22) 12 punkte nurodyta, kad raštišką laidojimo leidimą kaimuose išduoda apylinkės (gyvenvietės) viršaičiai, suinteresuotam asmeniui (organizacijai) pateikus mirties liudijimą. Pareiškėjui paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija, laikydamasi tuo metu galiojančių teisės aktų, tinkamai išdavė galimai ieškomo asmens J. G. mirties liudijimą. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnės pateiktas seniūnijoje saugomas 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalas, kuriame nurodyta galimai ieškomo asmens J. G. įrašas apie išduotą mirties liudijimą, mirusio asmens vardas pavardė, tėvo vardas, mirties data, kada išduotas mirties liudijimas, ir vietovė. Pareiga seniūnui pildyti ir saugoti Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą atsirado Joniškio rajono savivaldybės tarybai 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-55 patvirtinus Laidojimo ir kapinių lankymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje taisykles (18 punktas). Bet iš esmės, vadovaujantis šiomis taisyklėmis, kurios įsigaliojo nuo 2007 m. balandžio 1 d., seniūnas tapo atsakingas tik už šio žurnalo pildymą ir saugojimą, o pačią žurnalo pildymo funkciją pavesdavo atlikti (pildyti) kapinių prižiūrėtojams. Savivaldybės administracijos rašte pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad viename iš (duomenys neskelbtini) seniūnės apklausos metu pateiktų žurnalų, kurie yra saugomi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir kuriuos tuo metu pildė tuometinis (duomenys neskelbtini) pensionatas, yra išlikęs įrašas apie galimai ieškomą asmenį J. G. – vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, eilė ir mirties diena. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu (t. y. 1993 m.) teisinio reguliavimo griežtos dokumentų apskaitos vedimui nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose yra išlikę tik paprasti tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato vesti žurnalai. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) seniūnė paaiškino, kad iš šių tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato vestų užrašų galima suprasti, kad galimai T. G. ieškomas senelis J. G. palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinių pirmoje eilėje (N1 žymėjimas). Tačiau šis žymėjimas žymi tik eilės numerį, konkreti kapavietė nenurodyta. Įgyvendinant tarnybinio bendradarbiavimo principą telefonu buvo susisiekta su Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistais, kurie paaiškino, kad vadovaujantis Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-662, 7.4 papunkčiu, asmuo, norintis gauti leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui turi pateikti palaidojimo vietą ir laiką (vietovė, kapo numeris ir data) patvirtinančių dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad informacija yra žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas, gali pateikti tik tokią informaciją, kurią Joniškio rajono savivaldybės administracija pati turi ir disponuoja. Kaip jau minėjo, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra saugomas tik 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalas, kuris 1993 metais buvo pildomas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų ir kuriame nurodyta galimai ieškomo asmens J. G. įrašas apie išduotą mirties liudijimą, mirusio asmens vardas pavardė, tėvo vardas, mirties data, kada išduotas mirties liudijimas, ir vietovė. O duomenų ar dokumentų, kurių pagrindų 1993 metais tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato gyventojai buvo laidojami (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, savivaldybės administracija neturi. Prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakymo „Dėl T. G. skundo” Nr. (3.63) S-4333 (toliau – ir ginčijamas raštas) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą raštą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio kapo numeris.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog taip pat nesutinka ir su ministerijos veiksmais, tačiau teismo prašo panaikinti tik Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą „Dėl T. G. skundo” Nr. (3.63) S-4333, todėl teismas šioje byloje pasisakys tik dėl ginčijamo rašto teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 14 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, kuriuo persiųstas T. G. skundas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte prašoma Savivaldybės administracijos direktoriaus įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti pareiškėjui atsakymą dėl skunde keliamų klausimų (atsakymo kopiją pateikti Seimo kontrolieriui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos): 1) paaiškinant, ar (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo gauti pareiškėjo kreipimosi raštai, jeigu taip – ar jie buvo nagrinėti ir pateiktas (-i) atsakymas (-ai), jeigu ne – paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pateiktas (-i) atsakymas (-ai); 2) nurodant, ar (duomenys neskelbtini) seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą (duomenys neskelbtini) kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją.
Vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punkte įtvirtintomis nuostatomis, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.
Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija ginčijamu raštu atsakė į 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą (persiųstą Seimo kontrolieriaus įstaigos) ir 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą. Joniškio rajono savivaldybės administracija į 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą persiųstą Seimo kontrolieriaus įstaigos (Joniškio rajono savivaldybės administracijoje gautas 2019 m. rugpjūčio 14 d.) atsakė per 30 dienų terminą, nepažeidžiant Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodytą terminą, taip pat į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą atsakyta 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu, nepažeidžiant Taisyklių 25 punkte nustatyto prašymo nagrinėjimo termino.
Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamą informaciją (1 straipsnis).
Pažymėtina, jog Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį, teikiama informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinti dokumentų teikimo principai, nurodant, kad institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja.
VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) (žr., pvz., LVAT 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.).
Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).
Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.).
Vadovaujantis LVAT praktika įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsakovui tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (žr. pvz. LVAT 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).
Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teikiamai informacijai (duomenims, dokumentams) taikomas reikalavimas, jog ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį (žr., pvz., 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1048-502/2015 ir kt.).
Kaip minėta, Seimo kontrolierius 2019 m. rugsėjo 13 d. rašte prašė savivaldybės administracijos direktoriaus įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti pareiškėjui atsakymą dėl skunde keliamų klausimų: 1) paaiškinant, ar (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo gauti pareiškėjo kreipimosi raštai, jeigu taip – ar jie buvo nagrinėti ir pateiktas (-i) atsakymas (-ai), jeigu ne – paaiškinti dėl kokių priežasčių nebuvo pateiktas (-i) atsakymas (-ai); 2) nurodant, ar (duomenys neskelbtini) seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą (duomenys neskelbtini) kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją.
Atsakovė ginčijamame rašte nurodė, jog Skaistgirio seniūnijoje buvo gauti pareiškėjo skunde minimi kreipimosi raštai 2019 m. birželio 8 d., 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. birželio 20 d. ir į visus pareiškėjo kreipimosi raštus (prašymus) pateikti atsakymai.
Analizuojant Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodytą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjo T. G. skunde buvo minimi 2019 m. birželio 8 d., 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 20 d. raštai. Bylos medžiaga patvirtina, jog Joniškio rajono savivaldybės administracijoje gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 8 d. raštas (savivaldybėje užregistruotas 2019 m. birželio 10 d. Nr. (3.63K)R-579), atsakymą į prašymą pateikė Joniškio rajono savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnija 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. (3.63E)S-3091 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjo 2019 m. birželio 14 d. prašymas savivaldybės administracijoje užregistruotas 2019 m. birželio 17 d. Nr. (3.63)R-608. Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. (3.63E)S-3296 „Dėl prašymo“. Į pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. prašymą atsakyta Joniškio rajono savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnijos 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. S-30(1.8E). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo rašto turinį, kuriuo buvo atsakyta į Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymo 1 punktą, sprendžia, jog jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir motyvuotas.
Atsakovė atsakydama į Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašto (prašymo) 2 punktą, nurodė, kad „1993 metais galiojusiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatyme (galiojimo laikotarpis nuo 1990-03-24 iki 1995-03-26) nebuvo įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios seniūną (tuo metu seniūnai vadinti apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaičiai) organizuoti kapinių priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (kurios galiojo nuo 1990-11-26 iki 2006-02-22) 12 punkte nurodyta, kad raštišką laidojimo leidimą kaimuose išduoda apylinkės (gyvenvietės) viršaičiai, suinteresuotam asmeniui (organizacijai) pateikus mirties liudijimą. (duomenys neskelbtini) seniūnija, laikydamasi tuo metu galiojančių teisės aktų tinkamai išdavė galimai ieškomo asmens J. G. mirties liudijimą. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra saugomas tik 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalas, kuris 1993 metais buvo pildomas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų ir kuriame nurodyta galimai ieškomo asmens J. G. įrašas apie išduotą mirties liudijimą, mirusio asmens vardas pavardė, tėvo vardas, mirties data, kada išduotas mirties liudijimas, ir vietovė. Pažymėjo, kad tuo metu (1993 metais) teisinio reguliavimo griežtos dokumentų apskaitos vedimui nebuvo, todėl savivaldybės žiniomis, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose yra išlikę tik paprasti tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato vesti žurnalai. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) seniūnė paaiškino, kad iš šių tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato vestų užrašų galima suprasti, kad galimai pareiškėjo ieškomas senelis J. G. palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinių pirmoje eilėje (N1 žymėjimas), tačiau šis žymėjimas žymi tik eilės numerį, konkreti kapavietė nėra nenurodyta. Duomenų ar dokumentų, kurių pagrindų 1993 metais tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato gyventojai buvo laidojami (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, savivaldybės administracija neturi“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (teisės akto redakcija galiojusi nuo 1990-11-26 iki 2006-02-22) 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios kapinės yra vietos savivaldybių žinioje. Kapinių įrengimo, tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka savivaldybių valdymo organai. Kapines prižiūrinčios organizacijos jų tvarkymui skiria prižiūrėtojus (5 punktas). Kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) pagal šios knygos pildymo nurodymus (3 priedas). Nurodytosios knygos saugomos neterminuotai (12 punktas). Kapines prižiūrinti organizacija statinius sunumeruoja kapo numeriais ir įregistruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (16 punktas). Kapinių tvarkymo taisyklių 2 priede nurodyta laidojimo ir kapų statinių registravimo knyga, kurioje turi būti nurodyta velionio – pavardė, vardas, tėvo vardas; gimimo ir mirimo metai, laidojimo data, statinių kvartalo ir kapo numeriai bei sklypo matmenys; įstaiga, išdavusi mirties liudijimą, jo numeris ir išdavimo data; kapo prižiūrinčio asmens pavardė (organizacijos adresas). Taip pat nurodyta kapo statinių – pastatymo data, vieta, statytojo pavardė (organizacijos adresas).
