Civilinė byla Nr. e2A-1653-643/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31809-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.6.;
3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALUOTINFRA“ ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, M. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „ALSA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo, pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALUOTINFRA“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimto sprendimo dėl įstatų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, įstatų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – notarė R. D., M. P., Statybos ir remonto uždaroji akcinė bendrovė „ALSA“, O. Z..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ALUOTINFRA“, prašydama pripažinti negaliojančiu UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl bendrovės įstatų keitimo, panaikinti UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. gegužės 9 d. įstatų redakciją, priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad ji yra UAB „ALUOTINFRA“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkė, jai nuosavybės teise priklauso 6350 vnt. materialių vardinių bendrovės akcijų, kurios sudaro 39,69 proc. visų Bendrovės akcijų, kiti Bendrovės akcininkai yra M. P. ((duomenys neskelbtini)), Statybos ir remonto UAB „ALSA“ ir O. Z.. Nurodė, kad M. P. nuosavybės teise priklauso 5950 vnt. Bendrovės akcijų (37,19 proc.), Statybos ir remonto UAB „ALSA“ – 3450 vnt. Bendrovės akcijų (21,56 proc.), o O. Z. – 250 vnt. Bendrovės akcijų (1,56 proc.). Bendrovės direktorius yra (duomenys neskelbtini) M. P.. Taip pat paaiškino, kad 2019 m. ji ir M. P., siekdami taikiai išspręsti visus ginčus ir prieiti prie abiem pusėms naudingo susitarimo, pradėjo mediacijos procesą kitoje byloje, kuriame M. P. užsiminė, kad yra parduotas Bendrovės turtas, todėl ieškovė ir jos sutuoktinis, norėdami išsiaiškinti, ką M. P. turėjo omenyje, patikrino VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis ir sužinojo, kad 2019 m. kovo 22 d. buvo sušauktas Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstyti šie klausimai: 1) dėl Bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo; 2) dėl įgaliojimų suteikimo; 3) dėl Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; 4) dėl Bendrovės 2018 metų pelno paskirstymo ar nuostolių dengimo; 5) dėl Bendrovės įstatų keitimo.
3. Ieškovės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 27 d. su šeima buvo išvykusi atostogauti į (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. vasario 18 d. pranešimo apie šaukiamą susirinkimą negavo. Pažymėjo tai, kad kadangi ieškovė nebuvo informuota apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tuo metu galiojusių Bendrovės įstatų 8.11 straipsnyje nustatyta tvarka, esminiai susirinkimo šaukimo tvarkos pažeidimai turėjo lemiamos įtakos balsavimo rezultatams, o tai, ieškovės manymu, sudaro pagrindą pripažinti 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu, o jo metu priimtą sprendimą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo – negaliojančiu. Ieškovės vertinimu, ji turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti 2019 m. kovo 22 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo, nes jeigu ji būtų žinojusi apie susirinkimą ir būtų jame dalyvavusi, ji būtų balsavusi prieš sprendimo dėl įstatų pakeitimo priėmimą, ko pasėkoje šis sprendimas, kuriam buvo būtina kvalifikuota 3/4 balsų dauguma, nebūtų buvęs priimtas.
4. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad priėmus ginčijamą 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo buvo ženkliai susiaurintos ieškovės, kaip Bendrovės akcininkės, teisės, nes iki ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo galiojusi Bendrovės įstatų redakcija numatė akcininko (ieškovės) teises į informaciją apie Bendrovę ir jos veiklą ženkliai platesne apimtimi, nei numato 2019 m. kovo 22 d. susirinkime patvirtinti Bendrovės įstatai ar Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 18 straipsnio nuostatos. Pažymėjo, kad ginčijamu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeitus Bendrovės įstatus teisė perleisti Bendrovės turtą buvo deleguota Bendrovės vadovui M. P., dėl ko buvo susiaurintos ieškovės, kaip Bendrovės akcininkės, teisės dalyvaujant svarbių Bendrovei klausimų priėmime, kas atitinkamai turi neigiamos įtakos ir turimų akcijų vertei. Ieškovės teigimu, ginčijamu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu taip pat buvo susiaurinta jos teisė būti tinkamai informuotai apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, ji neteko teisės reikšti pretenzijų dėl Bendrovės direktoriaus atstatydinimo, be to, buvo panaikinta įstatų nuostata, kad svarbiausiais klausimais visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami 3/4 balsų dauguma.
5. Atsakovė UAB „ALUOTINFRA“ bei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
6. Atsakovė ir tretieji asmenys M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad iki sušaukiant 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinant naują Bendrovės įstatų redakciją, Bendrovėje buvo veikiama pagal 1999 m. kovo 8 d. įstatus. Apie organizuojamą 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė jos akcininkams pranešė remdamasi tiek ABĮ, tiek Bendrovės ankstesnės redakcijos įstatais – Bendrovės akcininkai apie susirinkimą buvo informuoti (i) registruotu paštu siųstais pranešimais ir (ii) pasirašytinai įteiktais pranešimais, kuriuose buvo nurodyta, kad 2019 m. kovo 22 d., 16:00 val. Bendrovės buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini), vyks neeilinis Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nurodė, kad į 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą atvyko ir jame dalyvavo 3 akcininkai –M. P., Statybos ir remonto UAB „ALSA“ ir O. Z., kuriems priklausančios akcijos suteikė 9650 balsų, kas atitinka 60,31 proc. visų Bendrovės akcijų suteikiamų balsų.
7. Atsakovės ir trečiųjų asmenų vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje turėtų būti taikomas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje numatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas, kuris praleistas daugiau kaip metus. Pažymėjo, kad nors Bendrovė ir laikosi savo pozicijos, kad jokie procedūriniai pažeidimai organizuojant 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą nebuvo padaryti, taip pat akcentuoja, kad tiek rengiant Bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2017 metais, tiek rengiant Bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2018 metais, ieškovė juose net nedalyvavo, t. y. dar prieš surengiant 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą jau nesidomėjo Bendrovės veikla ir visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nedalyvaudavo.
8. Pažymėjo, kad tam tikra prasme 2019 m. kovo 22 d. visuotiniame akcininkų susirinkime vyko ir Bendrovės ankstesnės redakcijos įstatų bei naujosios redakcijos įstatų neišvengiamas derinimo procesas, kadangi iš Bendrovės ankstesnės redakcijos įstatų buvo privaloma pašalinti ABĮ prieštaraujančias bei atitinkamai negaliojančias nuostatas. Nurodė, kad visi pakeitimai, kurie yra padaryti/įtvirtinti įstatuose, yra visiškai atitinkantys ABĮ bei kitus susijusius teisės aktus.
9. Pabrėžė, kad nėra pagrindo atnaujinti senaties termino, nes ieškovė kaip Bendrovės akcininkė, būdama nerūpestinga, nedėjo pastangų informuoti Bendrovę apie savo atostogas, todėl prisiėmė riziką, kad jai pranešimas įteiktas asmeniškai nebuvo, be to, ieškovė yra tik pasyvi Bendrovės akcininkė, jau ilgą laiką aktyviai nedalyvaujanti Bendrovės veikloje, todėl jokie jos, kaip akcininkės, interesai 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo priimtais sprendimais net ir negalėjo būti pažeisti.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad tvirtinant ginčijamus pakeistus Bendrovės įstatus buvo imtasi visų būtinų veiksmų, kad tvirtinamų dokumentų nuostatos neprieštarautų jokiems galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems tokių dokumentų sudarymo tvarką. Notarės teigimu, tik esminiai procedūriniai pažeidimai gali būti pagrindu panaikinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, tačiau nagrinėjamu atveju ji tokiu neįžvelgė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl bendrovės įstatų keitimo, panaikino UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. gegužės 9 d. įstatų redakciją. Taip pat priteisė ieškovei J. V. iš atsakovės UAB „ALUOTINFRA“ 6 968,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš atsakovės UAB „ALUOTINFRA“ į valstybės biudžetą priteisė 124 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip Bendrovės akcininkė, yra subjektas, turintis teisę ginčyti Bendrovės organų, įskaitant ir Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, priimtus sprendimus, taip pat turi teisinį suinteresuotumą ginčyti 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo (CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir ABĮ 19 straipsnio 10 dalis).
13. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, o vien prielaidos, kad ieškovė anksčiau turėjo sužinoti apie ginčijamą visuotinio akcininkų susirinkimo priimtą sprendimą nei 2019 m. lapkričio 11 d., ir tai nesudaro pagrindo abejoti ieškovės pozicija, kad apie ginčijamą sprendimą ji sužinojo 2019 m. lapkričio 11 d., kai vyko mediacijos procesas kitoje šalių byloje.
14. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2019 m. lapkričio 11 d., kai ieškovė sužinojo apie 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus, iki 2019 m. lapkričio 28 d., kai buvo pateiktas pirmasis ieškovės ieškinys, praėjo 13 dienų, o nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo iki 2020 m. lapkričio 6 d. ieškinio pateikimo praėjo 9 dienos, kas reiškia, kad neįskaičius 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo trukmės, ieškovė antrąjį ieškinį pateikė per 22 dienas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, sužinojusi apie savo pažeistas teises, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų šioms teisėms apginti – nepraleidusi 30 dienų ieškinio senaties termino kreipėsi į teismą dėl Bendrovės 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų – negaliojančiais. Teismas vertino, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nesirūpino savo pažeistų teisių gynimu ar nepagrįstai delsė teikti ieškinį teismui – priešingai, ieškovė aktyviai gynė savo pažeistas teises.
15. Teismas sprendė, kad atsakovei nesilaikius Bendrovės įstatuose įtvirtintos visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos bei neįteikus registruotu laišku siųsto 2019 m. vasario 18 d. pranešimo apie šaukiamą susirinkimą ieškovei pasirašytinai, tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista Bendrovės įstatuose numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka.
16. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad M. P. buvo žinoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 27 d. ieškovė su šeima bus išvykusi atostogauti į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog M. P., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog ieškovė 2019 m. vasario 18 d. pranešimo siuntimo metu faktiškai nebus Lietuvoje, ir pasirinkdamas būtent 2019 m. vasario 19 d. datą pranešimui siųsti bei papildomai neinformuodamas ieškovės apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą žodžiu, telefonu ar elektroniniu paštu, nesąžiningai siekė, kad ieškovė apie šaukiamą susirinkimą apskritai nesužinotų.
17. Teismas akcentavo, kad ieškovės, kaip Bendrovės akcininkės, subjektinės teisės ir interesai buvo pažeisti priimant ginčijamą visuotinį akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų keitimo, taip pat, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikytinas negaliojančiu, nes esminiai visuotinio akcininko susirinkimo šaukimo tvarkos pažeidimai turėjo lemiamos įtakos balsavimo rezultatams.