Išanalizavus atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. ginčijamame rašte pateiktą informaciją, konstatuotina, jog atsakovė nesilaikė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnyje nustatytų principų – pateikti visą prašomą ir pagal teisės aktus teiktiną informaciją (dokumentus). Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad 1993 metais teisinio reguliavimo griežtos dokumentų apskaitos vedimui nebuvo. Kaip minėta, Kapinių tvarkymo taisyklių 12 punkte buvo nurodyta, kad kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) pagal šios knygos pildymo nurodymus (3 priedas), o pagal Taisyklių 1 punktą, kapinių įrengimo, tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka savivaldybių valdymo organai. Atsakovė ginčijamame rašte nenurodė, ar Seniūnija turi (duomenys neskelbtini) kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą, o jeigu atsakovė šios informacijos neturi, tai dėl kokių priežasčių negali pateikti (duomenys neskelbtini) kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygos, nepaaiškino priežasčių ir nenurodė pagrindo, dėl kokių priežasčių laidojimo ir kapų statinių registravimo knyga buvo/nebuvo vedama, nors pagal Taisyklių 12 punktą, laidojimų ir kapų statinių registravimo knyga saugoma neterminuotai, t. y. šiuo metu knyga taip pat turėtų būti saugoma. Neatsakius į šiuos pagrindinius keliamus klausimus, liko neišnagrinėti pareiškėjo skunde kiti keliami klausimai. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. (3.63)S-4333 „Dėl T. G. skundo“ dalis neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina.
Pažymėtina, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris. Akto (rašto) panaikinimas savaime suponuoja atsakovei pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 nurodomi klausimai: nurodant, ar (duomenys neskelbtini) seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą (duomenys neskelbtini) kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją.
Taip pat byloje nustatyta, kad ginčijamu raštu buvo atsakyta ir į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą (gautą elektroniniu paštu). Atsakovė ginčijamame rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašyme pateikto pirmojo klausimo kompetencija priklauso ne savivaldybės administracijai, į jį nebus atsakoma. Atsakant į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašyme pateiktą antrąjį klausimą – „ar valdžios įstaigoms yra žinoma apie subjektus, kurie 1993 m. sausio 10-20 dienomis, (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, vykdė mirusių žmonių laidojimo procedūras; jeigu valdžios įstaigoms apie subjektus, kurie (duomenys neskelbtini) kapinėse vykdė laidojimo procedūras yra žinoma: a) pateikti informaciją: koks (kokie) subjektas (-ai) 1993 m. (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse realiai vykdė laidojimo procedūras; b) koks valdžios įstaigos pareigūnas įgaliojo subjektus vykdyti laidojimo procedūras“ atsakovė, nurodė, kad savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija, laikydamasi tuo metu (1993 m. sausio 10–20 dienomis) galiojančių teisės aktų suinteresuotam asmeniui, įstaigai (organizacijai) pateikus mirties liudijimą išduodavo raštišką laidojimo leidimą ir šį aktą įrašydavo į (duomenys neskelbtini) seniūnijoje saugomą 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalą. Mano, kad asmuo ar įstaiga (organizacija), kuri kreipėsi dėl raštiško laidojimo leidimo išdavimo, ir vykdė laidojimo procedūras. Atsakovei žinomo atskiro valdžios įstaigos pareigūno įgaliojimo subjektams vykdyti laidojimo procedūras nebuvo.
Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo rašto dalį dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymo turinio, sprendžia, jog savivaldybė pateikė jos disponuojamą informaciją, rašto dalis pakankamai motyvuota ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo T. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. (3.63)S-4333 „Dėl T. G. skundo“ dalį ir įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 nurodytus klausimus: nurodant, ar (duomenys neskelbtini) seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą (duomenys neskelbtini) kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Arvydas Martinavičius
Jarūnė Sedalienė