18. Teismas pažymėjo, jog pripažinus 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo negaliojančiu (neteisėtu), šio susirinkimo metu priimti ir notarės R. D. atstovės 2019 m. gegužės 9 d. patvirtinti Bendrovės įstatai taip pat pripažintini negaliojančiais kaip neteisėti bei panaikintini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovė UAB „ALUOTINFRA“ ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą: taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškovės J. V. ieškinį. Taip pat prašo iš ieškovės J. V. atsakovės UAB „ALUOTINFRA“ ir trečiųjų asmenų M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad Bendrovės 1999 m. kovo 8 d. įstatų 8.11 nuostatoje, ją vertinant lingvistiškai ir sistemiškai (kartu su ABĮ), nėra įpareigojimo Bendrovei įteikti pranešimus akcininkams „pasirašytinai“, kaip tai apibrėžia ABĮ, o frazė „su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą“ jokiu būdu nereiškia, kad Bendrovė, išsiuntusi akcininkei pranešimą registruota siunta (kuri siunčiama tik su įteikimu), tą patį pranešimą dar turėtų papildomai akcininkei atskirai „įteikti pasirašytinai“, todėl pranešimo išsiuntimas akcininkams yra laikomas tinkamu informavimu apie visuotinį akcininkų susirinkimą.
21. Paaiškina, kad ieškovė yra dirbusi buhaltere Bendrovėje, taip pat, kaip pati patvirtino posėdžių metu byloje, ji yra vadovavusi ne vienai įmonei, kuriose pati šaukdavo visuotinius akcininkų susirinkimus, kas reiškia, jog ieškovė žinojo, kad įstatymuose laikotarpis nuo sausio mėn. iki balandžio mėn. pabaigos yra ataskaitinis, kada vyksta įmonių visuotiniai akcininkų susirinkimai, todėl turėjo žinoti, kad ir Bendrovė organizuos visuotinį akcininkų susirinkimą šiuo laikotarpiu, bei, atitinkamai, kaip atsakinga Bendrovės akcininkė, pasitikrinti savo pašto dėžutę.
22. Pažymi, kad ieškovė apie 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą buvo informuota vadovaujantis Bendrovėje susiklosčiusia pranešimų įteikimo akcininkams tvarka, t. y. registruotos siuntos išsiuntimas yra pakankamas būdas informuoti akcininką apie visuotinį akcininkų susirinkimą.
23. Akcentuoja, kad byloje ieškovė nepaaiškino, kodėl ji neturėjo galimybės atsiimti jai siųstos registruotos siuntos, atitinkamai, 2023 m. balandžio 7 d. posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ką ji veikė po to, kai grįžo iš atostogų – po 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 22 d. Be kita ko, byloje 2023 m. balandžio 7 d. vykusio posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji į Lietuvos paštą nėra kreipusis dėl to, kad negautų siuntų ar būtų kilę kokių nors kitų nesklandumų dėl pašto paslaugų, dėl šių klausimų nėra kreipusis ir į Bendrovę.
24. Nurodo, kad 1999 m. kovo 8 d. įstatais nebuvo sukurta jokia išskirtinė, būtent Bendrovei, pritaikyta akcininkų informavimo tvarka, o paprasčiausiai perkelta tuo metu galiojusio įstatymo nuostata, o aplinkybę, kad prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedami tik įrodymai arba apie tai, kad pranešimai buvo išsiųsti, arba apie tai, kad pranešimai buvo įteikiami pasirašytinai, Bendrovei patvirtino ir VĮ Registrų centras.
25. Paaiškina, kad ieškovė patvirtino, kad ji pašto dėžutę tikrina kas savaitę, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad laikotarpiu nuo pranešimo išsiuntimo (2019 m. vasario 18 d.) iki 2019 m. kovo 22 d., kada įvyko susirinkimas, neturėjo galimybės patikrinti savo pašto dėžutės ir sužinoti apie jai adresuotą siuntą.
26. Atsakovė pažymi, kad ji nei pati, nei per jos valdymo organus apie ieškovės atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 27 d. informuota nebuvo, byloje tokių įrodymų nėra, o Bendrovė, nežinodama apie ieškovės atostogas negalėjo numatyti, kad ji (i) neturės galimybių priimti pranešimo; (ii) nebus palikusi įgalioto asmens priimti pranešimą už ją. Bendrovės įsitikinimu, ji būtų neracionaliai apkraunama, jeigu turėtų, prieš siunčiant akcininkams pranešimus, išsiaiškinti, ar akcininkai turės realią galimybę priimti pranešimus, ar jie neatostogauja ir jeigu Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų įvykimas priklausytų išimtinai nuo ieškovės pareigingumo priimant siuntas bei noro tokiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvauti, tai Bendrovės veikla galėtų būti paralyžiuota. Be to, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kad nuo 2019 m. vasario 18 d. pasidomėtų jai registruotu paštu siunčiama korespondencija arba informuotų Bendrovę apie atostogas, ar užtikrintų siuntų gavimą, kol bus išvykusi.
27. Akcentuoja, kad realiai ieškovė jau ne mažiau kaip šešerius metus aktyviai nedalyvauja Bendrovės veikloje, nedalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir akivaizdžiai neturi intereso to daryti, o 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka bei sprendimai yra ginčijami tik dėl iš esmės konfliktiškų ieškovės ir M. P. santykių, nesiekiant apginti jokių realių ieškovės, kaip Bendrovės akcininkės, neva pažeistų teisių. Pabrėžia, kad kitos įmonės – Statybos ir remonto UAB „ALSA“ – visuotiniuose akcininkų susirikimuose ieškovė dalyvauja, nors ji apie tos įmonės visuotinius akcininkų susirinkimus yra informuojama lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir Bendrovėje – registruotu paštu, kas rodo tik pačios akcininkės nusiteikimą Bendrovės veikloje nedalyvauti.
28. Nurodo, kad Bendrovės 1999 m. kovo 8 d. įstatai nebeatitiko ABĮ ir šiam įstatymui prieštaravo, dėl šios priežasties visuotiniu akcininkų susirinkimo sprendimu buvo priimti Bendrovės 2019 m. gegužės 9 d. įstatai, atitinkantys ABĮ, o jų panaikinimas būtų neracionalus, kadangi įstatais vadovautasi jau ketverius metus, o ieškovės teisės tuo niekaip nebuvo pažeistos.
29. Atsakovės nuomone, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą pateikti pirminį ieškinį, atitinkamai, neturėjo teisės pateikti ir nagrinėjamo ieškinio. Be kita ko, ieškovė (i) apie 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą turėjo galimybes sužinoti žymiai anksčiau nei 2019 m. lapkričio mėn.; (ii) ieškovė painiai gynė savo teises, neatlikdama visų procesinių veiksmų, kuriuos būtų turėjusi atlikti, tikėdamasi, kad jos veiksmai bus laikomi aktyviais ir sudarančiais pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Akcentuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą, nes jis praleistas nepateisinamai ilgą laiką, ieškovė nedėjo pakankamai pastangų, kad apie skundžiamą akcininkų susirinkimą sužinotų ankščiau.
30. Ieškovė J. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „ALUOTINFRA“ bei trečiųjų asmenų M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Nurodo, kad Bendrovės 1999 m. gegužės 26 d. įstatų 8.11 nuostatoje yra aiškiai suformuotas reikalavimas, kad Bendrovės akcininkai apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus būtų informuoti pasirašytinai, todėl vien pranešimų išsiuntimas registruotu laišku nėra tinkamas akcininkų informavimo būdas bei neatitinka 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo metu galiojusių įstatų reikalavimų, todėl apeliantų nurodoma pranešimų dėl šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo teikimo akcininkams interpretacija, t. y. teismų praktikoje įtvirtintas pranešimo išsiuntimo registruotu laišku ir įteikimo pasirašytinai alternatyvumas, šaukiant bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą nėra reikšmingas, nes Bendrovės įstatuose buvo numatyta kitokia visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka.
32. Pažymi, kad nei viena iš apeliantų pateiktų teisės aktų nuostatų ar cituojamų kasacinio teismo nutarčių neįrodo nei kad Bendrovės 1999 m. gegužės 26 d. redakcijos įstatų 8.11 punkto nuostata turi būti aiškinama apeliantų deklaruojamu būdu, nei kad apeliantų deklaruojamu būdu turi būti aiškinama 1999 m. gegužės 26 d. galiojusi ABĮ 21 straipsnio 6 dalis.
33. Paaiškina, kad VĮ Registrų centro raštu negali būti remiamasi aiškinant Bendrovės 1999 m. gegužės 26 d. įstatų 8.11 punkto turinį, nes šis raštas nepagrindžia apeliantų pozicijos ir nepaneigia, kad Bendrovės 1999 m. gegužės 26 d. įstatų 8.11 punkte yra įtvirtintas reikalavimas siųsti pranešimus Bendrovės akcininkams registruotu paštu ir įteikti juos pasirašytinai, nes atsakymą VĮ Registrų centras parengė ne tik neturėdamas teisės teikti teisines konsultacijas, bet ir vadovaudamasis netgi ne Bendrovės 1999 m. gegužės 26 d. įstatais, kurių pagrindu buvo šaukiamas 2019 m. kovo 22 d. visuotinis akcininkų susirinkimas, o ABĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostata bei 2019 m. gegužės 9 d. įregistruotais Bendrovės įstatais, kuriuose buvo įtvirtinta kitokia pranešimų Bendrovės akcininkams išsiuntimo tvarka.
34. Akcentuoja, kad patys apeliantai pripažįsta, kad akcininkai M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ buvo informuoti apie šaukiamą susirinkimą pasirašytinai, kas reiškia, kad Bendrovė pripažino, jog pagal Bendrovės įstatus toks informavimas yra būtinas ir laikomas tinkamu ir nėra suprantama, kodėl toks informavimo būdas nebuvo pasirinktas ieškovės asmens atžvilgiu.
35. Nurodo, kad aplinkybė, kad ieškovė nėra kreipusis į Lietuvos paštą dėl negautų siuntų, ar kokių nors kitų nesklandumų dėl pašto paslaugų, nereiškia, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie gautą pranešimą, o nežinodama, kad jai buvo išsiųsta pašto siunta, ieškovė negalėjo įžvelgti kokios nors problemos dėl pašto siuntų pristatymo. Be to, apeliantų subjektyvūs teiginiai, susiję su ieškovės rūpestingumo kvestionavimu bei (ne)dalyvavimu kituose Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, niekaip neeliminuoja Bendrovės pareigos tinkamai informuoti savo pagrindinės akcininkės, jog bus šaukiamas Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
36. Pažymi, kad ieškovė neturėjo pareigos informuoti Bendrovės apie savo atostogas, tokios pareigos nėra įtvirtintos nei Bendrovės įstatuose, nei ABĮ ar kituose teisės aktuose, o Bendrovė, turėdama informaciją apie registruoto laiško neįteikimą, turėjo pareigą tuo pačiu pasirūpinti ir alternatyviais ieškovės informavimo apie šaukiamą susirinkimą būdais (pavyzdžiui, informuoti ieškovę apie jai išsiųstą siuntą) bei užtikrinti ieškovės neturtinę teisę dalyvauti Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime priimant sprendimus, tačiau to nepadarė ir net nesistengė to padaryti.
37. Paaiškina, kad ieškovė apie vykusius Bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus būdavo informuojama, t. y. ieškovė gaudavo jai siunčiamas siuntas arba apie visuotinius akcininkų susirinkimus būdavo informuojama pasirašytinai arba kitokiais būdais, todėl iki 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ieškovė neturėjo jokio pagrindo reikšti pretenzijų dėl Bendrovės pasirinkto akcininkų informavimo būdo, o 2019 m. kovo 22 d. vykusį Bendrovės susirinkimą ieškovė ginčija tik todėl, kad jokios siuntos, kaip nurodyta Bendrovės įstatuose, ji negavo.
38. Nurodo, kad ieškovės dalyvavimas Bendrovės susirinkimuose per įgaliotą atstovą nėra nei netinkamas, nei sudarantis pagrindą teigti, kad ieškovė yra pasyvi ir neva nesuinteresuota Bendrovės veikla, ir juo labiau nepaneigia fakto, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie 2019 m. kovo 22 d. susirinkimą. Apeliantai byloje nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė kada nors būtų piktnaudžiavusi savo, kaip akcininkės, teisėmis bei nepagrįstai atsisakiusi priimti jai norimus įteikti pranešimus apie Bendrovės šaukiamus susirinkimus.
39. Pabrėžia, kad ieškovė negavo jai 2019 m. vasario 19 d. išsiųsto 2019 m. vasario 18 d. pranešimo apie 2019 m. kovo 22 d. sušauktą Bendrovės susirinkimą, ieškovei nebuvo siųstas 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo protokolas, o nežinodama apie 2019 m. kovo 22 d. vykusį susirinkimą nei prieš susirinkimą, nei po jo, ieškovė negalėjo žinoti ir apie 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo priimtus sprendimus. Jai nėra numatyta pareiga nuolat tikrinti viešus registrus, dėl ko senaties terminas, apie tai sužinojus 2019 m. lapkričio 11 d., nelaikytinas praleistu.
40. Akcentuoja, kad ieškovė, sužinojusi apie savo pažeistas teises, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų šioms teisėms apginti – nepraleidusi 30 dienų ieškinio senaties termino kreipėsi į teismą dėl Bendrovės 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo pripažinimo neteisėtu, o jo metu priimtų sprendimų – negaliojančiais. Iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria galiausiai buvo nutrauktas kasacinis procesas dėl teismo 2019 m. gruodžio 5 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarčių, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkins ieškovės kasacinį skundą ir panaikins žemesnės instancijos teismo nutartis, kuriomis nustatyti ieškovės ieškinio trūkumai, ko pasėkoje pirmasis ieškovės pateiktas ieškinys bus priimtas nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2020 m. spalio 28 d. nutartį, ieškovė aktyviai gynė pažeistas teises, nedelsė ir operatyviai pateikė naują ieškinį, kuris buvo priimtas, o tai rodo, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nesirūpino savo pažeistų teisių gynimu ar nepagrįstai delsė teikti ieškinį teismui – priešingai, ieškovė aktyviai gynė savo pažeistas teises, o tai sudaro pagrindą atnaujinti galimai praleistą ieškinio senaties terminą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
43. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
44. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl bendrovės įstatų keitimo ir panaikinta UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. gegužės 9 d. įstatų redakcija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų.
45. Atsakovė UAB „ALUOTINFRA“ ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ pateikė prašymą prijunti prie bylos naujus įrodymus ir paaiškinimus: 2023 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo elektroninę kopiją, 2023 m. liepos 17 d. įregistruotų UAB „ALUOTINFRA“ įstatų elektroninę kopiją, informacijos apie tai, kad pranešimas apie 2023 m. balandžio 28 d. visuotinį akcininkų susirinkimą J. V. buvo pristatytas elektroninę kopiją, informacijos apie siuntos įteikimą iš Lietuvos pašto elektroninę kopiją, informacijos iš VĮ Registrų centro elektroninę kopiją. Papildomai nurodo, jog Bendrovė, kadangi jos veikla yra toliau tęsiama, nors ir vyksta byla, jau yra priėmusi ir naujus įstatus, o būtent, 2023 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta patvirtinti naują Bendrovės įstatų redakciją, informacija apie pakeistus įstatus jau yra įregistruota ir viešajame registre, todėl 2019 m. gegužės 9 d. įstatų pripažinimas negaliojančiais šiuo atveju būtų bet kokiu atveju netikslingas. Pažymi, kad nors ieškovė buvo tinkamai informuota apie 2023 m. balandžio 28 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau įstatų keitime ji nedalyvavo ir vėl.
46. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos.
47. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
48. Viena vertus, apeliantai papildomą procesinį dokumentą, kuris pagal turinį laikytinas apeliacinio skundo pagrindo papildymu, į bylą pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, todėl jį atsisakytina priimti CPK 323 straipsnio pagrindu. Kita vertus, tiek paaiškinimai, tiek ir pridėti nauji įrodymai yra susiję su faktais, atsiradusiais po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo. Šie faktai nebuvo ir negalėjo būti vertinti pirmosios instancijos teismo, todėl negali lemti teismo sprendimo teisėtumo / neteisėtumo. Be to, priimta ir įregistruota nauja (2023 m. liepos 17 d.) Bendrovės įstatų redakcija nei patvirtina, nei paneigia šioje byloje nagrinėtų, nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. liepos 17 d. galiojusių, Bendrovės įstatų priėmimo procedūrų (ne)teisėtumo, taigi nėra susijusi su nagrinėjamu dalyku. Šių duomenų priėmimas ir vertinimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės ir trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. V. yra UAB „ALUOTINFRA“ akcininkė, jai nuosavybės teise priklauso 6350 vnt. materialių vardinių bendrovės akcijų, kurios sudaro 39,69 proc. visų Bendrovės akcijų. Kiti Bendrovės akcininkai yra M. P. ((duomenys neskelbtini)), Statybos ir remonto UAB „ALSA“ ir O. Z.. M. P. nuosavybės teise priklauso 5950 vnt. Bendrovės akcijų (37,19 proc.), Statybos ir remonto UAB „ALSA“ – 3450 vnt. Bendrovės akcijų (21,56 proc.), o O. Z. – 250 vnt. Bendrovės akcijų (1,56 proc.). Bendrovės direktorius yra (duomenys neskelbtini) M. P. (trečiasis asmuo).
50. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. kovo 22 d. buvo sušauktas UAB „ALUOTINFRA“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstyti šie klausimai: 1) dėl Bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo; 2) dėl įgaliojimų suteikimo; 3) dėl Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; 4) dėl Bendrovės 2018 metų pelno paskirstymo ar nuostolių dengimo; 5) dėl Bendrovės įstatų keitimo. Pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta perleisti šį Bendrovės turtą ar jo dalį: gamyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), ir kompresorinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), bei visas ar dalį žemės sklypo, kuriame stovi minėtas turtas, nuomos teisių. Antruoju klausimu buvo nuspręsta įgalioti Bendrovės direktorių M. P. atlikti visus veiksmus ir pasirašyti visus dokumentus, kad būtų perleistas šis Bendrovės turtas ar jo dalis: gamykla, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), ir kompresorinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), bei visos ar dalis žemės sklypo, kuriame stovi minėtas turtas, nuomos teisių. Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta patvirtinti Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinį. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta perskirstyti Bendrovės pelną pagal pateiktą 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinį. Penktuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta patvirtinti naują Bendrovės įstatų redakciją.
51. Byloje nėra duomenų, kad 2019 m. vasario 19 d. registruotu laišku išsiųstas 2019 m. vasario 18 d. pranešimas ieškovei buvo įteiktas pasirašytinai, kaip to buvo reikalaujama Bendrovės įstatų 8.11 punkte. Prie 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo yra pridėti dokumentai, patvirtinantys pranešimo išsiuntimą, tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių pranešimo įteikimą ieškovei.
52. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl bendrovės įstatų keitimo ir panaikinti UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. gegužės 9 d. įstatų redakciją. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nurodydamas, jog esminiai visuotinio akcininko susirinkimo šaukimo tvarkos pažeidimai turėjo lemiamos įtakos susirinkimo metu priimtiems sprendimams, buvo pažeisti ieškovės, kaip Bendrovės akcininkės, subjektinės teisės ir interesai priimant ginčijamą visuotinį akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų keitimo. Atsakovė UAB „ALUOTINFRA“ ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“, nesutikdami su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl bylos esmės.
Dėl ieškinio senaties.
53. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą pateikti pirminį ieškinį, todėl neturėjo teisės pateikti ir nagrinėjamo ieškinio. Atitinkamai, nėra pagrindo ieškovei atnaujinti senaties terminą, nes jis praleistas nepateisinamai ilgą laiką. Ieškovė nedėjo pakankamai pastangų, kad apie skundžiamą akcininkų susirinkimą sužinotų ankščiau. Su šiais apeliantų teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
54. CK 1. 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
55. Bendrovės organų sprendimų nuginčijimo pagrindus, subjektus, kurie turi teisę ginčyti sprendimus, ieškinio senaties terminą reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir speciali norma – ABĮ 19 straipsnio 10 dalis. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.
56. ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.
57. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nustatė, jog ieškovė nepraleido termino ieškiniui pateikti. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė pirminį ieškinį dėl Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu pateikė teismui 2019 m. lapkričio 28 d., kai 2019 m. lapkričio 11 d., jos teigimu, mediacijos procese sprendžiant kitą tarp šalių kilusį ginčą sužinojo, kad yra parduotas Bendrovės turtas ir patikrinusi VĮ Registrų centro duomenis susipažino su 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu bei jo priedais. Remiantis LITEKO duomenimis, teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-42477-960/2019 nustatė ieškovės 2019 m. lapkričio 28 d. paduoto ieškinio trūkumus ir įpareigojo ją juos pašalinti, tačiau ieškovė 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-167-653/2020 pakeitė pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, tačiau dalį nutarties, kuria ieškovė buvo įpareigota pašalinti 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinio trūkumus, paliko nepakeistą, todėl ieškovė 2020 m. kovo 9 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarčių, kuriomis buvo nustatyti ieškovės 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinio trūkumai. Ieškovės skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 2-68-3-35819-2019-7) buvo įtrauktas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą, o 2020 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį procesą nutraukė, motyvuodamas, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinį ir šios nutarties ieškovė neapskundė, dėl ko neliko kasacijos dalyko ir tolesnis kasacinis procesas yra negalimas. 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį dėl Bendrovės 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimto sprendimo dėl įstatų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu bei įstatų panaikinimo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuo 2019 m. lapkričio 11 d., kai ieškovė sužinojo apie 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus, iki 2019 m. lapkričio 28 d., kai buvo pateiktas pirmasis ieškovės ieškinys, praėjo 13 dienų, o nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo iki 2020 m. lapkričio 6 d. ieškinio pateikimo praėjo 9 dienos, kas reiškia, kad neįskaičius 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo trukmės, ieškovė antrąjį ieškinį pateikė per 22 dienas (CK 1.130 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis), t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino.
58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, sužinojusi apie savo pažeistas teises, ėmėsi aktyvių veiksmų joms apginti. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė, nepraleidusi 30 dienų termino, kreipėsi į teismą dėl Bendrovės 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Priešingai nei teigia apeliantai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nesirūpino savo pažeistų teisių gynyba ar nepagrįstai delsė teikti tiek pirminį, tiek pakartotinį ieškinį. Kaip nepagrįsti vertintini apeliantų teiginiai, kad ieškovė apie ginčijamą sprendimą turėjo sužinoti ankščiau nei 2019 m. lapkričio 11 d., kai vyko mediacijos procesas kitoje šalių byloje, nes apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kitokias aplinkybes, o vien deklaratyvūs apeliantų teiginiai manant priešingai nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė praleido ieškinio pateikimo senaties terminą, todėl laikytina, kad apeliantai neįrodė, jog ieškinys buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog senaties terminas, apie tai sužinojus 2019 m. lapkričio 11 d., pateikus pirminį ieškinį 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. lapkričio 6 d. pateikus ieškinį šioje byloje, nelaikytinas praleistu.
Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo ir įstatų panaikinimo.
59. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl Bendrovės įstatų keitimo ir panaikino UAB „ALUOTINFRA“ 2019 m. gegužės 9 d. įstatų redakciją, konstatavęs, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie vykusį susirinkimą, todėl jos, kaip Bendrovės akcininkės, subjektinės teisės ir interesai buvo pažeisti. Pažymėjo, kad ieškovės balsai, kurie sudaro 39,69 proc. visų Bendrovės akcijų suteikiamų balsų, būtų turėję esminės reikšmės priimant ar atmetant susirinkimo darbotvarkėje svarstytus klausimus, įskaitant dėl Bendrovės įstatų pakeitimo.
60. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės teigdami, kad ieškovė apie akcininkų susirinkimą buvo informuota tinkamai, vadovaujantis Bendrovėje susiklosčiusia pranešimų įteikimo akcininkams tvarka, t. y. registruotos siuntos išsiuntimu. Taip pat nurodo, jog pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kad nuo 2019 m. vasario 18 d. pasidomėtų jai registruotu paštu siunčiama korespondencija arba informuotų Bendrovę apie atostogas, ar užtikrintų siuntų gavimą, kol bus išvykusi, kas reiškia, kad ieškovės teisės niekaip nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų teiginiais.
61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirikimą tinkamumo išaiškinęs, kad teismas, vertindamas, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-383; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856; 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-878/2002; kt.). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).
62. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka yra nustatyta ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Pagal ABĮ 26 straipsnio 4 dalį, pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Nagrinėjamu atveju ABĮ 26 straipsnio nuostatos yra detalizuotos 1999 m. gegužės 26 d. priimtų Bendrovės įstatų 8.11 punkte, kuriame numatyta, kad apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovės administracijos vadovas privalo pranešti kiekvienam akcininkui registruotu laišku (su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą) ne vėliau kaip per 30 dienų iki susirinkimo dienos. <...> Apie dokumentus, įrodančius, kad akcininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, Bendrovės administracijos vadovas privalo informuoti akcininkus prieš šio susirinkimo pradžią. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.
63. Kaip nepagrįsti atmetami apeliantų argumentai, kad vadovaujantis Bendrovėje susiklosčiusia pranešimų įteikimo akcininkams tvarka, t. y. registruotos siuntos išsiuntimu, ieškovė apie vyksiantį susirinkimą buvo informuota tinkamai. Kaip matyti iš visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo metu galiojusios Bendrovės įstatų redakcijos, Bendrovė privalėjo informuoti akcininkus apie šaukiamą susirinkimą registruotu laišku, su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą, o pranešimo įteikimą patvirtinantys dokumentai turėjo būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. vasario 19 d. registruotu laišku išsiųstas 2019 m. vasario 18 d. pranešimas ieškovei įteiktas pasirašytinai nebuvo, prie 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nėra dokumentų, patvirtinančių pranešimo įteikimą (Bendrovės įstatų 8.11 punktas). Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad Bendrovės 1999 m. kovo 8 d. įstatų 8.11 nuostatoje, ją vertinant lingvistiškai ir sistemiškai (kartu su ABĮ), nėra įpareigojimo bendrovei įteikti pranešimus akcininkams „pasirašytinai“, kaip tai apibrėžia ABĮ, o frazė „su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą“ jokiu būdu nereiškia, kad Bendrovė, išsiuntusi akcininkei pranešimą registruota siunta (kuri siunčiama tik su įteikimu), tą patį pranešimą dar turėtų papildomai akcininkei atskirai „įteikti pasirašytinai“, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie vyksiantį susirinkimą. Vien prie 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pridėti dokumentai, patvirtinantys pranešimo išsiuntimą, nelaikytini tinkamu patvirtinimu, kad akcininkas buvo informuotas apie visuotinį akcininkų susirinkimą. Atitinkamai, kaip nepagrįstas vertintinas ir apeliantų teiginys, jog teismų praktikoje įtvirtintas pranešimo išsiuntimo registruotu laišku ir įteikimo pasirašytinai alternatyvumas šaukiant bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, nes Bendrovės įstatuose buvo numatyta kitokia visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka, kurios laikytasi nebuvo. Be kita ko, apeliantai nepateikė objektyvių įrodymų, kad Bendrovėje buvo nusistovėjusi kitokia akcininkų informavimo apie vyksiančius visuotinius akcininkų susirinkimus tvarka. Būtina pabrėžti ir tai, kad objektyvūs duomenys dėl patvirtinimo apie laiško – pranešimo realų įteikimą akcininkui yra aktualūs ir vertinant kitą visuotinio akcininko susirinkimo sušaukimo teisėtumo sąlygą – akcininkas apie šaukiamą susirinkimą privalėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 30 dienų iki susirinkimo dienos. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovė apie 2019 m. kovo 22 d. šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą laiku, t. y. ne vėliau nei likus 30 dienų iki susirinkimo dienos, objektyviai negalėjo būti informuota, nes nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 27 d, buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog Bendrovė nesilaikė Bendrovės įstatuose įtvirtintos visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, o tai yra pagrindas laikyti neteisėtu 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, o jo metu priimtą sprendimą dėl įstatų pakeitimo – negaliojančiu.
64. Apeliantų teiginiai, kad ieškovė, yra dirbusi buhaltere bendrovėje, vadovavusi ne vienai įmonei, kuriose pati šaukdavo visuotinius akcininkų susirinkimus, žinojo, kad įstatymuose laikotarpis nuo sausio mėn. iki balandžio mėn. pabaigos yra ataskaitinis, kada vyksta įmonių visuotiniai akcininkų susirinkimai, todėl turėjo žinoti, kad ir Bendrovė organizuos visuotinį akcininkų susirinkimą šiuo laikotarpiu, nepateisina to, kad akcininkė nebuvo tinkamai informuota apie susirinkimą, be to, byloje nėra duomenų, kad įstatuose nustatyta tvarka dėl informavimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą kartu pateikiant patvirtinimą apie laiško įteikimą yra neracionali ir informuoti ieškovės apie šaukiamą susirinkimą, kaip tą numatė Bendrovės įstatai, buvo neįmanoma.
65. Apeliantai taip pat teigia, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kad nuo 2019 m. vasario 18 d. pasidomėtų jai registruotu paštu siunčiama korespondencija arba informuotų Bendrovę apie atostogas, ar užtikrintų siuntų gavimą, kol bus išvykusi. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus vertina kritiškai.
66. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į paštą dėl negautų siuntų, ar kokių nors kitų nesklandumų dėl pašto paslaugų, nereiškia, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie gautą pranešimą. Ieškovė, būdama Bendrovės akcininke, neturėjo pareigos informuoti Bendrovę apie savo atostogas, tokia pareiga nėra įtvirtinta nei Bendrovės įstatuose, nei ABĮ ar kituose teisės aktuose. Deklaratyviais laikytini ir apeliantų teiginiai dėl ieškovės nepakankamo rūpestingumo, nes tai nepatvirtina fakto, jog Bendrovė tinkamai informavo ieškovę apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą.
67. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovė jau ne mažiau kaip šešerius metus aktyviai nedalyvauja Bendrovės veikloje, nedalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir akivaizdžiai neturi intereso to daryti. Vertindamas minėtus apeliantų teiginius, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės dalyvavimas Bendrovės susirinkimuose per įgaliotą atstovą, o ne pačiai, nėra laikytinas nei netinkamu, nei sudarantis pagrindą manyti, kad ieškovė yra pasyvi ir nesuinteresuota Bendrovės veikla, tai taip pat nepateisina ir netinkamo ieškovės informavimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą. Pabrėžtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą savo, kaip akcininkės, teisėmis ar atsisakymą priimti jai norimus įteikti pranešimus apie Bendrovės šaukiamus susirinkimus.
68. Remiantis bylos duomenimis, Bendrovėje yra keturi akcininkai, ieškovei priklauso didžiausia Bendrovės akcijų dalis (39,69 proc.). Pabrėžtina, kad siekiant informuoti akcininkus apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą būtina imtis visų priemonių, kurios leistų informuoti kitą akcininką apie susirinkimą. Byloje apeliantai nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo bandoma pranešti apie šaukiamą susirinkimą kitais, negu registruoto laiško išsiuntimu, būdais (pvz. telefonu, el. laišku ar kt.). Pažymėtina, kad visuotiniame akcininkų susirinkime yra sprendžiami svarbiausi su Bendrovės veikla susiję klausimai, todėl Bendrovė turi išnaudoti visus racionalius būdus informuoti savo akcininką apie vyksiantį susirinkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovė neišnaudojo visų galimybių informuoti ieškovę apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir taip neužtikrino ieškovės teisės dalyvauti, priimant sprendimus dėl svarbiausių Bendrovės klausimų.
69. Teisėjų kolegija sprendžia, jog netinkamas ieškovės informavimas apie 2019 m. kovo 22 d. vykusį visuotinį akcininkų susirinkimą negali būti laikomas formaliu, todėl pritaria pirmosios instancijos teismui, jog jeigu ieškovė būtų žinojusi apie ginčijamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame sprendžiamus klausimus bei turėjusi galimybę jame dalyvauti, ieškovės balsai, kurie sudaro 39,69 proc. visų Bendrovės akcijų suteikiamų balsų (daugiau nei 1/4 visų balsų), būtų turėję esminės reikšmės priimant ar atmetant susirinkimo darbotvarkėje svarstytus klausimus, įskaitant dėl Bendrovės įstatų pakeitimo.
70. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo, tiek ir ginčijamo susirinkimo metu priimti bei notarės patvirtinti 2019 m. gegužės 9 d. Bendrovės įstatai pagrįstai ir teisėtai pripažinti negaliojančiais, nes buvo pažeistos ABĮ imperatyvios normos, nustatytas pažeidimas pažeidė esminius ieškovės, kaip akcininkės, interesus ir šio pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant ginčijamą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų keitimo ir ginčijamo susirinkimo metu priimtus ir notarės patvirtintus 2019 m. gegužės 9 d. bendrovės įstatus negaliojančiais.
Dėl bylos baigties.
71. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
72. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
74. Atmetus atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
75. Ieškovė J. V. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „ALUOTINFRA“, trečiųjų asmenų M. P. ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus, kad patyrė 7 520,15 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
76. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovės ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
atsakovės UAB „ALUOTINFRA“ ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, M. P. ir UAB „ALSA“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „ALUOTINFRA“, juridinio asmens kodas 273105940, ir trečiųjų asmenų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Statybos ir remonto UAB „ALSA“, juridinio asmens kodas 120640464, lygiomis dalis 7 520,15 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų ir 15 ct) (iš kiekvieno po 2 506,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė